- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-06
- Bylos Nr.
- 1-7-876/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26240-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Kaltinamasis
- S. S.
- Civilinis ieškovas
- R. P.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis Šilutės pl. 8, Klaipėdoje, teistas: 1) 1982-11-30 pagal LTSR baudžiamojo kodekso 148 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė - laisvės atėmimas 7 metams; 2) 1989-12-08 pagal LTSR baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 3 dalį, 42 straipsnį, paskirta bausmė - laisvės atėmimas 4 metams su turto konfiskavimu; 3) 1994-11-08 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 16 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 147 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį, paskirta bausmė - laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams; 4) 1998-03-09 pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams su turto konfiskavimu; 5) 1999-02-19 pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams; 6) 1999-03-26 pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams su turto konfiskavimu; 7) 2001-05-17 pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams su 1/2 dalimi turto konfiskavimo; 8) 2001-10-03 pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams su 1/2 dalimi turto konfiskavimo; 9) 2011-11-09 pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams su 1/2 dalimi turto konfiskavimo; 10) 2004-12-15 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams; 11) 2010-12-01 pagal BK 201 straipsnio 3 dalį, paskirta bausmė - 6 paros arešto,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. S. 2015 m. gegužės mėn., laikotarpyje tarp 2 d. ir 8 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), išdaužęs gyvenamojo namo lango stiklą, įsibrovė į R. P. priklausantį gyvenamąjį namą ir iš virtuvės patalpos slapta pagrobė R. P. priklausančius daiktus: du butelius 0,5 1itro ir 1 1itro talpos vyno, 10 Eur vertės, o taip pat išdaužęs pirties pastato lango stiklą, įsibrovė į pirties pastatą ir iš ten pagrobė R. P. priklausančias 7 meškeres su ritėmis, 300 Eur vertės, tuo dėl vagystės padarė nukentėjusiajam R. P. 360 Eur turtinę žalą.
Kaltinamasis S. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl langų išdaužymo pripažįsta, tačiau dėl meškerių pavogimo - neprisipažįsta. Nurodė, langus išdaužė, į butą įlindo, nes norėjo pažiūrėti, kas ten gero, bet nieko nepasiėmė iš ten. Nurodė, kad jis ant lango buvo pasikabinęs, pažiūrėjo, kad meškerės yra, tačiau į vidų nebuvo net įlindęs. Nurodė, kad jam nereikėjo, nes ten tik meškerės buvo. Pažymėjo, kad gyveno Ilguvoje senelių globos namuose, o ten skundikų daug yra. Nurodė, kad jam nereikalingos tos meškerės, nes jis ne žvejys. Pažymėjo, kad gal po jo ten kas įlindo, nes langas buvo išdaužytas. Nurodė, kad vyną paėmė V., kuris gyveno Ilguvoje. Nurodė, kad jis net nematė koks ten vynas. Patvirtino, kad išdaužė vieno kambario langą, o kito kambario, kur meškerės buvo, jis tik ant lango užlipo, pažiūrėjo, kad meškerės viduje ir vėl nulipo. Teigė, kad į vidų nelipo. Taip elgėsi, nes nebuvo, ką veikti. Nurodė, kad V. atsinešė vyną į globos namus, o dabar jį kaltina. Pažymėjo, kad niekada nekalbėjo apie vagystę ir nesiūlė niekada apvogti. Teigė, kad niekada nebuvo R. P. kieme. Nurodė, kad su akmeniu išdaužė langą ir susižeidė ranką truputį. Tada pažiūrėjo, kad meškerės yra, tačiau nelipo ten. Teigė, kad nepaėmė jokių daiktų, nieko nerado ir išlindo pro langą atgal. Patvirtino, kad tas namas yra gyvenamas, šeštadieniais atvažiuoja, bet taip tai nieko nebūna. Nurodė, kad jis vaikščiodavo į parduotuvę ir tik praeidamas matydavo, kad atvažiuoja žmonės šeštadieniais ir sekmadieniais į sodybą. Nurodė, kad tą dieną jis ir pats nežino, dėl ko jis ten ėjo, truputį buvo pagėręs, tačiau nedaug. Nežinojo, dėl ko eina, nežinojo, ką suras. Nežino ar ten kambarys kur meškerės yra, ar kas ten. Nurodė, kad meškerės buvo kitame pastate. Kambarys yra gyvenamas, o tas kitas – negyvenamas. Pažymėjo, kad jis pro tą langą lipo, bet neužlipo, persipjovė pirštą, nenorėjo ten lipti, jis lauke buvo. Patikslino, kad susižalojo ten, kur meškerės buvo padėtos, jis norėjo užlipti, persipjovė ranką, tada nulipo. Po to antrą kartą buvo grįžęs ir tada buvo į kambarį įlipęs apsižiūrėti. Nurodė, kad antrą kartą įlipo, pažiūrėjo po visas spinteles, apžiūrėjo, kad nėra nieko gero ir išlipo atgal. Teigė, kad pirmą kartą nieko neveikė, tik norėjo spintelę pažiūrėti, į viršų buvo užlipęs, pažiūrėjo dėžes po lova pakištas nuo bananų ir išlipo atgal. Pažymėjo, kad du kartus buvo įlipęs į kambarį, tačiau nieko nepaėmė. Patvirtino, kad į patalpą buvo įlipęs jis vienas.
Nukentėjusysis R. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra nusipirkęs sodybą šalia Kriūkų miestelio ir Ilguvos, prie Nemuno, ją susiremontavęs, gyvena ten šeštadieniais ir sekmadieniais, žvejoja Nemune. Nurodė, kad vieną savaitgalį atvažiavo ir rado langą išdaužytą, buvo kruvina visur. Išplovė, sutvarkė, sustatė tą langą, niekur nesikreipė. Pažymėjo, kad po dviejų savaičių langas vėl buvo išdaužytas tame name ir kitame name, kur pirtis, ten meškerės sudėtos, tas langas buvo gan brangus, nes didelis. Ten buvo stiklų primėtyta, todėl trūko kantrybė ir paskambino į policiją. Pastebėjo, kad kelių meškerių nebuvo, vyno butelio. Nurodė, kad kaltinamasis pas jį nedirbo, dirbo toks Pūkis. Patikslino, kad jo sodyba ne vieną kartą buvo apvogta, tačiau pirmą kartą nesikreipė į policiją. Nurodė, kad daiktai dingo tik antrą kartą, tada langai buvo išdaužyti name ir pirtyje. Patvirtino, kad tame kambaryje kur yra meškerės, tas langas irgi buvo išdaužtas. Nurodė, kad kraujas rastas ir ten kur meškerės buvo. Jis buvo šeštadienį sodyboje ir viskas tvarkoje buvo, sekmadienį vakare išvažiavo, o paskui savaitės gale kaimynas paskambino ir pasakė, kad langas išdaužtas, užuolaidos plevėsuoja. Atvyko iš karto, o po pusvalandžio atvažiavo ir policija. Patvirtino, kad nebuvo jokio konflikto su kaltinamuoju. Matydavo, kad praeidavo į parduotuvę, tačiau konfliktuodavo. Nurodė, kad panašiai trys metrai tarp namo ir keliuko, kur jis praeidavo, namas ir keliukas šalia vienas kito. Kai policija ėmė kraujo pavydžius, jis tuo metu buvo. Kambario viduryje buvo šukių, tik nepamena ar tame name, kur gyvena, ar tame kur meškerės buvo, akmuo vidurį kambario voliojosi, šukių pilnas kambarys buvo. Nurodė, kad nešnekėjo nei su kaltinamuoju, nei su V.. Patvirtino, kad kaltinamasis niekada pas jį nedirbo, tik praeidavo, pasisveikindavo. Nurodė, kad jo sodyboje yra gyvenamasis namas ir pastatas, kur meškerės yra du atskiri pastatai. Nurodė, kad meškerės yra ne gyvenamajame pastate, nors ten irgi ir sofa, ir stalas yra. Patikslino, kad meškerės buvo pirtelėje, pagalbinėje patalpoje, o alkoholis buvo gyvenamajame name, kur jis miega. Nurodė, kad į vidų patekta per išdaužytą langą, šukių buvo pilnas kambarys. Patvirtino, kad kraujo tikrai buvo, matė dėmes ant palangės ir abiejose patalpose, tačiau kraujo kvapo nebuvo. Pažymėjo, kad jis neturi kaltinamajam jokių pretenzijų, tik nori, kad daugiau pas jį nelįstų.
Liudytojas J. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo apiplėštas namukas R. Š. ir ten jis kaltas buvo truputį. Nurodė, kad ten buvo pavogti du buteliai vyno, butelis konjako. S. S. sakė, kad buvo įlindęs. Nurodė, kad jis jį vaišino vieną kartą ir sakė, kad paėmė iš Š. Dar A. K. jo palatoje vaišino. Patvirtino, kad žino jog paėmė du butelius vyno ir konjako butelį. Parėjęs vaišino visus, sakė, kad apvogė tą namuką ir, kad antrą kartą lys. Nurodė, kad kaltinamasis jam pasakojo, jog langą išdaužė ir viską kambaryje rado. Nurodė, kad kaltinamasis ranką buvo susižeidęs, kai tą langą daužė. Patvirtino, kad tada grįžo su kruvina ranka ir vynu. Nurodė, kad apie meškeres nieko nežino, nes nesigyrė. Patikslino, jog žino, kad kaltinamasis pirmą kartą buvo įlindęs į sodybą, o po to jis buvo į Žiegždrius išvežtas, tai nežino, ar buvo antrą kartą vogta. Nurodė, kad vaišino vynu pavasarį, orai buvo karšti, tačiau neatsimena, koks mėnuo buvo. Patvirtino, kad nežino, kas antrą kartą apvogė tą sodybą, taip pat nežino ar meškeres kas pardavinėjo, nes jis ne žvejys.
Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis tiktai girdėjo, jog kambariokai V. ir S. parėjo pavasarį ar vasarą, iš antro sykio langą išdaužė su akmeniu. Jam davė vyno išgerti ir konjako butelį „Grand“ parsinešė, sakė, kad iš Šato ima, o Šatas vyno nelaiko, todėl jam kilo įtarimas. Mano, kad tas vynas buvo iš Š. sodybos. Nurodė, kad V. jam nenorėjo duoti to vyno, bet S. vis tiek įpylė, tačiau konjako „Grand“ nedavė. Daugiau jokių daiktų nematė, tik vyną. Patvirtino, kad girdėjo, jog akmeniu iš antro karto ėjo išmušti, tai buvo tada, kai V. į Marių ligoninę išvežė. Nežino, kiek laiko praėjo ir kiek kartų sodyba buvo apiplėšta.
Liudytojas Ž. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad tą sykį važiavo į įvykį, kur buvo apiplėšta kaimo turizmo sodyba ant Nemuno kranto, tiksliai neatsimena adreso. Buvo įsilaužta į gyvenamąsias ir ūkines patalpas. Pamena, kad langas buvo išdaužytas, buvo pavogtos meškerės, alkoholio turbūt buvo išgerta. Kiek pamena, tai avalynės pėdsakai ir kraujo buvo. Kraujo buvo ten, kur stiklas buvo išdaužtas ir ant palangės turbūt. Nurodė, kad į visus pastatus buvo įsibrauta. Langas ar vitrina buvo išdaužyta gyvenamajame sektoriuje. Sunku pasakyti, ar kraujo mėginiai buvo imami visur, čia pagal įvykio aplinkybes rasta būna. Nurodė, kad daugiausiai imama ten, kur aiškiausi tų pėdsakų fragmentai būna.
Teisėja pagarsino apžiūros protokolo dalį, kurioje kalbama apie kraujo pėdsakus. Liudytojas Ž. S. nurodė, kad negali paaiškinti, kodėl neatitikimas tarp nukentėjusiojo parodymų ir apžiūros protokolo yra. Nurodė, kad kiek iš praktikos būna, jeigu įvykis forminamas, tai surašoma apžiūra, paimamas protokolas ir apklausa. Jeigu nukentėjusysis nurodęs taip, tai taip ir buvo. Jeigu apžiūros protokole nėra nurodyta, tai čia pareigūno nekompetencija. Nurodė, kad kaip būtent į ūkinį pastatą patekta, kiek pamena, buvo pėdsakų fragmentai tie patys abiejuose pastatuose. Pamena, kad pėdsakai buvo abiejuose pastatuose, o ten kur aiškiausias pėdsako fragmentas, ten buvo padarytos atliejos. Negali įvardinti, ar buvo pėdsakų kraujas šviežias. Kiek pamena, tai alkoholis buvo iš gyvenamo namo, o meškerės iš ūkinio sektoriaus pavogti. Kiek pamena, tai įvardino, kad kažkur aplinkui gyvenantis, neseniai grįžęs iš įkalinimo įstaigos asmuo. Patvirtino, kad buvo avalynės pėdsakai imami. Įvertinama situacija, kad jeigu atliejos bus aiškios, tai bus galima jas panaudoti tyrimui. Jeigu jos neaiškios, tada jos nedaromos. Nepamena, ar jos buvo daromos šiuo atveju, tai turi apžiūros protokole atsispindėti. Nurodė, kad pagal aplinkybes imami kraujo mėginiai. Jeigu atsispindi apžiūros protokole, kad imta iš tos patalpos, kur buvo įvardinta, tai buvo ir paimta iš tos patalpos, o iš kitos patalpos nebuvo paimta. Nurodė, kad gali būti tikimybė, jog neužfiksavo kraujo pėdsakų kitoje patalpoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas laiko, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina kaltinamojo S. S. kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo. Kaltinamojo S. S. kaltę įrodo ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:
- 2015-05-08 protokolas - pareiškimas, kuriuo R. P. pranešė, kad 2015-05-08, apie 17.30 val., atvykęs į jam priklausančią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), rado išdaužtą pirties pastato langą, per jį buvo patekta į vidų, o iš vidaus pavogtos 7 meškerės su ritėmis, pavadinimų ir ypatingų žymių nepamena. Visos meškerės buvo teleskopinės. Dėl pavogtų meškerių su ritėmis jam padaryta 300 eurų turtinė žala. Atėjęs į gyvenamąjį namą, rado išdaužtą lango stiklą, per kurį buvo patekta į namo vidų, kur iš spintelės dingęs vyno 0,5 litro butelis, pavadinimo nepamena, vertė 5 eurai ir 1 1itro stiklinis butelis su naminiu vynu, vertė 5 eurai. Daugiau niekas iš sodybos nebuvo pavogta, nors buvo ir daugiau vertingų daiktų. Turtas nedraustas. Dėl vagystės padaryta bendra 310 eurų turtinė žala, dėl dviejų langų išdaužtų stiklų padaryta 50 eurų turtinė žala. Bendra dėl įvykio padaryta 360 eurų turtinė žala (1 t., b. 1. 8);
- įvykio vietos apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuota, jog įvykio vieta yra R. P. sodyba, esanti adresu: (duomenys neskelbtini) bei foto lentelės, kuriomis užfiksuota - išdaužto lango stiklo vaizdas, patalpų, iš kurių buvo pavogtos meškerės, du vyno buteliai, vaizdas. Atliekant gyvenamojo namo apžiūrą, namo viduje, ant medinio stalelio paviršiaus buvo rastos raudonos spalvos dėmės, kurios buvo nuimamos ir supakuojamos. Trys tamponai su raudonomis dėmėmis buvo išsiųsti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui, ištyrimui. Taip pat atliekant gyvenamojo namo apžiūrą, buvo paimtos išdaužto lango stiklo šukės ant kurių palikti galimai rankų pėdsakai bei pilkos spalvos akmuo, kuriuo galimai buvo išdaužtas pastato langas (1 t., b. 1. 10-15, 16-21);
- specialisto išvada, kurioje nurodoma, jog ant tyrimui pateiktų trijų tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2015-05-08 apžiūrint įvykio vietą name, esančiame (duomenys neskelbtini), rasta vieno vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Atlikus objektų DNR tyrimą, genotipas DNR registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR registre nurodyti: S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. 1. 40-41, 42);
- specialisto išvada, kurioje nurodoma, jog ant pateiktų 8 stiklo šukių, vienas piršto antspaudas buvo tinkamas asmeniui identifikuoti, kiti likę- netinkami. Patikrinus tinkamą identifikuoti asmens piršto pėdsaką, jis buvo patikrintas Daktiloskopinių duomenų registre, tačiau asmuo nenustatytas. Paėmus S. S. ir nukentėjusiojo R. P. lyginamuosius pirštų antspaudus ir išsiuntus į Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrą, gauta išvada, kad ant stiklo šukių rasti asmens pirštų pėdsakai palikti ne S. S. ir ne R. P., o kito asmens, (b. 1. 49-50, 58-59);
- Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2017-02-08 – 2017-03-21 ekspertizės aktas, Nr. 79TPK-2/2017, kuriame nurodyta, kad S. S. jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl psichikos būklės jis galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį (savo veiksmų esmę) ir valdyti savo veiksmus. S. S., atsižvelgus į jo amžių bei jam būdingus individualius psichologinius ypatumus, byloje nagrinėjamo įvykio metu galėjo ir šiuo metu gali teisingai suvokti jam inkriminuojamų veiksmų pobūdį ir reikšmę bei galimas jų pasekmes. S. S. šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga ir nėra laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, jam diagnozuojamas asocialaus tipo asmenybės sutrikimas, priklausomybės nuo alkoholio sindromas, lengvas kognityvinis (pažinimo) sutrikimas, dėl kurių jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, duoti objektyvius paaiškinimus ir dalyvauti teismo posėdyje. S. S. dėl dabartinės psichikos būsenos nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių. S. S. būdingos individualios psichologinės ypatybės neturėjo esminės įtakos jo elgesiui byloje nagrinėjamų įvykių metu (2 t., b. l. 149-155).
BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad S. S. įvykdė nusikalstamą veiką, kadangi jis tyčia, suvokdamas savo neteisėtų veiksmų pobūdį ir pavojingumą, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išdauždamas sodybos, priklausančios R. P., langus, įsibrovė per juos į vidų ir slapta iš patalpos pagrobė kitam asmeniui, tai yra R. P. priklausančius daiktus. Nors S. S. bylos nagrinėjimo metu prisipažino tik dėl to, kad išdaužė pastatų langus ir tvirtino, jog jokių daiktų iš ten neėmė, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, jog įvykio metu iš jo buvo pavogti daiktai (7 vnt. meškerės ir 2 buteliai vyno), dėl kurių S. S. neprisipažino.
Teismas pagrįstai mano, kad nukentėjusiojo dingusius daiktus pavogė S. S.. Pats kaltinamasis S. S. pripažino, kad ėjo į R. P. sodybą, kad su akmeniu išdaužė dviejų pastatų langus, kad buvo patekęs į patalpos vidų, ieškojo kokių nors daiktų, žiūrinėjo spintelėse. Kaltinamasis taip pat patvirtino, kad tuo metu susižeidė ranką į stiklo šukes ir jam bėgo kraujas. Nukentėjusysis R. P. patvirtino, kad kraujo buvo abiejose patalpose, tai yra ir toje, kur buvo sudėtos meškerės ir toje, kur buvo laikomas pavogtas vynas. Taip pat nukentėjusysis patvirtino, kad po kaimyno skambučio, kuris jam pranešė, jog yra išdaužtas jo sodybos langas, jis iš karto atvažiavo į sodybą, po to atvyko ir policija. Todėl akivaizdu, kad per šį laiką niekas kitas negalėjo įsibrauti į R. P. sodybą.
Įvykio aplinkybes patvirtino ir byloje dalyvavę liudytojai. Iš liudytojo J. V. parodymų matyti, kad kaltinamasis S. S. pats jam sakė, jog buvo įlindęs į minėtą sodybą ir žino, kad paėmė du butelius vyno ir vieną butelį konjako. Taip pat nurodė, kad kaltinamasis jį vaišino vynu, sakė, kad apvogė tą namuką ir, kad antrą kartą dar eis ten vogti. Patvirtino, kad kaltinamasis S. S. tada grįžo su kruvina ranka ir vynu. Iš liudytojo A. K. matyti, kad S. S. jį vaišino vynu bei patvirtino, kad girdėjo, kaip S. S. kalbėjo, jog akmeniu iš antro karto ėjo išmušti lango stiklą. Iš specialisto išvados (1 t., b. 1. 40-41, 42) matyti, kad atlikus objektų DNR tyrimą, genotipas DNR registre sutapo su S. S. genotipu.
Taigi, nors kaltinamasis kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažino ir nurodė, kad po įsibrovimo į patalpą, jis nieko nepavogė ir tik apžiūrėjęs sodybą grįžo atgal, teismas tokią kaltinamojo poziciją laiko gynybine taktika siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes kaltinamojo kaltė neabejotinai yra įrodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) nustatyta tvarka byloje surinktais tiesioginiais įrodymais: nukentėjusiojo R. P., liudytojų J. V., A. K. parodymais bei kitais byloje surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais.
Atsižvelgiant į bylos duomenis, akivaizdu, kad kaltinamasis S. S. į nukentėjusiojo R. P. sodybą įsibrovė su tikslu pavogti vertingų daiktų, o ne tik apžiūrėti kitam asmeniui priklausančių patalpų ir nieko neimti. Taigi, įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo S. S. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Teismas pažymi, kad esant vagystę kvalifikuojančiam požymiui – įsibrovimui į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, pavogto turto vertė veikos kvalifikavimui įtakos neturi.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo S. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.
Dėl bausmės skyrimo
Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Skiriant bausmę kaltinamajam S. S. būtina atsižvelgti į tai, kad jis įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką – apysunkį nusikaltimą. Nusikalstama veika padaryta turtinė žala, kuri neatlyginta. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas, į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų baudžiamajame kodekse numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikaltimas padarytas siekiant pasipelnyti; į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis teistas vienuolika kartų už įvairių nusikalstamų veikų padarymą, taip pat už baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams bei už BK 178 straipsnio 2 dalį, administracine tvarka baustas penkiolika kartų, informacijos apie daugelį paskirtų piniginių nuobaudų sumokėjimą nėra, kas leidžia teigti, jog skiriamos ir iki šiol nesumokėtos baudos jokio poveikio nedaro ir joms keliamų tikslų nepasiekia, nedirbantis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas.
Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos, arešto, laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės. S. S. įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, įvykdytas nusikaltimas pripažintinas baigtu. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog S. S. suvokė atliekantis neteisėtus veiksmus ir juos vykdė, tai parodo kaltinamojo požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir jų ignoravimą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra nedirbantis, jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, pajamų negauna, informacijos apie administracinių nuobaudų sumokėjimą nėra, teismas sprendžia, kad pagal dabartinę jo finansinę situaciją kaltinamasis neturėtų galimybės įvykdyti piniginės baudos bausmės. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neturinti nuolatinės gyvenamosios vietos, slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, neatvykdavo į teismo posėdžius, jam buvo paskelbta paieška, gyveno įvairiose vietoje (senelių globos namuose, nakvynės namuose) teismas mano, jog netikslinga skirti laisvės apribojimo bausmę, kadangi tokios bausmės kaltinamasis galimai nevykdytų ir ji nepasiektų bausmei keliamų tikslų. Teismas pažymi, kad arešto bausmė kaltinamajam taip pat neskirtina, nes įstatymu nustatytas maksimalus 90 dienų terminas, teismo nuomone, atsižvelgiant į asmens teistumus, nenubaustų nusikalstamą veiką padariusio asmens ir nepaveiktų jo, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė.
Taigi, padaryto nusikaltimo pavojingumas, kaltinamojo asmenybė, socialinė padėtis leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti už padarytą nusikaltimą skiriant laisvės atėmimo bausmę. BK 61 straipsnis įpareigoja skiriant bausmę atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. S. S. veiksmuose atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje yra nurodyta laisvės atėmimo dydžio riba – iki šešerių metų. S. S. yra teistas vienuolika kartų, tačiau teistumai išnykę, taip pat atsižvelgiant į pavogtų daiktų vertę, teismas konstatuoja, kad jam skirtina žymiai mažesnė negu numatytą vidurkį atitinkantis laisvės atėmimo terminas, tai yra 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Kaltinamajam S. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 105-106), kuri Šakių rajono apylinkės teismo 2016-02-11 nutartimi palikta nepakeista (t. 1, b. l. 159-160). Šakių rajono apylinkės teismo 2016-05-31 nutartimi S. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pakeista į suėmimą (2 t., b. l. 43-44). Šakių rajono apylinkės teismo 2016-12-06 nutartimi S. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti ir nustatytas 2 (dviejų) mėnesių suėmimo terminas, kuris skaičiuojamas nuo S. S. sulaikymo dienos (b. l. 2 t., b. l. 72-74). Šakių rajono apylinkės teismo 2017-02-02 nutartimi S. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2017-02-05 (2 t., b. l. 125-127). Suėmimo terminas baigėsi 2017-04-05.
Vadovaujantis BPK 65 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas S. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-12-05 iki 2015-12-07 (2 dienos) (1 t., b. l. 97-98), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1).
Vadovaujantis BPK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas S. S. suėmime išbūtas laikas nuo 2016-12-06 iki 2017-04-05 (4 mėnesiai), vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1).
Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų
Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t.y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatytos visos minėtos aplinkybės, todėl, jei bent į vieną iš nurodytų klausimų atsakoma neigiamai, civilinis ieškinys turi būti atmestas.
Nukentėjusysis R. P. pareiškė 360 Eur civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo (b. l. 30, 31). Pareiškime nurodė, kad jam padaryta 360 Eur turtinė žala, kadangi dėl dingusių 7 vnt. meškerių padaryta 300 Eur žala, dėl dviejų vyno butelių – 10 Eur žala ir dėl dviejų išdaužytų langų stiklų – 50 Eur žala. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad R. P. žalą patyrė dėl tyčinės S. S. nusikalstamos veikos, turtinė žala neatlyginta, todėl pareikštas civilinis ieškinys 360 Eur sumai tenkintinas visiškai.
Teismui pateiktos 2016-05-31, 2016-12-19, 2017-01-09, 2017-01-27, 2017-03-29 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, pagal kurias teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą S. S. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 1147,99 Eur advokato užmokestis (2 t., b. l. 38, 85, 99, 120, 156). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis nedirba, jokio turto neturi, be to, atsižvelgiant į tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę pasinaudoti advokato paslaugomis tokioje padėtyje, kai kaltinamasis yra suimtas, kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui, nepaisant ir jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei vadovaujantis teismų praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-322/2014), teismas sprendžia, jog kaltinamasis nėra pajėgus apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jų nepriteisia.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Nuosprendžiu turi būti išspręstas klausimas dėl daiktų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai (BPK 94 straipsnis).
Daiktai: akmuo -1 vnt., supakuotas pakuotėje Nr. 202437 ir stiklo šukės, supakuotos pakuotėje Nr. 202500 - nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-12-05 iki 2015-12-07 (2 dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1).
Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. gruodžio 6 d. iki 2017 m. balandžio 5 d. (4 mėnesius), vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1).
Nukentėjusiojo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš S. S. priteisti 360 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.
Daiktus: akmenį - 1 vnt., supakuotą pakuotėje Nr. 202437 ir stiklo šukes, supakuotas pakuotėje Nr. 202500, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus išlaidų iš S. S. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.