Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorui Helvijui Keturakiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas 2018 m. vasario 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. 2018 m. birželio 1 d., apie 9 val., iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), spintos stalčiaus pagrobė D. P. priklausančius 1000 eurų grynųjų pinigų, taip nukentėjusiajam D. P. padarydamas 1000 eurų turtinę žalą.

V. J. dėl jam pareikštų kaltinimų įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino visiškai.

Apklaustas teisiamajame posėdyje V. J. parodė, kad 2018 m. gegužės 31 d. miegojo pas nukentėjusįjį D. P.. Ryte atsikėlęs, apie 8-9 val., pradarė prieškambario spintelės stalčių ir pamatė dėžutę, atidaręs dėžutę pasiėmė ten buvusius pinigus. Pinigai buvo prieškambario spintelėje. Žinojo, kad nukentėjusysis turi pinigų, buvo minėjęs tai. Tuo metu, kai jis paėmė pinigus, nukentėjusysis miegojo. Po to atsikėlė D. P. ir jie kartu išvažiavo laikyti egzamino. Jiems išeinant iš buto nukentėjusysis dėžutės netikrino. Šiuo metu nukentėjusiajam yra grąžinęs 500 Eur. Likusius pinigus buvo įsipareigojęs grąžinti iki rugsėjo 1 d.

Esantiems įrodymams patikrinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinti nukentėjusiojo D. P. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad jis 2018 m. birželio 2 d apie 21.00 val. atvyko į jo dėdei G. T. priklausantį butą (duomenys neskelbtini), šiame bute gyvena kol mokosi (duomenys neskelbtini). Atvykęs pastebėjo, kad buto durys yra atrakintos, nors išvykdamas iš buto tikrai jas užrakino. Įėjęs į butą patikrino ar koridoriaus spintelėje, stalčiaus dėžutėje yra dėdės palikti pinigai. Dėdė šiuos pinigus paliko, kad jis atsiskaitytų už butą. Atidaręs stalčių ir apžiūrėjęs dėžutę pastebėjo, kad nebėra dėžutėje buvusių 1000 eurų, 10 banknotų po 100 eurų. Nurodė, kad pinigus galėjo pavogti jo grupiokas V. J., kuris 2018 m. gegužės 30 d. skolinosi iš jo pinigų. V. J. buvo papasakojęs apie bute esančius 1000 eurų. 2018 m. gegužės 31 d. apie 22.00 val. V. J. jo paprašė, jog leistų jam pernakvoti bute. Jis sutiko, bute naktį praleido dviese. Iš buto kartu išvyko 2018 m. birželio 1 d. apie 12.00 val., tuo metu pinigai buvo vietoje. 2018 m. birželio 1 d. apie 22.00 val. V. J. paprašė jo paskolinti jam priklausantį automobili VW Passat. Jis sutiko ir automobilį paskolino 2018 m. birželio 2 d. apie 08.00 val. V. J. automobilį ir jo raktelius grąžino 2018 m. birželio 2 d. apie 20 val. Prie automobilio raktų buvo prisegtas ir buto raktas. Teigė bendravęs su V. J. pats, tačiau šis neigia paėmęs pinigus. Iš buto daugiau niekas ne dingo, tik pinigai. V. J. galėjo ateiti į mano butą tik 2018 m. birželio 2 d. nuo 12.00 val. nes prieš tai aš jį matė ir buvo kartu su juo.

