- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-19
- Bylos Nr.
- N-63-1046-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Stasys Gagys
- Kategorijos
- 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. V. (K. V. ) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutarties K. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Administracinė komisija prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (toliau – Institucija) 2007 m. spalio 4 d. priėmė nutarimą K. V. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 254, kuriuo nustatė, kad K. V. neduoda savo žmonai I. V. , buto (duomenys neskelbtini), bendrasavininkei, raktų nuo minėto buto, neleisdamas jai laikinai patekti į butą, ir už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 straipsnyje, padarymą skyrė K. V. 200 Lt baudą.
Šalies argumentai
K. V. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2007 m. spalio 4 d. nutarimu paskirtą nuobaudą.
K. V. nurodė, kad butas yra bendra jo ir I. V. nuosavybė ir teismas nenutarė, kokiu būdu bus dalijamas turtas santuokos nutraukimo byloje. Pažymėjo, kad I. V. apie 3 metus negyveno bute. 2006 metų pabaigoje jis įsikūrė tuščiame bute. Paaiškino, kad apsigyvenus bute, atsivežė skolintus ir nuosavus daiktus. Nurodė, kad jam kreipusis į teismą dėl skyrybų proceso pradėjimo, teisme iškilo ginčas ne tik dėl buto padalinimo, bet ir dėl kilnojamojo turto, buvusio bute. Teigė, jog turėjo realaus pagrindo manyti, jog I. V. kėsinasi į jo asmeninį bei skolintą turtą. Pažymėjo, jog jo veiksmai padaryti būtinosios ginties būklėje. Nurodė, kad pripažįsta savo kaltę ir gailisi, tačiau negalėjo I. V. duoti rakto, nes saugojo savo ir kitų asmenų nuosavybę. Taip pat manė, kad pripažinus, jog jis padarė pažeidimą jam galėtų būti paskirta švelnesnė nuobauda – įspėjimas.
I. V. atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
I. V. nurodė, kad K. V. 2000 m. gruodžio 15 d. parašė pareiškimą, jog neturi pretenzijų dėl jų bendro buto ir pasižadėjo materialiai išlaikyti dukterį. Paaiškino, jog kadangi K. V. neteikė išlaikymo vaikui, nemokėjo mokesčių už butą, ji buvo priversta butą išnuomoti. Butą nuomojo 4 mėnesius, maždaug nuo 2005 m. rugsėjo mėnesio. Pažymėjo, kad nuomininkei išsikrausčius 2006 m. sausio 1 d. su dukra grįžo į savo butą ir gyveno tol, kol į butą negrįžo K. V. . Apsigyvenęs bute K. V. pakeitė spynas ir nedavė raktų, todėl ji nebegali patekti į butą. Nurodė, kad K. V. nesant sprendimo santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byloje, jaučiasi pilnateisiu santuokos metu įgyto buto savininku. Pabrėžė, kad nei buto įvertinimo aktas, nei padarytos nuotraukos visiškai neįrodo, jog jai išėjus iš buto, o K. V. į jį įsikėlus, daiktų nebuvo, taip pat neįrodo ir fakto, kad bute buvo K. V. asmeniniai ir skolinti daiktai. Manė, jog K. V. teiginiai dėl turto saugojimo yra nepagrįsti.
Atsiliepimas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 16 d. nutartimi K. V. skundą tenkino iš dalies, Institucijos 2007 m. spalio 4 d. nutarimą pakeitė ir paskyrė K. V. 100 Lt baudą.
Teismas nustatė, kad K. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinėn atsakomybėn jis patrauktas už tai, kad savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos ir vykdydamas savo tikrą ar tariamą teisę, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams, nedavė savo žmonai I. V. raktų nuo bendro buto, esančio (duomenys neskelbtini), taip neleisdamas žmonai I. V. laisvai patekti į butą, priklausantį jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pažymėjo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažįsta faktinę aplinkybę – raktų nedavimo nuo sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio buto nukentėjusiajai. Atkreipė dėmesį, kad K. V. skundą grindžia būtinosios ginties sąlygų padaryto pažeidimo metu egzistavimu nurodydamas, jog tokiu būdu siekė apginti bute esantį savo kilnojamąjį turtą, nes skyrybų procese vyksta ginčas ne tik dėl buto, tačiau ir dėl kito turto padalijimo. Teismas pažymėjo, kad būtinoji gintis yra susijusi su tam tikromis sąlygomis: kėsinimosi pavojingumu, akivaizdumu ir realumu. Teismas, įvertinęs šias sąlygas, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo padarytas būtinosios ginties būklėje, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai leidžia daryti išvadą, jog veiksmai grindžiami būtinuoju reikalingumu. Nurodė, jog būtinasis reikalingumas atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antrajam tam tikrą žalą. Būtinojo reikalingumo situacijos konstatavimui būtina nustatyti, kad teisės saugomam interesui gresiantis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis kaip tik padarant teisės pažeidimą. Teismas pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo manyti, kad gresia pavojus bute esančiam kilnojamajam turtui, priklausančiam K. V. . Pažymėjo, jog savo neteisėtais veiksmais K. V. akivaizdžiai padarė didesnę žalą nei išvengtoji žala, be to, neatsižvelgė į vaiko interesus. Teismas atkreipė dėmesį, kad civiline tvarka spręstini ginčai nėra kliūtis teisės normą pažeidusiam asmeniui taikyti administracinę atsakomybę. Pažymėjo, jog K. V. kaltė, padarius ATPK 188 straipsnyje numatytą pažeidimą, įrodyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimu dėl padaryto pažeidimo administracinio teisės pažeidimo protokole, teismo posėdžio metu apklaustos nukentėjusiosios I. V. paaiškinimu bei kita rašytine bylos medžiaga. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad K. V. savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos ir vykdydamas savo tikrą ar tariamą teisę, neleido žmonai I. V. laisvai patekti į butą, priklausantį jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise, t. y. surinkti faktiniai duomenys yra pakankami ir patikimi patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltei dėl pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, įrodymui. Teismas pabrėžė, jog administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, veika pagal ATPK 188 straipsnį kvalifikuota teisingai, tačiau, skiriant nuobaudą, pažeistos ATPK 30 straipsnyje nustatytos bendrosios nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo taisyklės bei ATPK 30² straipsnyje numatytos baudos skyrimo taisyklės. Įvertinęs pažeidimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, nenustatęs atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, teismas K. V. skyrė sankcijoje numatytos griežtesnės nuobaudos – baudos vidurkį.
II.
K. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.
K. V. apeliaciniame skunde pakartoja skundo pirmosios instancijos teismui argumentus, taip pat nurodo, kad jo veiksmuose nėra ATPK 188 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties, nes turi būti nustatyti kalti veiksmai, o jo veika pasireiškia neveikimu.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Institucija nurodo, jog K. V. kaltė padarius ATPK 188 straipsnyje numatytą pažeidimą įrodyta bylos medžiaga, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino faktinę aplinkybę – raktų nedavimo nuo sutuoktiniams bendrosios nuosavybės teise priklausančio buto nukentėjusiajai, bet nepateikė jokių duomenų patvirtinančių pavojaus grėsmę bute esančiam kilnojamajam turtui, priklausančiam K. V. .
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 188 straipsnyje numatyta, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų.
ATPK 188 straipsnio analizė nulemia išvadą, kad savavaldžiavimu yra laikomas savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas teisės nepriklausomai nuo to, ar tokia teisė yra tikra, ar tariama. Tai vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris organiškai susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms įmonėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms.
Siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 188 straipsnį, pirma, būtina nustatyti faktinę aplinkybę dėl kylančio ginčo į administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas patalpas, o apie tokio ginčo buvimą, sprendžiant pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn paaiškinimus, Institucijos surinktą medžiagą (Administracinės komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. spalio 4 d. posėdžio protokolas (b. l. 23; I. V. pareiškimas (b. l. 26)), civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo procesinius dokumentus (b. l. 11 – 13, 17 – 19, 35 – 37, 38 – 41) abejonių nekyla. Taip pat būtina konstatuoti veiką, vykdomą nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, kurios tikslas vykdyti atitinkamą savo arba tariamą teisę. Dėl šios faktinės aplinkybės irgi surinkta pakankamai įrodymų, o ir K. V. neginčija nedavęs buto bendraturtei I. V. raktų bei neleidęs naudotis butu.
Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į nuosavybę, tačiau įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Esant civilinių teisių pažeidimams, jos gali būti nustatyta tvarka apgintos teismo įstatymų numatytais būdais (Civilinio kodekso 1. 137 str. 2-3 d., 1. 138 str.).
Atsižvelgus į bylos aplinkybes, galima daryti išvadą, kad K. V. , realizuodamas teisę į nuosavybę, piktnaudžiavo teise. Neduodamas I. V. bendrąją jungtine nuosavybe priklausančio buto raktų bei kliudydamas jai naudotis ginčo patalpomis nesilaikė bendro gyvenimo taisyklių nuostatų, geros moralės principų, neteikė teismui prašymų siekdamas apginti savo civilines teises. K. V. veiksmai, neleidžiant nukentėjusiajai laisvai patekti į butą, pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 188 straipsnį kaip savavaldžiavimas.Tad pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto veika atitinka administracinio teisės pažeidimo sudėtį, numatytą ATPK 188 straipsnyje, yra teisinga. K. V. nepateikė jokių įrodymų, jog grėsė realus pavojus jo nuosavybei ir jis savo teisių negalėjo apginti kitaip, kaip neleisdamas I. V. naudotis bendrąja nuosavybe.
Taip pat pažymėtina, jog teismas teisingai pritaikė administracinės nuobaudos skyrimo taisykles, tinkamai individualizavo nuobaudą, todėl atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
K. V. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.