Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-1712-935/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48311-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.1., 1.2.27.1.

2016 m. gruodžio 13 d.

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lenkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dešimties klasių išsilavinimo, nedirbanti, išsiskyrusi, teista penkis kartus:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams;Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalį 6 MGL (650 Lt) dydžio bauda;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 3, 4, 9 dalimis bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. liepos 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis bei paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams bei 5 MGL (650 Lt) bauda;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkiems mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, skirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 7 d. nuosprendžiu skirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams ir vienuolikai mėnesių bei 5 MGL (650 Lt) bauda,

V. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nedirbantis, išsiskyręs, teistas penkis kartus:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2000 m. birželio 7 d. pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį ir 278 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams su ½ turto konfiskavimu;Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vienuolikai mėnesių su ¼ turto konfiskavimu; Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams,

kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Č. ir V. T., veikdami kartu, 2015 m. rugpjūčio 28 d., apie 17.08 val., būdami neblaivūs (V. Č. nustatytas 1,72 promilių neblaivumas, o V. T. 2,50 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, UAB „Vilniaus viešasis transportas“ autobuse Nr. 2G, stovėjusiame „Gerosios Viltes“ stotelėje, esančioje Savanorių pr. 68, Vilniuje, pastūmę kontrolierę D. B., keikėsi necenzūriniais žodžiais ir įžeidinėjo D. B., po kontrolierės nurodymo nustoti ją įžeidinėti ir pasižymėti bilietus, išlipo pro priekines autobuso duris, tada kontrolierei D. B. toliau atliekant savo pareigas bei priėjus prie vidurinių autobuso durų, V. Č. įšoko atgal į autobusą ir kumščiu sudavė šiai žemiau krūtinės, o kita ranka bandė sugriebti už kaklo, tačiau nesugriebė, nes V. Č. nuo D. B. patraukė į šalį į pagalbą atėjęs SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vairuotojas-kontrolierius V. D., tuomet minėtoje stotelėje V. T. pribėgo prie D. B. ir rankomis bandė suduoti smūgius į šios veidą, bet nepataikė ir tyčia nemažiau kaip tris kartus spyrė į šios kojas, tuomet į pagalbą atėjusiam SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vairuotojui-kontrolieriui M. Š. paėmus ją už rankos nemažiau kaip du kartus spyrė šiam į kojas, o už kelių minučių vėl pamačiusi D. B. leidosi bėgti prie jos ir keikdamasi necenzūriniais žodžiais mosikavo rankomis prieš šios veidą ir nemažiau kaip du kartus spyrė į šios kojas, taip veikdami kartu bendrais veiksmais įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, panaudodami fizinį smurtą padarė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis šlaunyse ir dešinėje blauzdoje.

Šiais savo veiksmais V. Č. ir V. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu V. Č. parodė, jog kartu su sugyventine V. T. įvykio dieną (galimai 2015 m. rugpjūčio 28 d.) buvo Vingio parke. Parke susitiko sugyventinės draugę, nuėjo pas šią į svečius, kur vartojo alkoholį. Tuomet susiruošė važiuoti namo, nuėjo į stotelę „Gerosios Vilties“, kur sutiko draugų, laukė autobuso. Stotelėje apie 17.00 val., sustojus autobusui, į autobusą visų pirma leido įlipti kontrolierei. Tuomet jį kažkas pastūmė, kadangi buvo spūstis, ir jis pastūmė kontrolierę. Kontrolierė pavadino jį ir sugyventinę narkomanais, taip pat pavadino sugyventinę prostitute. V. Č. nurodė, jog jį toks kontrolierės elgesys supykdė, todėl jis nepagarbiai pasisakė apie šios figūrą. Kontrolierė kaltinamąjį ir jo sugyventinę išstūmė iš autobuso, pasakė eiti kartu prie autobusiuko. Tuo metu, kai įvyko konfliktas, jis buvo įlipęs į autobuso vidų, stovėjo už kontrolierės, kuri buvo prie vairuotojo, bilieto dar nebuvo įsigijęs, V. T. stovėjo už jo. Priėjus prie autobusiuko, kontrolierė griebė V. T. už plaukų ir juos tampė. V. Č. teigė, kad jis pareikalavo nutraukti tokius veiksmus. Tuomet vienas kontrolierius sugriebė jį ir pasakė, kad jis stovėtų. Kontrolierė sugyventinę už plaukų tampė beveik penkias minutes. Kažkas iškvietė policiją. Iki sugyventinės jis nespėjo prieiti, todėl jos negynė. V. Č. negalėjo nurodyti, ar kontrolierė bendravo su sugyventine. Jis ėjo joms iš paskos. Po to, kai buvo išstumtas iš autobuso, į šį autobusą dar kartą nebuvo įlipęs.

