Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-05-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-125-185/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-09
Bylos Nr.
1S-125-185/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pranas Šimkus
Nr. 1S-125-185/2017
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.14.; 2.14.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. gegužės 9 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei,

dalyvaujant:prokurorei Gražinai Petrulytei,

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjęs S. R., kuriam pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė, skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-04-11 nutarties, kuria atmestas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl S. R. priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo ir S. R. pratęstas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių rajono apylinkės teismo 2015-07-08 nutartimi S. R., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., nepakaltinamumo būsenos, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis.

2015-02-09 Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis S. R. pakeistas stacionariniu stebėjimu bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-10-14 nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis S. R. buvo pratęstas.

Šalies argumentai

VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė 2017-03-22 teikimu kreipėsi į Rokiškio rajono apylinkės teismą, prašydama S. R. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti ambulatoriniu stebėjimu pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Skundžiama 2017-04-11 nutartimi apylinkės teismas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimo netenkino ir S. R. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymą, motyvuodamas tuo, kad S. R. motina Z. R. atsisako priimti sūnų ir jį prižiūrėti, ligoninės atstovė nurodė, kad paaiškėjus šioms aplinkybėms bus rengiami dokumentai dėl S. R. patalpinimo į socialinės globos namus, kad jis vienas be kitų asmenų priežiūros ambulatoriškai negalėtų gydytis, t. y. paaiškėjo aplinkybė, kad ambulatorinio stebėjimo sąlygomis S. R. priežiūra nebūtų užtikrinta.

Teismo nuomone, nors S. R. psichinė būklė yra pagerėjusi ir stabili, tačiau nesant jo priežiūros bei atitinkamo gydymo ambulatorinio stebėjimo sąlygomis jo psichinė būklė blogėtų ir jis keltų padidintą pavojų aplinkiniams, todėl padarė išvadą, kad nesant galimybės užtikrinti priverstinio ambulatorinio stebėjimo tęstinumo, S. R. turėtų būti tęsiamas stacionarus priverstinis stebėjimas iki kol atsiras aplinkybės, leisiančios jo atžvilgiu užtikrinti ambulatorinio stebėjimo sąlygas.

Šalies argumentai

S. R. teismo posėdyje nurodė, kad paaiškėjus aplinkybei, jog tėvai jo pas save priimti nenori, teiks prašymą dėl jo patalpinimo į socialinės globos namus ir lauks nukreipimo, todėl neprieštarauja, kad, nesant kitokios galimybės, šiuo metu jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė būtų tęsiama.

Apeliaciniu skundu S. R. prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį. Nurodo, kad jis gali gyventi savarankiškai, gali dirbti, sveikatos būkle nesiskundžia, gali išsinuomoti butą.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama 2017-04-11 nutartimi pagrįstai atmetė VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą dėl S. R. priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo ir pratęsė jam stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymą.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.

Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros 2017-03-16 išvadoje Nr. 129 nurodyta, kad S. R. psichinė būklė yra stabiliai pagerėjusi. Stebimu laikotarpiu agresijos ar reikšmingų vidaus tvarkos taisyklių nekonstatuota. Klinikiniame vaizde išlieka lengvam protiniam atsilikimui būdingas konkretaus tipo mąstymas, kognityvinis funkcijų deficitas. Asmenybė primityvi, nebrandi, nuotaika permaininga, dažniau neadekvačiai pakiloka, kritika savo ligos atžvilgiu formali, tikėtis didesnio pagerėjimo nebegalima, todėl rekomenduoja pacientą perduoti tėvų priežiūrai ir pakeisti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis ambulatoriniu gydymu.

Pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos pobūdžio taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, o komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio. Todėl teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis taikomas asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 str. 3 d.).

Priverčiamąja medicinos priemone užtikrinama pavojingą veiką padariusio asmens sveikatos apsaugos, gydymo bei kiti gyvybiškai svarbūs interesai. Be to, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė turi būti tokia, kad ne tik užtikrintų pavojingą veiką padariusio asmens interesų apsaugą, bet ir apsaugotų visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmenų pavojingų veikų.

Nors pateikti duomenys iš tiesų ir patvirtina S. R. psichinės būklės pagerėjimą, tačiau aukštesnės instancijos teismas šiuo atveju visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, kad tęsti jo gydymą ambulatorinio stebėjimo sąlygomis kol kas yra negalima, nes nėra galimybių užtikrinti priverstinio ambulatorinio stebėjimo tęstinumo, t. y. teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad S. R. tėvai atsisako jį priimti ir prižiūrėti, o jam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu, kai reikia atkreipti dėmesį ir gydyti, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, toks asmuo, kaip teismo posėdyje nurodė gydymo įstaigos atstovė, vienas pats be kitų asmenų priežiūros ambulatoriškai negalėtų gydytis, todėl, pasak atstovės, pasikeitus situacijai gydymo įstaiga teiks prašymą dėl paciento patalpinimo į socialinės globos namus ir lauks nukreipimo, o šiuo metu prašo pratęsti S. R. priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis. Iš S. R. smurto rizikos įvertinimo matyti, kad ji yra vidutinė ir gali didėti esant psichinės ligos paūmėjimui arba alkoholio vartojimui. Taigi esami duomenys neabejotinai pagrindžia apylinkės teismo išvadą, kad S. R. pakeitus gydymo sąlygas, nesant jo priežiūros bei atitinkamo gydymo ambulatorinio stebėjimo sąlygomis, jo psichinė būklė blogėtų ir jis keltų padidintą pavojų aplinkiniams, t. y. ambulatoriniu stebėjimu nebūtų užtikrinti priverčiamųjų medicinos priemonių tikslai. Pažymėtina, kad ir pats S. R. apylinkės teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka būti apgyvendintas socialinės globos namuose bei neprieštaravo, jog, nesant kitokios galimybės, šiuo metu jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė būtų tęsiama.

Taigi įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas visiškai pritaria apylinkės teismo išvadai, kad nesant galimybių užtikrinti priverstinio ambulatorinio stebėjimo tęstinumo, S. R. turi būti toliau tęsiamas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis iki kol atsiras aplinkybės, leidžiančios jo atžvilgiu užtikrinti ambulatorinį stebėjimą. Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-04-11 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti jos skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 1 p., 2 d.,

nutaria:

S. R., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-04-11 nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Pranas Šimkus