- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-15
- Bylos Nr.
- 1-20-958/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48108-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Latožienė
- Nukentėjusysis
- O. S., G. B., V. K., D. U.
- Kaltinamasis
- J. I.
- Advokatai
- Kęstutis Rakauskas
- Kategorijos
- 25.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 281 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. I. 2016 spalio 11 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 12, 128 punktų reikalavimus, t. y. važiuodamas šviesoforu reguliuojama sankryža, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nedavė kelio su įjungtais mėlynais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais į sankryžą įvažiuojančiai specialiajai transporto priemonei - greitosios medicininės pagalbos automobiliui „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam G. B., o atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesustabdė automobilio ar neapvažiavo atsiradusios kliūties, dėl ko jo vairuojamam automobiliui atsitrenkus į greitosios medicininės pagalbos automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o šiam automobiliui dar atsitrenkus į ties sankryža sustojusį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą L. K., eismo įvykio metu greitosios medicininės pagalbos automobilio vairuotojui G. B. dėl kaklo raiščių patempimo ir krūtinės sumušimo buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, keleiviui A. S. dėl galvos skliauto momenkaulio srities žaizdos, pakraujavimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, keleiviui R. S. dėl kairio apatinio šonkaulio lanko srities kraujosruvos, kairio riešo nubrozdinimų, krūtinės kairės pusės sumušimo buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, o keleivei V. K. buvo padaryta dešinės kojos kraujosruva, kairės blauzdos ir galvos sumušimai, dešinio 1-ojo padikaulio lūžimas, dešinio kelio sąnario sumušimas ir taip dėl dešinio 1-ojo padikaulio lūžimo bei dešinio kelio sąnario sumušimo buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai
Kaltinamasis J. I. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2016-10-11, apie 15 val., važiavo (duomenys neskelbtini) neviršydamas 50 km/h greičio, vairavo automobilį Opel Vectra. Prieš įvažiuojant į (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) važiavo baltas autobusiukas, kuris jam užstojo šviesoforą. Jis pristabdė automobilį, tuo metu degė geltonas šviesoforo signalas, kuris persijungė į žalią signalą. Tada jis važiavo tiesiai. Dar pažiūrėjo į dešinę pusę, sankryža buvo tuščia, kairėje stovėjo du automobiliai. Važiuodamas pamatė, kad iš priekio atvažiuoja raudonos spalvos automobilis VW Passat. Įsitikinęs, jog minėtas automobilis nesuka į kairę, važiavo per sankryžą teisiai. Likus 2-3 metrams pajuto smūgį iš dešinės pusės. Smūgio metu automobilis užšoko ant vejos, apie metrą važiavo per veją. Matė greitosios pagalbos automobilį, kuris nuvažiavęs apie 20 metrų, tik tuomet įsijungė šviesos signalus, o po kiek minučių ir garso signalą. Prieš tai nebuvo jokių signalų, jis nieko nematė ir negirdėjo. Jei būtų matęs greitosios pagalbos automobilį, būtų sustabdęs. Po įvykio matė, kad stovėjo apsuktas VW Passat, kaip jis sudalyvavo įvykyje, negali pasakyti. Jam jokių sužalojimų nebuvo padaryta, kitų sužalotų asmenų nematė. Jis kelių eismo taisyklių nepažeidė.
Kaltinamasis J. I. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 276 str. tvarka) parodė, kad 2016-10-11, apie 15 val., jis savo automobiliu Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Utenos m. važiavo į (duomenys neskelbtini). Važiavo vienas, automobilį vairavo blaivus. Tuo metu buvo šviesu, matomumas buvo geras, nelijo, kelio danga buvo sausa. Apie 50 km/h greičiu jam važiuojant (duomenys neskelbtini), artėjant prie šviesoforu reguliuojamos (duomenys neskelbtini), pamatė, kad jam dega žalios spalvos šviesoforo signalas. Tuo metu antrojoje juostoje prie sankryžos stovėjo vienas ar du automobiliai, rodantys posūkį į kairę, o pirma juosta, kuria jis važiavo tiesiai, buvo tuščia, todėl jis nepristabdęs važiavo toliau. Kadangi į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, važiavo tiesiai, todėl į šalis nesidairė ir nematė, kokie automobiliai tuo metu važiuoja (duomenys neskelbtini). Matydamas priešingoje sankryžos pusėje į sankryžą nuo (duomenys neskelbtini) pusės įvažinėjantį raudonos spalvos automobilį VW Passat, jis visą dėmesį buvo sukoncentravęs į šį automobilį, žiūrėjo, ar jis sankryžoje nesuks į kairę ir ar praleis jį, važiuojantį tiesiai. Tuo metu nematė, kad nuo (duomenys neskelbtini) prie sankirtos su (duomenys neskelbtini), artėja greitosios pagalbos automobilis, nematė įjungtų mėlynų švyturėlių ir negirdėjo jokių specialiųjų garso signalų. Jam jau baigiant pravažiuoti sankryžą, pajuto, kad kažkas jo automobilį bloškia į kairę, nuo ko jo automobilis šiek tiek pakilo į orą, po ko, nusileidęs ant kelio, pradėjo suktis į kairę, galiniais ratais trenkėsi į bordiūrą ir atsisukęs priekiu į (duomenys neskelbtini), sustojo. Atsipeikėjęs pamatė, kad susidūrė su greitosios pagalbos automobiliu. Taip pat pamatė, kad ties sankryža stovi apgadintas ir raudonos spalvos automobilis VW Passat, kurį, dar prieš įvažiuodamas į sankryžą, matė atvažiuojantį priešais jį ir privažiuojantį (duomenys neskelbtini) sankryžą nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Eismo įvykio metu jis nesusižalojo, o ar buvo sužaloti greitosios pagalbos automobilyje važiavę asmenys, nematė, nes išsigandęs liko sėdėti savo automobilyje ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Pripažįsta, kad neatsargiai vairuodamas automobilį, nepastebėjęs atvažiuojančio greitosios pagalbos automobilio su įjungtais švyturėliais ir garsiniais signalais, šiam automobiliui jis sankryžoje nedavė kelio ir su šiuo automobiliu susidūrė, dėl ko eismo įvykio metu buvo sužaloti greitosios pagalbos automobiliu važiavę asmenys (tomas 1, b. l. 173).
Nukentėjusysis G. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016-10-11, apie 15 val., gavo iškvietimą į priėmimo skyrių, kad reikalinga ligonį vežti į Vilnių. Nuo pat priėmimo skyriaus įsijungė garsinius signalus ir švyturėlius. Važiavo apie 112 km/h, prieš (duomenys neskelbtini) sumažino greitį iki 50 km/h, įsitikino ar jo vairuojamą automobilį praleidžia kiti automobiliai. Įvažiuojant į sankryžą degė žalias šviesoforo signalas, vidury sankryžos galėjo užsidegti geltona. Nuo (duomenys neskelbtini) pusės matė stovintį raudoną VW Passat ir kitus automobilius. Padidino greitį ir pajuto smūgį į priekinį ratą, pajuto, kad slysta, nuvažiavo kokius 30 metrų nuo sankryžos. Išsiskleidė oro pagalvės, tuo tarpu švyturėliai ir garsiniai signalai veikė. Automobilio Opel Vectra, įvažiuojančio į sankryžą nematė. Greitosios pagalbos automobiliu važiavo keturiese: jis, felčerė V. K., R. S. ir ligonis A. S.. Jam buvo patemptas kaklas ir sumuštas šonas. Felčerė sakė, kad skauda kojas. Ligoniui A. S. bėgo kraujas iš galvos, nes nuo smūgio padėklas su neštuvais buvo nukeltas, viena pusė atplėšta nuo grindų. Ligonį lydėjęs R. S. sakė, kad jam skauda šoną.
