Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-12-19 · Administracinė byla Nr. eI-3475-505/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-12-19Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-05-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-12-19
Bylos Nr.
eI-3475-505/2016
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01087-2016-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rimantas Giedraitis, Daina Kukalienė, Janina Vitunskienė
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
Pareiškėjas
R. L.
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI-3475-505/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01087-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 6.8.;74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Janinos Vitunskienės,

sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,

dalyvaujant atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei Linai Jančiauskienei,

nedalyvaujant pareiškėjai R. L., trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. L. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja R. L. skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. (7.5) S-30496 „Dėl PSD įmokų“; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. (9.8E) I-3142 „Dėl fondo valdybos Kauno skyriaus veiksmų“; 3) įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjai išieškotą privalomojo sveikatos draudimo mokestį – 174,03 Eur ir panaikinti įsiskolinimą – 264,03 Eur.

Pareiškėja skunde, patikslintame skunde nurodė, kad ji yra individualios įmonės R. L. firmos „(duomenys neskelbtini) “ savininkė. Įmonė nuo 2009 m. turi likviduojamos įmonės statusą. 2010 m. pareiškėja deklaravo išvykimą iš Lietuvos. Nuo to laiko Lietuvoje negyvena, jokios veiklos nevykdo ir jokių draudžiamųjų pajamų negauna, todėl buvo įsitikinusi, kad pagal Sveikatos draudimo įstatymo (toliau – SD įstatymas) 6 str. 1 d. 1 p. (privalomu sveikatos draudimu yra draudžiami Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje) pareiškėjai privalomo sveikatos draudimo (toliau – PSD) mokesčio mokėti nereikia, nes ji nėra nuolatinė Lietuvos Respublikos gyventoja. 2016 m. kovo 24 d. norėdama padaryti mokėjimą, pareiškėja prisijungė prie savo SWEDBANK sąskaitos Lietuvoje ir rado nuskaičiuotus pinigus ir užblokuotą sąskaitą. Pinigus nuskaičiavo ir sąskaitą užblokavo Fondo valdybos Kauno skyrius. Pinigai buvo nuskaičiuoti 2015 m. gruodžio 18 d. už visus 2015 metus atgaline data. Pasiteiravus fondo valdybos Kauno skyriaus, kodėl pareiškėjai skaičiuojamos PSD įmokos, nors yra deklaravusi išvykimą iš Lietuvos, buvo atsakyta, kad yra taikomas SD įstatymo 6 str. 1 d. 5 p. Pagal šį punktą SD koordinuoja Europos parlamento ir Tarybos reglamentai. Nors SD įstatymo priede Nr. XII-526 nurodyta, kad naudojama 2004 m. balandžio 29 d. Europos parlamento Tarybos direktyva 2004/38/EB, Fondo valdybos Kauno skyrius pritaikė Europos parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 883/2004. Pareiškėja nesutinka su šio reglamento 12 str. taikymu, nes 12 str. 2 d. nurodyta: asmeniui, kuris paprastai vykdo veiklą kaip savarankiškai dirbantis asmuo ir kuris vyksta dirbti panašios veiklos į kitą valstybę narę taikomi pirmosios valstybės teisės aktai su sąlyga, kad numatyta tokios veiklos trukmė neviršija 24 mėnesių. Pareiškėja iš Lietuvos išvykusi nuo 2010 metų, taip pat mano, kad 24 mėnesių terminas turi būti taikomas ne tik veiklai, bet ir statusui, kuriuo remiantis Fondo valdybos Kauno skyrius jai nuskaičiavo PSD įmokas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus mano, kad PSD mokestis jai neturėjo būti skaičiuojamas. Nesutikdama su Fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimu, pareiškėja jį apskundė Fondo valdybai prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Atsakyme, kurį gavo 2016 m. gegužės 25 d., Fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimas paliktas galioti, tačiau prievolė mokėti PSD mokestį pareiškėjai panaikinta nuo 2016 m. kovo 19 d. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą bei teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad asmenų, migruojančių tarp kelių Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių, socialinį draudimą koordinuoja Europos Parlamento ir tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (toliau – Reglamentas). Pagal Reglamento 1 str. b punktą savarankiškas darbas, tai bet kuri veikla arba statusas, laikomi tokiais pagal tos valstybės narės, kurioje verčiamasi šia veikla arba egzistuoja šis statusas, socialinės apsaugos įstatymus, Remiantis minėta Reglamento nuostata ar asmuo yra priskiriamas prie savarankiškai dirbančių asmenų yra nustatoma pagal konkrečios ES valstybės narės vidaus teisės aktus. Remiantis LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSD įstatymas) 2 str. 8 d. individualių įmonių savininkai yra priskiriami prie savarankiškai dirbančių asmenų. Pareiškėja yra individualios įmonės R. L. firmos „(duomenys neskelbtini) “ savininkė, todėl remiantis minėta VSD įstatymo nuostata yra priskiriama prie asmenų, kurie Lietuvoje yra laikomi savarankiškai dirbančiais asmenimis. Remiantis Reglamento 11 str. 3 d. a punktu atitinkamoje ES valstybėje narėje savarankiškai dirbantiems asmenims taikomi tos valstybės teisės aktai, kurioje jie dirba/veikia. Remiantis minėtomis Reglamento ir VSD įstatymo nuostatomis yra preziumuojama, kad asmenys, kurie yra individualių įmonių Lietuvoje savininkai, draudžiami pagal LR teisės aktus.

PSD įmokų apskaičiavimą, sumokėjimą ir administravimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos VSD įstatymas, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas (toliau – SD įstatymas), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės.

Pagal SD įstatymo 17 str. 6 d. tais atvejais, kai individuali įmonė, ūkinė bendrija ar mažoji bendrija laikinai nevykdo veiklos ir apie tai yra informavusi Valstybinę mokesčių inspekciją jos nustatyta tvarka arba turi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statusą, individualių įmonių savininkai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai ir mažųjų bendrijų nariai privalo kas mėnesį už save mokėti 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio PSD įmokas. Šias įmokas individualių įmonių savininkai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai ir mažųjų bendrijų nariai turi mokėti tik tuo atveju, jeigu jie nėra drausti privalomuoju sveikatos draudimu, t. y. jie nepriklauso asmenims, išvardytiems SD įstatymo 17 straipsnio 1?8 dalyse (nedirba pagal darbo sutartį, nėra valstybės tarnautojai ar pareigūnai; negauna pajamų pagal autorinę sutartį, pajamų iš sporto ar atlikėjo veiklos; neturi meno kūrėjo statuso; nevykdo individualios veikos ar individualios žemės ūkio veiklos; neturi įsigiję verslo liudijimo; nėra kitos individualios įmonės savininkas (ūkinės bendrijos tikrasis narys ar mažosios bendrijos narys), kai įmonė nėra deklaravusi veiklos nevykdymo arba neturi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso; negauna Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nurodytų pašalpų, nuo kurių yra skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis) arba nėra nurodyti SD įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (nedrausti privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis).

Nors pareiškėjos įmonė „(duomenys neskelbtini) “ nuo 2009 m. vasario 2 d. turi likviduojamos įmonės statusą, tačiau pagal SD įstatymo 17 str. 6 d., ši aplinkybė neatleidžia individualios įmonės savininko nuo PSD įmokų mokėjimo. Gyventojų registro duomenys apie pareiškėjos deklaruotą išvykimą iš Lietuvos taip pat nėra pagrindas atleisti pareiškėją nuo PSD įmokų mokėjimo. 2016 m. kovo 19 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. kovo 16 d. Nr. 256 nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, kurio 18¹ nustato, kad asmenims, kurie yra išvykę iš Lietuvos Respublikos ir išvykimą deklaravę gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai, PSD įmokos teisės aktų nustatyta tvarka skaičiuojamos iki jų išvykimo dienos. Todėl nuo minėto nutarimo įsigaliojimo likviduojamų individualių įmonių savininkams, kurie yra išvykę iš Lietuvos ir yra nustatyta tvarka deklaravę išvykimą PSD įmokos neskaičiuojamos.

Kadangi pareiškėja nustatyta tvarka nemokėjo PSD įmokų VSDFV Kauno skyrius, vadovaudamasis VSD įstatymo 17 straipsniu, 36 straipsnio 3 dalimi siekdamas išieškoti PSD įmokų skolą priėmė sprendimus dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka ir pateikė mokėjimo nurodymus į pareiškėjos sąskaitas kredito įstaigose.

Nors pareiškėja teigia, kad yra apdrausta sveikatos draudimu Jungtinėje karalystėje, tačiau nepateikia reikalingų dokumentų, patvirtinančių, kad PSD įmokų skaičiavimo laikotarpiu pareiškėjai buvo taikoma kitos ES valstybės narės teisė. Pareiškėjos teismui pateiktas dokumentas -pareiškėjos NHS medicininė kortelė, išduota Londone, nėra pagrindas atleisti pareiškėją nuo PSD įmokų mokėjimo. Kaip nurodė VSDFV Kauno skyrius skundžiamame sprendime, teisę nemokėti PSD įmokų pareiškėja įgis, jeigu VSDFV Kauno skyriui pateiks vieną iš dokumentų.

Fondo valdybos teritorinių skyrių veiksmus tais atvejais, kai draudėjai pažeidžia teisės normas, reglamentuojančias valstybinį socialinį draudimą, nustato Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklės (toliau – Taisyklės) patvirtintos Fondo valdybos direktoriaus 2009 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-32. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 str. 3 d. 1 p. ir Taisyklių 17 p. draudėjui laiku nesumokėjus priskaičiuotų įmokų teritorinis skyrius priima sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka ir per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikia vykdyti mokėjimo nurodymą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoms, kuriose skolininkas turi sąskaitas. Vadovaudamasis minėtais teisės aktais, VSDFV Kauno skyrius priėmė sprendimus „Dėl R. L., neveikiančios įmonės savininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“ (2015 m. gruodžio 14 d. sprendimas Nr. 30.A-59489, 2016 m. vasario 3 d. sprendimas Nr. 30.A-3188, 2016 m. kovo 7 d. sprendimas Nr. 30.A-11801, 2016 m. birželio 7 d. sprendimas Nr. 30.A-33142) ir pagrįstai nurašė nuo pareiškėjos sąskaitos 174,03 Eur pagal 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 30.A-59489. Kiti sprendimai nėra įvykdyti ir apskųsti.

Kaip matyti iš pareiškėjos skundžiamo VSDFV Kauno skyriaus 2016 m. balandžio 14 d. rašto Nr. (7.5) S-30496 „Dėl PSD įmokų“ turinio, VSDFV Kauno skyrius skundžiamu sprendimu tik paaiškino PSD įmokų mokėjimo savarankiškai dirbantiems asmenims tvarką ir nurodė, kokius dokumentus pateikti dėl PSD įmokų perskaičiavimo pareiškėjai. Nors šiame sprendime ir nurodyta atsakovo pozicija, tačiau šis sprendimas neįtakoja pareiškėjos teisių, atsiradusių, susijusių su PSD įmokų mokėjimu. Akivaizdu, kad skundžiamu VSDFV Kauno skyriaus sprendimu nenustatytos, nepakeistos ir nepanaikintos pareiškėjos teisės ar pareigos, o tai sudaro pagrindą daryti išvadai, jog šis skundžiamas raštas savo esme yra sprendimas, nesukeliantis pareiškėjai materialinių teisinių pasekmių. Taip pat teisinių pasekmių nesukelia ir skundžiamas Fondo valdybos 2016 m. gegužės 25 d. sprendimas Nr. (9.8E) I-3142. Teisines pasekmes sukelia VSDFV Kauno skyriaus sprendimai „Dėl R. L., neveikiančios įmonės savininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“(2015 m. gruodžio 14 d. sprendimas Nr. 30.A-59489, 2016 m. vasario 3 d. sprendimas Nr. 30.A-3188, 2016 m. kovo 7 d. sprendimas Nr. 30.A-11801, 2016 m. birželio 7 d. sprendimas Nr. 30.A-33142).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą nėra pagrindo panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. (7.5) S-30496 ir Fondo valdybos 2016 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. (9.8) I-3142, įpareigoti atsakovą grąžinti 174,03 Eur bei panaikinti PSD įmokų įsiskolinimą – 264,03 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau- VSDFV Kauno skyrius) 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 30.A-59489 „Dėl R. L., neveikiančios įmonės savininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“, 2016 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 30.A-3188 „Dėl R. L., neveikiančios įmonės savininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“, 2016 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. 30.A-11801 „Dėl R. L., neveikiančios įmonės savininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“, 2016 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 30.A-33142 „Dėl R. L., neveikiančios įmonės savininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“ nusprendė priverstine tvarka išieškoti skolą į Valstybinio socialinio draudimo fondą iš R. L., neveikiančios įmonės savininko, draudėjo kodas (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , turto skolą, kuri pareiškėjos teigimu yra 264,03 Eur.

Pareiškėja, nesutikdama su minėtais VSDFV Kauno skyriaus sprendimais bei 2015 m. gruodžio 17 d. nurodymu kredito įstaigai dėl įsiskolinimo (SWEDBANK), 2016 m. balandžio 4 d. pateikė skundą VSDFV Kauno skyriui. VSDFV Kauno skyrius 2016 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. (7.5) S-30496 „Dėl PSD įmokų“ nurodė pareiškėjai, kad pareiškėjos privalomojo sveikatos draudimo (toliau- PSD) įmokų prievolė galės būti perskaičiuota ir Sprendimas dėl išieškotų valstybinio socialinio draudimo įmokų grąžinimo bus priimtas tik tuomet, kai ji pateiks anksčiau šiame rašte nurodytus dokumentus arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas jų kopijas.

Pareiškėja, nesutikdama su VSDFV Kauno skyriaus 2016 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. (7.5) S-30496 „Dėl PSD įmokų“, 2016 m. balandžio 22 d. pateikė skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba), kuri 2016 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. (9.8E) I-3142 „Dėl fondo valdybos Kauno skyriaus veiksmų“ nusprendė, kad pareiškėjai apskaičiuotos PSD įmokos galėtų būti perskaičiuotos, o priverstine tvarka išieškotos sumos grąžintos, jeigu Fondo valdybos Kauno skyriui pateiktų ginčijamame sprendime nurodytą dokumentą, patvirtinantį, kad PSD įmokų skaičiavimo laikotarpiui pareiškėjai buvo taikoma kitos ES valstybės narės teisė. Atsižvelgdama į ginčijamame sprendime išdėstytus argumentus, ir vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 str. 4 d. Fondo valdyba nusprendė, kad Fondo valdybos Kauno skyriaus 2016 m. balandžio 14 d. sprendimas Nr. (7.5) S-30496 „Dėl PSD įmokų“ yra teisėtas ir pagrįstas, o perskaičiuoti pareiškėjai apskaičiuotų PSD įmokų nėra teisinio pagrindo.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos, kuri yra individualios įmonės R. L. firmos „(duomenys neskelbtini) “ savininkė, 2010 m. deklaravusi išvykimą iš Lietuvos (gyvena Jungtinėje Karalystėje), o įmonė nuo 2009 m. turinti likviduojamos įmonės statusą, ir jokios veiklos nevykdo ir jokių draudžiamųjų pajamų negauna, prievolės mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

Asmenų, migruojančių tarp kelių Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių, socialinį draudimą koordinuoja Europos Parlamento ir tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (toliau – Reglamentas). Pagal Reglamento 1 str. b punktą savarankiškas darbas, tai bet kuri veikla arba statusas, laikomi tokiais pagal tos valstybės narės, kurioje verčiamasi šia veikla arba egzistuoja šis statusas, socialinės apsaugos įstatymus, Taigi, remiantis minėta Reglamento nuostata ar asmuo yra priskiriamas prie savarankiškai dirbančių asmenų yra nustatoma pagal konkrečios ES valstybės narės vidaus teisės aktus. Remiantis LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSD įstatymas) 2 str. 8 d. individualių įmonių savininkai yra priskiriami prie savarankiškai dirbančių asmenų. Pareiškėja yra individualios įmonės R. L. firmos „(duomenys neskelbtini) “ savininkė, todėl remiantis minėta VSD įstatymo nuostata yra priskiriama prie asmenų, kurie Lietuvoje yra laikomi savarankiškai dirbančiais asmenimis. Remiantis Reglamento 11 str. 3 d. a punktu atitinkamoje ES valstybėje narėje savarankiškai dirbantiems asmenims taikomi tos valstybės teisės aktai, kurioje jie dirba/veikia. Taigi remiantis minėtomis Reglamento ir VSD įstatymo nuostatomis yra preziumuojama, kad asmenys, kurie yra individualių įmonių Lietuvoje savininkai, draudžiami pagal LR teisės aktus.

PSD įmokų apskaičiavimą, sumokėjimą ir administravimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos VSD įstatymas, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas (toliau – SD įstatymas), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės.

Pagal SD įstatymo 17 str. 6 d. tais atvejais, kai individuali įmonė, ūkinė bendrija ar mažoji bendrija laikinai nevykdo veiklos ir apie tai yra informavusi Valstybinę mokesčių inspekciją jos nustatyta tvarka arba turi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statusą, individualių įmonių savininkai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai ir mažųjų bendrijų nariai privalo kas mėnesį už save mokėti 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio PSD įmokas. Šias įmokas individualių įmonių savininkai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai ir mažųjų bendrijų nariai turi mokėti tik tuo atveju, jeigu jie nėra drausti privalomuoju sveikatos draudimu, t. y. jie nepriklauso asmenims, išvardytiems SD įstatymo 17 str. 1?8 dalyse (nedirba pagal darbo sutartį, nėra valstybės tarnautojai ar pareigūnai; negauna pajamų pagal autorinę sutartį, pajamų iš sporto ar atlikėjo veiklos; neturi meno kūrėjo statuso; nevykdo individualios veikos ar individualios žemės ūkio veiklos; neturi įsigiję verslo liudijimo; nėra kitos individualios įmonės savininkas (ūkinės bendrijos tikrasis narys ar mažosios bendrijos narys), kai įmonė nėra deklaravusi veiklos nevykdymo arba neturi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso; negauna Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nurodytų pašalpų, nuo kurių yra skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis) arba nėra nurodyti SD įstatymo 6 str. 4 d. (nedrausti privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis).

Nors pareiškėjos įmonė „(duomenys neskelbtini) “ nuo 2009 m. vasario 2 d. turi likviduojamos įmonės statusą, tačiau pagal SD įstatymo 17 str. 6 d., ši aplinkybė neatleidžia individualios įmonės savininko nuo PSD įmokų mokėjimo. Gyventojų registro duomenys apie pareiškėjos deklaruotą išvykimą iš Lietuvos taip pat nėra pagrindas atleisti pareiškėją nuo PSD įmokų mokėjimo. 2016 m. kovo 19 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. kovo 16 d. Nr. 256 nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 2005 m. Birželio 14 d. nutarimo Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, kurio 18¹ p. nustato, kad asmenims, kurie yra išvykę iš Lietuvos Respublikos ir išvykimą deklaravę gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai, PSD įmokos teisės aktų nustatyta tvarka skaičiuojamos iki jų išvykimo dienos. Todėl nuo minėto nutarimo įsigaliojimo likviduojamų individualių įmonių savininkams, kurie yra išvykę iš Lietuvos ir yra nustatyta tvarka deklaravę išvykimą, PSD įmokos neskaičiuojamos.

Kadangi pareiškėja nustatyta tvarka nemokėjo PSD įmokų, VSDFV Kauno skyrius, vadovaudamasis VSD įstatymo 17 str., 36 str. 3 d., siekdamas išieškoti PSD įmokų skolą priėmė sprendimus dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka ir pateikė mokėjimo nurodymus į pareiškėjos sąskaitas kredito įstaigose.

Pareiškėja teigia, kad yra apdrausta sveikatos draudimu Jungtinėje Karalystėje, tačiau nepateikia reikalingų dokumentų, patvirtinančių, kad PSD įmokų skaičiavimo laikotarpiu pareiškėjai buvo taikoma kitos ES valstybės narės teisė. Pareiškėjos teismui pateikti dokumentai: pareiškėjos NHS medicininė kortelė, išduota Londone, 2016 m. lapkričio 8 d. pareiškėjos pateiktas dokumentas anglų kalba, kuris Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 9 str. 2 d. prasme, negali būti įrodymu, nėra pagrindas atleisti pareiškėją nuo PSD įmokų mokėjimo. Kaip nurodė VSDFV Kauno skyrius skundžiamame sprendime, teisę nemokėti PSD įmokų pareiškėja įgis, jeigu VSDFV Kauno skyriui pateiks vieną iš dokumentų:

1. Tos valstybės kompetentingos įstaigos E 101 formos pažymą dėl taikytinų teisės aktų, išduotą remiantis 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 1408/71 ir 1972 m. kovo 21 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 574/72;

2. E 102 formos pažymą dėl siuntimo dirbti arba savarankiškai dirbančio asmens veiklos termino pratęsimo, išduotą remiantis 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 1408/71 ir 1972 m. kovo 21 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 574/72;

3. E 103 formos pažymą dėl pasirinkimo teisės įgyvendinimo, išduotą remiantis 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 1408/71 ir 1972 m. kovo 21 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 574/72;

4. A1 pažymėjimą „Pažymėjimas dėl jo turėtojui taikomų socialinės apsaugos teisės aktų“, išduotą remiantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 883/2004 ir 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 987/2009;

5. Reglamento (EB) 987/2009 1 straipsnio d punkte nurodytus struktūrizuotus elektroninius dokumentus;

6. E 104 formos pažymą dėl draudimo, darbo ar apsigyvenimo laikotarpių sumavimo ligos, motinystės, išmokos mirties ir invalidumo (netekto darbingumo) atvejais arba S 041 formos pažymą - struktūrizuotą elektroninį dokumentą (SED), pakeičiantį E 104 formos pažymą;

7. E 106 formos pažymą, patvirtinančią asmenų, dirbančių vienoje ES valstybėje narėje, bet gyvenančių kitoje ES valstybėje narėje, teisę gauti apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas gyvenamojoje ES valstybėje narėje;

8. E 205 formos pažymą dėl draudimo istorijos;

9. Kitą pažymą, išduotą kompetentingos įstaigos, patvirtinančią asmens socialinį draudimą ES valstybėje narėje, EEE valstybėje ar Šveicarijos Konfederacijoje, tuo atveju, kai pagal nurodytų reglamentų nuostatas jam taikomi tos valstybės teisės aktai socialinės apsaugos srityje, tačiau šių formų pažymų išdavimas nėra numatytas.

Fondo valdybos teritorinių skyrių veiksmus tais atvejais, kai draudėjai pažeidžia teisės normas, reglamentuojančias valstybinį socialinį draudimą, nustato Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklės (toliau – Taisyklės) patvirtintos Fondo valdybos direktoriaus 2009 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-32. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 str. 3 d. 1 p. ir Taisyklių 17 p. draudėjui laiku nesumokėjus priskaičiuotų įmokų teritorinis skyrius priima sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka ir per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikia vykdyti mokėjimo nurodymą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoms, kuriose skolininkas turi sąskaitas. Vadovaudamasis minėtais teisės aktais VSDFV Kauno skyrius 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 30.A-59489 „Dėl R. L., neveikiančios įmonės savininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“, 2016 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 30.A-3188 „Dėl R. L., neveikiančios įmonės savininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“, 2016 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. 30.A-11801 „Dėl R. L., neveikiančios įmonės savininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“, 2016 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 30.A-33142 „Dėl R. L., neveikiančios įmonės savininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“ nusprendė priverstine tvarka išieškoti skolą į Valstybinio socialinio draudimo fondą iš R. L., neveikiančios įmonės savininko, ir pagrįstai nurašė nuo pareiškėjos sąskaitos 174,03 Eur pagal 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 30.A-59489.

Nagrinėjantis bylą teismas, vadovaudamasis ABTĮ 10 str., 57 str. 4 d., 2016 m. spalio 11 teismo posėdyje išaiškino pareiškėjai teisę ginčyti pareiškėjai teisines pasekmes sukeliančius 2015 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 30.A-59489 „Dėl R. L., neveikiančios įmonės savininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“, 2016 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. 30.A-3188 „Dėl R. L., neveikiančios įmonės savininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“, 2016 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. 30.A-11801 „Dėl R. L., neveikiančios įmonės savininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“, 2016 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. 30.A-33142 „Dėl R. L., neveikiančios įmonės savininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“, kadangi šie sprendimai yra susiję su pareiškėjos skundo reikalavimais dėl išieškotų sumų grąžinimo ir dėl skolos panaikinimo, pateikti papildomus įrodymus skundo aplinkybėms pagrįsti, tai yra VSDFV Kauno skyriaus 2016 m. balandžio 14 d. rašte Nr. (7.5)S-30496 „Dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų“ nurodytus dokumentus ar vieną iš jų, atleidžiančius pareiškėją nuo pareigos mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas Lietuvoje, įspėjo dėl pasekmių, tačiau pareiškėja šia teise nepasinaudojo.

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų, pareiškėjos skundas yra nepagrįstas ir netenkintinas, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2016 m. balandžio 14 d. sprendimą Nr. (7.5) S-30496 „Dėl PSD įmokų“, panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. (9.8E) I-3142 „Dėl fondo valdybos Kauno skyriaus veiksmų“, bei įpareigoti atsakovą grąžinti 174,03 Eur bei panaikinti PSD įmokų įsiskolinimą – 264,03 Eur (ABTĮ 57 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjos R. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rimantas GiedraitisDaina KukalienėJanina Vitunskienė