Teisiamojo posėdžio metu V. T. nurodė, jog viskas įvyko 2015 m. rugpjūčio 28 d. Ji su V. Č. buvo Vingio parke, susitiko su draugais, truputį išgėrė. Vėliau ketino važiuoti namo, laukė autobusų stotelėje autobuso. Kontrolierė į autobusą įlipo pirma, ji stovėjo prie komposterių. V. Č. paėjo šiek tiek į priekį. Žmonės pradėjo spaustis vienas prie kito. Kontrolierė atsisukus pasakė, jog V. Č. yra narkomanas, o kaltinamoji yra prostitutė. Tuomet jie visi apsižodžiavo, kontrolierė jų paprašė išlipti iš autobuso. Kontrolierė nurodė eiti prie kontrolierių mikroautobusiuko. V. T. nurodė, jog vėl apsižodžiavo su kontroliere, kuri ją griebė, tampė, apdraskė. Tuo metu V. Č. buvo paėjęs į šoną, jį griebė kontrolierius ir laikė už kaklo. V. T. nurodė, jog kontrolierei įspirti negalėjo, kadangi ši buvo su plačiomis kelnėmis, nepasiekė. Ji tik bandė nuo kontrolierės atsispirti, nes buvo laikoma už plaukų. Kontrolierių tikriausiai buvo penki, t. y. dvi moterys ir trys vyrai. Kontrolierė išstūmė kaltinamąją ir V. Č. iš autobuso. V. T. teigė, kad kontrolieriai sekė paskui juos, tačiau kodėl jie taip elgėsi, paaiškinti negalėjo. Išlipus iš autobuso prasidėjo apsižodžiavimas. Necenzūrinius žodžius vartojo tiek ji, tiek kontrolierė. Kas kvietė policiją, nežino. Iki atvažiuojant policijai, visą laiką matė kontrolierę, nematė, kad ši kviestų policiją.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. B. parodė, jog 2015 m. rugpjūčio pabaigoje apie 17.00 val. buvo vykdoma viešojo transporto kontrolė stotelėje „Gerosios Vilties“. Viena kolegė dirbo mikroautobusiuke, o nukentėjusioji su kitais kolegomis dirbo lauke. Atvykus autobusui, ji įlipo pro priekines autobuso duris. Nematė, kas stovėjo už jos. Atsisuko tik tuomet, kai išgirdo įžeidžiančius žodžius bei buvo pastumta. D. B. teigė, jog ji nurodė įžeidimus pasakiusiems asmenims įsigyti bilietus, kadangi jie dar to nebuvo padarę. Tiems keleiviams toks nurodymas nepatiko, jie nenusipirkę bilietų išlipo iš autobuso. Nukentėjusioji tvirtino, jog ji toliau dirbo savo darbą, t. y. tikrino bilietus. V. Č. priėjo prie vidurinių durų, sudavė nukentėjusiajai vieną smūgį į krūtinę, kai ši dar buvo autobuse. Nuo smūgio įskilo dėklas, kuriame buvo tarnybinis pažymėjimas. Tuomet V. Č. bandė sugriebti nukentėjusiajai už kaklo, tačiau sugriebė už marškinių. Nukentėjusioji teigė, jog ji sušuko, ir tuomet atbėgo V. D. bei iš nugaros atitraukė V. Č., jį nuvedė į šalį. Ji nebuvo baigusi tikrinti bilietų, kai V. Č. ją užpuolė. Tuo metu V. T. rėkė, įžeidinėjo kolegas bei nukentėjusiąją. D. B. nurodė, jog ji iškvietė policiją ir nuėjo prie tarnybinio automobilio. Prie jos pribėgo V. T. ir pradėjo ją spardyti. V. T. nuo nukentėjusiosios atitraukė M. Š.. V. T. buvo laikoma už rankų, kuomet apsiramino, ji buvo paleista. Kai nukentėjusioji nuėjo nuo tarnybinio automobilio ir priėjo arčiau V. T., ši vėl puolė, spardėsi. Nukentėjusioji sugriebė V. T. už rankų ir nuo savęs nulenkė link žemės. Prie jų vėl pribėgo M. Š., kuris sulaikė V. T.. V. T. bandė suduoti rankomis smūgius į veidą ir į kūną, nepavykus pataikyti, ji pradėjo spardytis. Autobuso keleiviai buvo pasibaisėję kaltinamųjų veiksmais, kažkas ragino juos nusiraminti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. T. parodė, jog įvykio dieną atsimena, kadangi tą dieną yra jo gimtadienis. Prieš įvykį susiskambino su V. Č., susitarė susitikti Savanorių prospekte. Susitikę nusprendė važiuoti į senamiesčio pusę. Kartu su V. Č. ir V. T. perėjo gatvę. Perėjus gatvę liudytojas atsiliko nuo V. Č. ir V. T., kurie įlipo į autobusą. Kas vyko viduje, nežino, kadangi jis pats nespėjo į jį įlipti. Po kiek laiko V. Č. ir V. T. išlipo iš autobuso kartu su kontrolieriais. Kontrolierė pravardžiavo V. T., ją vadino prostitute ir narkomane. Liudytojas teigė, jog jis atsisuko pažiūrėti į V. Č., tuomet vėl pažiūrėjo į moteris ir pamatė, kad jos viena kitai laiko už plaukų. Kuri moteris pradėjo muštynes, nežino. Vienas kontrolierius V. Č. laikė paėmęs už gerklės. Liudytojas nurodė, kad V. Č. ir V. T. į autobusą įlipo pro priekines duris. Kartu su V. T. ir V. Č. iš autobuso per priekines duris išlipo keturi kontrolieriai. Kontrolieriai V. Č. ir V. T. nuvedė į skirtingas puses. Kontrolierius V. Č. laikė viena ranka suėmęs už gerklės. V. Č. nieko nedarė, gal ką ir sakė, tačiau nesikeikė. Vienas kontrolierius įvykį filmavo telefonu. Kiti kontrolieriai nebandė išskirti kontrolierės ir V. T.. Jos stovėjo susikibusios už plaukų tol, kol atvažiavo policija. Tuo metu, kai V. T. ir V. Č. išlipo iš autobuso, jie ginčijosi su kontrolieriais, kodėl ginčijosi, nežino. Su V. Č. buvo susitikęs po įvykio, šį įvyki aptarė.

