Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nepilnamečio nukentėjusiojo G. A. atstovo pagal įstatymą Vilniaus 2-ųjų vaikų globos namų atstovei D. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

O. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1978-05-24, Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbanti, turintį vieną nepilnametį vaiką, gim. 2002-08-27, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)., teista:

1. 1998-06-18 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal iki 2003-05-01 galiojusio BK 310 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams su 1/10 turto konfiskavimu, pritaikius iki 2003-05-01 galiojusio BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, teistumas išnykęs, - kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (dvi nusikalstamos veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. A. padarė nežymų mažamečio sveikatos sutrikdymą, o būtent: O. A. 2010 m. birželio 29 d., tiksliai nenustatytu laiku, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia be jokios realios dingsties sudavė savo sūnui G. A., gim. 2002-08-27, ne mažiau kaip vieną smūgį ranka per galvą ir kaklą, padarydama dešinės kaklo pusės kraujosruvą, taip pat ne mažiau kaip vieną smūgį per veidą, padarydama jame daugybinius nubrozdinimus, tuo nežymiai sutrikdė mažamečio G. A. sveikatą.

Taip pat O. A. padarė nežymų mažamečio sveikatos sutrikdymą, o būtent: O. A. 2010 m. birželio 30 d., tiksliai nenustatytu laiku, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia be jokios realios dingsties sudavė savo sūnui G. A., gim. 2002-08-27, ne mažiau kaip vieną kartą diržu per kojas, sukeldama jam fizinį skausmą, ir ne mažiau kaip vieną kartą per nugarą, padarydama žaizdas nugaroje, nagais apdraskė veidą, padarydama veido odos nubrozdinimus, tampė nukentėjusiajam už ausų, padarydama kraujosruvą kairiojo užausio srityje, tuo nežymiai sutrikdė mažamečio G. A. sveikatą.