Nukentėjusysis G. B. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2016-10-11, apie 15 val., jam vairuojant greitosios pagalbos automobilį VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš VšĮ "Utenos ligoninė" priėmimo skyriaus į Vilnių vežė sunkios būklės ligonį. Tik pradėjęs važiuoti, iš karto įsijungė įspėjamuosius šviesos ir garso signalus. Važiavo prisisegęs saugos diržu. Priartėjus prie šviesoforu reguliuojamos (duomenys neskelbtini) sankryžos, kuomet jam mirksėjo žalias šviesoforo signalas, ji sulėtino greitį ir pažiūrėjęs į abi puses, įsitikino, kad kiti vairuotojai jį mato, sustoja ir jį praleidžia, po ko atsargiai važiavo per sankryžą. Įvažiavus į sankryžos vidurį, pajuto smūgį į jo vairuojamo automobilio kairę pusę, dėl ko jo automobilis pradėjo slysti, virsti. Išlipęs iš sudaužyto automobilio pastebėjo, kad į jo vairuojamo automobilio kairės pusės priekinį ratą atsitrenkė automobilis Opel Vectra. Nors nematė, bet spėja, kad šis automobilis į sankryžą įvažiavo iš (duomenys neskelbtini) ir važiavo gana greitai, nes smūgis į jo vairuojamą automobilį buvo didelis. Eismo įvykio metu jam buvo patemptas kaklas, sumušta krūtinė (tomas 1, b. l. 84-85, 87).
Nukentėjusioji V. K. teismo posėdžio metu parodė, jog 2016-10-11, apie 15 val., gavo iškvietimą, jog iš priėmimo skyriaus reikalinga skubiai vežti ligonį į Santariškes. Nuo pat priėmimo skyriaus buvo įjungtas garsinis signalas ir šviesos. Ji visą laiką buvo prie ligonio A. S. jam iš kairės, o priekyje buvo viena vieta lydinčiajam, lydėjo ligonio sūnus R. S.. Kelio nestebėjo, visą laiką buvo prie ligonio. Praėjus kokioms 3 min., pajuto smūgį į greitosios pagalbos automobilį. Po eismo įvykio matė, jog ligoniui A. S. bėgo kraujas iš žaizdos galvoje. Po kiek laiko atvažiavo kitas greitosios pagalbos automobilis, kuris išvežė ligonį į Vilnių. Jai buvo nustatytas kairės pusės šlaunies sumušimas, o dešinės pusės pėda sulaužyta, lūžo vienas padikaulis.
Nukentėjusioji V. K. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2016-10-11, apie 14.30 val., jai dirbant VšĮ „Utenos pirminės sveikatos priežiūros centras“ greitosios medicininės pagalbos skyriuje, iš dispečerės gavo nurodymą vykti į VšĮ „Utenos ligoninė“ priėmimo skyrių, iš kur sunkios sveikatos būklės pacientą A. S. gydymui reikėjo nedelsiant transportuoti į Vilniaus Santariškių klinikas. Tada ji su vairuotoju G. B. tarnybiniu greitosios pagalbos automobiliu VW Transporter iš karto nuvažiavo į ligoninės priėmimo skyrių, kur į greitosios pagalbos automobilį su neštuvais įkėlė ligonį A. S., kurį prie neštuvų fiksavo specialiais diržais. Į Vilnių kartu išvažiavo ir ligonio A. S. sūnus R. S.. Pradėjus važiuoti, jau nuo pat priėmimo skyriaus vairuotojas G. B. iš karto įsijungė švyturėlius ir specialiuosius garso signalus. Kelionės metu ligonis A. S. gulėjo ant neštuvų maždaug ties automobilio viduriu, o ji sėdėjo šalia ligonio A. S. veidu į priekį, sėdynėje, esančioje automobilio dešinėje pusėje, o R. S. sėdėjo priešais ją, nugara į automobilio priekį, sėdynėje, esančioje ties pertvara su vairuotojo kabina. Kokiu greičiu ir pro kur važiavo jų automobilis, pasakyti negali, nes visą dėmesį buvo sukoncentravusi į ligonį, važiuojant šiuo rūpinosi, sekė ligonio būklę. Po kokių 3 min. ji pajuto smūgį į jų greitosios pagalbos automobilį. Tuo metu ji sėdėjo savo kėdėje, tačiau nebuvo prisisegusi saugos diržu, kadangi sekdama ligonio būklę, dažnai stodavosi prie ligonio. Smūgio metu ją sumėtė, todėl ji šonais bei galva trenkėsi į automobilio sieną, neštuvus. Atsipeikėjusi pajuto, kad jai skauda dešiniosios kojos pėdą, kairią blauzdą, galvą. Tuo pat metu pastebėjo, kad ligonis A. S. tapo dezorientuotas, bandė keltis nuo neštuvų, jo galvoje pastebėjo žaizdą, iš kurios kraujavo. Tada ji bandė tvarstyti ligonio žaizdą ir pro sudaužytų automobilio durų plyšį kvietė pagalbą. Tik tada pamatė, kad yra (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Utenos m. Kokie automobiliai dar buvo įvykio vietoje, kas ir kaip įvyko, kas atsitrenkė į greitosios pagalbos automobilį, nežino. Iki avarijos jų greitosios pagalbos automobilis važiavo su įjungtais švyturėliais ir specialiais garsiniais signalais, kurių vairuotojas G. B. nei trumpam nebuvo išjungęs. Po avarijos ji buvo pristatyta į Utenos ligoninės priėmimo skyrių, kur jai buvo diagnozuotas dešinės kojos padikaulio lūžis, galvos, dešinio kelio sąnario, kairės blauzdos sumušimai (tomas 1, b. l. 96, 101).
Nukentėjusioji O. S. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016-10-11, apie 14.30 val., jos vyras A. S. dėl kojos skausmų buvo išvežtas į Utenos ligoninės priėmimo skyrių, jį lydėjo sūnus R. S.. Kiek jai žinoma, vėliau jos vyrą A. S. greitosios pagalbos automobiliu vežė į Vilnių ir įvyko avarija. Sūnus R. S. sakė, kad po eismo įvyko vyrui kraujavo galva. Dėl vyro sužalojimo patyrė moralinę žalą.
Nukentėjusioji O. S. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, jog 2016-10-11 apie pietus, dirbdamas kaime, jos vyras A. S. pasijuto blogai, jam „nutirpo“ kojos, todėl ji nedelsiant iškvietė greitąją pagalbą, ir A. S. buvo pristatytas į VšĮ „Utenos ligoninė“ priėmimo skyrių. Kartu į ligoninę nuvyko ir jos sūnus R. S.. Apie 15 val. iš dukros D. U. sužinojo, kad A. S. greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežtas į Vilniaus Santariškių klinikas, o R. S. išvažiavo kartu. Vėliau iš sesers sužinojo, kad jos vyrą vežant į Vilnių greitosios pagalbos automobilis (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Utenos m., pateko į eismo įvykį. Kaip jai paaiškino R. S., eismo įvykio metu A. S. buvo prakirsta galva, bėgo kraujas. Apie eismo įvykio aplinkybes ji nieko nežino, R. S. jai tik buvo užsiminęs, kad su garsiniais signalais ir švyturėliais važiavusio greitosios pagalbos automobilio, kuriuo buvo vežamas jos vyras, sankryžoje nepraleido kažkoks automobilis. 2016-10-13 ryte Vilniaus Santariškių klinikose A. S. mirė. Eismo įvykio metu vyrui A. S. buvo padaryta galvos kairės pusės žaizda su pakraujavimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, dėl ko jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Mano, kad patirti sužalojimai įtakojo komplikacijas, dėl ko vėliau A. S. ir mirė. Dėl jos vyro A. S. sužalojimo eismo įvykio metu, jai buvo padaryta moralinė žala (tomas 1, b. l. 132).
