Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui (pareiškėjui) A. B., institucijos atstovui Vytautui Eidikoniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. B. skundą dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Vilniaus miesto agentūros nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje (ATP) byloje panaikinimo, nustatė :

Aprašomoji dalis

Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros (toliau - institucija, nagrinėjusi administracinę bylą, institucija) įgaliotas pareigūnas A. B., UAB „Antakalnio ūkis“ direktoriui, 2009 m. kovo 5 d. surašė ATP protokolą Nr.VR-14.1-25 (AM Nr.051480), 2008-06-20 patikrinimo aktu Nr.449 nustačius, jog buitinės nuotekos iš nuotekų kaupimo rezervuarų, jiems persipildžius 2008-05-07, (duomenys neskelbtini) g.55, Vilniuje, tekėjo į aplinką, vyko aplinkos teršimas nevalytomis buitinėmis nuotekomis (BDS₇-307 mg O₂/l). 2009-02-04 patikrinimo aktu Nr.VR-14.7-22 buvo nustatyta, kad buitinės nuotekos iš nuotekų kaupimo rezervuarų, jiems persipildžius 2009-01-15, (duomenys neskelbtini) g.55, Vilniuje, tekėjo į aplinką, vyko aplinkos teršimas nevalytomis nuotekomis (BDS₇-210 mg O₂/l). Nuotekų kaupimo rezervuarai yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 55, Vilniuje, priklausinys. UAB „Antakalnio ūkis“ administruoja šį daugiabutį gyvenamąjį namą bei vykdo jo priežiūrą ir turi pareigą užtikrinti tinkamą buitinių nuotekų tvarkymą. Tuo A. B. savo veiksmais pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str. 1 dalies ir Aplinkos ministro 2007-10-08 įsakymu Nr.D1-515 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 6 punkto reikalavimus bei padarė Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 51⁶ str. 1 dalyje, 86 str. 1 dalyje numatytus pažeidimus (b.l.21-22).

A. B. teismo posėdyje skundą palaikė, papildomai paaiškino, kad jo nekaltumą įrodo ir aplinkybė, kad abiem atvejais surašant aktus dalyvavo atsakingi asmenys, jam apie nuotekų persipildymą niekas nepranešė ir į įvykio vietą nekvietė. Vadybininką A. Š. jis nubaudė drausmine tvarka. Jo pareiga- stebėti visas namo komunikacijas, įskaitant ir nuotekų surinkimo sistemą.

Institucijos atstovas skundą prašė atmesti, paaiškino, kad įrašant ATP protokole kodą buvo suklysta, jis teisingai įrašytas nutarime. Abiejų pažeidimų datos yra nurodytos. Nutarimo priėmimo datą pratęsė, nes į bylos nagrinėjimą A. B. neatvykdavo. Jis nepateikė įrodymų, kad už nuotekų surinkimo sistemos priežiūrą jo įsakymu yra paskirtas kitas asmuo, vadybininkų tokiais laikyti negalima, nes iš įsakymo matyti, kad jie atsakingi tik už namo eksploataciją, kaip tai numato 2007-07-01 STR 1.12.05:2002 26 ir 27 punktai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn už veikos, įtvirtintos ATPK 51⁶ str. 1 dalyje ir numatančios, jog administracinę atsakomybę užtraukia nuotėkų išleidimas į aplinką be nustatyta tvarka išduoto leidimo arba viršijant jame nustatytus teršiančių medžiagų normatyvus (reikalavimus), taip pat nuotėkų išleidimas pažeidžiant nustatytus teršiančių medžiagų normatyvus (reikalavimus), kai leidimas nereikalingas, bei už veikos, įtvirtintos ATPK 86 str. 1 dalyje ir numatančios, jog administracinę atsakomybę užtraukia teisės aktuose nustatytų gamtos išteklių naudojimo ar aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimai, atsiradę dėl pareigūno, kuris nesiėmė priemonių jiems išvengti, kaltės, padarymą. Šie pažeidimai buvo priežastiniu ryšiu susieti su Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str. 1 dalies, numatančios, kad, piliečiai, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų, ir Aplinkos ministro 2007-10-08 įsakymu Nr.D1-515 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 6 punkto, numatančio, kad nuotekų išleidimas į gamtinę aplinką gali būti vykdomas tik per išleistuvą, kuriam įrengti teisės aktų nustatyta tvarka išduotas statybos leidimas arba suderintas statybos projektas ir tik po to, kai nustatyta tvarka patvirtinamos nuotekų išleidimo į aplinką sąlygos (sąlygos nustatomos patvirtintame statybos techniniame projekte (pagal kurį išduotas statybos leidimas) arba leidime nuotekų išleidimui). Šis punktas netaikomas teisės aktų nustatyta tvarka vykdomam nuotekų paskleidimui dirvožemyje naudojant mobiliąsias priemones, reikalavimų pažeidimu.