Kaltinamoji O. A. dėl 2010-06-29 padarytos jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos kalta prisipažino iš dalies, dėl 2010-06-30 padarytos jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos kalta neprisipažino ir parodė, kad ji ir jos sūnus G. A., gim. 2002-08-27, gyveno sugyventinio A. P. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyveno ir sugyventinio tėvas J. P., bet prieš mėnesį jis mirė. Parodė, kad 2010-06-29 ji buvo neblaivi, kažko susiginčijo su sūnumi, jis atsikalbinėjo, ji norėjo sugriebti jį už marškinėlių, kadangi sūnus bėgo nuo jos pro duris, o taip gavosi, kad netyčia apdraskė jam veidą, kairiajame žande nagais padarė trys dryžius. Visa tai tai įvyko apie pietus, ji nieko nešventė, bet buvo neblaivi, tiesiog taip atsipalaidavo. Tuo metu namuose ji buvo tik su sūnumi. Ji neprisimena, kodėl taip padarė, gal paprašė sūnaus, kad jis pavalgęs padėtų lėkštę į vietą, o jis nepakluso ir norėjo pabėgti, tuomet ji ir norėjo sučiupti jį už marškinėlių ir netyčia griebė už veido ir nagais jį apdraskė. Gal ir per kaklą sudavė sūnui, bet abejoja, ar tikrai tai padarė. Labiau tikėtina, kad per nugarą nei per kaklą galėjo suduoti. Tikriausiai sudavė per nugarą ranka, t.y. delnu, bet ne kumščiu. Po įvykio sūnus žaidė lauke, grįžo sugyventinis A. iš darbo ir viskas buvo gerai. Dėl sūnaus galvos sumušimo, tai jis galėjo susitrenkti galvą futbolo treniruočių metu. Sūnus, likus trims dienoms iki šių įvykių, sakė jai, kad buvo nugriuvęs treniruotės metu, tai gal tada ir susižalojo galvą. Jis vis skundėsi jai, kad jam skauda galvą, ji apžiūrėjo jo galvą ir pamatė, kad ji nėra praskelta, o yra tik nedidelis gumbas. Parodė, kad 2010-06-30 sugyventinis išėjo į darbą, o ji su sūnumi G. liko namie. Ji gulėjo lovoje beveik iki pietų, kadangi ją kankino pagirios - turėjo išsigulėti. Sunkios pagirios buvo, nors ir nedaug buvo išgėrusi - 3-4 butelius alaus, t.y. apie 2 litrus. Gerė su sugyventinio tėvu J. P.. Apie pietus atsikėlė ir dar su naktiniais išėjo į lauke esantį tualetą. Kai išėjo į tualetą, sūnus žaidė kambaryje. Grįžusi negalėjo patekti į namus, kadangi sūnus buvo užsirakinęs duris. Sūnus durų neatrakino, tada ji nuėjo pas kitoje namo pusėje gyvenantį sugyventinio tėvą J. P.. Tai buvo apie 11.00-13.00 val. Tą dieną alkoholio jau nevartojo, bet buvo pagiringa po 2010-06-29, mano, kad alkoholio matuoklis būtų parodęs neblaivumą, tačiau neblaivumas jai nebuvo nustatinėjamas. Sugyventinis A. P. tuo metu dirbo Graičiūno g., Vilniuje, bet įmonės pavadinimo, kurioje jis dirbo, kaltinamoji nežino. Vyras toje įmonėje gamino paletes. Kaltinamoji paklausė J. P., ką jai daryti, jie abu kartu stukseno į sieną, prašė, kad sūnus atrakintų duris, bet jis neklausė. Tuomet J. P. paėmė laužtuvą ir norėjo išlaužti langą, kai tuo metu Gytis atidarė duris ir pabėgo. Kaltinamoji ieškojo jo apie 3 valandas, bet neradusi grįžo namo. Tada vėl ėjo jo ieškoti ir pamatė, kad jos sūnų veda vyras. Jis paklausė kaltinamosios, kas ji tokia, ši pasakė, kad ji yra Gyčio motina, be to, atnešė sūnaus gimimo liudijimą ir tada jie važiavo į Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Sūnus 3 dienas gulėjo ligoninėje, po to buvo nuvežtas į vaikų globos namus „Gilė“, o iš jų - į Vilniaus 2-uosius vaikų globos namus. Paskutinį kartą sūnų vaikų globos namuose lankė spalio mėnesį, vėliau aplankyti nevažiavo, kadangi neturi pinigų kelionei. Vasarą grybavo, uogavo, parduodavo grybus ir uogas, todėl turėjo pinigų kelionei, šiuo metu neturi pinigų. Ji negali atsakyti, kodėl sūnus neįleido jos į namus, kodėl pabėgo, kodėl jos telefoną pavogė. Žino, kad jis pavogė telefoną, nes pašaliniai žmonės jų namuose nesilanko. Šiuo metu vyras oficialiai niekur nedirba, o ji nedirba nuo 2010 balandžio mėn. Prieš tai pusantro mėnesio dirbo darbininke – tikrintoja Lentvaryje, tikrino kojines, pėdkelnes, dirbo pusę etato, buvo labai mažas atlyginimas, o dar antstoliai norėjo išieškoti skolą, todėl savo noru išėjo iš darbo. Sugyventinio motina padeda jiems pragyventi, darbo biržoje ji nėra registruota, kadangi, kai vieną kartą buvo užsiregistravusi ir laiku nenuėjo į darbo biržą, ją išbraukė iš sąrašų. Sugyventinis A. P. registruotas darbo biržoje, nes įmonė, kurioje jis dirbo, bankrutavo. Parodė, kad jos sūnus yra labai aktyvus vaikas, nuolat karstėsi medžiais, žaisdavo futbolą, be to, nuo dviračio yra ne kartą nukritęs. Ji jo diržu jau seniai neauklėjo, kažkada, kai pavogė iš mokytojos pinigus, tai kaltinamoji nuėmė kelnes ir su dilgėle mušė jį, bet diržu - ne. Kol sūnus gyveno su kaltinamąja, jis lankė Trakų vidurinę mokyklą, buvo pirmoje klasėje. Parodė, kad po šių įvykių ji nevartoja alkoholio. Sugyventinis anksčiau vartojo alkoholį kartu su ja, o po šių įvykių nei ji, nei jis alkoholio nevartoja. Sūnaus Gyčio biologinis tėvas - G. K., jis gyvena Vilniuje, kaltinamoji neseniai pradėjo su juo bendrauti, jis pripažino sūnaus Gyčio tėvystę, bet jau tuomet, kai vaikas buvo globos namuose. Ji nežino, kodėl sūnus davė tokius parodymus, kad ji jį mušė. Su sūnumi kaltinamoji pradėjo neberasti bendros kalbos, kai šis pradėjo lankyti pirmąją klasę, prieš tai viskas buvo gerai. Pradėjęs lankyti pirmąją klasę, sūnus labai pasikeitė į blogąją pusę, pasidarė uždaresnis. Už paskutinius pinigus kaltinamoji leido sūnų lankyti baseiną, gražiai prašė, kad, pasibaigus pamokoms, jis eitų į baseiną. Tuo metu su sūnumi gyveno globos namuose, nes neturėjo, kur gyventi. Jos motina gyvena Vilniuje, tačiau nuo 16 metų su ja nebendrauja, nes ji girtauja. Iš motinos ir vaiko pensiono su sūnumi persikėlė gyventi pas sugyventinį A. P.. Pradžioje su sūnumi ir sugyventiniu gyveno Vilniuje, bet kai sugyventinis neteko darbo, persikėlė gyventi į Trakus. Kaltinamoji bendravo su sūnaus mokytoja, ji pasakė jai, kad sūnus nieko nemoka. Gal dėl to, kad jis lankė rusų darželį, o vėliau pradėjo lankyti lietuvių mokyklą. Pati pusę metų nedirbo, nes buvo po operacijos, tuo metu stengėsi padėti sūnui, mokė jį. Apie 3 metus iki įvykio piktnaudžiavo alkoholiu, kaimynai ir kompanijos įtakojo tokį jos elgesį. Nežino, kodėl Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai nurodė, kad ją muša sugyventinis. Jis kaltinamosios nemušė. Tik kelis kartus sugyventinis ją yra „paauklėjęs“ dėl jos elgesio, bet tai buvo gal 2008 ar 2009 metais. Eidama namo, lipo į kalniuką ir nugriuvo, nes buvo neblaivi, todėl veide buvo sužalojimai, bet jie tikrai nebuvo padaryti 2010-06-30. Neturi žinių, kas galėjo sumušti jos vaiką. Tik 2010-06-29 ji mušė savo sūnų, o 2010-06-30 nemušė jo. Nežino, iš kur vaiko nugaroje atsirado žaizdos, vienas nedidelis randas jau buvo seniai, prieš metus sūnus pats susižalojo, o apie kitus randus kaltinamoji nieko nežino. Jos sugyventinis išsiskyręs, turi sūnų, kuris gyvena su motina. Šiuo metu ji su sugyventiniu sutaria gerai, apie pusę metų jokių rūpesčių nekyla, nes nevartoja alkoholio. Prieš įvykį sūnų bausdavo mušdama dilgėle, bet tai būdavo retai, be to, ir negalėjo jo mušti, kadangi, kol gyveno globos namuose, net barti vaiką buvo uždrausta. Sūnų bausdavo, kad jis nevogtų ir nemeluotų. Jis iš mokytojos buvo pavogęs 4 Lt, tai buvo 2010 metų balandžio mėn. Mokytoja pati O. A. papasakojo apie tai, o kai ji sūnaus apie tai paklausė, jis pasakė, kad nežino, kodėl taip pasielgė, bet vėliau pasakė, kad su klasioku susitarė, kad pavogs iš mokytojos pinigus ir po pamokų pasidalins. 2009 metais jos sūnus Vilniuje esančioje parduotuvėje „Maxima“ pavogė kramtomą gumą, korektorių, lipdukus, iš viso 18 Lt vertės prekių. Po pamokų ėjo ne į baseiną, o į minėtą parduotuvę ir apsivogė. Policijos pareigūnai tuomet jai atvežė sūnų. Sūnus aiškino, kad jį narkomanai privertė taip padaryti. Sūnus iš sugyventinio buvo pavogęs 100 Lt, iš kaltinamosios - mobilųjį telefoną, bet visada sakydavo, kad nevogė. Parodė, kad ji niekada nesiuntė sūnaus pas kaimynus, kad šis atneštų jai alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios O. A. kaltė padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta tokiais įrodymais.

Nepilnamečio nukentėjusiojo G. A. atstovo pagal įstatymą Vilniaus 2-ųjų vaikų globos namų atstovė D. M. parodė, kad ji yra Vilniaus 2-ųjų vaikų globos namų direktorės pavaduotoja socialiniam darbui. Šį darbą dirba 30 metų, o būtent šiose pareigose - 20 metų. 2010-08-02 iš laikinos globos centro „Gilė“ į jų globos namus buvo atvežtas G. A.. Vaiką atvežusios darbuotojos paaiškino, kad vaiką sumušė motina ir tada vaikas pabėgo iš namų. Gytis šia tema kalba nenoriai, tačiau vyko jo apklausa ir vaikas šį tą papasakojo apie įvykį. Jis papasakojo, kad jį sumušė motina ir dėl to jis pabėgo iš namų, pasakė, kad tuo metu motina buvo neblaivi. Nurodyti tikslią datą, kada tai įvyko, vaikui sunku, jis teigia, kad tai įvyko vasarą, kai buvo šilta. Jis jai taip pat sakė ir apklausos metu. Iš vaiko žodžių D. M. suprato, kad tai ne pirmas kartas, kai jį sumuša motina. Apie motinos sugyventinį A. P. vaikas geriau atsiliepia, nei apie motiną. Motina lankė vaiką globos namuose, tačiau vaikas su ja susitiko nenoriai, jis mieliau laukia savo tėvo G. K.. G. K. domisi vaiku, domisi, kuo užsiima jo sūnus, kaip jam sekasi mokslai. Anksčiau vaiko tėvo ir motinos ryšiai buvo nutrūkę, tačiau kai O. A. kreipėsi į teismą ieškiniu dėl tėvystės nustatyti ir išlaikymo priteisimo, G. K. pradėjo rūpintis sūnumi, nori jį auginti, tik kol kas to įgyvendinti negali dėl tam tikrų kliūčių. Visas nedarbo dienas ir atostogas Gytis praleidžia pas tėvą, jie labai gražiai bendrauja. Gytis - protingas ir imlus berniukas, labai judrus, tiesiog jo energiją reikia nukreipti reikalinga linkme, jis lanko įvairius būrelius, vagysčių nepasitaikė. Su vaiku nebuvo bendrauta, todėl taip ir gavosi. Su O. A. D. M. asmeniškai nebendravo, jų vaikų globos namų auklėtojos jai sakė, kad kaltinamoji lankė savo sūnų, minėjo, kad ir keikėsi lankymosi metu. Parodė, kad pats G. sakė, kad tai ne pirmas kartas, kai motina jį muša. Po šio įvykio vaikas į ligoninę buvo atvežtas nešvariais rūbais, nuo vaiko sklido šlapimo kvapas. Jei berniuko tėvas G. K. nebūtų pripažinęs tėvystės, tuomet būtų kreipęsi dėl motinos valdžios apribojimo. G. K. yra kompiuterių specialistas, vaikas labai laukia susitikimų su tėvu. Vaikas sakė, kad kai motina būdavo neblaivi, ji visuomet skriausdavo jį, ir tai buvo ne vieną kartą. D. M. parodė, kad sunku pasakyti ar vaikas nefantazuoja, jos nuomone, kai ką jis gali pamiršti, bet į kai kuriuos klausimus berniukas atsako vis taip pat, todėl galima daryti išvadą, kad berniukas nemeluoja. Prašo nubausti kaltinamąją už jos padarytas nusikalstamas veikas.

Liudytojas O. J. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariato VTS VTKPP patruliu, šį darbą dirba 13 metų. Kaltinamosios nepažįsta. Parodė, kad tai buvo 2010 m. vasarą, dienos metu, bet tikslios datos neprisimena, jis patruliavo su kolega A. J. ir gavo iš budėtojų pranešimą, kad prie ežero Vilniaus gatvėje Trakų m. rastas sumuštas ir verkiantis vaikas. Jie nuvyko ten, pamatė verkiantį berniuką, paklausė, kodėl jis verkia, jis atsakė, kad jį sumušė motina. Pasakė savo vardą ir pavardę, berods, pasakė, kad jo pavardė – P., parodė, kurioje vietoje gyvena, kadangi adreso negalėjo nurodyti. Dar berniukas sakė, kad motina jį ne pirmą kartą muša, kai yra neblaivi. Paklausus, kur jo tėvas, atsakė, kad darbe. Jie paėmė vaiką ir jį suradusį vyriškį, kuris ir pranešė policijai apie verkiantį vaiką, ir važiavo į Trakų r. PK. Važiuojant prie Trakų miesto turgavietės pamatė berniuko motiną, pats berniukas pasakė, kad tai jo motina. Jie paėmė vaiko motiną, buvo susisiekta su Trakų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojais ir nuvežė juos į Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Kaltinamoji buvo neblaivi, tai akivaizdžiai matėsi, sklido alkoholio kvapas, kiek pamena, alkoholio matuokliu buvo nustatytas jos neblaivumas. Ji paaiškino, kad jos sūnus pabėgo iš namų be priežasties, teigė jo tikrai nemušusi. Parodė, kad anksčiau su šia šeima dėl vaiko neteko turėti reikalų. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė šio įvykio aplinkybes ir tyrėjui sakė tiesą.

Liudytojas A. P. parodė, kad jis yra kaltinamosios O. A. sugyventinis, santuokos jie nėra sudarę, bet su kaltinamąja kartu gyvena 5 metus. Šiuo metu gyvena jo pusseserės namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), 2011 m. kovo mėnesį bus 2 metai, kai jie gyvena Trakuose, prieš tai gyveno Vilniuje. 2010 m. birželio mėnesį, tikslios datos neprisimena, kai jis buvo darbe, kažkoks vyras surado prie ežero verkiantį kaltinamosios sūnų G.. Tuo metu A. P. dirbo „Palet logistika“ Vilniuje. Šiuo metu niekur oficialiai nedirba, tačiau neoficialiai dirba statybose. Dėl Gyčio sumušimo jis nieko nežino. Vaikas šiuo metu yra globos namuose ir kartais būna pas tėvą. A. P. nelanko G., vaikas turi motiną, tegul ji ir lanko savo sūnų. Liudytojas bendravo su G., kai kartu gyveno, tačiau po šio įvykio vaikas negrįžo namo. Vieną kartą O. A. mušė vaiką, kai jis pavogė pinigus iš mokytojos. Jam atrodo, kad mušė su diržu, bet tiksliai nežino, tik girdėjo, kad vaikas verkė ir po to jam pats sakė, kad jį mušė motina. Tai buvo 2010 m. gegužės mėnesį. A. P. žinojo, už ką O. muša vaiką, todėl daugiau apie tai jos ir neklausinėjo nieko. Jis praktiškai nebūna namuose, grįžta po darbo, pavalgo ir eina miegoti. Dėl kitų G. vagysčių jo nemušdavo, kadangi tiesiogiai nepagaudavo jo tai darant. Jis nemušdavo G., liepdavo jam kaip bausmę atsispaudimus daryti, na, gal kada ir yra sudavęs ranka per užpakalį, bet be priežasties nemušdavo jo. 2010-06-29 iš darbo A. P. grįžo su draugu, O. pagamino vakarienę, sėdėjo visi, gėrė sidrą ar alų, tiksliai neprisimena ką. Buvo tik trise, išgėrė apie tris litrus alaus ar sidro ir išsiskirstė. 2010-06-29 liudytojas nepastebėjo, kad G. būtų buvęs sumuštas, jokių sužalojimų nesimatė. Kitą rytą A. P. nuėjo į darbą, o grįžęs rado O. namuose, ji nebuvo neblaivi. Kai yra proga, jie išgeria su O., bet po liudytojo tėvo laidotuvių jokių progų nebuvo. Prieš tėvo laidotuves kartais išgerdavo, bet retai. O. po įvykio išgeria per mėnesį vieną kartą, gal kelis. Iš vakaro pavartojusi alkoholio, O. ryte jaučiasi normaliai. Jis nemuša O., gal tik kelis kartus yra mušęs ją dėl to, kad ši vartoja alkoholį. Pats neturi rūpesčių dėl alkoholio. Kiek žino, dieną prieš įvykius G. su kaimynu žaidė futbolą, tai gal žaisdamas apsidraskė veidą. Kieme jie žaidė futbolą, galėjo bežaisdami ir susižaloti. Jam nėra žinoma, kas galėjo padaryti vaikui sužalojimus. Netiesa, kad vaikas į ligoninę buvo atvežtas nešvariais rūbais ir nuo jo sklido šlapimo kvapas. Liudytojas visada liepdavo jam persirengti nešvarius drabužius, tačiau jis turi kelis mėgstamus drabužius, su kuriais gali vaikščioti ištisai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. J., kurio parodymai perskaityti teisiamajame posėdyje (b.l. 58-60), kad 2010 m. birželio 30 d. Trakų m. patruliavo kartu su VA VPK Trakų r. PK VTS VTKPP patruliu O. J.. Apie 14.30 val. iš VA VPK Trakų r. PK OVP budėtojo buvo gautas pranešimas, jog prie Lukos (Bernardinų) ežero, kuris yra Vilniaus mažojoje g., Trakuose, verkia vaikas. Nuvykus į vietą, buvo rastas berniukas, kuris prisistatė G. A., gim. 2002-08-27, gyv. (duomenys neskelbtini). Berniuko veidas buvo apibrozdintas, jis verkdamas paaiškino, jog jį muša motina. Jie berniuką įsodino į tarnybinį automobilį, turėdami tikslą pristatyti jį į Trakų r. PK. Važiuojant pakeliui, Vilniaus mažojoje g., Trakuose, ties Trakų turgeliu, pastebėjo neblaivią moteriškę. Berniukas nurodė, jog tai jo motina. Moteris buvo sulaikyta ir kartu su berniuku OVP budėtojo nurodymu buvo pristatyta ir perduota Trakų r. VTAS.

Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas nepilnametis nukentėjusysis G. A., kurio parodymai perskaityti teisiamajame posėdyje, parodė (b.l. 31-34), kad jis gyvena Vilniuje. Iki tol su mama ir tėčiu gyveno Trakuose. Jo mama - O. A.. Ji gyvena su sugyventiniu A. P.. Jie gyveno viename kambaryje. Su mama sutarė gerai. Mama pradėjo gerti negerą gėrimą. Jo pavadinimo neprisimena. Tą gėrimą pirko mama arba jis. Pirko tą gėrimą iš tetos, kuri gyvena netoliese. Mama duodavo pinigų, o jis parnešdavo. Gėrimas buvo įpilamas į butelį nuo degtinės. Mama, išgėrusi to gėrimo, buvo bloga. Ji jį mušdavo, mušė daugiau nei vieną kartą, maždaug šešis kartus. Jis atsimena dieną, kai jį rado prie ežero ir nuvežė į ligoninę. Mama jį mušė tą dieną. Jis pabėgo prie ežero. Mama mušė su diržu per kojas. Mama tuo metu buvo išgėrusi. Kai jį mušdavo ir anksčiau, mama būdavo girta. Už ką mušė nežino. Tą dieną, kai pabėgo prie ežero, mama nagais apdraskė jo veidą. Jam skaudėjo, kai mama jį mušė. Ji visada mušė su diržu, kartą mušė ranka. Taip pat tampė jį už ausų prieš įvykį, kai mušė jį diržu. Neprisimena, kiek dienų iki įvykio, mama ji mušė ranka. Kai gyveno Vilniuje, irgi kartais mušdavo. Kai muša, jam visada skauda. Nežino, už ką ji mama muša, dažnai bara. Tą dieną, kai jį rado prie ežero, ar mušė per nugarą, pasakyti negali.

2010-07-01 pranešimu Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pranešė Trakų rajono apylinkės prokuratūrai apie mažamečio G. A. atžvilgiu naudojamą smurtą; pranešime nurodyta, kad 2010-06-30 į Vaiko teisių apsaugos skyrių Trakų PK pareigūnai atvežė G. A., kurį paežerėje surado ir iškvietė policijos pareigūnus praeivis; berniukas papasakojo, kad mama jį pastoviai muša, o paežerėje jis laukė iš darbo grįžtančio patėvio; berniuko motina O. A. į skyrių buvo atvežta neblaivi, su smurto žymėmis ant veido, paaiškino, kad ją muša sugyventinis; berniukas hospitalizuotas Trakų ligoninės vaikų skyriuje; pokalbio metu berniukas papasakojo, kad mama geria alkoholį, kurį Gytis mamos paliepimu atneša iš alkoholiu prekiaujančių kaimynų (b.l. 1).

Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos (skyriaus) 2010-07-15 pakartotinio šeimos aplankymo akte Nr. 3-155 nurodyta, kad lankymosi metu namuose buvo A. P.. Jis pasakojo, kad išvarė iš namų O. A. ir išmetė jos daiktus. Jis nežino, kur galėtų būti Oksana. Ateityje jis pagalvos, ar norės kartu su ja gyventi. Už plonos sienos (kitoje namuko pusėje) gyvena J. P., kuris dažnai vartoja alkoholį. Jam apribota tėvų valdžia A. P. atžvilgiu (b.l. 8).

Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2010-07-07 pažymoje Nr. VT2-632 nurodyta, kad 2010-06-30 į Vaiko teisių apsaugos skyrių policijos pareigūnai atvežė O. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir jos sūnų G. A., gim. 2002-08-27; pokalbio metu su berniuku sužinota, kad jis bijo motinos, ji jį muša, mažai duoda valgyti, todėl jis nenorėtų būti su motina (b.l. 9).

Iš VšĮ Trakų ligoninė surašytos G. A. ligos epikrizės Nr. L-2249 matyti, kad G. A. hospitalizuotas 2010-06-30; jam nustatyta klinikinė diagnozė: galvos sužalojimas; dauginiai kūno nubrozdinimai; kairiojo inksto agenezė. Nusiskundimai ir An. morbi: berniuko motina girtauja, neprižiūri vaiko, apdraskė veidą, liemenį. Berniukas pabėgo iš namų, verkdamas vaikščiojo palei ežerą, aplinkiniai žmonės pastebėjo, kad nepilnametis vaikšto vienas, iškvietė policijos pareigūnus, berniukas buvo pristatytas į Vaiko teisių apsaugos skyrių. Hospitalizuotas ištyrimui ir gydymui. Kartu su Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja buvo atėjusi ir vaiko motina (iš burnos sklido alkoholio kvapas, elgesys neadekvatus), ji neneigė, kad būtent ji apdraskė vaikui veidą, smurtavo; Objektyvūs pokyčiai atvykus: bendra būklė vidutinio sunkumo. Berniukas apsiverkęs, sąmoningas, kontaktiškas. Veido odoje dauginiai švieži ir senesni (su šašais) nubrozdinimai, kaklo srityje iš dešinės hematoma (~5 cm skersmens). Už kairės ausies guzas, hematoma, skausminga palpacija. Nugaros srityje kelios šviežios žaizdos. Berniukas murzinas, šlapimo kvapas, rūbeliai nešvarūs (b.l. 10, 20).

Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus 2010-09-14 pažymoje Nr. SD-608 nurodyta, kad O. A. teigimu A. P. prieš ją smurtauja. 2010-07-07 apsilankymo šeimoje metu nuo O. A. sklido alkoholio kvapas, veido srityje, po kairiąja akimi - sumušimo žymės. A. P. pripažino, kad jis sumušė Oksaną. A. P. teigimu konfliktai šeimoje kyla dėl Oksanos sūnaus Gyčio, kadangi įtaria jį vagiliavimu. A. P. teigė, kad Gytis iš jo pavogė mobilųjį telefoną ir 100 Lt. Nesutarimai šeimoje taip pat kyla dėl Oksanos polinkio vartoti alkoholį. 2010-09-14 apsilankymo šeimoje metu O. A. teigė, kad A. P. prieš ją nesmurtauja, ankstesnę agresiją jam sukeldavo tai, jog ji vartojo alkoholį ir nesirūpino sūnumi (b.l. 12).

Vilniaus vaikų globos namų „Gilė“ 2010-09-20 pranešime Nr. G1-182 nurodyta, kad G. A. 2010-07-02 buvo atvežtas į Vilniaus vaikų globos namų „Gilė“ Trumpalaikės globos centrą. Berniukas pasakojo, kad jį mušė motina, kuri dažnai išgeria. Gytis mėgsta vadovauti kitiems vaikams, bando atkreipti į save dėmesį įvairiais būdais. Ne kartą ėmė svetimus daiktus. Jis užsiminė, kad jam geriau Trumpalaikės globos centre nei su motina. Berniukui kartais būdavo agresijos priepuoliai, jis pradėdavo mėtyti savo daiktus. Nuo 2010-08-02 berniukas Vilniaus vaikų globos namų „Gilė“ Trumpalaikės globos centre negyvena (b.l. 15).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2010-09-16 pažymoje Nr. A732-5222-(2.13.2.45-SR6) nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-07-30 įsakymu Nr. A30-575 G. A. nustatyta laikinoji globa Vilniaus 2-uose vaikų globos namuose (Minties g. 1, Vilnius). Globos namų direktorė J. S. informavo Skyrių, kad nuo Gyčio apgyvendinimo institucijoje dienos O. A. vaiką aplankė tik kelis kartus (b.l. 17).

Valstybinės teismo medicijos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3608/10(01) nurodyta, kad G. A. gydymo VšĮ Trakų ligoninė metu nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs kraujosruva kairojo užausio srityje, veido odoje – dauginiai „švieži ir seni (su šašais)“ nubrozdinimai, taip pat nustatyta – kraujosruva kaklo dešinėje pusėje, „šviežios“ žaizdos nugaroje; nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai: kraujosruva kairiojo užausio srityje, kraujosruva kaklo dešinėje pusėje, veido odos nubrozdinimai – padaryti kietais bukais daiktais neatmetama galimybė, kad kraujosruva iš dešinės kaklo pusės ir kraujosruva kairiojo užausio srityje padaryta po smūgių sudavimo, odos nubrozdinimai galėjo būti padaryti ir draskant veidą nagais; remiantis gydytojų įrašais galima daryti tikimybinę prielaidą, kad „seni (su šašais)“ nubrozdinimai veide galėjo būti padaryti daugiau kaip prieš parą iki stacionarizavimo į ligoninę (2010-06-30, 17.00 val.); tuomet tikėtina, kad kiti sužalojimai, gydytojų įvardinti kaip „švieži“ - odos nubrozdinimai veide, kelios žaizdos nugaroje – galėjo būti padaryti paros laikotarpiu iki stacionarizavimo (2010-06-30, 17.00 val.); sužalojimų visuma ir atskiri sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 40-42).

Kaltinamosios O. A. parodymus, kad 2010-06-29 ji, būdama neblaivi, kažko susiginčijusi su sūnumi, norėdama sugriebti jį už marškinėlių, kadangi sūnus bėgo nuo jos pro duris, apdraskė jam veidą, kairiajame žande nagais padarė trys dryžius, gal ir per kaklą sudavė sūnui, bet abejoja, ar tikrai tai padarė, labiau tikėtina, kad per nugarą nei per kaklą galėjo suduoti, o 2010-06-30 ji savo sūnaus G. A. iš viso nemušė, ir liudytojo A. P. parodymai, kad dėl šių Gyčio sumušimų jis nieko nežino, 2010-06-29 jis nepastebėjo, kad Gytis būtų buvęs sumuštas, jokių sužalojimų nesimatė, teismas vertina kritiškai ir jais nesivadovauja priimant nuosprendį, kadangi jie visiškai paneigiami kitais byloje surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas nepilnametis nukentėjusysis G. A. parodė (b.l. 31-34), kad mama, būdama išgėrusi, jį mušdavo, mušė daugiau nei vieną kartą, maždaug šešis kartus; parodė, kad jis atsimena dieną, kai jį rado prie ežero ir nuvežė į ligoninę; mama jį mušė tą dieną, jis pabėgo prie ežero, mama mušė su diržu per kojas, mama tuo metu buvo išgėrusi; tą dieną, kai pabėgo prie ežero, mama nagais apdraskė jo veidą; jam skaudėjo, kai mama jį mušė; ji visada mušė su diržu, kartą mušė ranka; taip pat tampė jį už ausų prieš įvykį, kai mušė jį diržu; neprisimena, kiek dienų iki įvykio, mama ji mušė ranka; tą dieną, kai jį rado prie ežero, ar mušė per nugarą, pasakyti negali.

Nors kaltinamoji parodė, kad jos sūnus yra linkęs fantazuoti, linkęs kurti nebūtas istorijas, tačiau nepilnamečio nukentėjusiojo G. A. atstovo pagal įstatymą Vilniaus 2-ųjų vaikų globos namų atstovė D. M. teisme parodė, kad sunku pasakyti, ar vaikas nefantazuoja, jos nuomone, kai ką jis gali pamiršti, bet į kai kuriuos klausimus berniukas atsako vis taip pat, todėl galima daryti išvadą, kad berniukas nemeluoja.

Nepilnamečio nukentėjusiojo G. A. parodymai iš esmės patvirtinami liudytojo O. J. kaip ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 55-57), taip ir teisme duotais parodymais, kuomet jis parodė, kad jam su policijos pareigūnu A. J. nuvykus pagal iškvietimą prie ežero Vilniaus gatvėje Trakų m. ten buvo rastas sumuštas ir verkiantis vaikas G. A., kuris pasakė, kad jį sumušė motina, berniukas sakė, kad motina jį ne pirmą kartą muša, kai yra neblaivi; važiuojant prie Trakų miesto turgavietės jie pamatė berniuko motiną, pats berniukas pasakė, kad tai jo motina; kaltinamoji buvo neblaivi, tai akivaizdžiai matėsi, sklido alkoholio kvapas. Netikėti liudytojo O. J., kuris niekaip nėra suinteresuotas šios bylos baigtimi, juo labiau, kad, kaip jis parodė teisiamajame posėdyje, anksčiau su šia šeima dėl vaiko jam neteko turėti reikalų, parodymais teismas neturi pagrindo. Analogiškus parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė ir liudytojas A. J. (b.l. 58-60). Iš dalies šių liudytojų parodymai patvirtinami ir pačios kaltinamosios teisiamajame posėdyje duotais parodymais, kuomet ji parodė, kad 2010-06-29 ji buvo neblaivi, kažko susiginčijo su sūnumi, jis atsikalbinėjo, ji norėjo sugriebti jį už marškinėlių, kadangi sūnus bėgo nuo jos pro duris, o taip gavosi, kad netyčia apdraskė jam veidą, kairiajame žande nagais padarė trys dryžius, gal ir per kaklą sudavė sūnui, bet abejoja, ar tikrai tai padarė, labiau tikėtina, kad per nugarą nei per kaklą galėjo suduoti, tikriausiai sudavė per nugarą ranka, t.y. delnu, bet ne kumščiu.

Kaltinamoji O. A. ir liudytojas A. P. duoda nenuoseklius ir prieštaringus parodymus. Taip, kaltinamoji, norėdama paaiškinti jos sūnui G. A. nustatyto galvos sumušimo atsiradimo aplinkybes, teisme parodė, kad jos sūnus galėjo susitrenkti galvą futbolo treniruočių metu; parodė, kad sūnus, likus trims dienoms iki šių įvykių, sakė jai, kad buvo nugriuvęs treniruotės metu, gal tada ir susižalojo galvą, jis vis skundėsi jai, kad jam skauda galvą, ji apžiūrėjo jo galvą ir pamatė, kad ji nėra praskelta, o yra tik nedidelis gumbas. Tuo tarpu, liudytojas A. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad, kiek jam yra žinoma, dieną prieš įvykius Gytis su kaimynu kieme žaidė futbolą, tai bežaisdamas galėjo ir susižaloti - apsidraskyti veidą. Kaltinamoji parodė, kad savo vaiko niekada nemušė diržu, prieš įvykį sūnų bausdavo mušdama dilgėle, bet tai būdavo retai; parodė, kad kartą, kai sūnus pavogė iš mokytojos pinigus, O. A., nuėmusi vaikus kelnes, mušė jį dilgėle, bet tuoj pat pati sau prieštaraudama kaltinamoji parodė, kad sūnaus jau seniai diržu neauklėjo, kas rodo, kad ji yra mušusi savo vaiką ir diržu, ką patvirtino savo parodymais teisiamajame posėdyje liudytojas A. P., kuris parodė, kad vieną kartą 2010 m. gegužės mėnesį O. A. mušė vaiką, kai jis pavogė pinigus iš mokytojos, liudytojui atrodo, kad mušė diržu. Kaltinamoji parodė, kad mušė sūnų tik 2010-06-29, o 2010-06-30 nemušė jo. Tuo tarpu A. P. parodė, kad 2010-06-29 jis nepastebėjo, kad Gytis būtų buvęs sumuštas, jokių sužalojimų nesimatė.

Liudytojas A. P. yra kaltinamosios sugyventinis, todėl duoda jai palankius parodymus, siekdamas palengvinti kaltinamosios teisinę padėtį.

Teismas kritiškai vertina tokius prieštaringus ir nenuoseklius kaltinamosios ir liudytojo A. P. parodymus ir jais nesivadovauja priimant nuosprendį.

Kad nukentėjusysis G. A. buvo sumuštas 2010-06-29 bei 2010-06-30 ir jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtinama ir byloje surinktais ir aukščiau išdėstytais rašytiniais įrodymais: 2010-07-01 Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimu Trakų rajono apylinkės prokuratūrai apie mažamečio G. A. atžvilgiu naudojamą smurtą (b.l. 1); Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2010-07-07 pažyma Nr. VT2-632 (b.l. 9); VšĮ Trakų ligoninė surašyta G. A. ligos epikrize Nr. L-2249 (b.l. 10, 20), kurioje nurodyta, kad G. A. hospitalizuotas 2010-06-30; jam nustatyta klinikinė diagnozė: galvos sužalojimas; dauginiai kūno nubrozdinimai; kairiojo inksto agenezė; nusiskundimai ir An. morbi: berniuko motina girtauja, neprižiūri vaiko, apdraskė veidą, liemenį; berniukas pabėgo iš namų, verkdamas vaikščiojo palei ežerą, aplinkiniai žmonės pastebėjo, kad nepilnametis vaikšto vienas, iškvietė policijos pareigūnus, berniukas buvo pristatytas į Vaiko teisių apsaugos skyrių; hospitalizuotas ištyrimui ir gydymui; kartu su Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja buvo atėjusi ir vaiko motina (iš burnos sklido alkoholio kvapas, elgesys neadekvatus), ji neneigė, kad būtent ji apdraskė vaikui veidą, smurtavo; objektyvūs pokyčiai atvykus: bendra būklė vidutinio sunkumo; berniukas apsiverkęs, sąmoningas, kontaktiškas; veido odoje dauginiai švieži ir senesni (su šašais) nubrozdinimai, kaklo srityje iš dešinės hematoma (~5 cm skersmens); už kairės ausies guzas, hematoma, skausminga palpacija; nugaros srityje kelios šviežios žaizdos (b.l. 10, 20); Valstybinės teismo medicijos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3608/10(01), kurioje nurodyta, kad G. A. gydymo VšĮ Trakų ligoninė metu nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs kraujosruva kairojo užausio srityje, veido odoje – dauginiai „švieži ir seni (su šašais)“ nubrozdinimai, taip pat nustatyta – kraujosruva kaklo dešinėje pusėje, „šviežios“ žaizdos nugaroje; nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai: kraujosruva kairiojo užausio srityje, kraujosruva kaklo dešinėje pusėje, veido odos nubrozdinimai – padaryti kietais bukais daiktais neatmetama galimybė, kad kraujosruva iš dešinės kaklo pusės ir kraujosruva kairiojo užausio srityje padaryta po smūgių sudavimo, odos nubrozdinimai galėjo būti padaryti ir draskant veidą nagais; remiantis gydytojų įrašais galima daryti tikimybinę prielaidą, kad „seni (su šašais)“ nubrozdinimai veide galėjo būti padaryti daugiau kaip prieš parą iki stacionarizavimo į ligoninę (2010-06-30, 17.00 val.); tuomet tikėtina, kad kiti sužalojimai, gydytojų įvardinti kaip „švieži“ - odos nubrozdinimai veide, kelios žaizdos nugaroje – galėjo būti padaryti paros laikotarpiu iki stacionarizavimo (2010-06-30, 17.00 val.); sužalojimų visuma ir atskiri sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 40-42).

Taigi, byloje surinktais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad kaltinamoji O. A. padarė nežymų mažamečio sveikatos sutrikdymą, o būtent: O. A. 2010 m. birželio 29 d., tiksliai nenustatytu laiku, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia, be jokios realios dingsties, sudavė savo sūnui G. A., gim. 2002-08-27, ne mažiau kaip vieną smūgį ranka per galvą ir kaklą, padarydama dešinės kaklo pusės kraujosruvą, taip pat ne mažiau kaip vieną smūgį per veidą, padarydama jame daugybinius nubrozdinimus, tuo nežymiai sutrikdė mažamečio G. A. sveikatą. Tokie kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Taip pat yra įrodyta, kad O. A. padarė nežymų mažamečio sveikatos sutrikdymą, o būtent: O. A. 2010 m. birželio 30 d., tiksliai nenustatytu laiku, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia, be jokios realios dingsties, sudavė savo sūnui G. A., gim. 2002-08-27, ne mažiau kaip vieną kartą diržu per kojas, sukeldama jam fizinį skausmą, ir ne mažiau kaip vieną kartą per nugarą, padarydama žaizdas nugaroje, nagais apdraskė veidą, padarydama veido odos nubrozdinimus, tampė nukentėjusiajam už ausų, padarydama kraujosruvą kairiojo užausio srityje, tuo nežymiai sutrikdė mažamečio G. A. sveikatą. Šie kaltinamosios veiksmai taip pat teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamosios atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikaltimus padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Skiriant bausmę kaltinamajai O. A. atsižvelgiama į tai, kad ji padarė du nesunkius nusikaltimus, bausta administracine tvarka, nedirba, yra nenuoširdi, nesigaili dėl padarytų nusikalstamų veikų, jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra; taip pat atsižvelgiama į tai, kad, nors kaltinamoji anksčiau buvo teista, tačiau teistumas išnykęs; teismas atsižvelgia ir į jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54, 61 str. str. nuostatomis, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios atžvilgiu BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės bausmės atlikimo, todėl jai skiriama mažesnė nei BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 str., atidedamas minimaliam įstatymo numatytam bausmės vykdymo atidėjimo terminui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-313 str. str., teismas

nusprendė:

O. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas ir nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (2010-06-29 padarytas G. A. nežymus sveikatos sutrikdymas) - laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (2010-06-30 padarytas G. A. nežymus sveikatos sutrikdymas) - laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. d., bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant bei prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir subendrintą bausmę O. A. paskirti – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės vykdymą O. A. atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant ją be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - O. A. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią O. A. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2011 m. kovo 15 d.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.