Nukentėjusioji D. U. teismo posėdžio metu nurodė, jog 2016-10-11 į VšĮ Utenos ligoninės priėmimo skyrių buvo pristatytas tėvas A. S., kuris buvo sunkios būklės. Gydytojas apžiūrėjęs tėvą, nutarė jį kuo skubiau gabenti į Vilnių. Matė kaip tėvą įkėlė į greitosios pagalbos automobilį. Nuo priėmimo skyriaus greitoji išvažiavo su garsiniais signalais ir švyturėliais. Brolis R. S. važiavo kartu su tėvu, jį lydėjo. Ji eidama namo visą laiką girdėjo greitosios pagalbos garsinius signalus. Vėliau brolis R. S. pranešė, kad sankryžoje įvyko avarija, eismo įvykio metu tėvui buvo prakirsta galva, ji kraujavo. Žino, jog broliui R. buvo sužalotas šonas.
Nukentėjusioji D. U. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2016-10-11 ryte, apie 10 val., jos tėvas A. S. pasijuto blogai, jam „nutirpo“ ir pradėjo labai skaudėti kojas, po ko buvo pristatytas į VšĮ „Utenos ligoninė“ priėmimo skyrių. Apie 14.30 val., nuėjusi į ligoninę, iš gydytojų sužinojo, jog dėl prastos sveikatos būklės yra pavojus A. S. gyvybei, dėl ko šis operacijai bus vežamas į Vilniaus Santariškių klinikas. Matė, kaip apie 14.55 val. jos tėvą A. S. medicinos personalas įkėlė į greitosios pagalbos automobilį ir išvežė į Vilnių. Kartu išvažiavo ir jos brolis R. S.. Matė, kad išvažiuojant iš priėmimo skyriaus, greitosios pagalbos vairuotojas iš karto įsijungė švyturėlius ir įspėjamuosius garsinius signalus. Išlydėjusi, ji pėsčiomis ėjo į namus ir dar ilgai tolumoje girdėjo nenutylančius įspėjamuosius garsinius greitosios pagalbos automobilio, kuriuo buvo vežamas jos tėvas, signalus. Po 10-15 min. paskambinusi savo bendradarbei, iš šios sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) sankryžoje yra įvykęs eismo įvykis, kurio metu susidūrė automobiliai ir vienas iš jų - greitosios pagalbos automobilis. Įtardama, kad tai galėjo būti automobilis, kuriuo buvo vežamas jos tėvas, ji paskambino į ligoninę, kur jai patvirtino, kad į avariją pateko greitosios pagalbos automobilis, kuriuo buvo į Vilniaus ligonines vežamas sunkios sveikatos būklės jos tėvas A. S.. Į įvykio vietą nevyko, nes sužinojo, kad į avarijos vietą greitai atvykęs kitas greitosios pagalbos automobilis, išvežė jos tėvą į Vilnių. 2016-10-13 ryte jos tėvas Vilniaus Santariškių klinikose mirė. Eismo įvykio metu tėvui A. S. buvo padaryta galvos kairės pusės žaizda su pakraujavimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, dėl ko jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Mano, kad patirti sužalojimai įtakojo komplikacijas, dėl ko vėliau A. S. ir mirė. Dėl A. S. sužalojimo eismo įvykio metu, jai buvo padaryta moralinė žala (tomas 1, b. l. 129).
N. R. S. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2016-10-11, apie 15 val., lydėjo iš VšĮ „Utenos ligoninė“ priėmimo skyriaus į Vilniaus Santariškių klinikas greitosios pagalbos automobiliu „VW Transporter“ vežamą tromboze sergantį ir sunkios sveikatos būklės savo tėvą A. S.. Jis važiavo kartu tėvu ir sėdėjo greitosios pagalbos automobilio galinėje dalyje, veidu į automobilio galą. Saugos diržu prisisegęs nebuvo, nes kaskart atsikeldavo prie tėvo pakelti galvos, užkloti ir pan. Jo tėvas gulėjo automobilyje ant neštuvų, buvo prisegtas diržais. Šalia greitosios pagalbos automobilyje sėdėjo ir felčerė. Tik išvažiavus iš priėmimo skyriaus, girdėjo, kaip greitosios pagalbos vairuotojas įsijungė įspėjamuosius garso signalus, su kuriais važiavo visą laiką, o ar buvo įsijungęs švyturėlius, pasakyti negali, nes šie buvo ant automobilio stogo ir jų nematė. Kokiu greičiu važiavo greitosios pagalbos automobilis, pasakyti negali. Koks šviesoforo signalas degė artėjant prie (duomenys neskelbtini) sankryžos, nežino, kadangi kelionės metu visiškai nekreipė dėmesio į kelią. Kažkur ties (duomenys neskelbtini) sankryža pajuto didelį smūgį į greitosios pagalbos automobilio kairę pusę, išgirdo dūžtant stiklus. Smūgio metu jis nublokštas susitrenkė kairįjį šoną, į dūžtančius stiklus įsipjovė kairę ranką. Atsipeikėjęs tėvą pamatė tebegulintį ant neštuvų, bet pastebėjo, kad šiam prakirsta galva (ties kairiu smilkiniu), iš žaizdos bėgo kraujas. Nuo kėdės pašokusi felčerė pasakė, kad jai lūžo koja. Pro šonines duris išlipęs į lauką pamatė, kad yra (duomenys neskelbtini) sankryžoje. Netrukus atvyko kitas greitosios pagalbos automobilis, į kurį buvo perkeltas jo tėvas ir išvežtas į Vilnių. Jis išvažiavo kartu, todėl kokie automobiliai dar buvo įvykio vietoje, kas ir kaip įvyko, kas atsitrenkė į greitosios pagalbos automobilį, nesiaiškino. Nuvežus tėvą į Vilniaus Santariškių ligoninę, šis tris kartus buvo operuojamas, tačiau jau kitą dieną reanimacijos skyriuje A. S. mirė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jis civilinio ieškinio byloje nereiškia (tomas 1, b. l. 105).
Liudytojas P. B. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytą dieną, apie 15 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, nuo (duomenys neskelbtini) darė kairį posūkį link (duomenys neskelbtini). Girdėjo atvažiuojant greitosios pagalbos automobilį su signalais ir švyturėliais. Matė, jog greitosios pagalbos automobilis važiavo (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), jam degė žalias šviesoforo signalas. Užsidegė raudona šviesoforo šviesa, prieš jį stovėjo VW Passat, rodė kairį posūkį, iš (duomenys neskelbtini). Tiesiai link (duomenys neskelbtini) pusės pravažiavo kaltinamojo automobilis. Jam tuo metu degė raudonos ir geltonos spalvos šviesoforo signalas. Kaltinamojo automobilis, važiuodamas ne mažesniu nei 40 km/h atsitrenkė į greitosios pagalbos mašinos priekinį ratą. Jis iškvietė kitus greitosios pagalbos automobilius, padėjo perkelti ligonį, kuriam kraujavo iš galvos. Tuo metu kaltinamasis sėdėjo automobilyje ir kalbėjo telefonu.
