- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-12-14
- Bylos Nr.
- 1-366-986/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-21684-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Nekrašas
- Kaltinamasis
- A. K.
- Civilinis ieškovas
- V. L., N. L.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant prokurorei Stasei Svetickienei, kaltinamajam A. K., nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams V. L. ir N. L., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), senatvės pensininkas, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. K. 2017 m. gegužės 5 d., apie 16.00 val., viešoje vietoje– lifte, esančiame (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais ir grasinimais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai- tyčia sugriebęs nukentėjusiajai N. L. už kairės rankos, jėga ištraukė ją iš lifto, dėl ko ji tempiama į lifto duris užsigavo kairę ranką, ir, jai bandant sugrįžti į liftą, sugriebė jai ranka už kaklo ir jį suspaudęs stūmė N. L. iš lifto atgal, dėl ko ji stumiama į lifto duris užsigavo dešinę ranką, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, bei po šių veiksmų jai ir į jos šauksmą atbėgusiam nukentėjusiajam V. L. grasindamas žodžiu – šaukdamas: „aš jums parodysiu, jūs pamatysit“ bei išvadindamas V. L. „šunimi“, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis A. K. kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai ir teisiamajame posėdyje patvirtino 2017-09-29 ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis 2017 m. gegužės 5 d., apie 16.00 val., sugriebė kaimynei N. L. už kairės rankos ir traukė iš lifto, kad ji greičiau iš jo išeitų. Taip pasielgė todėl, kad jam pasirodė, kad kaimynė norėjo paspirti jo šuniuką. Ištraukęs kaimynę iš lifto, pats įlipo į jo vidų su šuniuku, kaimynė taip pat įlipo į liftą. Galėjo būti, kad sugriebė kaimynei N. už kaklo ir jį suspaudęs stūmė N. L. iš lifto. Įvykio metu buvo susinervinęs ir nevaldė savo emocijų, tad galėjo kaimynams N. L. ir V. L. pasakyti "Aš jums parodysiu, jūs pamatysit", galėjo V. L. išvadinti "šunimi". Atsiprašo dėl nukentėjusiųjų dėl įvykusio, nuoširdžiai gailisi.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
2017-05-05 N. L. pareiškime nurodoma, kad 2017-05-05, apie 16.00 val., jai būnant namo, esančio (duomenys neskelbtini), I-os laiptinės lifte, kaimynas A. K. paėmė ranka jai už kairės rankos ir jėga ištraukė iš lifto, dėl ko ji į lifto duris užsigavo ranką, po to lifte sugriebė jai ranka už kaklo, taip norėdamas iš jo išstumti. Dėl tokio kaimyno elgesio pasijuto labai pažeminta, jai sukeltas fizinis skausmas (b. l. 11- 13).
Iš 2017-05-05 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), I-je laiptinėje yra liftas (b. l. 16- 23).
Iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustos, vėliau nukentėjusiąja pripažintos N. L. apklausos protokolo (b. l. 26- 28) matyti, kad ji 2017-05-05, apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), I- oje laiptinėje liftu nusileido į pirmą aukštą, kur atsidarius durims, pamatė stovintį kaimyną A. K., gyvenantį 18-ame bute. Jis ant ilgo pavadžio laikė savo nedidelį juodos spalvos šunį. Ji labai bijo šunų, todėl stovėjo lifte nieko nesakydama. A. K. paklausė, ko ji ten stovi ir ko neleidžia šuns į liftą. Kai ji paprašė, kad jis patrauktų šunį, nes ji bijo praeiti, A. K. pradėjo rėkti, liepė greičiau eiti. Jai toliau stovint lifte A. K. ranka sugriebė už jos kairės rankos riešo ir jėga ištraukė iš lifto vidaus, dėl ko ji į lifto duris užsigavo kairę ranką virš riešo. Jai norint išsiaiškinti, A. K. sugriebė už kaklo ir stumdamas neleido įlipti į liftą. Penktame aukšte ji išbėgo iš lifto ir sušuko vyrui, kad ją kaimynas primušė. A. K. rėkė, kad padarys tvarką. Su kaimynu prieš keletą mėnesių buvo kilęs konfliktas, nes šunį jis paleidžia ant ilgo pavadžio ir šis buvo ją išgąsdinęs (b. l. 26- 28).
2017-09-08 papildomai apklausta nukentėjusioji N. L. papildomai parodė, kad į lifto duris ji užsigavo kairę ranką virš riešo ir dėl to ant kairės rankos jai iškilo gumbas. Jai norint išsiaiškinti dėl kaimyno elgesio, ji vėl įlipo į lifto vidų, norėdama pakilti namo. Tai pamatęs agresyviai nusiteikęs A. K. lifte griebė kažkuria ranka jai už kaklo, arčiau krūtinės ir jėga stūmė iš lifto, dėl ko ji juto skausmą, ant kaklo liko paraudimai. Nuo stūmimo ji į lifto duris užsigavo dešinę ranką ties petimi ir dėl to po įvykio juto skausmą. Ant abiejų rankų jai susidarė mėlynės. A. K. šaukė jos sutuoktiniui "aš jums parodysiu, jūs pamatysit", vadino sutuoktinį "šunimi". Įvykį su jos sutuoktiniu matė kaimynė J. N. Nežino dėl kokios priežasties kaimynas buvo suirzęs ir agresyviai nusiteikęs prieš ją, ji tik paprašė patraukti šunį, kaimyno neįžeidė ir nieko blogo jam nepadarė ir nepasakė (b. l. 29- 32).
Teismo medicinos tarnybos 2017-05-08 specialisto išvadoje Nr. G1218/2017(02) nurodyta, kad N. L. padaryta dešinio žasto užpakalinio paviršiaus sumušimas su dviem poodinėmis kraujosruvomis ir kairio dilbio užpakalinio- vidinio paviršiaus viršutinės dalies sumušimas su poodine kraujosruva. Sužalojimai padaryti 3- 4 paros iki apžiūros, paveikiant nurodytas kūno sritis kietais bukais riboto paviršiaus daiktais. Dešinio žasto poodinėse kraujosruvose užsifiksavę kieto buko riboto paviršiaus objekto, apie 4 cm. storio, turinčio išreikštas tiesias briaunas savybes, kas tikėtina yra lifto durų kraštas. Kairio dilbio srities sumušimas taip pat įvyko nuo kontakto su riboto paviršiaus objektu, tik jo individualios savybės neužsifiksavę. Tikėtina, kad taip pat galėjo būti lifto durų ar staktos briauna. Užsifiksavę du trauminiai kontaktai (smūgiai). Poodinės kraujosruvos vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 43).
Liudytoju apklaustas, vėliau nukentėjusiuoju pripažintas V. L. parodė, kad 2017-05-05, apie 16.00 val., jo žmonai N. L. išėjus iš namų, jis po poros minučių išgirdo triukšmą laiptinėje, penktame aukšte. Išbėgęs į laiptinę pamatė į šeštą aukštą laiptais lipantį kaimyną A. K. su šunimi. Žmona stovėjo apsiverkusi, rankos ir kaklas buvo paraudę, ant kaklo matėsi rankos pirštai. Pasivijus A. K. jam bandė suduoti smūgius, tačiau jų išvengė, po ko kaimynas jam ir žmonai grasino sakydamas "aš jums dar parodysiu, jūs pamatysit" ir išvadino jį šunimi ( b. l. 47- 50).
Liudytoja G. K. parodė, kad 2017-05-05, 17.00 val., jai būnant namuose, atsidarė buto durys ir ji išgirdo kažką garsiai kalbant. Vienas iš asmenų buvo jos vyras A., antro vyro nepažįsta. Išėjusi į laiptinę pamatė, kad jos vyras su tuo žmogumi dėl kažko ginčijosi laiptinėje. Nenorėdama, kad kiltų konfliktas, ji pasakė, kad vyras eitų į namus (b. l. 67-69).
Liudytoja J. N. parodė, kad 2017-05-05, apie 16.00 val., būdama namuose išgirdo triukšmą laiptinėje, šeštame aukšte, tai buvo pakelti žmonių balsai. Išėjusi į laiptinę ir pakilusi į šeštą aukštą pamatė ten stovinčius kaimyną A. iš 18 buto ir kaimyną L. iš 13 buto. Ant kaimynės iš 13 buto matėsi nubrozdinimas ir raudonos dėmės ant kaklo, kaip smaugimo. Jai atėjus viskas baigėsi. Ji girdėjo triukšmą laiptinėje, koks buvo šūksnių turinys, negirdėjo (b. l. 71- 74).
Įrodymų vertinimas.
Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams– žmogaus sveikatai arba turtui. Tam, kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d., būtina įrodyti šiuos objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius - veikos padarymo vietą, padarytos veikos (veiksmų) pobūdį, kilusius padarinius. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Šie veiksmai gali pasireikšti viešojoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių (nepagarbos demonstravimas aplinkiniams), tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra (nepagarbos demonstravimas aplinkai). Pagal teismų praktiką smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, ir asmeniniai. Tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką gali kilti staiga, spontaniškai, dėl menkavertės dingsties arba visai be dingsties. Visais atvejais, kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d., būtina nustatyti esminį viešosios tvarkos pažeidimo požymį (padarinius) - sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimo pasekmė.
A. K. įžūlus elgesys nukentėjusiosios N. L. atžvilgiu pasireiškė viešoje vietoje– gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmos laiptinės lifte ir laiptinėje, o V. L. tik laiptinėje. Įžūlūs kaltinamojo veiksmai pasireiškė tuo, kad jis laikydamas vedžiojamą šunį ant ilgo pavadžio ir dėl to N. L. atsisakius išlipti iš lifto sugriebė jai už kairės rankos, ir jėga ištraukė ją iš lifto, o pastarajai bandant sugrįžti į liftą išsiaiškinti dėl įvykusio, sugriebė ranka už kaklo ir jį suspaudęs stūmė ją atgal. Vėliau liftui pakilus į penktą aukštą į N. L. šauksmą sureagavusiam sutuoktiniui ir V. L. A. K. grasino šaukdamas „aš jums parodysiu, jūs pamatysit“ bei išvadino V. L. „šunimi“. Laiptinėje kilusį triukšmą, ginčą, girdėjo kaltinamojo sutuoktinė, taip pat ir J. N. Be to šioje vietoje dėl laisvo priėjimo turėjo teisę būti ar atsirasti bet kurie asmenys. Tokiu būdu kaltinamojo įžūliu elgesiu buvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, ir tokiu būdu sutrikdyta įprastinė rimtis ir nusistovėjusi tvarka, sukeltas išgąstis ir sumaištis. Be to kaip jau nustatyta, A. K. viešąją tvarką pažeidė ir savo smurtiniais veiksmais sukeldamas V. L. nežymų sveikatos sutrikdymą. A. K. suprato, kad savo neteisėtus veiksmus atlieka viešoje vietoje, kur galėjo atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų, suvokė, kad tai sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, ir to siekė. Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, ji baigta. Dėl paminėtų aplinkybių jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtis.
Bausmės skyrimo klausimas.
A. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis ir nukentėjusieji teismui pateikė susitaikymo protokolą ir susitarimą dėl žalos atlyginimo (b. l. 150, 151), kuriuo prašoma kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti vadovaujantis BK 38 str., nukentėjusiajam ir kaltinamiesiems susitaikius. Prokurorė prašymui neprieštaravo. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kuri vertinama kaip nesunkus nusikaltimas, padarytą turtinę ir neturtinę žalą įsipareigojo atlyginti iki 2018-12-05, susitaikė su nukentėjusiaisiais, atsižvelgęs į kaltinamojo asmenybę– praeityje jis neteistas, 3 kartus baustas administracine tvarka, tačiau tik už KET pažeidimus, šios nuobaudos nebegalioja, yra senatvės pensininkas, dirba, charakterizuojamas teigiamai ir pasižada daugiau nenusikalsti, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir, atsižvelgdamas į nukentėjusiųjų asmenų išreikštą poziciją prašant bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti susitaikius, daro išvadą, kad yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsniu, tai yra kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, taip pat patvirtinti susitarimą dėl žalos atlyginimo nukentėjusiesiems. Baudžiamojo poveikio priemonė A. K. neskirtina, nes jis dirba, ir pats baudžiamasis procesas, taip pat susitarimas dėl žalos atlyginimo padarys pakankamą poveikį A. K. nusikalstamo elgesio korekcijai, sulaikys jį ateityje nuo nusikalstamų veikų darymo.
Civilinis ieškinys.
Byloje nukentėjusioji N. L. pateikė civilinį ieškinį dėl 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, o nukentėjęs V. L. dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 84,65 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 56). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji N. L. nurodė, kad civilinio ieškinio dalyje dėl 500 eurų priteisimo, atsisako. Iš byloje esančio susitaikymo protokolo taip pat matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji susitarė dėl jai nusikaltimu padarytos 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Todėl nukentėjusiajai civilinio ieškinio dalyje dėl 500,00 Eur neturtinės žalos atsisakius, atsisakymas nuo civilinio ieškinio šioje dalyje, kaip neprieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (Civilinio proceso kodekso 42 str. 2 d.), priimtinas.
Kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 99- 100). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.
Teismui suteikta diskrecijos teise, proceso išlaidoms tik nežymiai viršinant išlaidų, nuo kurių galimas išieškojimas valstybei, dydį, proceso išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos- BPK 105 str.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302- 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu, nukentėjusiesiems asmenims ir kaltininkui susitaikius, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnį, ir baudžiamąją nutraukti.
Priimti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. L. atsisakymą dalyje nuo 500,000 Eur neturtinės žalos priteisimo.
Patvirtinti 2017-12-04 susitarimą dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje, sudarytą tarp kaltinamojo A. K. ir nukentėjusiųjų bei civilinių ieškovų V. L. ir N. L., kuriuo jie susitarė, kad kaltinamasis A. K. iki 2018-12-05 sumoka 500,00 Eur N. L. neturtinės žalos atlyginimą, o V. L. 84,65 Eur turtinės ir 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kiekvieną mėnesį iki mėnesio paskutinės dienos mokant po 90,40 Eur (devyniasdešimt eurų 40 ct) į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Kardomąją priemonę– rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad: BK 38 str. 1 d. numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.