Pareiškėjas pažeidimo padarymo fakto iš esmės neneigia, tačiau neigia savo kaltę dėl jam inkriminuojamų AT pažeidimų ir nurodo, kad nutarimas priimtas kito asmens, nei asmens, kuriam surašytas ATP protokolas, atžvilgiu; ATP protokole nenurodytas tikslus ATP padarymo laikas ir iš šio dokumento galima spręsti, jog AT pažeidimas yra trunkamasis, todėl administracinė nuobauda galėjo būti paskirta per 6 mėnesius nuo jo paaiškėjimo, t.y. nuo 2008 m. birželio mėn. 20 dienos, be to, dėl galimai padarytų pažeidimų pareiškėjo kaltės nėra, nes jo įsakymais namo (duomenys neskelbtini) g. 55 vadybininkais, tame tarpe atsakingais už namo bendrojo naudojimo objektų eksploataciją, buvo paskirti kiti asmenys.

1) institucijos 2008-06-20 surašytu patikrinimo aktu Nr.449, kuriuo konstatuota, kad UAB „Antakalnio ūkis“ eksploatuoja daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g.55, Vilniuje, buitinių nuotekų kaupimo rezervuarus pažeidžiant aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus- buitinės nuotekos iš nuotekų kaupimo rezervuarų, jiems persipildžius 2008-05-07 (duomenys neskelbtini) g. 55, Vilniuje, tekėjo į aplinką, vyko aplinkos teršimas nevalytomis buitinėmis nuotekomis (BDS₇-307 mg O₂/l) (b.l. 36-37), ir prie šio patikrinimo akto pridėtais dokumentais- vietos patikrinimo nuotraukomis (b.l.38-39), 2008-05-07 Paviršinio vandens ir nuotekų tyrimų rezultatų protokolu (b.l. 40), 2008-05-07 Paviršinio vandens ir nuotekų mėginių paėmimo ir matavimo protokolu Nr. 222 (b.l.41);

2) institucijos 2009-02-04 surašytu patikrinimo aktu Nr.VR-14.7-22, kuriuo konstatuota, kad UAB „Antakalnio ūkis“ eksploatuoja daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g.55, Vilniuje, buitinių nuotekų kaupimo rezervuarus pažeidžiant aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus- buitinės nuotekos iš nuotekų kaupimo rezervuarų, jiems persipildžius 2009-01-15 (duomenys neskelbtini) g.55, Vilniuje, tekėjo į aplinką, ir į aplinką pateko nevalytos buitinės nuotekos, kuriose BDS₇-210 mg O₂/l, SM -51,3 mg/l (b.l.25-26) ir prie šio patikrinimo akto pridėtais dokumentais- vietos patikrinimo nuotraukomis (b.l.27-28), 2009-01-15 Paviršinio vandens ir nuotekų tyrimų rezultatų protokolu Nr. 23 (b.l.29), 2009-01-15 Paviršinio vandens ir nuotekų mėginių paėmimo ir matavimo protokolu Nr. 23 (b.l.30);

3) ATP protokolu (b.l.21-22).

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo terminų ir ATP protokole nurodytų duomenų atitikimo ATPK reikalavimams

Vadovaujantis ATPK 260 straipsniu, ATP protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo; jeigu yra liudytojų ir nukentėjusiųjų, protokolą gali pasirašyti taip pat ir šie asmenys. Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsisako suteikti žinias apie save arba pasirašyti protokolą, tai įrašoma protokole. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę pateikti prie protokolo pridedamus paaiškinimus ir pastabas dėl protokolo turinio, taip pat išdėstyti savo atsisakymo jį pasirašyti motyvus. Surašant protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškinamos jo teisės ir pareigos, numatytos šio kodekso 272 straipsnyje, ir tai pražymima protokole.