Liudytojas P. B. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2016-10-11, apie 15 val., taksi automobiliu VW Tauran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini). Jam vairuojant automobilį ir artėjant prie šviesoforu reguliuojamos (duomenys neskelbtini) sankryžos, išgirdo tolumoje, kažkur iš dešinės atvažiuojančio greitosios ar policijos automobilio įspėjamuosius garsinius signalus. Iš pradžių šio automobilio dar nematė, bet privažiavęs arčiau minėtos sankryžos, pamatė jam iš dešinės (duomenys neskelbtini) artėjantį greitosios pagalbos automobilį, kuris važiavo įsijungęs įspėjamuosius garso ir šviesos signalus. Šis automobilis tuomet buvo apie 100 metrų atstumu nuo sankryžos. Kadangi tuo metu jam degė raudonos spalvos šviesoforo signalas, prie šviesoforo jis sustojo kairėje eismo juostoje, iš kurios sankryžoje sukama į kairę, nes sankryžoje turėjo sukti į kairę. Priešais jo automobilį dar stovėjo pilkos spalvos automobilis VW Passat, kuris taip pat ruošėsi sukti į kairę, bei laukė kol užsidegs žalias šviesoforo signalas. Stovint ir laukiant žalio šviesoforo signalo, pamatė, kaip jo automobilio dešine puse, (duomenys neskelbtini), dešine juosta, iš kurios sankryžoje važiuojama tiesiai (link (duomenys neskelbtini) pusės) gana dideliu greičiu pralėkė ir į sankryžą įvažiavo automobilis Opel Vectra. Kokiu greičiu į sankryžą įvažiavo šis automobilis, pasakyti negali, bet tikrai greičiau nei 40 km/h. Pravažiavus automobiliui Opel Vectra, jam pasirodė labai keista, kodėl šis automobilis važiuoja degant raudonam šviesoforo signalui, todėl jis iš karto žvilgtelėjo į šviesoforą ir pamatė, kad tik pravažiavus šiam automobiliui pro jį, raudonos spalvos šviesoforo signalas jau ką tik buvo pasikeitęs į geltoną, tačiau tuo metu žalias šviesoforo signalas tiek šiam automobiliui, tiek jam dar nebuvo užsidegęs ir šis automobilis į sankryžą įvažiavo nesulaukęs žalio šviesoforo signalo, bet degant geltonam šviesoforo signalui. Į sankryžą įvažiavęs automobilis Opel Vectra priekine dalimi trenkėsi tuo metu į sankryžą (duomenys neskelbtini) iš dešinės nuo (duomenys neskelbtini) įvažiavusio greitosios pagalbos automobilio priekinį kairės pusės ratą. Ar po smūgio minėti automobiliai trenkėsi į kitus prie sankryžos stovėjusius automobilius, nepastebėjo. Apsisukęs sankryžoje ir sustojęs prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės, jis pribėgo prie labiau apgadinto greitosios pagalbos automobilio. Matė, kad tuo metu automobilio Opel Vectra vairuotojas, kuris jam buvo iš matymo pažįstamas vyriškis, pavarde I., su kuriuo anksčiau dirbo vienoje organizacijoje, sėdėjo savo automobilyje ir kalbėjo telefonu. Greitosios pagalbos automobilyje buvusi felčerė skundėsi kojos skausmu, taip pat matė, kad greitosios pagalbos automobilyje vežamam ligoniui buvo prakirsta kakta. Girdėjo, kaip greitosios pagalbos vairuotojas G. B. skambino bendrosios pagalbos telefonu ir į eismo įvykio vietą kvietė greitąją pagalbą. Netrukus atvažiavo du greitosios pagalbos automobiliai, į kurių vieną jis padėjo įkelti sužalotą felčerę, po ko jis išvažiavo iš įvykio vietos. Greitosios pagalbos automobilis prie sankryžos artėjo ir per sankryžą važiavo su įjungtais mirksinčiais švyturėliais ir įspėjamaisiais garsiniais signalais, be to, mano, kad greitosios pagalbos automobiliui įvažiuojant į sankryžą, galėjo dar degti (mirksėti) žalias šviesoforo signalas (tomas 1, b. l. 76).
Liudytoja L. K. teismo posėdžio metu parodė, jog 2016-10-11, vairavo VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raudonos spalvos. Važiavo (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) pusės link centro ir girdėjo, kad važiuoja kažkas su sirena. Sankryžoje jai degė žalias šviesoforo signalas, bet ji sustojo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Matė, kad (duomenys neskelbtini) gatve atvažiuoja greitosios pagalbos automobilis ir laukė, kol jis pravažiuos. Kitoje sankryžos pusėje nematė kitų automobilių. Paties įvykio nematė. Viskas įvyko staigiai, pajuto smūgį, tačiau nematė, kas į ją atsitrenkė, trenkė į jos vairuojamo automobilio priekį, automobilį apsuko. Greitosios pagalbos automobilis buvo toliau, jo visas priekis buvo sugadintas. Kaltinamasis sėdėjo Opel automobilyje.
Liudytoja L. K. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, jog 2016-10-11, apie 14.55 val., automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Jai privažiavus prie šviesoforu reguliuojamos (duomenys neskelbtini) sankryžos, ir įvažiavus į sankryžą apie 1 m, išgirdo ir pamatė atvažiuojantį greitosios pagalbos automobilį su įjungtais įspėjamaisiais šviesos ir garso signalais, todėl iš karto sustojo, kad praleistų šį automobilį. Tuo metu jai degė žalias šviesoforo signalas, o greitosios pagalbos automobiliui - raudonas. Greitosios pagalbos automobiliui įvažiavus į sankryžą ir priartėjus prie jos, pajuto smūgį į jos automobilio priekį, nesuprasdama, kas įvyko. Tik atsipeikėjusi pamatė sudaužytą ne tik jos, bet ir šalia stovintį greitosios pagalbos automobilį bei automobilį Opel Vectra. Automobilio Opel Vectra įvažiuojančio į sankryžą nematė, todėl iš kur ir kaip šis atsirado sankryžoje, nežino (tomas 1, b. l. 78-79).
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas J. K. teismo posėdžio metu parodė, jog datos nepamena, po pietų, automobiliu VW Golf važiavo nuo Vilniaus miesto pusės. (duomenys neskelbtini) sankryžoje jam degė raudonas šviesoforas, todėl sustojo. Girdėjo signalą, kad atvažiuoja greitosios pagalbos automobilis nuo Utenos miesto pusės link Vilniaus miesto pusės. Kai jis sustojo prie šviesoforo, greitosios pagalbos automobilio dar nebuvo prie sankryžos, ji artėjo. Matė, jog iš (duomenys neskelbtini) važiavo automobilis, kuris susidūrė su greitosios pagalbos automobiliu, kuris važiavo per sankryžą. Smūgis buvo į greitosios pagalbos automobilio priekinį šoną. Koks automobilis atsitrenkė, negali pasakyti. Automobilio, kuris atsitrenkė į greitosios pagalbos automobilį, kryptis pasikeitė, apsisuko. Greitosios pagalbos automobilis pervažiavo sankryžą. Matė, jog sankryžoje nuo (duomenys neskelbtini) pusės stovėjo automobilis, kurį greitosios pagalbos automobilis kliudė besisukdamas, buvo sudaužyta automobilio priekinė dalis.