Atsakydamas į klausimus, pagarsinus nukentėjusiojo parodymus, V. J. teigė, jog antrą kartą bute tikrai nesilankė, pinigus paėmė kai miegojo pas D. P.. D. P. jiems išeinant netikrino dėžutės. Papildomai nurodė, jog apie pinigus sužinojo, kai pasakojo D.. Tikrino spinteles koridoriuje, spinteles atidarinėjo siekdamas surasti pinigus. Negalėjo tiksliai nurodyti kam buvo reikalingi pinigai. 500 eurų išleido skoloms atiduoti. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis atskaičius mokesčius apie 550 Eur, žemės ūkio mokykloje nebesimoko. Nurodė, jog grąžinti pinigus galėtų iki 2019 m. kovo 1 d. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Nukentėjusysis D. P. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis miegojo pas jį bute, ryte atsikėlę išvažiavo į mokyklą, kitą vakarą pasigedo pinigų. Rytą išvykdamas į mokyklą netikrino ar yra pinigai, pasigedo pinigų kitą vakarą. Po mokyklos į butą negrįžo, vyko namo į kaimą, iš kaimo grįžo kitos dienos vakare. Nukentėjusiajam paprašius pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsinti nukentėjusiojo D. P. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Pagarsinus duotus parodymus nukentėjusysis papildomai nurodė, kad davė tokius parodymus, jie teisingi. V. J. pas jį nakvojo naktį iš gegužės 31 d. į birželio 1 d.. Nurodė, jog netikrino ar pinigai yra dėžutėje išeinant iš buto. Manė, kad į butą V. J. galėjo ateiti dar sekančią dieną 12 val., nes negalvojo, kad galėjo pinigus paimti kai miegojo kartu, tiesiog kilo įtarimas, kad kitą dieną kai turėjo mašiną. Pinigus jis pats paskutinį kartą matė diena prieš tai kai miegojo bute, t. y. gegužės 31 d. rytą. Kai bute nakvojo J. ryte atsikėlė apie 11 val., gal anksčiau, miegojo viename kambaryje, tik atskirose lovose. Kai jis atsikėlė, V. J. buvo lovoje, ar jis buvo anksčiau atsikėlęs, nežino. Kilo įtarimas, kad galėjo ateiti birželio 2 d. nuo 12 val., taip sprendė dėl to, nes kai grįžo į butą birželio 2 d., krito žvilgsnis į pravertas vienos spintelės duris, ta spintelė nenaudojama, o birželio 1 d. kai išvyko ta spintelė, lygtais, buvo uždaryta, nors to patvirtinti negali, galėjo būti ir pravira. Kai grįžo birželio 2 d. buto durys buvo atrakintos, durys rakinamos viena spyna. Negalėjo tiksliai pasakyti ar išvykdamas birželio 1 d. užrakino buto duris. Nurodė, jog kaltinamasis su juo iki rugsėjo 1 d neatsiskaitė, liko skolingas 500 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo D. P. parodymais, duotais teismo posėdžio bei ikiteisminio tyrimo metu, ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.

Liudytoja teisiamajame posėdyje apklausta G. S. parodė, kad su kaltinamuoju V. J. yra draugai. Apie įvykį kaltinamasis jai nebuvo pasakojęs kol ji negavo teismo šaukimo. Jai paklausus pasakojo, kad dingo pinigai, kad pavogė pinigus nepasakojo. Nurodė, jog vieną kartą V. J. buvo atvažiavęs su D. P. mašina, tai buvo baigiant mokslus, nežino ar galėjo būti birželio 1-2 d. Teigė, jog ji nematė, kad V. J. būtų turėjęs daug pinigų.

Iš byloje esančio 2018 m. birželio 3 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, matyti, jog ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas pagal pareiškėjo D. P. 2018 m. birželio 3 d. pareiškimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. 12.00 val. iki 2018 m. birželio 2 d. 21.00 val. (duomenys neskelbtini), atrakinus gyvenamojo buto duris pavogta 1000 eurų (b. l. 1-2);

Iš byloje esančio 2018 m. birželio 3 d. D. P. protokolo – pareiškimo matyti, jog pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. birželio 2 d. apie 21 val. atvyko į jo dėdei priklausantį butą (duomenys neskelbtini). Atvykęs pastebėjo, kad buto durys yra atrakintos, o buto koridoriaus spintelėje, stalčiuje, dėžutėje nebėra dėdei priklausančių 1000 Eur. Pinigai buvo vietoje 2018 m. birželio 1 d. apie 12 val., tą kartą išvykdamas buto duris užrakino (b. l. 11);

Iš byloje esančio 2018 m. birželio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir foto lentelės matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Išvardinti buto koridoriuje esantys daiktai. Fotolentelėje užfiksuotas vaizdas koridoriuje, stalčiuje bei stalčiuje esančioje dėžutėje (b. l. 15, 17-20);

Iš byloje esančio 2018 m. birželio 4 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog 2018 m. birželio 4 d. pareikalavus atiduoti pagrobtus pinigus, V. J. pateikė policijos tyrėjui penkias kupiūras po 100 Eur (b. l. 28-30);

Iš byloje esančio 2018 m. birželio 7 d, daiktų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtos penkios kupiūros po 100 Eur, kurios nufotografuotos (b. l. 31, 33);

Iš 2018 m. birželio 7 d. nutarimo grąžinti daiktus matyti, kad D. P. grąžinti grynieji pinigai – penkios kupiūros po 100 Eur (b. l. 34);

