Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Pasvalio rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

D. G. 2009 m. liepos 18 d. apie 14 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė ranka ir kojomis apie devynis smūgius nukentėjusiajai – sugyventinei D. K. – į ranką, kojas, krūtinę, padarydamas poodines kraujosruvas kairėje alkūnėje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, kairėje krūtinės ląstos pusėje, odos nubrozdinimus kairėje krūtinės pusėje, kairio inksto plyšimą, tuo savo veiksmais dėl kairio inksto plyšimo sunkiai sutrikdė savo šeimos nario D. K. sveikatą.

Kaltinamasis D. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su nukentėjusiąja gyvena kaip sugyventiniai 16 metų, nesusituokę, turi 6 metų dukrą ir 14 metų sūnų, gyvena (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį. Šių metų liepos 18 dieną buvo sugyventinės bendradarbės, gimtadienis, kuriame dalyvavo ir jis. Jo sugyventinė buvo pripasakojusi nepažįstamiems žmonėms, kad jis tinginiauja, neieško darbo, kad neša jam kavą į lovą. Todėl gimtadienyje jis su sugyventine apsižodžiavo ir nusprendė, kad grįžus namo išsiaiškins. Jis namo grįžo su motociklu, o sugyventinė su dviračiu. Jis buvo išgėręs apie litrą alaus, tačiau girtas nesijautė ir nebuvo. Kaltinamasis parodė, kad dėl sugyventinės kalbų pašaliniams žmonėms apie asmeninius dalykus, taip pat dėl pavydo, jis buvo labai susijaudinęs. Jį labiausiai įžeidė, kad išvadino tinginiu. Teigia, kad dirbo pas ūkininką, po to atsitiktinius darbus, kai nebūdavo darbo, prižiūrėdavo dukrytę, sūnų išleisdavo į mokyklą, buvo kaip namų šeimininkė. Todėl kieme jie apsibarė, jis D. K. pastūmė, du ar tris kartus, tiksliai neatsimena, spyrė į sėdmenis, smūgių neskaičiavo. Po to ji pasisuko ir jis pataikė D. K. į šoną, moteris susiėmė už šono ir tada jis nieko nebedarė. Dėl mėlynių ant kojų parodė, kad pati sugyventinė jam yra sakiusi, jog karvė įspyrė. Konfliktas įvyko apie 14 val. Kaltinamasis teigia, kad anksčiau taip pat apsipykdavo su sugyventine, bet rankos prieš ją nekeldavo, tai nutiko pirmą kartą. Smurtą vartojo ne dėl girtumo, o dėl to, kad jį įžeidė ir jis susijaudino. Baigęs mušti, jis pasiėmė dukrytę ir pasakė, kad nusiraminimui važiuoja prie Mūšos nusimaudyti. Sugyventinė davė jam pinigų, kad važiuodamas namo su dukryte jis parvežtų maisto. Po to mušimo jie susitaikė, o moteris pasakė, kad eina atsigulti, nes ji anksti keldavosi ir visad dieną ilsėdavosi. Grįžus iš maudynių jis sužinojo, kad jo sugyventinė su greitąja išvežta į ligoninę. Jam nuvažiavus į Pasvalio ligoninę, sugyventinė sakė, kad skauda šoną. Gydytojas sakė, kad labai sumuštas šonas ir kad po 3-4 dienų paleis. Kitą dieną jis sužinojo, kad sugyventinė išvežta į Panevėžį. Po įvykio su sugyventine gyvena kartu, nesipyksta, jis jos atsiprašė, jie susitaikė. Jis supranta padaręs neteisingai, labai gailisi, prokuroro ieškinį pripažįsta ir žalą atlygins. Teigia, kad jeigu teismas jam skirtų laisvės atėmimo bausmę, būtų blogai, mažajai mergaitei būtų stresas, niekas neprižiūrėtų vaikų.

Nukentėjusioji D. K. parodė, kad D. G. – jo sugyventinis, kartu augino du vaikus. Šių metų liepos 18 dieną buvo jos draugės gimtadienis. Pas draugę R. į namus buvo atvažiavęs ir jos sugyventinis. Jis ėmė kelti konfliktus, kodėl ji pasakojanti, kad jam kavą neša į lovą ir panašiai. Teigia, kad draugėm buvo taip sakiusi, su jomis išsikalba. Sugyventinis per gimtadienį išgėrė gal dvi stiklines alaus ir ėmė ją vadinti namo. Jis buvo išgėręs, kažkiek apsvaigęs. Nukentėjusioji teigia, kad jau pas Rūtą prie namo lauke D. G. sudavė jai smūgį ranka į veidą. Sugyventinis pirmas išvažiavo namo. Ji grįžusi pasiėmė 100 Lt, kad nusipirkti maisto. Sugyventinis kieme vėl ėmė kabinėtis, ką čia šneka, tada spyrė koja, pataikė į šoną, jai pasidarė karšta. Ji padavė D. G. 100 Lt, nes ji pati į parduotuvę nebevažiavo, nuėjo atsigulti. Pagulėjus jai skausmas nepraėjo, ji pradėjo šlapintis su krauju, išsigando, todėl nuėjo pas kaimynę M. ir paprašė iškviesti greitąją. Pasakė, kad sugyventinis sumušė. Pas kaimynę dar buvo draugė V., kuri ir iškvietė greitąją, kuri išvežė ją į Pasvalį. Kitą dieną ją išvežė į Panevėžį, kur pašalino inkstą. Šiuo metu sveikata nebloga, bet dabar dar ji nedirba. Nukentėjusioji teigia, kad su sugyventiniu ir anksčiau apsipykdavo, bet ne taip baisiai buvo mušama. Sugyventinis prisiklauso „pletkų“ ir būna labai pavydus, nervuotas. Būdamas blaivus rankos prieš ją nekeldavo, keldavo tik išgėręs. Jei būtų buvęs blaivus, jis nebūtų jos mušęs taip žiauriai, bet per veidą būtų vis tiek gavusi. Pradžia konflikto buvo iškart, kai sugyventinis sužinojo, kad ji jį apkaltino tinginyste, o namuose buvo to konflikto tęsinys. Dabar gyvena kartu. Jeigu sugyventiniui paskirtų laisvės atėmimo bausmę, būtų blogai, nebūtų kam prižiūrėti vaikus, nes ji dirba apie 10 valandų per dieną.

Liudytoja R. Č. parodė, kad su nukentėjusiąja dirbo ūkyje, liepos 17 dieną buvo jos gimtadienis ir D. K. atėjo jos pasveikinti. D. pirma atėjo, o G. pas ją atvažiavo su motociklu. Iš ryto, po to per pietus užėjo, pasėdėjo. Buvo kalba apie tai, kad D. neša sugyventiniam kavą į lovą. Tada D. su G. virtuvėj aiškinosi santykius dėl tų kalbų, kad kavutę neša. Ji pati buvo kitam kambaryje ir negirdėjo, ką jie ten šnekasi. Tik matėsi, kad nelinksmai jau virtuvėje kalbasi. Po to jie išėjo ir tokia mergaitė K. sakė, kad G. D. sudavė į veidą. Ji pati nematė, kaip jie išėjo. Pas ją jokių muštynių nebuvo. D. G. normaliai atrodė. Pas ją gimtadienyje buvo tik 8 laipsnių stiprumo alaus. Ji nėra mačiusi, kad D. G. keltų ranką prieš savo sugyventinę, bet nukentėjusi yra apie tai pasakojusi. Kažkada atėjusi į darbą pasakojo, kad per galvą su „kačerga“ gavo. Kad būtų su mėlynėmis į darbą atėjusi, nematė.

Liudytoja A. M. parodė, kad gyvena D. G. ir D. K. kaimynystėje. Paties liepos 18 d. įvykio nematė, apie pietus, gal 14 val. atėjo D. K. ir paprašė iškviesti greitąją. D. K. buvo susiėmusi už šono, sakė, kad primušė sugyventinis D. G. ir jai skauda. Sužalojimų ant D. K. kūno nematė. Pas ją dar buvo draugė V., ji paskambino greitajai iš jos telefono. Kad D. G. muštų D. K., ji nematė, D. K. jai tuo nesiskųsdavo.

Liudytoja J. V. parodė, kad š. m. liepos 18 d. apie 15 val. buvo svečiuose pas A. M., atėjo susirietusi ir už šono susiėmusi D. K., prašė iškviesti greitąją medicininę pagalbą. D. K. sakė, kad vyras prisiklausęs „pletkų“ sumušė ją, spardė kaip „putbolą“. Jai nekilo įtarimas, kad D. K. būtų girta, nebent labai nedaug išgėrusi. Liudytoja nurodo, kad gyvena tame pačiame kaime kaip ir D. K., bet tolokai nuo jos. Ji nematydavo, ką D. K. ir D. G. daro, bet atgarsiai kaime buvo, jog jie nelabai sugyvena, vyras smurtauja. Pati nėra mačiusi, kad K. vaikščiotų sumušta.

Liudytoja S. R. parodė, kad nukentėjusioji D. K. yra buvusi jos darbuotoja. Apie liepos 18 dienos įvykius ji nieko nežinanti. Tą dieną 16 val. D. K. turėjo atvykti į darbą, bet nepasirodė, todėl ji paskambino D. K. vyrui, kuris pasakė, kad pastaroji ligoninėje, po to pati D. K. perėmė telefono ragelį ir pasakė, kad jai plyšo inkstas. D. K. telefonu sakė, kad apsipyko su vyru. Apie nesutarimus jų šeimoje parodė, kad būdavo, jog sūnus atvažiuodavo į darbą ieškoti motinos, ji dingdavo iš namų po tris dienas. Mano, kad kiekvienas supyktų, jeigu jo žmona dingtų. D. K. buvo atėjusi į darbą sumušta, matėsi mėlynės ant veido, bet sakėsi, kad jį D. G. myli ir mylės, nes čia jos gyvenimas. D. K. visiems darbuotojams yra sakiusi, kad vyras nieko namuose neveikia.

Įtariamojo D. G. parodymų patikrinimo vietoje protokole (1 t., 66-70 b. l.) konstatuota, kad pastarasis vietoje parodė, jog jam priklausančios sodybos kieme netoli gyvenamojo namo sudavė smūgius D. K. į veidą, krūtinę spyrė D. K. į sėdmenis.

2009-07-23 specialisto išvadoje Nr. G 913/09 (05) (1 t., 14 b. l.) konstatuota, kad D. K. padarytos poodinės kraujosruvos kairėje alkūnėje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, kairėje krūtinės ląstos pusėje, nubrozdinta kairės krūtinės pusės oda, plyšęs kairysis inkstas. Sužalojimai padaryti sumušant išvardintas sritis kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, suduodant ne mažiau kaip devynis smūgius. Dėl kairio inksto plyšimo jos sveikata sutrikdyta sunkiai.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą teismas pripažįsta įrodytu tai, kad D. G. 2009 m. liepos 18 d. apie 14 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė ranka ir kojomis smūgius savo šeimos nariui - sugyventinei D. K. ir tokiais veiksmais sunkiai ją sužalojo. D. G. pripažino spyręs, sudavęs smūgius nukentėjusiajai. Savo parodymus jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Šie kaltinamojo parodymai patvirtinti nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Nukentėjusioji D. K. parodė, kad ją sumušė sugyventinis D. G.. Tai netiesiogiai patvirtino ir liudytojos A. M. ir J. V., parodžiusios, kad š. m. liepos 18 d. apie pietus pas A. M. į namus atėjo už šono susiėmusi ir skausmu besiskundžianti D. K., kuri paprašė iškviesti greitąją, sakė, kad primušė sugyventinis D. G.. Teismo medicinos specialisto išvadoje šalia kitų sužalojimų, D. K. konstatuotas kairio inksto plyšimas. Tokiu būdu įrodyta, kad D. K. sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus padarė būtent D. G. ir tarp kaltinamojo veiksmų bei nukentėjusiosios sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Tiek D. G., tiek D. K. pripažįsta, kad jie abu buvo šeimos nariai-gyvena faktinėje santuokoje, veda bendrą ūkį, augina ir išlaiko du nepilnamečius vaikus. Suduodamas smūgius ranka, koja D. K. į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į krūtinę– D. G. suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė pavojingus padarinius ir nors jų - tai yra sugyventinės sunkaus sveikatos sutrikdymo - nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. D. G. nusikalstamą veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Jo padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 135 str. 2 d. 3 p., sudėtį.

Kaltinamasis D. G. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi ir tai teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

D. G. prisipažino, kad buvo išgėręs apie litrą alaus, tačiau teigė nesijautęs girtas. Nukentėjusioji D. K. parodė, jog kaltinamasis įvykio metu buvo išgėręs, kažkiek apsvaigęs. Sutinkamai su jos parodymais, jei D. G. būtų buvęs blaivus, nebūtų jos mušęs, nes būdamas blaivus rankos prieš ją nekeldavo. Todėl darytina išvada, kad D. G. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui – ši aplinkybė pripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, stadiją, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei ją sunkinančią aplinkybes. D. G. padarė tyčinį labai sunkų baigtą nusikaltimą, tačiau šis nusikaltimas nebuvo iš anksto apgalvotas, jam nebuvo rengiamasi iš anksto, jį D. G. padarė veikdamas netiesiogine tyčia. D. G. nėra teistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas patenkinamai, nedirbantis, kartu su nukentėjusiąja augina du vaikus, vienas iš jų – nepilnametis, kitas – mažametis, nukentėjusioji prašo jo griežtai nebausti. Atsižvelgus į visas šias, o taip pat atsakomybę lengvinančią bei ją sunkinančią aplinkybes, D. G. pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina mažesnė už šį nusikaltimą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Kadangi kaltinamasis nagrinėjamoje byloje 2009 m. liepos 22 d. buvo sulaikytas ir po to iki 2009 m. rugpjūčio 3 d. laikomas suėmime, į D. G. bausmės laiką įskaitytinas jo sulaikymo bei suėmimo laikas (BK 66 str.). Kadangi D. G. baudžiamas laisvės atėmimo bausme už labai sunkų nusikaltimą, siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą jam kardomosios priemonės-rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas - keistinos į suėmimą.

Prokuroro Valstybinės ligonių kasos interesais pareikštas 5601,22 Lt dydžio civilinis ieškinys (101-102 b. l.) išlaidoms už nukentėjusiosios D. K. gydymą atlyginti yra pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (16-18 b. l.), todėl jis visiškai tenkinamas.

Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str., 303 str. 2 d., 308 str. 2 d.,

NUSPRENDŽIA:

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. ir jį nubausti laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

D. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – pakeisti į suėmimą, D. G. suimant teismo salėje.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2009 m. lapkričio 3 d. Į bausmės laiką įskaityti D. G. sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2009 m. liepos 22 d. iki 2009 m. rugpjūčio 3 d.

Priteisti iš D. G. 5601,22 Lt (penkis tūkstančius šešis šimtus vieną litą 22 centus) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos išlaidoms už nukentėjusiosios D. K. gydymą atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtajam D. G. – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.