ATPK 35 str. 1 dalis nustato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui,- per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos; pagal šio straipsnio 3 dalį, tuo atveju, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

Teismas, atsižvelgęs į ATP protokolo turinį, daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog šiame dokumente nenurodytas tikslus ATP padarymo laikas, nes ATP protokolas dėl AT pažeidimų, kurie buvo nustatyti remiantis 2008-06-20 patikrinimo aktu Nr.449 (pastaruoju aktu konstatuota pažeidimo padarymo data- 2008-05-07) bei 2009-02-04 patikrinimo aktu Nr.VR-14.7-22 (šiuo aktu konstatuota pažeidimo padarymo data- 2009-01-15).

Minėta, kad ATP protokolas buvo surašytas 2009 m. kovo 5 dieną, o administracinė nuobauda nutarimu pareiškėjui paskirta 2009 m. kovo 12 d. Nustatyta, kad institucija 2008-12-18 priėmė nutarimą, kuriuo, vadovaudamasi ATPK 35 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į tai, kad dėl padaryto pažeidimo tyrimo sudėtingumo negalima spręsti UAB „Antakalnio ūkis“ administracinės atsakomybės klausimo, nutarė pratęsti ATPK 35 str. 1 dalyje nustatytą šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminą (b.l.32). Iš padarytų (analogiškų) pažeidimų pobūdžio darytina išvada, kad jie nėra tęstiniai, taigi, atsižvelgiant į tai, kad ATPK 35 str. numatyto 6 mėnesių senaties termino eiga ne trunkamo AT pažeidimo atveju siejama su pažeidimo padarymo momentu, darytina išvada, kad pareiškėjo atžvilgiu administracinė nuobauda už ATPK 51⁶ str. 1 dalyje, 86 str. 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą 2008-05-07 dieną galėjo būti paskirta ne vėliau kaip iki 2008-11-07 dienos, o už 2009-01-15 dieną padarytus pažeidimus- iki 2009-07-15 dienos. Gi nagrinėjamu atveju institucija nutarimą, kuriuo pratęsė UAB „Antakalnio ūkis“ administracinės nuobaudos skyrimo terminą dėl 2008-05-07 dieną padarytų pažeidimų priėmė 2008-12-18 dieną, t.y., jau pasibaigus ATPK 35 str. 1 dalyje nustatytam administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Todėl nutarimas dalyje, kuria pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn už 2008-05-07 dieną padarytus AT pažeidimus, naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Taip pat nustatyta, kad pareiškėjo A. B. asmens kodas yra (duomenys neskelbtini) (b.l.16), o ATP protokolas (b.l.21-22) buvo surašytas A. B., kurio asmens kodas buvo taisomas, o nutarimas (b.l.19-20) buvo priimtas A. B., kurio asmens kodas- (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Pažymėtina, kad nors ATP protokole padaryti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, asmens kodo pakeitimai nėra aprašyti ir šie pakeitimai nepatvirtinti juos atlikusio asmens parašu, tačiau iš esmės šioje byloje nekyla abejonių dėl asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, t.y. A. B., kurio asmens kodas- (duomenys neskelbtini) tapatumo, todėl pastaroji aplinkybė (klaidų ištaisymas jų nepatariant) laikytina technine klaida, kuri nedaro įtakos ginčijamo nutarimo teisėtumui bei pagrįstumui.

Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tinkamumo

Vadovaujantis ATPK 284 str. 1 dalimi, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

A. B. kartu su skundu pateikti teismui dokumentai- UAB „Antakalnio ūkis“ generalinio direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 12 d. įsakymas Nr.34-V „Dėl daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitų pastatų atsakingų už jų priežiūrą skyrimo“ (b.l.9), UAB „Antakalnio ūkis“ direktoriaus 2008 m. gruodžio mėn. 4 d. įsakymas Nr.76-V „Dėl laikino pavadavimo“ (b.l.10) pavirtina, kad už (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitų pastatų priežiūrą nuo 2005-08-12 buvo paskirtas atsakingu vadybininkas A. Š., o nuo 2008-12-04 S. V. buvo paskirtas laikinai, kol bus priimtas naujas darbuotojas, atlikti darbuotojo A. Š. (pagal vyr. vadybininko ir vadybininko pareigines instrukcijas) pareigas. UAB „Antakalnio ūkis“ direktoriaus 2007 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr.26-V patvirtintos vadybininko pareiginės instrukcijos 7.1 punkte (b.l.11-15) nurodoma, kad vadybininkas atsako už jam priskirtų pastatų tinkamą priežiūrą; savalaikį gyvenamųjų namų ir jų inžinerinių komunikacijų remonto organizavimą (7.2 p.); visų kitų šioje instrukcijoje nurodytų pareigų vykdymą (7.3 p.); tarp šioje instrukcijoje nustatytų vadybininko pareigų, nustatyta, kad vadybininkas be kita ko privalo organizuoti pastebėtų defektų šalinimą (5.1 p.) ir remonto darbus (5.4 p.), pastoviai stebėti daugiabučių gyvenamųjų namų būklę vykdant nuolatinius stebėjimus (5.7 p.), jei apžiūrų metu atskleidžiami (... ) grubūs pastatų eksploatavimo taisyklių pažeidimai, dėl kurių gali kilti pavojus (...) aplinkai, nedelsiant apie tai informuoti bendrovės vadovą arba jo pavaduotoją ir imtis priemonių (...) aplinkai išsaugoti (5.14 p.); rūpintis, kad laiku ir kokybiškai būtų atliktas gyvenamųjų namų bei inžinerinių komunikacijų remontas (5.16) ir kt.

Nustatyta, kad institucija 2008-06-20, 2008-10-28, 2008-11-25, 2009-02-04 raštais, adresuotais UAB „Antakalnio ūkis“ direktoriui, prašė jį patį arba jo įsakymu paskirtą asmenį, atsakingą už aplinkos apsaugą, atitinkamai 2008-07-03, 2008-11-10, 2008-12-03, 2009-02-17 atvykti į instituciją ATP protokolo surašymui ir aplinkybių išaiškinimui (b.l.24,33,34,35), tačiau į instituciją nurodytais terminais minėtiems asmenims neatvykus, institucija 2009-02-20 raštu kreipėsi į Vilniaus m. VPK 5 PK su prašymu iškviesti į policijos komisariatą UAB „Antakalnio ūkis“ direktorių A. B. ATP protokolui surašyti (b.l.23). Iš ATP protokole užfiksuotų duomenų negalima nustatyti, ar jį surašant dalyvavo A. B., tačiau šiame dokumente yra žyma, kad pastarasis jame pasirašė (b.l.21-22), o ginčijamas nutarimas buvo priimtas A. B. nedalyvaujant ir jam išsiųstas paštu (b.l.19-20). Taigi, ATP bylos nagrinėjimo metu A. B. nepateikė institucijai įrodymų, patvirtinančių, kad jo įsakymais namo (duomenys neskelbtini) g. 55 vadybininkais, tame tarpe atsakingais už namo bendrojo naudojimo objektų eksploataciją, buvo paskirti kiti asmenys- A. Š. ir S. V., nors tokią galimybę turėjo.

Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus apibrėžia ir jų įgyvendinimo tvarką nustato Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr.351 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“, kurio 9 punktas nustato, jog gyvenamojo namo nuolatinė priežiūra (eksploatavimas) yra namo būklės nuolatinis stebėjimas, pastato pagrindinių konstrukcijų (sienų, cokolio, stogo ir kt.) mechaninio patvarumo palaikymas, smulkių defektų šalinimas, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimas, jų profilaktika, derinimas, paruošimas šildymo sezonui, gaisrinės saugos palaikymas, bendrojo naudojimo patalpų valymas, namui priskirtos teritorijos tvarkymas. Pagal minėto reglamento 11 punktą, privalomųjų reikalavimų visumą sudaro: 1) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo; ir 2) reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre; būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Vadovaujantis STR 1.12.05:2002 13 punktu, privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas: gyvenamojo namo (jo patalpų, konstrukcijų ir inžinerinės įrangos) bei namo aplinkos naudojimu pagal paskirtį; nuolatiniu namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu bei jų nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu, patalpų valymu, priskirtos teritorijos tvarkymu ir kitais prevenciniais darbais); racionaliu pastato energetinio ūkio valdymu; avarinės būklės likvidavimo darbais; suplanuotais statybos darbais – pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą. STR 1.12.05:2002 26 punktas nustato, kad gyvenamojo namo priežiūrą organizuoja namo savininkas (bendraturčiai) ar naudotojas- fizinis ar juridinis asmuo arba įstatyminiu ar sutartiniu pagrindu jo įgalioti asmenys- daugiabučio namo savininkų bendrija (bendrijos valdyba arba bendrijos pirmininkas) butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo, įstaiga, įmonė ar organizacija, sutarties pagrindu teikianti pastatų priežiūros administravimo paslaugas arba Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirtas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius, toliau – namo priežiūros administratorius. Pagal STR 1.12.05:2002 27 punktą, namo priežiūros administratorius turi paskirti už nuolatinę namo priežiūrą atsakingą asmenį– namo priežiūros vadybininką, kurio uždavinys būtų vykdyti nuolatinį namo būklės stebėjimą, organizuoti pastebėtų defektų šalinimą, kontroliuoti kitų specialistų atliekamus nuolatinės priežiūros ar remonto darbus, palaikyti ryšius su namo butų ir kitų patalpų savininkais ir naudotojais, arba šias pareigas pavesti kitam darbuotojui. Šias pareigas taip pat gali atlikti daugiabučio namo savininkų bendrijos valdybos nariai, bendrijos pirmininkas ar butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo.

Esminį statinio reikalavimą “Higiena, sveikata, aplinkos apsauga” konkretizuoja Aplinkos ministro 1999 12 27 įsakymu Nr.420 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“, kurio 9.7 punktas nustato, jog normalus naudojimas yra prevencinių ir kitų priemonių visuma, siekiant užtikrinti statinio naudojimo paskirties reikalavimus per visą jo naudojimo trukmę- šios priemonės apima valymą, tinkamos būklės palaikymą, atnaujinimą, instaliavimą ir atskirų statinio dalių pakeitimą. Pagal STR 2.01.01(3):1999 9.12 punktą, statinys - bendrasis terminas, vartojamas apibrėžti visa tai, kas sukuriama statybos darbais, naudojant statybos produktus, ir yra tvirtai sujungta su žeme. Terminas “statinys” apima pastatus (gyvenamuosius, pramoninius, komercinius, biurų, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės ūkio ir kt.) ir inžinerinius statinius ar mišrios rūšies statinius (pastatus, sujungtus su inžineriniais statiniais), taip pat statinių priestatus ir anstatus bei jų dalis. Vadovaujantis STR 2.01.01(3):1999 10 punktu, esminis reikalavimas “Higiena, sveikata ir aplinkos apsauga” nustato, kad statinys turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad nekeltų grėsmės statinyje ar prie jo būnantiems žmonėms dėl šių priežasčių: kenksmingų dujų išsiskyrimo; pavojingų dalelių ar dujų buvimo ore; pavojingos spinduliuotės; vandens ar dirvožemio taršos ir gyvųjų organizmų nuodijimo; netinkamo nuotėkų, dūmų, kietųjų ar skystųjų atliekų pašalinimo ir kt.. Šio reikalavimo įvykdymas užtikrinamas visuma reikalavimų ir priemonių, numatomų statinių sumanymo, projektavimo, statybos ir normalaus naudojimo metu, taip pat statybos produktų kokybiniais rodikliais, o šiuos reikalavimus ir priemones sąlygoja: vidaus aplinka; vandens tiekimas; nuotėkų šalinimas; kietųjų atliekų šalinimas; išorės aplinka (11 punktas). STR 2.01.01(3):1999 VI skyriuje, kuriame įtvirtinti nuotėkų šalinimo reikalavimai, nurodoma, jog statiniai turi būti suprojektuoti ir pastatyti taip, kad nekeltų grėsmės žmonių higienai ir sveikatai bei aplinkai dėl netinkamo nuotėkų (šalinamų kanalizacijos sistemomis medžiagų, įskaitant užterštą vandenį, lietaus vandenį ir dvokiantį orą iš sistemų) tvarkymo (43 p.). Šio reglamento VIII skyriuje, numatančiame išorės aplinkos reikalavimus, nurodoma, kad statybos produktai neturi būti pralaidūs teršalams ir nuotėkoms, kurios gali pasklisti aplinkoje ir turėti aplinkai neigiamą poveikį, sukeliant grėsmę žmonių sveikatai, gyvūnams ir augalams bei ekosistemoms, o poveikis aplinkai turi būti nagrinėjamas įvairiais statybinių produktų naudojimo etapais: gavybos, gamybos ir statybos procesų metu; statinių naudojimo metu ir kt. (54 p.); siekiant išvengti būsimos žalos aplinkai, būtina atsižvelgti į statybos produktų įvertinimą per visą jų naudojimo laikotarpį (55 p.); statinių skleidžiami teršalai neturi kelti grėsmės žmonių sveikatai ir higienos sąlygoms (56 p.); šis reikalavimas yra susijęs su žmonių sveikatos sauga ir aplinkos taršos prevencija, o tokią taršą gali sukelti: statybos produktai; statinių įranga, įskaitant gaisrinę saugos įrangą; statinių inžinerinės sistemos (57 p.); statinių sukeliamas poveikis orui, dirvožemiui ir vandeniui ribojamas: matavimo ar skaičiavimo būdais (kada galima), nustatant teršalų migraciją, sklaidą ar emisiją; tinkamai projektuojant statinius (59 p.).