Liudytojas J. K. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, kad 2016-10-11, apie 15 val., su žmona G. K. automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo jis, žmona sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Artėjant prie šviesoforu reguliuojamos (duomenys neskelbtini). sankryžos, kurioje jie norėjo važiuoti tiesiai, t. y. link (duomenys neskelbtini), matė, kad tolumoje nuo (duomenys neskelbtini) pusės (duomenys neskelbtini) atvažiuojantį greitosios pagalbos automobilį, kuris važiavo įsijungęs įspėjamuosius garso ir šviesos signalus. Tuo metu jis įjungė laisvą pavarą ir kaire eismo juosta lėtai riedėjo link sankryžos, kadangi matė, jog jam dega raudonos spalvos šviesoforo signalas. Į dešinę nesitraukė, nes greitosios pagalbos automobilis artėjo priešinga eismo juosta ir šiam jis netrukdė. Jam jau sustojus prie sankryžos ir laukiant, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas, greitosios pagalbos automobiliui jau priartėjus prie sankryžos, pamatė, kaip šiam iš kairės, nuo (duomenys neskelbtini) į sankryžą įvažiavo raudonos spalvos automobilis. Mano, kad šis automobilis į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui. Minėtas raudonos spalvos automobilis per sankryžą važiavo tiesiai ir sankryžoje priekine dalimi trenkėsi į tuo metu jau į sankryžą įvažiavusio greitosios pagalbos automobilio priekinį kairės pusės kampą. Po smūgio greitosios pagalbos automobilis pradėjo slysti į dešinę savo važiavimo kryptimi, po to ant dviejų kairės pusės ratų metėsi į kairę ir sustojo savo važiuojamojoje dalyje ties ašine kelio linija. Ar greitosios pagalbos automobilis slysdamas kliudė prie šviesoforo (duomenys neskelbtini) (nuo (duomenys neskelbtini) pusės) sustojusį kitą automobilį, nepastebėjo. Po avarijos jis pavažiavo iš sankryžos į dešinę, sustojo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), po ko su žmona nuėjo iki avarijos vietos. Tik tada pamatė, kad prie (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) pusės prie šviesoforo stovi sudaužytas dar vienas raudonos spalvos automobilis (automobilio markės, modelio nežino), kurio buvo sudaužyta priekinė dalis. Šį automobilį vairavusi moteris paaiškino, kad stovėjo ties šviesoforu, praleisdama jai iš kairės (duomenys neskelbtini) atvažiuojantį greitosios pagalbos automobilį su įjungtais įspėjamaisiais garso ir šviesos signalais, po ko, sankryžoje greitosios pagalbos automobiliui susidūrus su kitu automobiliu, greitosios pagalbos automobilis po smūgio slysdamas atsitrenkė į stovintį jos automobilį. Po avarijos greitosios pagalbos automobilio vairuotojas skundėsi krūtinės skausmu, ar kas daugiau susižalojo eismo įvykio metu, nežino. Greitosios pagalbos automobilis prie sankryžos artėjo ir per sankryžą važiavo su įjungtais mirksinčiais švyturėliais ir įspėjamaisiais garsiniais signalais, kurie net gi įvykus susidūrimui veikė dar kelias minutes, kol juos tikriausiai po to išjungė (tomas 1, b. l. 74).
Liudytoja G. K. teismo posėdžio metu parodė, jog spalio mėnesį, dienos nepamena, gal apie 16 val., kartu su vyru J. K. važiavo (duomenys neskelbtini) nuo Vilniaus m. pusės. Neprivažiavus sankryžos girdėjo, kad važiuoja greitosios pagalbos automobilis su švyturėliais, garsiniu signalu. Sankryžoje jiems degė raudonos spalvos šviesoforo signalas. Matė kaip greitosios pagalbos automobiliui įvažiavus į sankryžą, kaltinamojo vairuojamas automobilis, iš (duomenys neskelbtini) nestabdydamas važiavo tiesiai į greitosios pagalbos automobilį ir susidūrė. Kitoje pusėje stovėjo moters vairuojamas automobilis. Matė, jog greitosios pagalbos automobilis po smūgio atsitrenkė į tos moters automobilį. Po eismo įvykio greitosios pagalbos automobilio vairuotojas buvo išlipęs, sakė, kad skauda krūtinę, o med. sesuo sakė, kad skauda koją.
Liudytoja G. K. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai pagarsinti BPK 276 str. tvarka) parodė, jog 2016-10-11 apie 15 val. su vyru J. K. automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini), nuo Vilniaus m. pusės link (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo jos vyras, ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Artėjant prie šviesoforu reguliuojamos (duomenys neskelbtini) sankryžos, kurioje jie norėjo važiuoti tiesiai, t. y. link (duomenys neskelbtini) išgirdo ir pamatė tolumoje už kokių 200 metrų nuo (duomenys neskelbtini) link jų atvažiuojantį greitosios pagalbos automobilį su įjungtais įspėjamaisiais garso ir šviesos signalais. Tuo metu jiems artėjant link sankryžos matė, kad jiems dega raudonos spalvos šviesoforo signalas. Greitosios pagalbos automobiliui priartėjus prie sankryžos, pamatė, kaip šiam iš kairės, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) (nuo kalniuko) atvažiuoja raudonos spalvos automobilis, kuris prieš šviesoforą nesustojo (mano, kad šis automobilis į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui) ir sankryžoje priekine dalimi trenkėsi į tuo metu į sankryžą jau taip pat įvažiavusio greitosios pagalbos automobilio priekinį kairės pusės ratą. Po smūgio abu automobiliai pradėjo slysti, ir greitosios pagalbos automobilis slysdamas dar trenkėsi į (duomenys neskelbtini) prie šviesoforo stovėjusį kitą raudonos spalvos automobilį, po ko ant dviejų kairės pusės ratų metėsi į kairę ir sustojo savo važiuojamojoje dalyje, priekiu į Vilniaus m. pusę. Tada jos vyras nuvažiavo nuo sankryžos į dešinę, sustojo prie parduotuvės „Aibė“, po ko jiedu su vyru nuėjo iki avarijos vietos. Po avarijos greitosios pagalbos automobilio vairuotojas skundėsi krūtinės skausmu, o ar kas daugiau susižalojo eismo įvykio metu, nežino. Į greitosios pagalbos automobilį įvažiavęs raudono automobilio vairuotojas sėdėjo užsidaręs savo automobilyje, su niekuo nebendravo. Netrukus atvažiavus žurnalistui, girdėjo, kaip šis vairuotojas pasakė, kad nematė greitosios pagalbos automobilio. Greitosios pagalbos automobilis prie sankryžos artėjo ir per sankryžą važiavo su įjungtais mirksinčiais švyturėliais ir įspėjamaisiais garsiniais signalais (tomas 1, b. l. 72).
Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo bei schemos matyti, kad šviesoforu reguliuojamoje (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Utenos m., stovi sudaužyti automobiliai VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi kelyje, kelio važiuojamojoje dalyje, kuria važiuojama nuo (duomenys neskelbtini) sankryžos. Automobilis stovi skersai važiuojamąją juostą, priekine dalimi link Vilniaus m. pusės, galine dalimi link (duomenys neskelbtini) pusės. Nuo automobilio kairės pusės priekinės dalies iki (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies krašto yra 4,6 m., nuo kairės pusės galinio rato ašies iki krašto yra 4,7 m. Nuo automobilio VW Passat dešinės pusės priekini rato ašies iki salelės yra 1,8 m. atstumas. Nuo salelės dešiniojo (žiūrint iš sankryžos link (duomenys neskelbtini) krašto 10,5 m. atstumu stovi automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šis matmuo yra iki automobilio kairės pusės galinio rato ašies. Automobilio galinė dalis ant salelės, nuo salelės krašto - (duomenys neskelbtini) dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, iki automobilio kairės pusės galinio rato ašies yra 0,7 m. atstumas, nuo automobilio kairės pusės priekinio rato ašies iki krašto yra 2,1 m. atstumas. Nuo automobilio dešinės pusės priekinio rato ašies 34,4 m. atstumu link Vilniaus m. pusės, (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies viduryje, priekine dalimi link Vilniaus stovi greitosios medicinos pagalbos automobilis VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šis matmuo yra iki automobilio VW Transporter dešinės pusės rato ašies. Nuo dešinės pusės galinio rato ašies iki (duomenys neskelbtini) dešiniojo važiuojamosios dalies krašto yra 6,6 m. atstumas, nuo priekinio rato ašies iki krašto yra 6,2 m. atstumas (tomas 1, b. l. 6-12 ).
