Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Daiva Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-677-468/12

Teisėjas R. Rainys Teisėjas Mindaugas Striaukas Teisminio proceso Nr. 1-17-1-02881-2011-3

2012 m. birželio 26 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 04 04 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 03 06 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 mėnesių laisvės atėmimas su 10 MGL dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. nuteistas už tai, kad jis sukėlė žmogui fizinį skausmą, t. y. jis 2011 12 21 d. apie 22.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, kilus konfliktui dėl narkotinių medžiagų vartojimo, 2 kartus koja spyrė savo motinai R. V. į dešinę ranką ir dešinę koją, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, t. y. jis nuteistas pagal BK 140 str. 1 d.

Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. V. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad jam paskirta bausmė – per griežta, yra nepagrįstas. Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, jog D. V., būdamas jauno amžiaus, praeityje net 12 kartų teistas, daugiausia iš jų už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams bei nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, teistumas neišnykęs (t. 1, b. l. 67-72). Skundžiamu nuosprendžiu apeliantas nuteistas už nusikalstamos veikos, kuri pagal įstatymą priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarymą. Apeliantas veikė tiesiogine tyčia, smurtavo prieš savo artimąjį giminaitį – savo motiną. Pažymėtina, kad D. V. taip pat labai daug kartų baustas administracine tvarka, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimus nėra (t. 1, b. l. 52-66). Nustatytos aplinkybės rodo, jog apeliantas reikiamų išvadų nepadarė, yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavojingas, todėl pirmosios instancijos teismas, paskyręs laisvės atėmimo bausmę, BK 56 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos nepažeidė.

Apeliantas skunde pažymi, kad jis turi priklausomybę nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, prašo paskirti jam priverstinį gydymą nuo šios priklausomybės, tačiau šis apelianto prašymas yra atmetamas, o nurodoma aplinkybė nesuteikia pagrindo paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į nuteistojo skunde nurodomą aplinkybę ir įvertino tai kaip D. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir tai turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui. Todėl, priešingai nei mano apeliantas, šiuo atveju priklausomybė nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų negali nulemti paskirtos bausmės švelninimo, atleidimo nuo bausmės dėl ligos ar kitaip gerinti apelianto teisinės padėties, juolab, kad byloje D. V. pripažintas pakaltinamas (t. 1, b. l. 85).

Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas paskirtos bausmės dydį, įvertinęs visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, nuteistajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d., paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė šios bausmės rūšies sankcijoje numatytą vidurkį. Be to, subendrindamas paskirtas bausmes, teismas parinko ir palankesnį bausmių subendrinimo būdą ir bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu. Todėl galutinę bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir jos švelninti nėra pagrindo. Todėl galutinę bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir ją švelninti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

atmesti nuteistojo D. V. apeliacinį skundą.