Šiuos du reglamentus sulyginus su aukščiau cituotu UAB „Antakalnio ūkis“ direktoriaus 2007 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr.26-V patvirtinta vadybininko pareigine instrukcija matyti, kad joje nėra tiesioginės nuorodos į STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ bei STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“, t.y., iš pareiginės instrukcijos negalima spręsti, kad vadybininkui pavedami visi darbai, numatyti šiuose reglamentuose, vadybininko pareigų visuma sukonstruota taip, kad jis yra atsakingas už gyvenamojo namo, kaip statinio, statybinę būklę, į prievolę atsakyti už gyvenamojo namo būklę, susijusią su reikalavimais higienai, sveikatai, aplinkos apsaugai, instrukcijoje neakcentuojama, todėl negalima neabejotinai konstatuoti, kad už nuotekų šalinimo rezervuaro perpildymą atsakingi bendrovės vadybininkai.

Įvertinus išdėstytą, laikytina, kad institucija toje ginčijamo nutarimo dalyje, kuria A. B. paskyrė administracinę nuobaudą už 2009-01-15 padarytus ATPK 51⁶ str. 1 dalyje ir 86 str. 1 dalyje numatytus pažeidimus, surinko pakankamus A. B. kaltės padarius minėtus pažeidimus įrodymus, tinkamai kvalifikavo jo padarytus pažeidimus ir pagrįstai patraukė jį administracinėn atsakomybėn, todėl skundžiamas nutarimas šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas. Iš skundžiamo akto matyti, jog institucija, nenustačiusi nei A. B. administracinę atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių (nors nuorodos į ATPK 31 bei 32 str. nutarime nepagrįstai įrašytos), skyrė jam galutinę administracinę nuobaudą, kuri lygi sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, t.y. ATPK 51⁶ str. 1 dalies sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos - bauda pareigūnams nuo trijų šimtų iki šešių šimtų litų - vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1, 2 p., 128 str., teisėja nutarė :

skundą patenkinti iš dalies. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2009 m. kovo 12 d. nutarimo Nr.VR-14.1-25 (AM Nr.053420) dalį, kuria A. B. paskirta administracinė nuobauda už 2008-05-07 dieną padarytų ATPK 51⁶ str. 1 dalyje ir 86 str. 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą, panaikinti ir bylą šioje dalyje A. B. atžvilgiu nutraukti, kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.