Iš kelių eismo įvykio papildomo apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) sankryža yra reguliuojama šviesoforais. Nuo (duomenys neskelbtini), dešinėje šalikelėje (žr. nuo Utenos m. centro) stovinčio šviesoforo iki sankryžos su (duomenys neskelbtini) išvestinės linijos yra 8,60 m. atstumas, nuo šio šviesoforo iki dešiniosios važiuojamosios kelio dalies krašto yra 1,10 m. atstumas. Nuo toje pat gatvėje, kairėje pusėje (žr. nuo Utenos m. centro) salelėje, esančio šviesoforo iki sankryžos su (duomenys neskelbtini) (išvestinės linijos) yra 15,30 m atstumas, nuo šio šviesoforo iki kairiosios važiuojamosios kelio dalies krašto yra 1,0 m atstumas. Atstumas tarp abiejų šviesoforų – 7,80 m. Nuo (duomenys neskelbtini), dešinėje šalikelėje (žr. link Vilniaus), įrengto šviesoforo iki sankryžos (kelio link (duomenys neskelbtini)) išvestinės linijos yra 24,0 m atstumas. Nuo šio šviesoforo iki dešiniosios važiuojamosios kelio dalies krašto yra 1,80 m atstumas. Nuo šio šviesoforo iki prieš šviesoforą esančios „Stop“ linijos – 10,20 m atstumas (tomas 2, b. l. 102-103).
Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, jog automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai po eismo įvykio yra šie: sulankstytas variklio dangtis, priekiniai dešinės ir kairės pusės sparnai, išdužę priekiniai žibintai, priekiniai posūkio žibintai, priekinis stiklas, radiatoriaus grotelės, priekinis bamperis (tomas 1, b.l. 42-46).
Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, jog automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai po eismo įvykio yra šie: įlenktos, subraižytos priekinio bamperio grotelės, variklio dangtis, dešinės pusės sparnas bei veidrodėlis, priekiniai žibintai, galinės dešinės pusės durys bei sparnas, sudužę posūkio žibintai, priekinis stiklas, įlenktas slenkstis (tomas 1, b.l. sulankstytas variklio dangtis, priekiniai dešinės ir kairės pusės sparnai, išdužę priekiniai žibintai, priekiniai posūkio žibintai, priekinis stiklas, radiatoriaus grotelės, priekinis bamperis (tomas 1, b.l. 47-51).
Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, jog automobilio VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai po eismo įvykio yra šie: skilęs priekinis bamperis, įlenktas kairės pusės sparnas, priekinės durelės, slenkstis, galinės durelės. Skilęs galinis bamperis, sudužę kairės pusės galiniai žibintai, sulankstytas bagažinės dangtis, išmuštas kairysis priekinis ratas, skilęs priekinis stiklas, sulankstytas dešinės pusės ratas, priekinės durys, slenkstis, galinės durys, sparnas, galinis ratlankis (tomas 1, b.l. 52-56).
Iš automobilio VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo detalios ataskaitos matyti, kad 2016-10-11, 14.53 val., šiam automobiliui išvykus iš Aukštakalnio g. 3, Utenos m., esančios VšĮ "Utenos ligoninė" iki 2016-10-11 14.56 val. (duomenys neskelbtini), įvykstant eismo įvykiui, buvo įjungti greitosios pagalbos automobilio švyturėliai. Informacija apie garsinį signalą (sireną) nefiksuojama (tomas 1, b. l. 68-70).
Iš specialisto išvados Nr. G 142/2016(08) matyti, kad eismo įvykio metu G. B. buvo padaryti šie sužalojimai: kaklo raiščių patempimas, krūtinės sumušimas. G. B. dėl kaklo raiščių patempimo ir krūtinės sumušimo buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nes sveikata sutrikdyta ilgiau 10 dienų (tomas 1, b. l. 92).
Iš specialisto išvados Nr. G 151/2016(08) matyti, kad eismo įvykio metu V. K. buvo padaryti šie sužalojimai: dešinės kojos kraujosruva, kairės blauzdos ir galvos sumušimai, dešinio 1-ojo padikaulio lūžimas. V. K. dėl dešinio 1-ojo padikaulio lūžimo bei dešinio kelio sąnario sumušimo buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nes sveikata sutrikdyta ilgiau 10 dienų (tomas 1, b. l.99-100).
Iš specialisto išvados Nr. G 132/2016(08) matyti, kad eismo įvykio metu R. S. buvo padaryti šie sužalojimai: kairio apatinio šonkaulio lanko srities kraujosruva, kairio riešo nubrozdinimai, krūtinės kairės pusės sumušimas. R. S. dėl kairio apatinio šonkaulio lanko srities kraujosruvos, kairio riešo nubrozdinimų, krūtinės kairės pusės sumušimo buvo nežymiai sutrikdyta sveikata (tomas 1, b. l. 109).
Iš specialisto išvados Nr. M 1322/2016(01) matyti, kad eismo įvykio metu A. S. buvo padaryti šie sužalojimai: galvos skliauto momenkaulio srities žaizda, pakraujavimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais. A. S. dėl galvos skliauto momenkaulio srities žaizdos, pakraujavimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Eismo įvykio metu A. S. patirti sužalojimai tiesioginio priežastinio ryšio su jo mirtimi neturėjo. A. S. mirė nuo bendrinės aterosklerozės su abiejų bendrųjų klubinių, bendrųjų šlaunies arterijų užsikimšimu ir nepatikslintos kilmės aortos pilvinės dalies išsiplėtimu ir jo plyšimu, kas komplikavosi nukraujavimu (tomas 1, b. l. 111-120).
Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2016-10-11, 15.40 val., J. I. buvo blaivus (tomas 1, b. l. 162).
Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-1269 (17) matyti, jog nustatoma tokia tikėtina eismo įvykio eiga (mechanizmas): automobiliui VW Tranporter, vairuojamam G. B., važiuojant apie 59 km/h greičiu (duomenys neskelbtini), įvažiavus į sankryžą su (duomenys neskelbtini), iš kairės automobilio atžvilgiu (duomenys neskelbtini) gatve apie 43 km/h greičiu važiuojantis automobilis Opel Vectra, vairuojamas J. I., važiuojamųjų dalių sankirtos ribose, apie 5,6 m atstumu nuo važiuojamosios dalies dešinio krašto menamo tęsinio (VW Transporter judėjimo kryptimi) priekinės dalies dešine puse trenkėsi į automobilio VW Transporter kairiojo šono priekinę dalį, pastumdamas ją į dešinę nuo buvusios judėjimo krypties. Dėl skirtingų judėjimo krypčių aplink automobilių kontakto tašką susidarė momentai, sukantys automobilius apie susidūrimo tašką, todėl automobilis VW Transporter judėdamas į priekį, taip pat ėmė suktis prieš laikrodžio rodyklės kryptį, automobilis Opel Vectra - taip pat. Automobiliams sukantis, automobilis Opel Vectra dešiniojo šono užpakaline dalimi atsitrenkė į automobilio VW Transporter kairiojo šono užpakalinę dalį - įvyko automobilių antrinis kontaktas. Automobilis VW Transporter judėdamas į dešinę ir sukdamasis, ėmė slysti dalinai šonu ir taip judėdamas dešiniojo šono vidurine dalimi trenkėsi į jam iš dešinės (duomenys neskelbtini) gatve privažiavusį ir važiuojamųjų dalių sankirtoje sustojusį automobilį VW Passat (jo priekinę dalį) vairuojamą L. K.. Dėl smūgio automobilis VW Passat buvo nublokštas atgal ir apsuktas pagal laikrodžio rodyklės kryptį iki padėties, užfiksuotos eismo įvykio vietos nuotraukose ir schemoje. Automobilio VW Transporter sukimasis prieš laikrodžio rodyklės kryptį dėl šio kontakto buvo sustabdytas ir automobilis, pasisukęs nedideliu smailiu kampu į kairę, važiavo iki sustojimo padėties, užfiksuotos eismo įvykio vietos schemoje ir nuotraukose. Automobilis Opel Vectra, po susidūrimo su automobiliu VW Transporter, toliau sukosi prieš laikrodžio rodyklės kryptį, tuo pačiu judėdamas į kairę nuo prieš susidūrimą buvusios judėjimo krypties ir apsisukęs apie 180° kampu nuo buvusios judėjimo krypties, judėdamas atbulas, nuvažiavo į padėtį, kurioje užfiksuotas po eismo įvykio nuotraukose bei schemoje ir ten sustojo. Automobilio Opel Vectra“ vairuotojas J. I., įvažiuodamas į sankryžą, prie kurios su įjungtais švyturėliais ir garso signalu artėjo G. B. vairuojamas greitosios pagalbos automobilis, nedavė kelio, sudarė pavojingą kliūtį šiam automobiliui, dėl ko kilo pavojus eismo saugumui ir žmonėms. Techniniu požiūriu tokie J. I. veiksmai buvo nepriimtini ir sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Tikėtina, kad prieš pat susidūrimą ir susidūrimo metu automobilis VW Transporter važiavo 59 km/h greičiu, o automobilis Opel Vectra prieš pat susidūrimą ir jo metu važiavo 43 km/h greičiu. Tyrimo rezultatų pagrindu galima teigti, kad iš anksto mažindamas važiavimo greitį ir duodamas kelią su įjungtais švyturėliais bei specialiu garso signalu važiuojančiam automobiliui VW Transporter, automobilio Opel Vectra vairuotojas J. I. turėjo techninę galimybę išvengti nagrinėjamo eismo įvykio kilimo. Išnagrinėtomis aplinkybėmis tikėtina, kad automobilio VW Transporter vairuotojas G. B. ribiniu atveju neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su grėsmę eismo saugumui sukėlusiu automobiliu Opel Vectra, tačiau iš anksto mažinant automobilio VW Transporter važiavimo greitį, tęsiant judėjimą tik įsitikinus, kad kiti eismo dalyviai duoda kelią, tikėtina, kad susidūrimas tokiomis aplinkybėmis kaip nustatyta, nebūtų įvykęs. Opel Vectra ir VW Transporter susidūrimas įvyko važiuojamųjų dalių sankirtoje, automobiliui VW Transporter priekiniu kairiuoju ratu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (žiūrint jo važiavimo kryptimi) menamo tęsinio linijos būnant apie 5,6 m atstumu, ties vieta, kur schemoje užfiksuota pirmojo padangos pėdsako pradžia, automobilis Opel Vectra priekinės dalies dešine puse atsitrenkė į automobilio VW Transporter kairiojo šono priekinę dalį. Nagrinėjamu atveju Opel Vectra vairuotojas J. I. nedavė kelio pirmenybę turėjusiai specialiajai transporto priemonei, važiavusiai su įjungtais švyturėliais ir specialiu garso signalu. VW Transporter vairuotojas G. B. automobilio Opel Vectra vairuotojo J. I. sudalytoje situacijoje nestabdė savo vairuojamo automobilio, o judėjo tuo pačiu greičiu iki susidūrimo, todėl techniniu požiūriu jo veiksmai kilusioje situacijoje buvo nepriimtini (tomas 2, b.l. 121-134).
Ekspertas V. L. posėdžio metu paaiškino, jog minimalus automobilio Opel Vectra stabdymo kelias yra 21,7 metro, jei jis važiavo nustatytu 43 km/h greičiu. Šis kelias reiškia, kad iki susidūrimo vietos kaltinamasis turėjo pradėti stabdyti prieš įvažiuojant į sankryžą. Nemano, kad apžvelgiamumas turėjo įtakos eismo įvykio kilimo aplinkybėms. Toje vietoje ypatingų problemų vairuotojams pamatyti vieniems kitus artėjant prie sankryžos tikrai nėra. Kairėje yra parduotuvė, bet ji ganėtinai toli nuo sankryžos. VW Transporter apžvalgos laukas taip pat buvo labai geras. Jis taip pat turėjo matyti, kad vairuotojas važiuoja ir įsitikinti, kadangi jam yra pareiga KET numatyta, kad kiti eismo dalyviai jam duoda kelią ir tik tada tęsti judėjimą kada tai yra saugu. Pagrindinė priežastis buvo automobilio Opel Vectra vairuotojo veiksmai. Vairuotojams yra pareiga duoti kelią greitosios pagalbos automobiliui, t. y. vairuotojas neturi daryti nieko, kas priverstų kitos transporto priemonės vairuotoją keisti judėjimo greitį ir kryptį. Kelios sekundės prieš susidūrimą automobilis VW Transporter važiavo 70 km/h greičiu, ties sankryža sumažino iki 57 km/h. Toks vairuotojo sprendimas neprieštaravo saugaus eismo reikalavimams.
BK 281 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie kiekvieno eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų. Be to, būtina nustatyti, ar kilę padariniai yra dėsningi ar atsitiktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245/2014).
Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, jog 2016 m. spalio 11 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Utenos m., susidūrė automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas kaltinamojo J. I. ir greitosios medicininės pagalbos automobilis VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su įjungtais mėlynais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais, vairuojamas G. B., o šis automobilis po smūgio dar atsitrenkė į ties sankryža sustojusį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą L. K.. Eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta G. B., V. K. sveikata bei nežymiais sutrikdyta A. S. bei R. S. sveikata. Nukentėjusiųjų patirtus sužalojimus patvirtina specialistų išvados.
Kaltinamasis J. I. ikiteisminio tyrimo metu pripažino nedavęs kelio greitosios pagalbos automobiliui, dėl ko įvyko susidūrimas, tačiau bylos nagrinėjimo metu savo kaltę neigė ir nurodė, jog jis per sankryžą važiavo degant žaliam šviesoforo signalui, jokių įspėjamųjų greitosios pagalbos signalų negirdėjo, mano, jog dėl šio įvykio kaltas greitosios medicinos pagalbos vairuotojas. Tačiau byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog greitosios pagalbos automobilis, išvažiavęs iš VšĮ „Utenos ligoninės“ priėmimo skyriaus iškart įsijungė šviesos ir garso signalus, nes vežė skubos tvarka ligonį A. S. į Vilniaus ligoninę. Tai patvirtina ne tik nukentėjusieji, važiavę greitosios pagalbos automobilyje, t.y. G. B., V. K., R. S., bet ir nukentėjusioji D. U., kuri išlydėjo savo tėvą iš VšĮ „Utenos ligoninės“ priėmimo skyriaus. Liudytojai P. B., L. K., J. K., G. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu taip pat patvirtino, jog artėjant prie minimos sankryžos girdėjo įjungtus specialios pagalbos tarnybos automobilio signalus bei kaip reikalauja Kelių eismo taisyklės, sustojo. Tuo tarpu J. I. vairuojamas automobilis, privažiavęs sankryžą, nestabdė automobilio, nedavė kelio greitosios pagalbos automobiliui ir įvyko susidūrimas. Tai patvirtina liudytojų, mačiusių eismo įvykį, t.y. P. B., G. K. ir J. K. parodymai. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyti automobilių apgadinimai, jų išsidėstymas po eismo įvykio, ekspertizės išvados, eksperto paaiškinimai, leidžia daryti išvadą, jog J. I. sukėlė eismo įvykį, kurio metu nesunkiai bei nežymiai sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata. Ekspertas V. L. teismo posėdžio metu patvirtino eismo įvykio ekspertizės išvadas, jog automobilio Opel Vectra vairuotojas J. I., įvažiuodamas į sankryžą, prie kurios su įjungtais švyturėliais ir garso signalu artėjo G. B. vairuojamas greitosios pagalbos automobilis, nedavė kelio, sudarė pavojingą kliūtį šiam automobiliui, dėl ko kilo pavojus eismo saugumui ir žmonėms. Techniniu požiūriu tokie J. I. veiksmai buvo nepriimtini ir sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Iš anksto mažindamas važiavimo greitį ir duodamas kelią su įjungtais švyturėliais bei specialiu garso signalu važiuojančiam automobiliui VW Transporter, automobilio Opel Vectra vairuotojas J. I. turėjo techninę galimybę išvengti nagrinėjamo eismo įvykio kilimo. Eksperto teigimu, kaltinamajam J. I. įvažiuojant į sankryžą, matomumas buvo geras, ką patvirtina ir įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti duomenys, eismo įvykio liudininkai. Šių įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog būtent J. I. veiksmai sudarė pavojingą kliūtį su įjungtais švyturėliais ir garso signalu artėjančiam greitosios pagalbos automobiliui, dėl ko įvyko susidūrimas, ir yra priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis. J. I. pažeidė KET 9, 12, 128 punkto reikalavimus, o jo veiksmai pagal kilusias pasekmes atitinka BK 281 str. 1 d. sudėtį.
Bausmės skyrimas
Skiriant bausmę J. I. įvertintinas padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis, kurį lemia kilę padariniai. Kaltinamasis padarė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai bei nežymiai sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata. Veika neatsargi, padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo, blaivaus asmens.
Kaltinamojo J. I. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
J. I. pirmą kartą padarė neatsargų nusikaltimą. Jis nebaustas administracine tvarka, psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitoje neįrašytas, Utenos rajono savivaldybės administracijos Utenos miesto seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio nėra gavusi, dirba (duomenys neskelbtini), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, su nukentėjusiaisiais G.B., V. K., susitaikė.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. I. paskiriant BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – baudą, savo dydžiu mažesnę nei sankcijoje nurodytas vidurkis.
Prokuroras prašė taikyti J. I. BK 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą vairuoti transporto priemones vieneriems metams. Teismas atsižvelgia į tai, kad J. I. pirmą kartą teisiamas, jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų, praeityje nėra baustas administracine tvarka, nusikalstamą veiką padarė blaivus, todėl taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones vieneriems metams, nėra pagrindo.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008-10-10 įsakymu Nr. V-973 patvirtinto Vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimų ir tvarkos aprašo 1 punktas numato, kad vairuotojų sveikatos tikrinimo tikslas – nustatyti, ar tikrinamo asmens sveikatos būklė atitinka minimalias fizinio ir psichikos tinkamumo normas, taikomas asmenims, <...> vairuojantiems atitinkamos kategorijos motorines transporto priemones <...>. Šio aprašo 17 punkte numatyta, kad vairuotojo, turinčio galiojančią sveikatos tikrinimo pažymą, sveikata gali būti tikrinama anksčiau, siunčiant policijai, <...>, nurodžius priešlaikinio tikrinimo priežastį <...>.
Atsižvelgiant į tai, kad J. I. turi sveikatos problemų dėl klausos (tomas 2, b.l. 112), dėl ko galimai pastarasis negirdėjo su įjungtais švyturėliais ir garso signalu artėjančio greitosios pagalbos automobilio, bei remiantis aukščiau minėtu teisės aktu Utenos apskrities VPK Kelių policijos skyriui siūlytina spręsti klausimą ar J. I. dėl sveikatos būklės gali vairuoti transporto priemones.
Dėl civilinių ieškinių
Civilinė ieškovė O. S. teismo posėdžio metu pateikė civilinį ieškinį, kuriuo iš civilinių atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ ir J. I. prašė priteisti jos naudai 1500 EUR neturtinei žalai atlyginti (tomas 2, b.l. 48-49).
Civilinė ieškovė D. U. teismo posėdžio metu pateikė civilinį ieškinį, kuriuo iš civilinių atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ ir J. I. prašo priteisti jos naudai 500 EUR neturtinei žalai atlyginti bei 140 EUR advokato išlaidoms atlyginti (tomas 2, b.l. 84-85).
Civilinės ieškovės O. S. ir D. U. nurodė, jog eismo įvykio metu buvo sužalotas A. S. (A. S. vyras, D. U. tėvas). Mano, jog eismo įvykio metu patirti sužalojimai turėjo įtakos jo mirčiai, dėl ko jos patyrė neturtinę žalą, kurią prašo priteisti.
Civiliniai atsakovai AB „Lietuvos draudimas“ bei kaltinamasis J. I. nesutiko su pareikštais civiliniais ieškiniais ir prašė juos atmesti.
Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismų praktikoje yra numatyta, jog neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į šios žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos. Tokio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai) sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmens gyvybės atėmimo atveju.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu dėl galvos skliauto momenkaulio srities žaizdos, pakraujavimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais buvo nežymiai sutrikdyta A. S. sveikata. Tačiau eismo įvykio metu A. S. patirti sužalojimai tiesioginio priežastinio ryšio su jo mirtimi neturėjo. A. S. mirė nuo bendrinės aterosklerozės su abiejų bendrųjų klubinių, bendrųjų šlaunies arterijų užsikimšimu ir nepatikslintos kilmės aortos pilvinės dalies išsiplėtimu ir jo plyšimu, kas komplikavosi nukraujavimu. Šioje byloje nenustatyta, jog O. S., D. U. patyrė tokius išgyvenimus, kurie susidariusią situaciją leistų vertinti kaip išskirtinę ar nulemtų būtinybę nukrypti nuo bendros taisyklės, kad neturtinė žala pritiesiama tik asmeniui, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos, todėl civilinių ieškovių ieškiniai atmestini.
Dėl antrinės teisinės pagalbos bei advokato išlaidų
Iš pateiktos 2017-06-06 pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-6857, matyti, kad valstybė už advokatės L. B. teiktą antrinę teisinę pagalbą O. S. patyrė 266,62 EUR dydžio išlaidas (tomas 2, b.l. 89), todėl iš J. I. valstybės naudai priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos (BPK 106 str. 2 d.).
Nukentėjusioji D. U. prašė priteisti iš kaltinamojo išlaidas už advokato pagalbą bei pateikė pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. 895833, kuriame nurodyta, jog už dokumento surašymą bei patarimą sumokėjo advokatei I.Maskoliūnaitei 140 EUR (tomas 2, b.l. 57). Nors ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusiosios D. U. interesų neatstovavo minėta advokatė, tačiau byloje yra pateiktas advokatės paruoštas civilinis ieškinys. Kadangi nukentėjusioji D. U. naudojosi advokatės paslaugomis ir patyrė 140 EUR išlaidas, ši suma priteistina iš J. I. nukentėjusiosios D. U. naudai (BPK 106 str. 2 d.).
Daiktiniai įrodymai: CD laikmena su fotonuotraukomis (tomas 1, b.l. 41), paliktina byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.), o automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas R.Karaliaus IĮ, Vyžuonėlių k., Utenos r., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas J. I. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
J. I. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 40 MGL (1506,40 EUR) dydžio baudą, kurią jis per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank, AB, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, įmokos kodas 6801.
D. U., O. S. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš J. I. 266,62 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: Swedbank, AB Nr. LT24 73000101 1239 4300, AB ,,Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DnB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš J. I. 140 EUR D. U. naudai už išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
CD laikmeną su nuotraukomis palikti saugoti byloje.
Automobilį Opel Vectra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti J. I..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.
Išaiškinti bylos nagrinėjimo teisme dalyviams, kad padavus apeliacinį skundą, skundas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka išskyrus atvejus, kai apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta padėtį bloginančiais pagrindais, kai apeliacinis skundas paduodamas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių arba dėl to, kai prašoma panaikinti apkaltinamąjį, išteisinamąjį nuosprendžius ar nuosprendį, kuriuo nutraukta byla arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės, arba proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, taip pat, kai byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus.