- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-08
- Bylos Nr.
- AN2-391-317/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00561-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. S.
- Institucija
- Kauno VPK Žaliakalnio PK
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 3 d. nutarties A. S. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato (toliau – ir institucija) 2020 m. gruodžio 31 d. nutarimu A. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 30 Eur bauda už tai, kad jis 2019 m. birželio 5 d. apie 11.10 val. viešoje vietoje - kirpykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), girdint kirpykloje esantiems asmenims, sukėlė triukšmą, kaltindamas E. S. esant netikusia motina, grasino iškviesti tarnybas, tokiais savo veiksmais sutrikdė kirpyklos darbą ir žmonių ramybę, pažeidė viešą tvarką ir žmonių rimtį, sukėlė pasipiktinimą kirpyklos darbuotojoms ir klientei.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato 2020 m. gruodžio 31 d. nutarimą A. S. apskundė apylinkės teismui, prašydamas institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi A. S. skundas netenkintas ir institucijos 2020 m. gruodžio 31 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Teismas, įvertinęs paties A. S. paaiškinimus, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus bei kitus byloje surinktus duomenis, konstatavo, jog institucija teisingai įvertino administracinio nusižengimo aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, paskyrė teisingą administracinę nuobaudą, jos priimtas 2020 m. gruodžio 31 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti nubaustojo skundą ir jį naikinti ar keisti pagrindo nėra.
3. A. S. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 3 d. nutartį, prašo panaikinti jam paskirtą nuobaudą ir įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti sumokėtą 30 Eur baudą, t. y. prašo panaikinti skundžiamą nutartį bei institucijos 2020 m. gruodžio 31 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį nutraukti. Skunde nurodo, jog E. S., norėdama nuslėpti savo padarytą vaiko teisių pažeidimą bei vėliau panaudoti neva tai jo padarytą administracinį nusižengimą skyrybų byloje, siekiant geresnių skyrybų sąlygų, finansinės naudos, inscenizavo dramą. Kad E. S. pažeidė vaiko teises, įrodo gydytojos pažyma, pačios nukentėjusiosios paaiškinimas, jog ji sergantį vaiką atsivedė į kirpyklą, nors netgi sveikam žmogui nėra sveika būti joje, kai daromas cheminis šukavimas. Kad E. S. norėjo šį įvykį panaudoti skyrybų byloje, įrodo prie bylos prijungtas jos atstovės prašymas. Anot apelianto, apylinkės teismas nesivadovavo policijoje surinkta medžiaga – tarnybiniais pranešimais, pagal situaciją kintančiais liudytojų parodymais. D. N. liudijimas teisme prieštarauja 2020 m. sausio 19 d. V. Š. tarnybiniam pranešimui apie jo (apelianto) apklausą. Be to, apylinkės teismas atmetė žodinį prašymą prie bylos medžiagos prijungti įvykio metu darytas fotonuotraukas. Liudytoja M. Š. pripažino, kad keikėsi vaiko akivaizdoje, o kita liudytoja – kad kartais praranda atmintį ir yra linkusi į agresiją. Kad policijoje buvo vengiama prieštarauti E. S. sumanymui patvirtina 2020 m. sausio 28 d. viršininko E. P. raštas, kuriame nurodyta: „Jūsų skunde nurodytos aplinkybės nepagrįstos, nušalinti vyresniąja tyrėją V. Š. nuo atliekamo tyrimo nėra pagrindo. Tačiau siekiant išvengti nesusipratimų, tyrimą pavedama tęsti vyriausiajai tyrėjai D. N....“.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusioji E. S. prašo atmesti A. S. apeliacinį skundą ir palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 3 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nes iš surinktų įrodymų visumos akivaizdu, kad apelianto veiksmuose yra ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymiai. Nukentėjusiosios nuomone, A. S. skundas grindžiamas emocijomis, ambicijomis, tačiau esminiai teismo padaryti pažeidimai neatskleisti, nes jų ir nėra. Jokio tikslo siekti nepagrįstai apkaltinti buvusį sutuoktinį ji neturėjo ir neturi. Jei teismas ir atsisakė priimti pažeidėjo teikiamus įrodymus, tai šis veiksmas teisėtas, nes per dvejus metus jis turėjo galimybę pateikti visus su įvykiu susijusius įrodymus policijos įstaigai. Nuotraukos apskritai darytos viešoje vietoje, neturint nei vieno asmens sutikimo, kas laikytina neteisėtu veiksmu. Nuo pat pareiškimo surašymo dienos, tiek ji, tiek ir vėliau apklausti liudytojai davė nuoseklius parodymus, kuriais pagrindo abejoti nebuvo. Tuo tarpu pareigūnų apklausas kaip neinformatyvias, neatskleidžiančias nusižengimo esmės ir t. t., ne kartą pripažino teismai. Byloje liko nepaneigtas faktas, kad kirpykloje buvo sutrikdytas darbas, kad A. S. veiksmai buvo nepriimtini ir pažeidžiantys viešąją tvarką, kad jis šaukė ir nenurimo net ir raminamas pašalinių asmenų, kad jis žemino ją (nukentėjusiąją) ir asmeninių santykių aiškinimąsi perkėlė į viešą erdvę. Konflikto metu buvo įtrauktas ir nepilnametis vaikas, kuris patyrė emocinius išgyvenimus, dėl ko kilo pasekmės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
A. S. apeliacinis skundas netenkintinas.
5. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo - A. S. apeliaciniame skunde neigia savo kaltę dėl ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, prašo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Apeliantas teigia, kad institucijos nutarimu dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo buvo nubaustas nepagrįstai, kadangi nieko netinkamo nepadarė, t. y. mano, kad jo padaryta veika neturi jam inkriminuoto administracinio nusižengimo požymių. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nukentėjusioji E. S. pernelyg sureikšmino aptariamą įvykį, kuomet atvykęs į jos darbo vietą, nubaustasis papriekaištavo jai dėl to, kad ši kartu su savimi pasiėmė ir sergantį judviejų sūnų, tokiu būdu ji siekė nuslėpti savo padarytą vaiko teisių pažeidimą bei apelianto nubaudimo administracine tvarka faktą panaudoti santuokos nutraukimo byloje.
6. ANK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
7. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
8. ANK 481 straipsnio 1dalyje numatyta administracinė atsakomybė už necenzūrinių žodžių ar gestų viešosiose vietose vartojimą, taip pat įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį kilti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliktų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą ir trukmę, bei veikos padarymo vietos specifiką. Taip pat pažymėtina, kad ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo sudėtis yra formalaus pobūdžio. Kitaip tariant, norint asmens veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, nėra privaloma nustatyti ar dėl jo neteisėto veikimo buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir žmonių rimtis – atsakomybę užtraukia neteisėtų veiksmų atlikimas, kuriais vien jau siekiama pažeisti tvarką ir rimtį. Be to, kaip teisingai pastebėta ir skundžiamoje nutartyje, nedideliu viešosios tvarkos pažeidimu laikomi ir tokie atvejai, kai minėti veiksmai yra atliekami iš asmeninių paskatų, sprendžiant asmenų tarpusavio santykius, tačiau tai atliekama viešoje vietoje ir tai trikdo visuomenės rimtį ar tvarką.
9. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su A. S. administracinio nusižengimo byla, dar kartą įvertinęs joje surinktus ir tiesiogiai ištirtus įrodymus, sprendžia, kad apylinkės teismas laikėsi ANK 569 straipsnio nuostatų dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo. Apylinkės teismas A. S. kaltę pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį pagrindė byloje surinktų įrodymų visumos analize bei vertinimu ir savo išvadas pakankamai išsamiai bei aiškiai motyvavo. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo išvadų ir yra tik apelianto savaip, objektyviais įrodymais nepagrįsta susiklosčiusios situacijos interpretacija, nesudaranti pagrindo vertinti bylos įrodymus kitaip, nei vertino apylinkės teismas.
10. Byloje neginčytinai nustatyta, kad 2019 m. birželio 5 d. apie 11.00 val. administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atvyko į viešosios vietos sampratą atitinkančią vietą – kirpyklą, kurioje dirbo jo sutuoktinė. Atvykęs į kirpyklą, A. S. pradėjo pakeltu tonu priekaištauti E. S., kaltindamas ją esant netikusia motina, kadangi pastaroji į kirpyklą atsivedė ir jų tuo metu negalavusį sūnų, grasino iškviesti tarnybas. Tokius priekaištus savo žmonai jis išsakė girdint kitoms tuo metu kirpykloje grožio paslaugas teikusioms darbuotojoms bei klientams. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai bei iš dalies paties A. S. paaiškinimai. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme A. S. patvirtino, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu buvo užėjęs pas tuo metu buvusią sutuoktinę E. S. į kirpyklą, tačiau kategoriškai neigė, jog įvykio vietoje vartojo necenzūrinius žodžius, kalbėjo pakeltu tonu, išreiškė grasinimus. Pažeidėjas nurodė, jog kirpykloje buvusiems asmenims tik pasakė, jog vaikas serga, ir sūnui pasiūlė eiti namo, taip pat nufotografavo, jo manymu, kenksmingą aplinką, kurioje buvo jo sūnus. Tokius apelianto teiginius paneigia E. S. parodymai, kuri apklausiama teisme nurodė, jog A. S. kirpykloje pradėjo triukšmauti, taip sukeldamas nepatogumų klientams ir darbuotojams bei mažamečiui vaikui, grasino iškviesti policiją bei už vaiko teisių apsaugą atsakingas tarnybas, buvo išsitraukęs mobilųjį telefoną, kurį nukreipęs į jos pusę, fotografavo arba filmavo. Dėl pakelto A. S. tono vaikas pradėjo verkti, dėl sutuoktinio žeminimo susijaudino ir ji pati. Iš esmės tokias pačias aplinkybes apie analizuojamo įvykio aplinkybes, t. y., kad jos sutuoktinis, 2019 m. birželio 5 d. atvykęs į kirpyklą, pradėjo garsiai priekaištauti jai, jog ji atsivedė sūnų į kirpyklą, grasino iškviesti tarnybas, pradėjo fotografuoti, nukentėjusioji nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams bei įvykio dieną rašytame pareiškime.
11. Tiek A. S., tiek E. S. parodymais nustatyta, kad dėl vykstančio skyrybų proceso, kuriame buvo nesutariama dėl esminių klausimų, be kita ko, ir susijusių su jų vaiku, 2019 m. birželio 5 d. tarp šių asmenų buvo susiklostę konfliktiški, įtempti tarpusavio santykiai. Todėl neabejotina, kad teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, tiek nukentėjusiosios parodymų patikimumą, kadangi, sutuoktiniams ar vienam iš jų pradėjus skyrybų procesą, pasitaiko tokių atvejų, kai administracinio nusižengimo teisena ar baudžiamasis procesas kitos šalies atžvilgiu yra inicijuojamas ir nesant tam objektyvaus pagrindo, nurodant ne teisingas ar tik iš dalies teisingas faktines aplinkybes, siekiant visai kitų nei ANK ar Lietuvos baudžiamojo proceso kodekse numatytų administracinio nusižengimo bei baudžiamojo proceso pradėjimo tikslų. Vis tik šiuo atveju apylinkės teismas, kaip ir institucija, pagrįstai nusprendė vadovautis būtent nukentėjusiosios parodymais, kaip atitinkančiais objektyvią realybę, kadangi nukentėjusiosios parodymai nėra vienintelis ir pagrindinis įrodymas, patvirtinantis A. S. kaltę pažeidus viešąją tvarką - E. S. pateiktą versiją patvirtina ir liudytojais teisme apklaustų asmenų parodymai bei policijos pareigūnės G. S. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodytos aplinkybės buvo patvirtintos ir pirmosios instancijos teismo posėdyje.
12. Liudytoja S. K. teisme parodė, jog į kirpyklą atėjęs E. S. vyras, kuris atrodė susinervinęs, pradėjo žeminti nukentėjusiąją, pakeltu balso tonu sakydamas „kokia tu motina“, po ko sureagavo visi kirpykloje buvę žmonės, o nukentėjusios sūnus pradėjo verkti. S. K. teigimu, susijaudino ir drebėti pradėjo ir E. S.. Liudytoja I. B. parodė, kad išgirdo A. S. pakeltą balso toną netgi dirbdama kitoje patalpoje. Dėl kilusio triukšmo buvo sutrikdytas kirpyklos darbas, vaikas pradėjo verkti. Tai, kad A. S. rėkė ant savo buvusios žmonos dėl to, kad ši atsivedė vaiką į kirpyklą, po ko buvo sutrukdytas kirpyklos darbas, susijaudino ne tik pati nukentėjusioji, bet ir jos mažametis vaikas, kuris pradėjo verkti, nurodė ir liudytoja M. Š.. Jog apeliantas kitų asmenų akivaizdoje šaukė ant E. S., gąsdino ją, sakydamas, kas ji neteks vaiko, paliudijo ir liudytoja R. S.. Teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai – vyriausieji patruliai G. S. ir M. V., iš pradžių negalėjo prisiminti aptariamo įvykio aplinkybių, kas yra visiškai suprantama įvertinus praėjusį laiko tarpą nuo įvykio iki jų apklausos teisme (apklausti teisme jie buvo tik 2021 m. kovo 31 d., t. y. praėjus beveik dvejiems metams) bei jų darbo pobūdį – atliekant tarnybines funkcijas, pareigūnams tenka dažnai vykti į konfliktų vietas, dėl ko prisiminti kiekvieno iš jų yra tiesiog neįmanoma. Tačiau, teismui pagarsinus 2019 m. tarnybinį pranešimą, abu policijos pareigūnai patvirtino jame užfksuotas aplinkybes, jog jiems nuvykus nurodytu adresu pranešėja E. S. nurodė, jog A. S. 2019 m. birželio 5 d. apie 11.10 val. atėjęs į pranešėjos darbovietę, nepatenkintas tuo, jog šį atsivedė veiką į savo darbovietę, prie jos kolegių ir kirpyklos klientų pradėjo konfliktuoti, šaukti ir filmuoti.
13. Kaip ir apylinkės teismas, aukštesnės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nesivadovauti paminėtais nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais, kadangi dėl esminių konflikto detalių jie yra sutampantys tarpusavyje, nuoseklūs, neprieštarauja ir rašytiniams bylos duomenims. Tuo tarpu jiems prieštaraujantys pažeidėjo parodymai vertintini kritiškai, kaip jo siekis išvengti administracinės atsakomybės. Nors apylinkės teismas prie bylos neprijungė A. S. mobiliojo ryšio telefonu įvykio metu darytų fotonuotraukų, tačiau apygardos teismas neturi pagrindo manyti, jog jos galėtų lemti priešingų išvadų padarymą. Iš esmės šios nuotraukos galėtų patvirtinti tik tą faktą, kad E. S. įvykio dieną dirbo ir į savo darbo vietą buvo atsivedusi sūnų. Tačiau jos niekaip nepaneigtų netinkamo, ANK 481 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėtį atitinkančio apelianto elgesio. Apygardos teismas šiuo atveju nevertina E. S. veiksmų (sergančio vaiko vedimosi į darbovietę), įgyvendinant jos, kaip motinos, vadžią, priešingumo vaiko interesams, kadangi tai nėra šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas. Net jei E. S. veikimu buvo pažeisti jų sūnaus interesai, tai neturi jokios įtakos apelianto veiksmų kvalifikavimui pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, kadangi, kaip jau minėta, sprendžiant asmens atsakomybės pagal ANK 481 straipsnį klausimą, priežastys, nulėmusios neteisėtą asmens elgesį, esminės reikšmės neturi. Apelianto kaltės nepaneigia ir pagrindo nesivadovauti liudytojų M. Š. bei R. S. parodymais nesudaro ir tas faktas, kad liudytoja M. Š. pripažino įvykio metu vartojusi necenzūrinius žodžius, o R. S. įsikišo į konfliktą, liepdama pažeidėjui nesiartinti prie vaiko bei nurodydama jam išeiti iš kirpyklos patalpų. Priešingai, tokios liudytojų reakcijos tik patvirtina, kad A. S. įžeidžiantis kibimas prie buvusios sutuoktinės, grasinimas jai, triukšmo sukėlimas kirpykloje, sukėlė stiprias emocijas, tarp jų ir pasipiktinimą, išreikštą necenzūrinių žodžių pavartojimu ir kitais nurodytais liudytojų veiksmais, ne tik nukentėjusiajai, bet ir tretiesiems asmenims, niekaip nesusijusiems su E. S. ir A. S. šeimoje kilusiais ginčais.
14. Apeliaciniame skunde nubaustasis teigia, jog D. N. liudijimas teisme prieštarauja 2020 m. sausio 19 d. V. Š. tarnybiniam pranešimui apie jo (apelianto) apklausą. Šis skundo argumentas atmetamas kaip visiškai nepagrįstas, kadangi D. N. pirmosios instancijos teisme apklausta apskritai nebuvo.
15. Apygardos teismas taip pat pritaria apylinkės teismui, jog A. S., kirpykloje sukėlęs triukšmą, kaltinant E. S. esant netikusia motina bei grasinant iškviesti tarnybas, girdint visa tai pašaliniams asmenims, suvokė, kad tokiu būdu demonstruoja nepagarbą ir kad dėl tokio jo elgesio bus įžeista nukentėjusioji ir sutrikdyta aplinkinių rimtis. Siekis pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį bei noras taip veikti šioje byloje nustatytas pagal objektyvią apelianto veiksmų išraišką. Savo elgesiu A. S. neabejotinai nedideliu mastu, kurį numato ANK 481 straipsnis, pažeidė viešąją tvarką. Teismo įsitikinimu, tokie apelianto veiksmai peržengia normalaus, moralės ir teisės normomis apibrėžtas teisėto bendravimo, tarp jų ir aiškinantis šeiminius nesutarimus ribas, jie nepriimtini, už tokius veiksmus ir numatyta administracinė atsakomybė pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį.
16. Apibendrinant visa, kas išdėstyta, konstatuojama, kad šioje byloje yra pakankamai patikimų duomenų, patvirtinančių, jog A. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje. Todėl skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria buvo paliktas nepakeistas institucijos 2020 m. gruodžio 31 d. nutarimas, yra teisėta ir pagrįsta. Naikinti šią nutartį bei ne teismo tvarka priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, kaip to yra prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo, todėl A. S. skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 3 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.