Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-02-13 · Administracinė byla Nr. P-525-18-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-13
Bylos Nr.
P-525-18-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Laimė Baltrūnaitė
Pareiškėjas
R. T.
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų
Kategorijos
  • 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P525 – 18/2009Procesinio sprendimo kategorija 80.11; 80.13 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. vasario 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. T. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A18 – 924/2007 pagal pareiškėjo R. T. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinei dėl įsakymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas R. T. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) vado 2006 m. spalio 23 d. įsakymą Nr. TE-393 „Dėl (duomenys neskelbtini) R. T. nubaudimo“ (toliau – Įsakymas Nr. TE-393); panaikinti Tarnybos vado 2006 m. spalio 24 d. įsakymą Nr. TE-396 „Dėl R. T. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – Įsakymas Nr. TE-396); grąžinti jį į ankstesnes Tarnybos Lazdijų rinktinės (toliau – Lazdijų rinktinė) (duomenys neskelbtini), atlyginant už visą priverstinės pravaikštos laiką.

Nurodė, kad Įsakymu Nr. TE-393 jam už buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, o Įsakymu Nr. TE-396 jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Tokie įsakymai šiurkščiai pažeidė jo teises ir yra naikintini, nes 2006 m. rugsėjo 5 d. savo tarnybos vietoje jis buvo blaivus, nuo patikrinimo alkotesteriu jis atsisakė, nes pareigūnai neturėjo jokių dokumentų, įrodančių, kad alkotesteriui atlikta metrologinė patikra. Rėmėsi Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (patvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. 1V-308) (toliau – ir Tvarka) 14 punktu ir nurodė, kad, įtarus, jog jis tarnybos metu yra neblaivus, Imuniteto poskyrio pareigūnai privalėjo apie tai informuoti jo tiesioginį vadovą, kuris privalėjo nušalinti jį nuo pareigų likusiam tos dienos tarnybos laikui ir tik tada galėjo būti siunčiamas (tiesioginio vadovo siuntimu) arba pristatomas į sveikatos priežiūros įstaigą, todėl Imuniteto poskyrio pareigūnų veiksmai, vežant jį į VšĮ Kalvarijos ligoninę, vertintini kaip įgaliojimų viršijimas. Pabrėžė, kad nušalintas nuo pareigų 9 val. 30 min. jis negalėjo būti, o nušalinimo aktas laikytinas neteisėtu, nes 9 val. 30 min. Lazdijų rinktinės (duomenys neskelbtini) kartu su Imuniteto poskyrio pareigūnais jo tiesioginio vadovo (duomenys neskelbtini), kuris taip pat pasirašė nušalinimo aktą, nebuvo. Vadovaudamasis Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos (toliau – ir Metodika) (patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 d. įsakymu Nr. V-505) 8 punktu, faktu, kad medicininę apžiūrą atlikęs gydytojas tik prašė pūsti į alkotesterį, bet neprašė duoti tiriamųjų medžiagų, padarė išvada, kad Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 52 (toliau – ir Aktas Nr. 52) surašytas pažeidžiant nustatytą tvarką iš esmės. Nurodė, kad Akte Nr. 52 nurodyta, jog apžiūra baigta 11 val. 23 min., su nušalinimo aktu jis supažindintas 12 val. 34 min., į Lazdijų miestą iš Lazdijų rinktinės štabo buvo parvežtas prie 13 val., todėl į VšĮ Lazdijų pirminės sveikatos priežiūros centrą jis nuvyko tik 14 val. 8 min., kur buvo surašytas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 13 (toliau – ir Aktas Nr. 13), kurio išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas buvo blaivus. Pabrėžė, kad Aktas Nr. 13 surašytas laikantis Metodikoje nustatytos tvarkos, išvada surašyta remiantis tiek bendru asmens būklės vertinimu, tiek tiriamųjų medžiagų (kraujo) tyrimo rezultatais, todėl Akto Nr. 13 išvada vertintina kaip neginčijamas įrodymas, kad 2006 m. rugsėjo 5 d. tarnybos metu pareiškėjas buvo blaivus ir atsakovas priimti skundžiamus įsakymus neturėjo teisinio pagrindo. Be to, net ir padarius prielaidą, kad tarnybos metu jis buvo neblaivus, skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, vertintina kaip pernelyg griežta, pažeidžianti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Atsiliepimas

Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad 2006 m. rugsėjo 5 d. į Tarnybos anoniminio pasitikėjimo telefoną paskambino neprisistatęs asmuo ir pranešė, kad pareiškėjas į darbą atėjo girtas. Nedelsiant buvo informuotas Tarnybos vadas, kuris davė nurodymą Tarnybos Imuniteto skyriaus viršininkui išsiaiškinti įvykį. Tarnybos Imuniteto skyriaus viršininkas žodžiu davė nurodymą Lazdijų rinktinės Imuniteto poskyrio pareigūnams išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Vykdydami pavedimą, 2006 m. rugsėjo 5 d. apie 9 val. Lazdijų rinktinės Imuniteto poskyrio viršininkas ir vyr. specialistas nuvyko į Akmenių užkardos patalpas, kur savo kabinete rado užkardos vadą majorą R. T. Nuo šio pareigūno sklido stiprus alkoholio kvapas. Pareiškėjas neigė vartojęs alkoholį, pasiūlius pasitikrinti alkotesteriu, patikrinimo atsisakė. Pažymėjo, kad alkotesteris, kuriuo buvo pasiūlyta tikrintis, turi patikros liudijimą, tačiau pareiškėjas nereikalavo jo parodyti. Be to, važiuojant tikrintis, pareiškėjas patvirtino, kad jis yra neblaivus, pergyveno dėl tarnybos ir prašė, kad nesužinotų žmona ir vaikai. Nurodė, jog, nuvykus į VšĮ Kalvarijos ligoninę, pareiškėjas atsisakė atlikti medicininę apžiūrą neblaivumo laipsniui nustatyti, t.y. medikams paprašius, atsisakė pūsti į alkotesterį ir vykdyti gydytojo nurodymus bei neatsakinėjo į gydytojo pateiktus klausimus. Atlikus pareiškėjo medicininę apžiūrą, gydytojas Akto Nr. 52 išvadoje konstatavo – pareiškėjui girtumo požymiai yra, pareiškėjas girtumo laipsnį nustatyti vengia. Pareiškėjas, remiantis Aktu Nr. 52, buvo nušalintas nuo pareigų likusiam tos dienos tarnybos laikui. Nušalinimas nuo pareigų įformintas surašant 2006 m. rugsėjo 5 d. aktą Nr. 16-1435. Pabrėžė, kad pareiškėjo nenoras pūsti į alkotesterį, po to pasitikrinant blaivumą medicinos įstaigoje, rodo jo norą tokiu būdu laimėti laiko ir galutinai išsiblaivyti, kadangi pareiškėjas suprato, jog kuo vėliau jis pasitikrins blaivumą, tuo didesnė tikimybė, kad jam nebus nustatytas girtumas. Nurodė, kad, pareiškėjui vengus objektyvaus tyrimo dėl jo girtumo būsenos, preziumuojama, jog jis tyrimo metu buvo neblaivus. Pažymėjo, jog pareiškėjas, pats būdamas pareigūnas, žinojo, kad jo vengimas atlikti medicininę apžiūrą ir taip nustatyti tiesą, trukdo kitiems jo kolegoms vykdyti funkcijas, gaištamas tarnybos laikas, kuris gali būti panaudojamas kitų pažeidimų išaiškinimui. Pažymėjo, kad pareigūnai yra valdžios atstovai, todėl bet koks netinkamas pareigūno elgesys daro žalą vidaus tarnybai. Pabrėžė, kad už tarnybinį nusižengimą, t. y. buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio, Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta galimybė skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos.

Tretysis suinteresuotas asmuo Lazdijų rinktinė atsiliepime į skundą sutiko su Tarnybos atsiliepime į skundą išdėstytais motyvais.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Įsakymą Nr. TE-393 bei Įsakymą Nr. TE-396, grąžino pareiškėją į ankstesnes (duomenys neskelbtini) pareigas ir priteisė už visą priverstinės pravaikštos laiką 10 855,70 Lt.

Nurodė, kad, gavus operatyvinę informaciją apie tai, jog pareiškėjas tarnybos metu yra neblaivus, turėjo būti atlikti Tvarkos 14 punkte numatyti veiksmai, tačiau, kaip patvirtina byloje esantys dokumentai, pareiškėjas, pažeidžiant Tvarkos 14 punktą, pirmiausia buvo pristatytas į VšĮ Kalvarijos ligoninę ir, remiantis gydytojo surašytu Aktu Nr. 52, nušalintas nuo pareigų likusiam tos dienos tarnybos laikui. Nurodė, kad pareiškėjas, 2006 m. rugsėjo 5 d. 12 val. 35 min. susipažinęs su aktu dėl nušalinimo nuo pareigų, 14 val. 8 min. nuvyko į VšĮ Lazdijų savivaldybės sveikatos priežiūros centrą, kur jam buvo surašytas Aktas Nr. 13, kurio išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas buvo blaivus. Pažymėjo, kad tai patvirtina ir teismui pateikta specialisto išvada Nr. T-A3645/06(02), priimta ištyrus siuntimu Nr. 12 2006 m. rugsėjo 5 d. gautą pareiškėjo kraują. Nuobauda, numatyta Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punkte, gali būti skiriama už vienintelį tarnybinį pažeidimą – buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio. Padarė išvadą, kad, atliekant tarnybinį patikrinimą, turėjo būti laikomasi Tvarkos 14 punkte nustatytų reikalavimų ir turėjo būti vertinamas VšĮ Lazdijų savivaldybės sveikatos priežiūros centro gydytojo surašytas Aktas Nr. 13 bei specialisto išvada Nr. T-A3645/06(02), nes šie dokumentai surašyti po pareiškėjo nušalinimo nuo tarnybos. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad, skiriant tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, nesilaikyta nustatytos tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarkos, todėl pareiškėjo skundą tenkino. Taip pat teismas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 1 dalimi, priteisė pareiškėjui iš atsakovo atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką – 10 855,70 Lt.

III.

Atsakovas Tarnyba pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas iš dalies grįstas tais pačiais argumentais, kuriuos atsakovas nurodė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taip pat pateikti tokie apeliacinio skundo argumentai:

1. Teismas iš viso nevertino tarnybinio patikrinimo metu surinktų įrodymų, netyrė faktinių aplinkybių, nenustatinėjo, ar pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, ar ne, o tik konstatavo, kad, atliekant tarnybinį patikrinimą, nebuvo laikytasi Tvarkos 14 punkte numatytų reikalavimų.

2. Remdamasis Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Tvarkos 14 punktu, pažymėjo, kad pirmiausia turi būti nustatoma, ar yra pagrindas nušalinti nuo pareigų, o tik po to nušalinama. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėjas tarnavo, yra apie 15 km nuo rinktinės buveinės, pareigūnai, kurie vyko tikrinti gauto anoniminio pranešimo vyko iš rinktinės, esančios Lazdijų miestelyje, prieš tai informavę rinktinės vadą. Pabrėžė, kad surašyti rinktinėje nušalinimo aktą ir vykti tikrinti, ar anonimas pranešė tiesą, būtų absurdiška. Vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir pažymėjo, kad Tarnybos pareigūnai nepažeidė imperatyvių Vidaus tarnybos statuto normų, o padarytas formalus Tvarkos 14 punkto pažeidimas neturėjo įtakos objektyviajai tarnybinio nusižengimo pusei ir priimto sprendimo pagrįstumui, todėl ABTĮ taikymo požiūriu nelaikytinas esminiu administracinės procedūros taisyklių pažeidimu.

3. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A14 – 2260/2006) pabrėžė, jog girto pareigūno nušalinimo laikas po ar prieš girtumo nustatymą pažeidimo objektyviajai pusei įtakos neturi.

Atsiliepimas

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, išskyrus sprendimo dalį dėl 10 855,70 Lt už priverstinę pravaikšta priteisimo, priteisiant pareiškėjo naudai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies pagrįstas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui. Taip pat pateikti tokie nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Atsižvelgdamas į ABTĮ 89 straipsnį, nurodė, kad teismas pagrįstai pirmiausia patikrino, ar nėra ABTĮ. nurodytų skundžiamo akto panaikinimo pagrindų, o tik tada galėjo spręsti, ar buvo pakankamai įrodymų pripažinti pareiškėją padarius tarnybinį nusižengimą. Padarė išvadą, kad sprendime nuodugniai nagrinėti visas apelianto nurodytas aplinkybes ir, ar buvo pakankamai įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo neblaivumo faktą, nebuvo pagrindo.

2. Nesutiko su argumentu, kad padarytas formalus Tvarkos 14 punkto pažeidimas, jis yra nereikšmingas bei neturintis įtakos apelianto priimto sprendimo pagrįstumui. Pabrėžė, kad nustatytų procedūrų ir taisyklių laikymasis negali būti absurdiškas, tik jų pagalba užtikrinama, kad nebūtų pažeistos asmens teisės, kad būtų tinkamai surinkti faktiniai duomenys ir jų pagalba padarytos teisėtos bei pagrįstos išvados.

3. Pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo apelianto nurodytoje teismo praktikoje (byla Nr. A14 – 2260/2006) nagrinėtos bylos aplinkybių.

4. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A14 – 87/2005), pažymėjo, jog apelianto nurodyti pareigūnų paaiškinimai, tarnybinis pranešimas, nušalinimo aktas, aktas dėl atsisakymo atlikti medicininę apžiūrą, Aktas Nr. 52 yra daugiausiai tik įtarimą, kad asmuo yra neblaivus, galintys sukelti požymiai.

5. Nesutiko su apelianto teiginiu, kad pareiškėjo nenoras pūsti į alkotesterį ir pasitikrinti blaivumą medicinos įstaigoje rodo pareiškėjo norą laimėti laiko ir iki galo išsiblaivyti. Pabrėžė, kad jokiame teisės akte nėra nurodyta tokia pareiškėjo pareiga. Pažymėjo, kad į VšĮ Kalvarijos ligoninė Imuniteto poskyrio pareigūnų jis buvo nuvežtas savavališkai, nenušalinus jo nuo tarnybos, todėl atsisakymas nuo medicininės apžiūros vertintinas kaip atsakas į neteisėtus pareigūnų veiksmus. Pažymėjo, kad po nušalinimo akto jis kaip įmanoma greičiau kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą, todėl jo elgesį įvertinti kaip vengimą atlikti medicininę apžiūrą nebuvo jokio pagrindo.

6. Rėmėsi Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 2 dalimi ir nurodė, kad pareiškėjo priverstinė pravaikšta baigtųsi tik nuo įsakyme nurodytos pareiškėjo grąžinimo į tarnybą datos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 10 855,70 Lt už priverstinę pravaikštą priteisimo keistina, priteisiant pareiškėjo naudai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.

IV.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. spalio 26 d. sprendimu Tarnybos apeliacinį skundą patenkino, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 29 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – pareikėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, nurodė, kad, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, vertino, ar ginčo santykiai buvo teisingai kvalifikuoti, ar tinkamai buvo įvertintos ginčo faktinės aplinkybės. Pažymėjo, kad, tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 452) 27 punktu, padarė išvadą, jog nesiremti Aktu Nr.52, kuriuo buvo nustatytas pareiškėjui girtumas, nėra pagrindo. Tai, kad vėliau buvo pateiktas Aktas Nr.13, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas yra blaivus, nekeičia Akto Nr.52 išvados dėl girtumo požymių, kadangi Aktas Nr.13 dėl savo turinio trūkumų kaip įrodymas nėra patikimas. Akte Nr. 13 nurodyta, jog buvo apžiūrėtas asmuo, neturintis asmens dokumento, o tai neatitinka medicininio apžiūrėjimo akto turinio, be to, nėra patikimas kaip įrodymas ir specialisto 2006 m. rugsėjo 7 d. išvada dėl kraujo tyrimo (toliau – ir Išvada), nes kraujas paimtas asmens, kuris nepateikė asmenį patvirtinančių dokumentų. Padarė išvadą, kad toks turinio pažeidimas yra esminis, nes kelia abejonių, ar būtent pareiškėjas buvo tiriamas, o teismas negali remtis įrodymais, kurie kelia abejonių (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis), todėl nutarė remtis Aktu Nr. 52. Remdamasis tarnybiniu pranešimu, 2006 m. rugsėjo 5 d. aktu dėl atsisakymo atlikti medicininę apžiūrą girtumui nustatyti, aktu dėl nušalinimo nuo pareigų, konstatavo, kad minėti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas tarnybos vietoje buvo apsvaigęs. Tokių įrodymų visumą įrodo, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Pabrėžė, kad paskirta nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, nuobauda paskirta teisėtai, remiantis nuobaudų skyrimo tvarka, todėl Įsakymas Nr. TE-393 ir Įsakymas Nr. TE-396 yra teisėti jų naikinti nėra pagrindo. Ta aplinkybė, jog neblaivumo patikrinimas buvo atliktas nenušalinus pareiškėjo nuo tarnybos nekeičia akto išvados apie girtumo požymius, o byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti Aktą Nr.52 niekiniu. Atsižvelgdamas į Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą atleidimo pagrindą, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pakanka akto išvados, jog pareiškėjui nustatyti girtumo požymiai, kadangi pagal Nutarimo Nr. 452 2 punktą neblaivumo (girtumo) sąvoką yra įvardijama kaip apsvaigimas nuo alkoholio.

V.

R. T. 2008 m. sausio 24 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje, iškeltoje pagal jo 2006 m. lapkričio 21 d. skundą atsakovui Tarnybai, vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais, o, procesą atnaujinus ir išnagrinėjus bylą iš naujo, panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 26 d. sprendimą (byla Nr. A18 – 924/2007) ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo 2006 m. lapkričio 21 d. skundą. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsižvelgdamas į ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, pabrėžia, kad teisėjų kolegija, nuspręsdama, jog Aktas Nr. 13 ir 2006 m. rugsėjo 7 d. išvada, kaip įrodymai, yra nepatikimi, nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas. Nurodo, kad netinkamai taikytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 1 d. įsakymas Nr. 117, kuriuo patvirtinta Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti akto forma Nr. 155-1/a. Remdamasis minėta akto forma, pabrėžia, kad asmens dokumento neturėjimas nėra ta neginčijama aplinkybė, kuriai esant medicininė apžiūra neatliekama arba atlikta medicininė apžiūra vertinama kaip nepatikima. Nurodo, kad nei teismas, nei atsakovas bylos nagrinėjimo metu iš esmė nekėlė klausimo dėl Akto Nr. 13 ir Išvados patikimumo, nes, priešingu atveju, būtų buvę pateikti papildomi įrodymai ir pareikalauta apklausti apžiūrą atlikusį gydytoją. Atsižvelgdamas į anksčiau galiojusios Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarkos (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-01-15 nutarimu Nr. 92, galiojo 1996-01-20 – 2006-07-01) 27 punktą, pažymi, kad aiški teisės normos leidėjo valia, kad medicininė apžiūra turi būti atlikta ir asmeniui, kuris negali pateikti asmens dokumento, jei yra galimybė jį identifikuoti kitu būdu. Daro išvadą, jog teisėjų kolegija, pripažinusi įrodymus nepatikimais vien asmens dokumentų nepateikimo pagrindu, padarė esminį materialinės teisės normų pažeidimą jas taikydama, tai galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, todėl procesas administracinėje byloje atnaujintinas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

2. Pažymi, kad teisėjų kolegijos sprendimas remtis Aktu Nr. 52 nepagrįstas, ypač atsižvelgiant į tai, kad Aktas Nr. 13 pripažintas nepatikimu tik dėl jame nenurodyto asmens dokumento, visiškai nesiaiškinus kitų aplinkybių. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytus procedūrų ir turinio pažeidimus, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir rėmėsi Aktu Nr. 52 kaip visiškai patikimu. Atsižvelgdamas į Tvarkos 14 punktą, faktą, kad jis tiesioginio vadovo nušalintas nebuvo, siuntimą į VšĮ Kalvarijos ligoninę surašė ne pareiškėjo tiesioginis vadovas, pabrėžia, kad tai yra esminiai teisės normos pažeidimai ir jų pagrindu surinkti įrodymai turėjo būti pripažinti niekiniais ir nepatikimais. Remdamasis Metodikos 11.3, 11.4.4 punktais, pažymi, jog tokios išvados, kuri nurodyta Akte Nr. 52, iš viso nenumatyta, todėl tokios išvados teisinė reikšmė niekinė. Atsižvelgia į Metodikos 2, 8, 11.1 punktus ir nurodo, kad Aktą Nr. 52 surašęs gydytojas neprašė duoti tiriamųjų medžiagų, o prašė pūsti į alkotesterį, kurio naudojimas nėra numatytas, o be atsakymo iš toksikologijos laboratorijos gydytojas negalėjo nurodyti išvados apie tariamus girtumo požymius. Remdamasis Nutarimo Nr. 452 2 punktu, pabrėžia, jog, neištyrus pareiškėjo organizmo biologinių terpių, negalima daryti išvados, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Konstatuoja, kad teisėjų kolegija netinkamai taikė materialinės teisės normas, padarė esminį jų pažeidimą, tai galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, todėl procesas administracinėje byloje atnaujintinas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

3. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A14 – 87/2005; A10 – 923/2006), pabrėžia, kad įrodymų vertinimą, o ypač Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktų vertinimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikė specialių žinių, t.y. ekspertizės, reikalaujančia sritimi. Pažymi, kad teisėjų kolegijos atliktas įrodymų (Akto Nr. 13 ir Akto Nr. 52) vertinimas prieštarauja minėto teismo formuojamai praktikai, kai tokie specialių žinių reikalaujantys įrodymai vertinami pasitelkiant ekspertizę, todėl procesas administracinėje byloje atnaujintinas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, t.y. kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

4. Nurodo, kad pagrindinis klausimas nagrinėtoje byloje buvo Akto Nr. 13 ir Išvados vertinimas, tokie įrodymai pagrindė pareiškėjo poziciją, nes visi atsakovo pateikti įrodymai galėjo būti vertinami tik kaip įtarimą, kad asmuo neblaivus galintys sukelti požymiai Metodikos 2 punkto prasme. Pažymi, kad nebuvo pagrindo pareiškėjo elgesį pripažinti vengimu atlikti medicininę apžiūrą, nes jis turėjo teisę atsisakyti darbdavio siūlomos apžiūros, o po nušalinimo akto surašymo jis savo noru atliko medicininę apžiūrą. Daro išvadą, kad nebuvo atliktas visapusiškas, išsamus ir objektyvus, įstatymus ir teisingumo bei protingumo kriterijus atitinkantis įrodymų tyrimas. Pabrėžia, kad visi jo asmens dokumentai, Lazdijų rinktinės Imuniteto poskyrio pareigūnams išvežus pareiškėją iš tarnybos vietos, liko tarnybinio kabineto seife.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI.

Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.

Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).

Savo prašymą dėl proceso atnaujinimo R. T. grindžia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais.

Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį, o pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą – kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. ABTĮ 157 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad prašymas turi būti motyvuotas. Nustatyti pagrindai bei prašymo turinys įpareigoja asmenį, paduodantį prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašymą pagrįsti ir pateikti konkrečius argumentus (įrodymus), patvirtinančius minėtų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str.1 d.).

Siekiant atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, materialinės teisės normų pažeidimo konstatavimas turi būti akivaizdus. Pažeidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš pareiškėjo prašymo turinio, jis iš esmės ginčija ne konkrečios teismo taikyto įstatymo normos aiškinimą ir taikymą, o iš esmės nesutinka su byloje surinktų įrodymų bei faktinių aplinkybių vertinimu.

Pabrėžtina, jog pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina juos pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi įrodymų vertinimas yra subjektyvus procesas, pagrįstas vidiniu teismo įsitikinimu.

Išnagrinėjus bylos medžiagą, pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo, darytina išvada, kad R. T. nepateikė jokių akivaizdžių įrodymų, jog šioje administracinėje byloje teismas, taikydamas ir aiškindamas materialinės teisės normas, padarė esminį tokios normos pažeidimą, nesivadovavo materialinės teisės taikymo tikslais. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjas nepagrindė proceso atnaujinimo šioje administracinėje byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

ABTĮ 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Dėl to teisėjų kolegija vertins įstatymo taikymo šioje byloje ir prašyme nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose atitikimą vienodos teismų praktikos aspektu.

Pabrėžtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą, teisės normas taiko pirmiausia atsižvelgdamas ir įvertindamas nustatytas konkrečios bylos faktines aplinkybes, todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės normų aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Įvertinus pareiškėjo nurodytose nutartyse (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A14-87/2005 ir Nr. A10-923/2006) padarytas išvadas, pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje yra nukrypta nuo suformuotos administracinių teismų praktikos, nėra.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. T. pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A18 – 924/2007 yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl procesą atsisakytina atnaujinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje A18 – 924/2007 pagal pareiškėjo R. T. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinei dėl įsakymų panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius