Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-12-13 · Civilinė byla Nr. e2-1989-381/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-12-13Lietuvos apeliacinis teismas
  2. I-a instancijaSprendimas · 2020-02-24Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-13
Bylos Nr.
e2-1989-381/2018
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01837-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Driukas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Mažosios architektūros statyba“
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus
Trečiasis asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1989-381/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01837-2018-5Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mažosios architektūros statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarties, kuria pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą iškelta bankroto byla atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mažosios architektūros statyba”, trečiasis asmuo byloje – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mažosios architektūros statyba“ iškėlimo.

2. Pareiškime ieškovas nurodė, kad UAB „Mažosios architektūros statyba“ nuo 2017 m. IV ketvirčio nesilaikė teisės aktuose nustatytos VSD įmokų mokėjimo tvarkos. 2018 m. balandžio 1 d. bendrovės skola VSDFV Vilniaus skyriui siekė – 7 670,72 Eur. 2018 m. balandžio 19 d. UAB „Mažosios architektūros statyba“ direktorius S. R. raštu įsipareigojo VSD įmokų skolą sumokėti iki 2018 m. balandžio 30 d., tačiau savo įsipareigojimo neįvykdė. Atsakovė 2018 m. rugpjūčio 1 d. Fondo biudžetui buvo skolinga 7 774,13 Eur. Siekdamas iš skolininkės išieškoti valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą, ieškovas taikė priverstinio poveikio priemones, tačiau jos buvo nesėkmingos. Todėl VSDFV Vilniaus skyriaus priimtas sprendimas dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka 2018 m. kovo 13 d. buvo perduotas vykdyti antstoliui. Antstolis A. B. 2018 m. birželio 6 d. pažymoje Nr. 0042/18/00564 S Reg. Nr. S42 nurodė, kad UAB „Mažosios architektūros statyba“ vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių ir lėšų bankuose nerasta, kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, taip pat rasti nepavyko.

3. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ 2018 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis bendrovės vardu nekilnojamas turtas bei transporto priemonės neregistruotos. Pagal Juridinių asmenų registrui pateiktą UAB „Mažosios architektūros statyba“ paskutinį balansą už 2017 m. bendrovė turėjo turto už 246 574 Eur, iš jo: ilgalaikio turto – už 2 895 Eur, trumpalaikio turto – už 243 455 Eur, o įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 168 488 Eur, t. y. įmonės įsipareigojimai viršijo pusę įmonės balanse esančio turto vertės. Todėl akivaizdu, kad atsakovė yra nemoki.

Atsiliepimas

4. Atsakovė UAB „Mažosios architektūros statyba“ atsiliepime prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovė nurodė, kad bendrovė yra susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais, kurie neturi įtakos bendram bendrovės mokumui. Atsakovė yra sumokėjusi 9 247,57 Eur avansų įvairiems tiekėjams, kurie prekių ir paslaugų nesuteikė. Bendrovei yra skolingos UAB „Domus Estate Retail“ – 72 870,35 Eur ir UAB „Stukma“ – 5 519,60 Eur. 2017 m. bendrovė uždirbo 73 129 Eur grynojo pelno.

6. Atsiliepimą pateikęs S. R. nurodė, kad 2018 m. spalio 11 d. pasikeitė atsakovės akcininkas ir vadovas, tik šie pakeitimai iki šios dienos neįregistruoti Juridinių asmenų registre.

7. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atsiliepime į ieškovo pareiškimą nurodė, kad teismui nustačius, kad ieškovo, kitų į procesą įtrauktų asmenų pateikti įrodymai yra pakankami iškelti bankroto bylą UAB „Mažosios statybos architektūra“, VMI neprieštaraus ieškovo prašymui.

8. Trečiasis asmuo nurodė, kad VMI yra atsakovės kreditorė. 2018 m. spalio 8 d. duomenimis, bendrovės mokestinė nepriemoka yra 14 502,30 Eur. Teisės aktų nustatyta tvarka bendrovei taip pat yra nustatyta prievolė iki 2018 m. gruodžio 17 d. į valstybės biudžetą sumokėti einamųjų metų IV ketvirčio 3 144 Eur dydžio pelno mokesčio avansą. VMI, siekdama iš atsakovės išieškoti mokestinę nepriemoką, bendrovės atžvilgiu vykdė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatytus išieškojimo veiksmus. 2018 m. rugpjūčio 9 d. priimtas VMI sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, kuris perduotas antstolei D. P. priverstinio išieškojimo vykdymui. Bendrovės atžvilgiu iš viso vykdomos 9 vykdomosios bylos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 31 d. nutartimi UAB „Mažosios architektūros statyba“ iškėlė bankroto bylą.

Atsiliepimas

10. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, ar atsiliepimą pateikęs S. R. buvo paskirtas bendrovės direktoriumi. Taip pat teismas nurodė, kad į bylą pateiktas preliminarus 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. spalio 29 d. balansas, kurį kaip direktorius pasirašė S. R., nepatvirtina geros bendrovės turtinės padėties, nes visą atsakovės turtą sudaro trumpalaikis 190 765 Eur vertės turtas (per vienerius metus gautinos sumos).VSDFV informacinės sistemos duomenimis atsakovės įmonėje nėra įdarbintų asmenų. Remiantis VĮ „Registrų centras“ balanse esančiais atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentais matyti, kad per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 61 858 Eur. Pelno (nuostolio) ataskaitoje nurodyta, kad 2018 m. įmonės veikla nuostolinga, nuostolis 45 569 Eur. Remdamasis nurodytais duomenimis, teismas sprendė, kad nors atsakovės trumpalaikiai įsipareigojimai ir neviršija į balansą įrašyto turto vertės, tačiau atsižvelgiant į tai, kad visą įmonės turtą sudaro gautinos sumos ir į tai, kad įmonėje dirbančių asmenų nėra, sprendė, jog ilgalaikėje perspektyvoje trumpalaikių įsipareigojimų suma tik didės.

Žemesnės instancijos teismas

11. Taip pat teismas nustatė, kad Antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovės atžvilgiu yra užvestos 9 vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo trečiųjų asmenų naudai. Bendra išieškoma antstolių suma sudaro 41 239,80 Eur. Kelių transporto priemonių registro duomenimis atsakovė įregistruotų transporto priemonių neturi. Remiantis VĮ „Registrų centras“ duomenimis, atsakovė nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto taip pat neturi.

12. Teismo vertinimu, atsakovė turi pastovaus ir ilgalaikio pobūdžio finansinių sunkumų, kadangi apdraustųjų darbuotojų įmonėje nėra, jos skolos valstybės (savivaldybės) biudžetui yra didelės, įsiskolinimas biudžetui nedengiamas, antstolių bendra išieškoma suma sudaro itin ženklią 41 239,80 Eur sumą, teismui nepateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog veiklą bendrovė vykdo ir turi pakankamai likvidaus turto, iš kurio gali būti patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 2 straipsnio 8 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Atsakovė UAB „Mažosios architektūros statyba“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino realios turto vertės, todėl, manytina, teismas nepakankamai ištyrė įrodymus ir nebuvo pakankamai aktyvus, kaip to reikalauja teisės normos.

13.2. Teismas neįvertino atsakovės turimų pradelstų finansinių įsipareigojimų, todėl išvada, kad bendrovė yra nemoki, laikytina neišsamia. Teismas nesiekė išsiaiškinti, kokie naujojo vadovo ketinimai ir nesuteikė teisės pateikti įrodymus, kad su ieškovu yra visiškai atsiskaityta. Kadangi atsiliepimo pateikimo metu dar nebuvo pakeisti Juridinių asmenų registro duomenys, atsakovės vadovas neturėjo teisinės galimybės atsiskaityti su ieškovu. Pakeitus duomenis registre, tokia galimybė atsirado, todėl su ieškovu buvo atsiskaityta. Jeigu teismas būtų atidėjęs bankroto bylos iškėlimo klausimą bent savaitei, prašant papildomų įrodymų, tie įrodymai, patvirtinantys, kad skola ieškovui padengta, būtų teismui pateikti.

13.3. Atsakovė ketina toliau vystyti verslą, atsakovės akcininkas ir vadovas planuoja investuoti į bendrovę, samdyti kvalifikuotus ir savo darbą išmanančius darbuotojus, dengti turimą nuostolį, tačiau iškėlus bendrovei bankrotą, būtų pašalintas rinkos dalyvis, kuris turi galimybę sukurti daugiau nei 10 darbo vietų.

13.4. Atsakovė pateikė įrodymus, kad su ieškovu atsiskaitė, todėl bankroto byla nutrauktina.

Atsiliepimas

14. VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad nors apeliantė nurodė, kad teismas nesulaukė papildomų įrodymų ir dėl to netinkamai priėmė sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau UAB „Mažosios architektūros statyba“ įsiskolinimą 7 774,13 Eur VSDF biudžetui sumokėjo tik 2018 m. lapkričio 12 d., t. y. teismui priėmus sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo, įsiskolinimas VSD fondo biudžetui dar nebuvo sumokėtas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

16. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria bendrovei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

17. Atsakovė UAB „Mažosios architektūros statyba“ apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – 2018 m. spalio 30 d. išrašą iš Juridinių asmenų registro bei 2018 m. lapkričio 12 d. AB „Luminor“ lėšų pervedimo nurodymą. Ieškovas VSDFV kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė UAB „Mažosios architektūros statyba“ 2018 m. IV ketvirčio valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų preliminarią finansinę ataskaitą.

18. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, šalių pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Pažymėtina, kad jokių prieštaravimų dėl naujų dokumentų priėmimo nėra gauta.

Dėl pagrindo atsakovei iškelti bankroto bylą

19. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų (gresiantis nemokumas). Visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos įmonei (ne)iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė yra nemoki įmonė, kaip tai suprantama pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, be to, nėra galimybės tikėtis, jog įmonė vykdys savo veiklą ir galės įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

20. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, turi būti vadovaujamasi į balansą įrašyto turto verte (o ne įrašyta turto verte), taigi į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, turi būti nustatyta reali jo vertė. Be to, sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1397-180/2018).

21. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1482-241/2018). Pagal teismų praktiką tais atvejais, kai bendrovės vadovas neteikia teismui duomenų, reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą (ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis), teismas apie įmonės (ne)mokumą gali spręsti iš paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta. Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018). Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kad UAB „Mažosios architektūros statyba“ yra moki bei turi realias galimybes toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais.

22. Byloje esančio 2018 m. spalio 29 d. atsakovės balanso duomenimis nustatyta, jog UAB „Mažosios architektūros statyba“ turi turto už 193 785 Eur, kurį sudaro 2 237 Eur vertės ilgalaikis turtas (materialus turtas) ir 190 765 Eur vertės trumpalaikis turtas, taip pat bendrovėje yra 783 Eur sukauptų pajamų. Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tiek ilgalaikio turto (2 237 Eur), tiek sukauptų pajamų (783 Eur) egzistavimo faktą, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bendrovė nurodytu turtu realiai nedisponuoja. Nustatyta, kad didžiąją dalį atsakovės turto, t. y. 190 765 Eur, sudaro per vienerius metus gautinos sumos. Iš į bylą pateikto pirkėjų skolų vertės apyvartos pagal klientus sąrašo matyti, kad bendrovės debitorėmis yra nurodytos tik dvi bendrovės – UAB „Domus Estate Retail“ su 72 870,35 Eur skola bendrovei ir UAB „Stukma“ su 5 519,60 Eur įsiskolinimu. Taip pat į bylą pateiktas sumokėtų tiekėjams avansų apyvartos pagal klientus sąrašas pagrindžia, kad bendrovė yra sumokėjusi 9 247,57 Eur avansų, kurie pripažintini bendrovės turtu. Apie kitą trumpalaikį turtą atsakovė duomenų nepateikė. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad bendrovės turtas yra 87 637,52 Eur vertės.

23. Minėta, kad, sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Iš UAB „Mažosios architektūros statyba“ 2018 m. preliminaraus balanso matyti, kad atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams sudaro 161 267 Eur. Į bylą atsakovė pateikė 2018 m. lapkričio 12 d. lėšų pervedimo nurodymą, iš kurio matyti, kad atsakovė padengė savo pradelstą 7 780 Eur įsiskolinimą ieškovui, todėl bendrovės kreditoriniai įsipareigojimai šiuo metu sumažėjo iki 153 487 Eur. Kadangi atsakovė nepateikė nei bendrovės kreditorių sąrašo, nei įrodymų, kad nurodyti įsipareigojimai kreditoriams nėra pradelsti, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad bendrovė turi 153 487 Eur pradelstų įsipareigojimų. Nustatytos aplinkybės akivaizdžiai paneigia atsakovės atsiliepime į ieškovo pareiškimą nurodytą aplinkybę, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės. Akivaizdu, jog bendrovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams (153 487 Eur) ne tik viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (87 637,52 Eur), bet yra žymiai didesni už į bendrovės balansą įrašyto viso turto vertę. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino UAB „Mažosios architektūros statyba“ nemokia.

24. Nors atsakovė teigia, kad bankroto byla bendrovei iškelta nepakankamai ištyrus įrodymus ir teismui nebuvus pakankamai aktyviam, tačiau bendrovė nepateikė jokių įrodymų, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės dėl įmonės nemokumo yra neteisingos ar neatitinka tikrovės: bendrovė registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių taip pat neturi, sąskaitose lėšų nėra, skolininkės atžvilgiu vykdomos 9 vykdomosios bylos. Be to, bendrovėje nėra apdraustų darbuotojų, atsakovė savo įsiskolinimą VSDFV Vilniaus skyriui padengė tik pastarajam kreipusis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Tačiau net ir padengus pakankamai didelį kreditorinį įsiskolinimą, bendrovė nėra pajėgi atsiskaityti su likusiais jos kreditoriais. Visos nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti apie tai, kad bendrovė veiklos nevykdo ir yra nemoki. Atsakovė savo atskirąjį skundą grindė tik deklaratyviais, jokiomis aplinkybėmis bei jas pagrindžiančiais įrodymais neparemtais teiginiais. Tai, kad bendrovės vadovas siekia ateityje investuoti į bendrovę bei vykdyti veiklą, nekeičia fakto apie jos nemokumą šiuo metu.

25. Atskirajame skunde apeliantė taip pat teigė, kad pirmosios instancijos teismas neva turėjo imtis papildomų priemonių tam, kad atsakovė galėtų pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius jos atsiskaitymą su ieškovu. Vienok, kaip jau minėta šioje nutartyje, bankroto bylose mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą. Juo labiau, kaip kad nustatyta iš į bylą pateikto kredito įstaigos mokėjimo nurodymo, skolą atsakovė ieškovui sumokėjo tik 2018 m. lapkričio 12 d., t. y. jau po bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Todėl nurodyti apeliantės argumentai apie nepakankamą pirmosios instancijos teismo aktyvumą byloje atmestini kaip nepagrįsti.

26. Atsakovės argumentą dėl pagrindo bankroto bylą nutraukti, bendrovei atsiskaičius su ieškovu, apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu. Pareiškimo teismui galima atsisakyti iki teismas priima nutartį iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 6 straipsnio 5 dalis). Todėl šiuo atveju netgi ieškovui atsisakius pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo dėl to, kad bendrovė padengė įsiskolinimą, tokį atsisakymą galima būtų tenkinti iki skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutarties priėmimo. Be to, nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškimo ne tik neatsisakė, bet, priešingai, atsiliepime į atskirąjį skundą iš esmės palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes bei pabrėžė, kad atsakovė įsiskolinimą padengė jau bendrovei iškėlus bankroto bylą.

27. Kita vertus, pažymėtina, kad bendrovės bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, t. y. visiems kreditoriams atsisakius savo reikalavimų ir teismui priėmus nutartį priimti atsisakymus, bankrutuojančiai įmonei atsiskaičius su visais kreditoriais ir administratoriui teismui pateikus tai įrodančius dokumentus arba pasirašius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus. Taigi, bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog atsakovė yra pajėgi įvykdyti prievoles, jos bankroto byla gali būti nutraukta.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai nekelia abejonių dėl atsakovės nemokumo. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Artūras Driukas