Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis, naudojant kompiuterinę programą „ZOOM“, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis pradinį išsilavinimą, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, neįgalus asmuo turintis (duomenys neskelbtini) procentų neįgalumą, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2022 m. gegužės 26 d. Utenos apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmė atlikta 2023 m. birželio 16 d., teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Kaltinamasis A. G. apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, prisipažino visiškai. Kaltinamasis A. G. teismo posėdyje 2025 m. vasario 4 d. ir 2025 m. kovo 25 d. duotus ikiteisminio tyrimo metu parodymus pripažino visa apimtimi. Nurodė, kad mušė kaire ranka, o ne dešine, nes jis kairiarankis.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytas nusikalstamas veikas įrodo ir kiti, ikiteisminio tyrimo metu surinkti, duomenys.

4. Įtariamasis A. G. 2025 m. vasario 4 d. ir 2025 m. kovo 25 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su jam pareikštu pranešimu apie įtarimą sutinka. Pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Apie 7 m. jis gyveno (duomenys neskelbtini). Kaimynystėje gyveno Z. B. su kuria kartais pabendraudavo, išgerdavo alkoholio. 2023 m. jis išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), tačiau ir toliau bendravo su Z. SMS žinutėmis, susiskambindavo. Dar gyvenant (duomenys neskelbtini), medikai jam nustatė onkologinį susirgimą, kurio diagnozė: (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko, tai yra nuo 2024 m. lapkričio 26 d. iki 2024 m. gruodžio 10 d. jis gydėsi Nacionalinio vėžio instituto ligoninėje, kur jam buvo pašalintas piktybinis navikas. Dabar jis negali kalbėti (tiksliau kalba tik pašnibždomis). 2025 m. sausio 7 d., ryte, per Messanger programėlę Z. B. parašė žinutę. Jai rašė, jog labai jos pasiilgo, jog norėtų aplankyti. Klausė ar ji yra namuose, ar galėtų pas ją atvykti. Z. parašė, jog dabar uždarbiauja, o vakare bus namuose. Jai sutikus, jis su savo kaimynu A. S., atvyko pas Z. į namus. Kelintą valandą atvažiavo, nežino. Buvo jau tamsu. Juos atvežęs pažįstamas, išvyko atgal. Tiek jis, tiek A., jau buvo išgėrę. Pas Z. į svečius atsivežė dar tris butelius degtinės, kurią trise gėrė Z. kambaryje. Po kiek laiko, A. užmigo kambaryje ant lovos. Jis ir Z. pasiliko besišnekučiuodami. Jis jautėsi stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl ne viską tiksliai prisimena. Prisimena, kad bendraujant Z. kažką pasakė, kas jam nepatiko, galimai jį įžeidė. Ką būtent ji pasakė, neprisimena. Jis neprisimena ir negali papasakoti kaip mušė Z., kiek ir kur jai sudavė smūgių. Negali nurodyti, kuo sudavė smūgius, rankomis ar kojomis. Tikrai žino, kad supykęs ją mušė, nes šiek tiek atsipeikėjęs pastebėjo kruvinas savo rankas bei matė stipriai sumuštą Z. veidą. Jis tikrai neprisimena ir negali pasakyti, kas jam užėjo ir kodėl jis taip pasielgė. Dėl nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Būdamas blaivus tai nebūtų pasielgęs. Dėl savo poelgio Z. B. atsiprašė parašęs jai SMS žinutę. Jam yra žinoma, kad yra pareikštas Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys. Šiuo metu neturi galimybės atlyginti pateikto ieškinio. Anksčiau buvo žadėjęs tai padaryti, tačiau gautus pinigus išleido savo paties gydymuisi (1 t., b. l. 130-131;142-144).

5. 2025 m. sausio 9 d. ir 2025 m. kovo 27 d. nukentėjusioji Z. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. sausio 7 d., apie 17 val., pas ją atvyko iš Pasvalio r. senas pažįstamas A. G. su draugu, kurio ji nepažįsta. Draugą matė pirmą kartą. Jis buvo sakęs savo vardą, tik ji jo neprisimena. Abu buvo stipriai išgėrę. Jos namuose, visi trys dar gėrė alkoholį, bendravo. Išgėrė butelį trauktinės, šampano. Ji jautėsi apsvaigusi nuo išgerto alkoholio, tačiau gerai prisimena kas įvyko. Prisimena, kad begeriant alkoholį A. G. vis bandė ją apkabinti. Ji neleido to daryti, prašė nelįsti prie jos. Kadangi A. G. gana įkyriai reikalavo dėmesio, vis bandydamas ją apklabinti, tai jo draugas pasakė: „Jeigu pasakė nelysk, tai ir nelysk“. Tuomet A. G. pasitraukė į šalį. Ji matė, kad A. G. nelabai patiko išreikšta draugo pastaba. A. G. pasitraukus į šalį, ji daugiau bendravo su jo draugu. Po kurio laiko, draugui užmigus, A. G. vėl bandė ją apkabinti, tačiau ji nustumdavo jo ranką. Jei gerai prisimena, tai A. dėl to nepyko. A. G. ji buvo sakiusi, kad jos neliestų, nebandytų apkabinti. Tiksliai nežino, tačiau neatmeta galimybės, kad tai ir buvo A. G. agresijos priežastis. Apie vidurnaktį, jai su A. G. sėdint ant lovos, staiga jis griebė ją rankomis už kaklo ir spyrė dešiniu keliu į veidą. Po to, pagriebęs jos rankas, užlaužė už nugaros ir spardė abiejų kojų keliais į veidą. Sudavė ne mažiau kaip tris smūgius. Tada dešine ranka pagriebęs už plaukų, tampė ir išrovė jų kuokštą. Tuo pat metu, dešine koja spyrė jai du kartus į kairį šoną. Iš skausmo ji net susirietė, o A. G. dešinės kojos keliu veną kartą sudavė jai į veidą. Dėl tokių A. G. veiksmų ji juto didelį fizinį skausmą. Prašė, kad jis taip nesielgtų, verkė, šaukė, negalėjo apsiginti, nes jis nuolat laikė abi jos rankas. Ji klausė A. G., už ką ją muša, tačiau pastarasis nieko neatsakė ir savo veiksmų nenutraukė. Nuo A. G. agresijos jai pavyko išsilaisvinti, tik sudavus jam smūgį į kaklą. Tuomet A. G. paleido ją ir ji išbėgo iš namų. Nubėgusi pas kaimyną R. Š., paprašė jo iškvieti greitąją medicinos pagalbą ir policijos pareigūnus. Jai išaiškinta teisė reikšti civilinį ieškinį. Civilinį ieškinį reikšti atsisako. Pageidauja, kad už padarytą nusikalstamą veiką, A. G. būtų nubaustas įstatymo nustatyta tvarka (1 t., b. l. 33-36; 37-38).

6. 2025 m. sausio 22 d. liudytojas R. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) tame pačiame kaime, maždaug už 50 m. nuo jo namo yra Z. B. namas. Su Z. B. yra kaimynai, kartais padeda vieni kitiems ūkio darbuose. 2025 m. sausio 8 d. blaivus buvo savo namuose. Apie 23:59 val., išgirdo beldžiant į kambario langą. Po to, išgirdo beldžiant į kito kambario langą. Pažvelgęs per langą pamatė stovinčią moterį. Atidaręs duris pamatė kaimynę Z. B.. Ji buvo stipriai sumušta, kraujuotu veidu ir drabužiais. Moteris buvo be batų, tik su kojinėmis. Z. B. iš nosies stipriai bėgo kraujas, buvo išpešti plaukai. Jos drabužiai buvo labai stipriai kraujuoti. Ją pamačius, susidarė įspūdis, jog aplieta krauju lyg pilant iš kibiro. Kaimynės veidas buvo ištinęs, dėl sužalojimų ji nelabai galėjo kalbėti. Z. buvo išsigandusi, drebančiomis rankomis. Iš jo kalbos suprato, tik vieną sakinį: „Aš negaliu grįžti namo, nes jie ten yra“. Z. B. pakvietė į savo namus ir davė servetėlių kraujui nusivalyti. Matydamas tokią kaimynės būseną nieko neklausinėjo. Z. B. kažką jam bandė sakyti. Iš jos kalbos suprato, kad ji nori, kad jis iškviestų policiją ir greitąją med. pagalbą (toliau GMP). Skambinti jis nenorėjo, nes nenorėjo kištis į jos reikalus. Z. B. turėjo savo telefoną ir bandė kažką maigyti telefone. Suprato, kad ji kažkam rašė žinutę. Maždaug po 10 min., Z. paskambino dukra. Z. kažką bandė kalbėti, tačiau labai nerišliai ir dukra nesuprato. Jei gerai prisimena, tai Z. B. kalbėjo per garsiakalbį, todėl jis dukrai pasakė, jog Z. veide, nėra sveikos vietos. Z. B. dukra L. ėmė prašyti, kad jis iškviestų greitąją medicinos pagalbą (toliau – GMP) ir policiją. Paėmęs savo telefoną paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Atvykstančių pareigūnų ir medikų, kaimynė laukė jo namuose. Laukdama ji nieko nekalbėjo. Jis girdėjo, kaip atvykusiems policijos pareigūnams Z. B. sakė, kad ją sumušė pažįstamas. Ji nurodė ir ją mušusio asmens vardą bei pavardę, tik jų dabar neprisimena. Jis suprato, kad tai padarė jų kaime, gyvenęs vyras, kurį visi vadindavo „Poške“ (jo vardo ir pavardės neprisimena). Z. apžiūrėję GMP darbuotojai, išvežė ją į Utenos ligoninę. Kitą dieną, grįžusi iš ligoninės Z. B. jam sakė, jog ją sumušė „Poškė“. Dėl kokios priežasties ją mušė, kaimynė nesakė (1 t., b. l. 50-51).

7. 2025 m. vasario 14 d. liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gerai pažįsta A. G., su kuriuo buvo dirbęs pas vietinį ūkininką. Su juo retkarčiais susitinka išgerti alkoholio. Paskutinį kartą su A. G. buvo susitikęs 2025 m. sausio mėn. pirmomis dienomis. Tuomet ryte, į jo namus atvykęs A. G. pasiūlė kartu su juo vykti pas moterį gyvenančią (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo neblaivus, tai iškart sutiko važiuoti su A. G.. Pamena, kad ten vyko A. G. surastu transportu. Kas juos vežė nežino, nes vairuotoją matė pirmą kartą. Važiuodami į (duomenys neskelbtini), abu su A. G. gėrė alų bei vežėsi 0,7 l talpos degtinės butelį. A. G. jam minėjo, jog važiuoja aplankyti savo draugės. Draugės vardo nepamena, jei tokį A. G. minėjo. Nuvykę į (duomenys neskelbtini), lygtai buvo užėję į kažkokį mūrinį, dviejų aukštų namą. Ten, su jam nepažįstamais asmenimis, vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėręs 1-2 stikliukus degtinės, jis nuėjo miegoti. Pamena, jog tame name buvo daugiau jam nepažįstamų žmonių, bet kas jie tokie pasakyti negali. Pabudo tvarte ant šieno. Šalia jo miegojo A. G.. Kaip pats atsirado tvarte, dėl girtumo nurodyti negali. A. G. jis klausė, kodėl abu miega tvarte. A. G. jam pasakė, jog susipyko su moterimi. Atsikėlę išėjo iš sodybos ir ėjo keliu link Ignalinos. Pro šalį važiavo taksi automobilis, kurį A. G. sustabdė. Taksi pavežė juos iki Ignalinos. Apie tai, kad (duomenys neskelbtini), A. G. smurtavo prieš moterį, jis sužinojo tik apklausos metu. Jei būtų matęs, A. G. būtų sulaikęs ir jam neleidęs mušti moters (1 t., b. l. 63-66).

8. 2025 m. kovo 28 d. liudytojas Andrius Teteriukovas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje tyrėju. 2025 m. sausio 8 d. dirbo kartu su vyriausiąja patrule Erika Lisauskiene. Apie 0:31 val., iš budėtojo gavo informaciją, kad pas pranešėją atbėgo stipriai sumušta, kruvina kaimynė, kurią sumušė atvykęs jos pažįstamas. Nuvykus į pranešėjo namus, esančius (duomenys neskelbtini), juos pasitiko R. Š.. Jis paaiškino, kad maždaug prieš pusvalandį, pas jį į namus atbėgo sumušta kaimynė Z., kuri pasakė, kad ją sumušė draugas, paprašė iškviesti GMP. R. Š. paaiškino, kad dabar kaimynė yra jo namuose. Užėję į kambarį pastebėjo stipriai sumuštą moterį, kurią apžiūrinėjo GMP darbuotojai. Išsiaiškino, kad tai Z. B.. Ant jos veido ir drabužių matėsi kraujas, veidas sutinęs, kalba nerišli. Z. B. paaiškino, kad prieš kelias valandas pas ją į namus iš Pasvalio atvyko pažįstamas A. G.. Jis atvyko su draugu, kurio ji nepažįsta. Savo namuose, ji su svečiais vartojo alkoholinius gėrimus. Moteris pasakojo, kad vartojant alkoholį, dėl jai nežinomų priežasčių A. G. sudavė jai vieną kartą ranka į veidą. Jai nukritus ant lovos A. G. daugiau nei vieną kartą rankomis sudavė į veidą, sugriebęs už plaukų ją tampė. Kojomis spardė į įvairias kūno vietas. Z. B. negalėjo pasakyti kuria ranka ir kiek kartų jai sudavė A. G.. Taip pat, negalėjo nurodyti kuria koja ir kiek kartų sudavė jai smūgius į įvairias kūno vietas. Nuo Z. B. buvo juntamas stiprus alkoholio kvapas, ji sunkiai orientavosi aplinkoje, buvo susigraudinusi, negalėjo aiškiai ir nuosekliai paaiškinti įvykio aplinkybių. Alkotesteriu Z. B. buvo nustatytas 2,64 promilių neblaivumas. Aiškindamiesi įvykio aplinkybes, kartu su Z. B. nuėjo į jos namus. Namuose rado, stipriai apsvaigusį A. G.. Bendraujant su A. G. buvo matyti, kad jis sunkiai kalba ir visų įvykio aplinkybių paaiškinti negali dėl kvėpavimo takų sutrikimo. Dėl sveikatos sutrikimo, neblaivumo pasitikrinti negalėjo. Vizualiai apžiūrint asmenį ant jo abiejų rankų delnų, buvo matyti raudonos dėmės, panašios į kraują. Paklausus ar jis mušė Z. B., ir ar tai jos kraujas ant jo rankų, A. G. linktelėjo galva ir pasakė, taip. Z. B. namuose rado, miegantį, neblaivų asmenį. Jis neprisimena ar nustatinėjo jo asmenybę. Tiek, kiek prisimena, tai tam asmeniui blaivumo netikrino. Z. B. apžiūrėję medikai nusprendė vežti ją į Utenos ligoninės priėmimo skyrių. Išvykdama Z. B. pageidavo, kad A. G. su draugu išeitų iš jos namų. Z. B. išvykus sprendė kaip užrakinti namus. Z. B. buvo minėjusi, kad gyvena kartu su motina, todėl ėmė jos ieškoti. Kitame kambaryje rado miegančią, senyvo amžiaus, moterį, kuri kaip suprato buvo Z. B. mama. Ją pažadinę paprašė užsirakinti namo duris. Moteris pasiteiravo kas atsitiko, kur yra jos dukra. Jai paaiškino, kad Z. išvyko į ligoninę. Suprato, kad moteris įvykio nematė ir apie jį nieko nežinojo (1 t., b. l. 53-54).

9. 2024 m. sausio 9 d. Z. B. protokolas-pareiškimas patvirtina, kad 2025 m. sausio 8 d. jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ją sumušė neblaivus, pažįstamas A. G., kuris keletą kartų spyrė jai į veidą bei šonus, dėl ko ji juto fizinį skausmą ir patyrė daugybinius sužalojimus (1 t., b. l. 13-16).

10. 2025 m. sausio 9 d. asmens apžiūros protokolas patvirtina, kad nukentėjusiajai Z. B. sutikus atlikta apžiūra, kurios metu nustatyta, kad ant nukentėjusios Z. B.dešiniojo žasto yra 6 x 6, 5 cm bei 3 x 2 cm hematomos. Taip pat, ant nukentėjusiosios dešinės rankos dilbio matoma 4,5 cm x 4 cm hematoma bei ant kairiojo riešo – 4 cm x 3,5 cm hematoma. Ant nukentėjusiosios kairės pusės apatinės dalies matoma 7 cm x 3,5 cm hematoma. Ant dešiniojo šono, šonkaulių srityje matoma 5 cm x 2 cm hematoma. Veide, ant kairiojo skruosto yra 2,5 cm x 2,5 cm hematoma bei ant dešiniojo skruosto matoma 7 cm x 6 cm hematoma, ant viršutinės lūpos – 3,5 cm x 2,5 ilgio hematoma bei ant apatinės lūpos – 2 cm x 1 cm hematoma. Aplink nukentėjusiosios akis matomos 5,5 cm x 3,5 hematomos bei hematomos matomos ausyse (1 t., b. l. 67-70; 71-81).

11. 2025 m. vasario 13 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G578/2025 (01), patvirtina, kad Z. B. konstatuota poodinės kraujosruvos kairio žąsto priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, kairio žąsto išorinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje, kairiame krūtinės ląstos šone, abiejų akių vokuose, dešiniame žande, viršutinėje ir apatinėje lūpoje, abiejų ausų kaušeliuose, kairiame skruoste, apatinio žandikaulio kairėje pusėje, dešinio dilbio priekinio paviršiaus apatiniame trečdalyje, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, žaizda nosyje, kairės pusės VIII-IX šonkaulių lūžiai, nosikaulio lūžis. Poodinės kraujosruvos susiformuoja veikiant smūgio arba spaudimo jėgai, kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Žaizdelė nosyje galėjo būti padaryta veikiant smūgio arba spaudimo jėga, kontaktuojant su apskritu ar puslankio formos kietu-buku daiktu. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui. Sužalojimai galėjo būti padaryti 12-14 trauminių poveikių, tiek griūnant, tiek ir suduodant smūgius nukentėjusiajai. Poodinės kraujosruvos ir žaizdelė nosyje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. kairės pusės VIII-IX šonkaulių lūžiai ir nosikaulių lūžiai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 92-93).

12. 2025 m. sausio 8 d. informacija registruota policijos informacinėje sistemoje patvirtina, kad 2025 m. sausio 8 d., 0:36 val., R. Š. pranešė, jog pas jį atbėgo stipriai sumušta, kruvina kaimynė, kuriai galimai išmušti dantys (1 t., b. l. 120-121).

13. 2025 m. kovo 28 d. kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėtas 2025 m. sausio 8 d., pagal informaciją, registruotą policijos registruojamų įvykių registre Nr. 0125000013776 nuvykusių tirti įvykio, policijos pareigūnų įvykio vietoje, mobiliąja vaizdo stebėjimo priemone, tvirtinama prie uniformos (angliškai BODY-CAM), užfiksuotas vaizdo-garso įrašas. Vaizdo įrašas, kurio pavadinimas PSS-20250108-005947UTC+0200 mp4, trunka 26,47 min. Įraše fiksuota kaip Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjas Andrius Teteriukovas ir vyriausioji patrulė Erika Lisauskienė nuvykę pas pranešėją į namus, aiškinasi įvykio aplinkybes su nukentėjusiąja Z. B.. Pareigūnams užėjus į namus matome ant lovos sėdinčią, sumuštą moterį, kurią apžiūri GMP darbuotojai. Moteris, kuris yra Z. B. (toliau – ZB) paaiškino, kad ją sumušė A. G., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnei paklausus: „O ko jis čia atvažiavo?“ ZB pasakė, jog: “atvažiavo, pasakė, jog pasiilgo, pasakė, jog buvome kaimynai, gražiai bendravome. Atvažiavo, buvo viskas normaliai. Buvo negėręs. O sugėrė bonkę ir viskas prasidėjo“. Pareigūnei paklausus: „O tai dėl ko jus sumušė?“ ZB atsakė: „nežinau kas jam užėjo“. Pareigūnams paklausus: „Nekonfliktavote, nieko? Tiesiog pradėjo muštis?“ ZB „Ne, ne, ne“. Pareigūnams paklausus kiek kartų ir kuo sudavė, ZB pasakė, jog: "Ir iš kojos ir iš rankų, kad negali pasakyti kiek smūgių". Ji nurodė, kad: „stvėrė ją už plaukų“. Moteris paaiškino, kad įvykis buvo jos namuose, kad ją mušė vienas asmuo, o kitas miegojo ir nebuvo atsikėlęs". Ji pasakojo, kad rėkė, tačiau niekas neišgirdo. Nukentėjusioji paaiškino, kad ji gyvena kartu su savo motina, kuri girdėti nieko negalėjo, nes turi klausos aparatą, kurį buvo išsiėmusi (1 t., b. l. 94-96).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

16. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

17. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatyto baudžiamojo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

20. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog kaltinamasis A. G. veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, todėl kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

21. Skirdamas bausmę kaltinamajam A. G., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nustatyta, kad kaltinamasis A. G. praeityje teistas yra 14 kartų, teistumas neišnykęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, turintis (duomenys neskelbtini) procentų neįgalumą, nebaustas administracine tvarka, neigiamai charakterizuojančių duomenų negauta, duomenų apie kaltininko gydymą psichikos sveikatos įstaigose byloje taip pat nėra, todėl teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam A. G. paskyrus BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

22. Kadangi kaltinamasis A. G. savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. G. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam skiriama galutinė – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

23. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį bei kitas aplinkybes (turintis 40 procentų neįgalumą, pripažino kaltę), sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams. Kartu su bausme skirtinas įpareigojimas sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas be gydytojo paskyrimo (narkotines, psichotropines medžiagas bei alkoholį). Paskirti įpareigojimai ir draudimas taikytini visą laisvės atėmimo bausmės laiką (BK 75 straipsnio 6 dalies 6 punktas, 10 punktas).

V. Dėl civilinio ieškinio

VI. Kiti klausimai

26. A. G. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

27. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas privalomai, į jo turtinę padėtį (turintis 40 procentų neįgalumą), patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš A. G. nepriteistinos.

28. Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais prisegtą prie baudžiamosios bylos 1 tomo galinio viršelio, įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu, ir A. G. paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, atidėti A. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant A. G. bausmės atlikimo laikotarpiu: 1) sudalyvauti elgesio pataisos programoje dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos; 2) nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Patenkinti Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš A. G. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita LT217300010002484333, akcinėje bendrovėje „Swedbank“, 222,65 Eur (du šimtus dvidešimt du eurus ir 65 ct) žalą.

Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, prie galinio bylos viršelio prisegtame voke saugomą kompaktinį diską – palikti saugoti byloje.

Nepriteisti iš A. G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Išaiškinti A. G., kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą (Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrių) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.