Nukentėjusysis D. P. 2018 m. birželio 7 d. prašymu pareiškė byloje 500 Eur civilinį ieškinį, 2018 m. birželio 7 d. nutarimu pripažintas civiliniu ieškovu byloje (b. l. 48, 49);

Iš 2018 m. birželio 14 d. susitarimo – įsipareigojimo matyti, kad V. J. įsipareigojo grąžinti D. P. 500 Eur iki 2018 m. rugsėjo mėnesio, per du mėnesius mokant po 250 Eur į D. P. sąskaitą (b. l. 50);

Iš 2018 m. birželio 15 d. D. P. prašymo matyti, kad jam su V. J. susitarus, jog šis atlygins jam padarytą žalą civilinio ieškinio byloje nereiškia ir pretenzijų V. J. neturi, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti (b. l. 51).

Pagal BK 178 straipsnį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Pagal šią BK normą atsakomybė kyla tada, kai kaltininkas svetimą turtą tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, tai yra ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu – turi realią galimybę juo naudotis ar disponuoti, ir taip padaro žalą turto savininkui. Kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantis turtas laikomas svetimu. Baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, tai yra kaltininkas privalo suvokti, kad svetimą turtą neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori.

Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, jog kaltinamasis V. J. pagrobė iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), D. P. valdomus vieną tūkstantį eurų. Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina nustatytas faktines aplinkybes, kad V. J. 2018 m. birželio 1 d. D. P. leidus, pernakvojęs anksčiau nurodytame bute, iš koridoriuje esančios spintelės pagrobė svetimą turtą – 1000 Eur. Kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes byloje nenustatyta, kad V. J. iš buto pinigus pagrobė įsibraudamas į butą. V. J. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo parodymais, kitais byloje esančiais įrodymais.

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

V. J. padarė vieną nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą. V. J. padaryta nusikalstama veika nenutrūko pasikėsinimo ar rengimosi stadijoje, todėl pagrįstai kvalifikuota kaip baigtinis nusikaltimas. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, bausmės atlikimo metu, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis anksčiau teistas vieną kartą (b. l. 54, 56–64); nuo 2018 m. balandžio 18 d. buvo Šiaulių apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus priežiūroje (b. l. 66); baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią nuobaudą (b. l. 67-68); anksčiau nusikalstamų veikų nuosavybei įvykdęs nebuvo; charakterizuojamas teigiamai (b. l. 74), nurodo, jog yra dirbantis.

Įvertinus minėtų aplinkybių visumą bei tai, jog V. J. yra teisiamas pirmą kartą už nusikalstamą veiką nuosavybei, anksčiau paskirtą laisvės apribojimo bausmę yra įvykdęs, susitarė ir įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam padarytą 500 Eur turtinę žalą, yra jauno amžiaus, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus V. J. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Teismas vertindamas kurią su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę skirti V. J., atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis yra dirbantis, yra įsipareigojęs atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, bei sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas, paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, jos terminą nustatant tarp BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyto laisvės apribojimo bausmės minimumo ir vidurkio (BK 54, 61 straipsniai).

Laisvės apribojimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktais, V. J. skirtini įpareigojimai – visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. jeigu tai nesusiję su darbu, ir toliau tęsti darbą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis. Teismo įsitikinimu, jų visuma leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimą.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio ir patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo probacijos tarnyboje dienos (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. P. buvo pareiškęs civilinį ieškinį 500 Eur sumai, kurio ikiteisminio tyrimo metu atsisakė, kai sudarė susitarimą su V. J. dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu D. P. civilinio ieškinio nepareiškė. Bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad V. J. nėra atlyginęs nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos, atsižvelgiant į nukentėjusiojo ir kaltinamojo sudarytą susitarimą bei siekiant užtikrinti nukentėjusiojo teisę į padarytos žalos atlyginimą, kaltinamajam V. J. kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte – turtinės žalos atlyginimas. V. J. nustatytinas baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminas – du mėnesiai nuo įsiteisėjusio nuosprendžio ir patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. J. paliktinos nepakeistos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

V. J. išaiškintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 9 ir 10 dalyse.

V. J. taip pat išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendė:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir toliau tęsti darbą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, arba mokytis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio ir patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu paskirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę – atlyginti nukentėjusiajam padarytą 500 Eur turtinę žalą.

Baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per du mėnesius nuo įsiteisėjusio nuosprendžio ir patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. J. palikti nepakeistas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

Išaiškinti V. J., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti V. J., kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti V. J., kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.