Teisiamojo posėdžio metu V. S. parodė, jog 2015 metų vasaros pabaigoje ji buvo susitikusi su V. T. ir V. Č.. Ji su V. T. išgėrė šampano, pasėdėjo, tuomet nutarė važiuoti namo. Nuėjo į viešojo transporto stotelę. Stotelėje susitiko E. F., su kuria pašnekėjo. Matė, kaip V. T. ir V. Č. išmetė iš autobuso. Matė, jog vienas kontrolierius V. Č. paėmė už kaklo, o kontrolierė paėmė V. T. už plaukų ir pradėjo tampyti. Liudytoja teigė, jog prie V. Č. ir V. T. ji nėjo, kadangi buvo chaosas. V. Č. ir V. T. buvo nuvesti prie kontrolierių autobusiuko. Liudytoja teigė, jog iki stotelės ėjo kartu su V. T., V. Č. ir dar viena pažįstama. Liudytoja negalėjo nurodyti, ar stotelėje ilgai reikėjo laukti autobuso. Matė, kai V. T. ir V. Č. įlipo į autobusą, taip pat matė, kad jie tarsi buvo išmesti iš autobuso. V. Č. ir V. T. kartu su dviem kontrolieriais, kurie galimai išlipo pro vidurines autobuso duris, ėjo link mikroautobusiuko. Vienas kontrolierius netikėtai griebė V. Č. už kaklo, kontrolierė pradėjo vadinti V. T. prostitute ir narkomane, griebė ją už plaukų ir pradėjo tampyti. V. Č. kontrolierės prašė paleisti V. T.. V. T. kontrolierei nieko nedarė. Kas kvietė policiją, nežino. Tampymas už plaukų truko gal 5-6 minutes. Visą įvykį matė iš 15-20 metrų. Kaip buvo kviečiama policija, galėjo girdėti E. F., kadangi ji stovėjo šalia. Stotelėje matė ir A. T..

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. F. nurodė, jog įvykis buvo vasaros pabaigoje, rugpjūčio gale. Liudytojas teigė, kad stovėjo stotelėje „Gerosios Vilties“, matė, kaip V. Č. ir V. T. išlėkė iš autobuso. Moteris laikė V. T. už plaukų, o kontrolierius laikė V. Č. už gerklės. Pro kurias duris išlėkė V. T. ir V. Č., tiksliai nematė, kadangi stovėjo autobuso gale. Kontrolieriai iškvietė policiją. V. T. ir V. Č. išlėkus iš autobuso, įvyko kažkoks susistumdymas, kontrolieriai juos puolė. Iš karto prie autobuso kontrolierius V. Č. sugriebė už gerklės, o kontrolierė griebė V. T. už plaukų. Su V. S. nebendravo, tik pasisveikino. Kur įvykio metu buvo V. S., nematė, kadangi stebėjo konfliktą. Prisimena tik tai, kad V. T. ir V. Č. išlėkė iš autobuso, V. T. buvo tampoma už plaukų, o V. Č. buvo sugriebtas už kaklo. Tuo metu, kai V. T. buvo tampoma už plaukų, ji priešinosi, tačiau nieko padaryti negalėjo. Po to, kai konfliktas aprimo, buvo priėjusi prie V. T. ir pasakė, jog viską matė. Kontrolieriai išlipo paskui V. T. ir V. Č.. Netinkamą kontrolierių elgesį matė jau ne pirmą kartą. Įvykio vietoje matė ir A. T.. Konflikto metu tarp V. Č. ir V. T. buvo apie metrą, gal kiek daugiau. Kas, kam, ką sakė, negirdėjo, kadangi nuo įvykio vietos stovėjo apie 20-30 metrų. V. S. stovėjo priešingoje pusėje, apie 15 metrų nuo įvykio vietos. Vienas vyras galimai įvykį filmavo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. Š. parodė, jog viskas įvyko maždaug prieš metus, galimai rugpjūčio 28 dieną. Tą dieną su kolegomis D. B., L. L. ir V. D. tikrino viešąjį transportą sustojime „Gerosios Vilties“ link stoties. Stovint sustojime girdėjo, kaip jie buvo įžeidinėjami. Liudytojas teigė, jog atvažiavus autobusui ar troleibusui, jis į transporto priemonę įlipo pro vidurines duris, V. D. pro galines duris, o D. B. pro priekines duris, L. L. buvo tarnybiniame automobilyje. Paskui D. B. įlipo kaltinamieji. Jau tuo metu girdėjo keiksmus. Liudytojas paaiškino, jog tik atsidarius durims jis užfiksavo pažeidėją, su juo iš karto nuėjo iki tarnybinio automobilio. Girdėjo šūksnius stotelėje, todėl paskubėjo grįžti atgal. Matė, kad prie vidurinių durų V. Č. pastūmęs D. B. trenkė jai į pilvo sritį. Tuomet nuo galinių durų pribėgo V. D.. V. D. sugriebė V. Č. už rankų bei juosmens. Visi kartu išlipo pro vidurines duris. V. Č. buvo prašoma nusiraminti, jis buvo prilaikomas, tačiau jis keikėsi, norėjo suduoti D. B.. Kontrolieriai kartu su V. Č. ėjo tolyn nuo stotelės, link tarnybinio automobilio. V. D. prilaikė V. Č., kadangi šis elgėsi agresyviai. Liudytojas teigė, kad jam kartais reikėdavo prieiti ir padėti prilaikyti V. Č.. Tuomet V. T. puolė D. B., ji norėjo sugriebti D. B. už plaukų, suduoti smūgį į veidą. D. B. laikė V. T. už rankų, todėl ši negalėjo jai suduoti rankomis ir spardė kojomis. V. T. D. B. įspyrė nemažiau nei tris kartus. Liudytojas nurodė, jog jis pribėgo padėti D. B., atitraukė V. T. nuo nukentėjusiosios. Atitraukus kaltinamąją nuo D. B., ją laikė už rankų, kadangi nenorėjo, jog jam būtų suduoti smūgiai, tačiau kaltinamoji jam kelis kartus įspyrė. Liudytojas nurodė nukentėjusiajai kviesti policiją. Tuo metu, kai jis padėjo D. B., V. Č. pasidarė agresyvesnis, todėl jis nubėgo padėti V. D., o tuo metu V. T. vėl puolė nukentėjusiąją. Tarp V. Č. ir V. T. buvo apie keturių metrų atstumas. Policiją iškvietė D. B.. Nukentėjusiajai smūgis buvo suduotas autobuse, V. Č. taip pat buvo autobuse, palipęs kelis laiptelius. M. Š. nurodė, jog jis filmavo įvykio pabaigą, tačiau tuo metu jau buvo viskas aprimę, buvo atvykusi policija. V. T. D. B. užpuolė netoli tarnybinio automobilio. Konfliktas įvyko dėl keiksmažodžių, kaltinamieji labai norėjo užkabinti nukentėjusiąją, necenzūriniai žodžiai prasidėjo dar neatvykus viešajam transportui. V. Č. bandė ištrūkti ir grasino nukentėjusiajai. Ką nukentėjusioji sakė V. T., negirdėjo. Buvo bandoma apraminti V. T., tačiau ši vis tiek puldavo D. B.. Tuo metu, kai V. Č. sudavė D. B., ji stovėjo nugara į vairuotojo pusę, nukentėjusioji ir kaltinamasis stovėjo šonu į liudytoją. Ar buvo sulaužytas D. B. pažymėjimas, nematė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. D. parodė, jog tikrino viešąjį transportą stotelėje „Gerosios Vilties“. Dirbo kartu su M. Š., D. B. ir L. L.. Į atvažiavusį autobusą jis įlipo pro galines duris, M. Š. pro vidurines, o D. B. pro priekines. Keiksmažodžius girdėjo jau tuo metu, kai dar nebuvo atvažiavęs autobusas, tačiau, kas taip elgėsi, negali nurodyti. Pradėjus patikrinimą, autobuso priekyje girdėjosi šūksmai, keiksmažodžiai. Triukšmas buvo visą laiką, kol buvo autobuse. Tuomet išgirdo, kad prasidėjo barnis, grumtynės. Nutraukė keleivių tikrinimą, pribėgo prie vidurinių durų ir pamatė, kaip V. Č. tarpduryje buvo D. B. sugriebęs už liemenės ir pažymėjimo. Liudytojas nurodė, kad jis sugriebė V. Č. ir atitraukė nuo D. B.. Visi išlipo iš autobuso. V. Č. bandė brautis prie D. B., keikėsi. V. Č. laikė, kad šis negalėtų sužaloti kolegės. V. Č. elgėsi agresyviai, kol atvažiavo policija. Moteris taip pat elgėsi agresyviai, ji keikėsi. Tarp D. B. ir V. T. taip pat vyko kažkoks konfliktas. Kokios grumtynės vyko tarp moterų, negali nurodyti, kadangi buvo susikoncentravęs į V. Č.. Liudytojas teigė, kad D. B. kažką sušuko, kvietė pagalbos, buvo riksmas, nebuvo eilinis kolegos pakvietimas, todėl jis šoko ir nuskubėjo ten, kur vyko konfliktas. Autobuse girdėjo, kad aplinkiniai reiškė nepasitenkinimą dėl kaltinamojo veiksmų.

Teisiamojo posėdžio metu L. L. parodė, jog ji nežino, dėl ko įvyko konfliktas. Įvykio metu ji buvo tarnybiniame automobilyje kartu su kitais pažeidėjais, rašė protokolus. Ji įvykio nelabai matė. Ji girdėjo riksmus bei šauksmus prie tarnybinio automobilio. Prisimena, kad D. B. su kita moteriške stumdėsi. Kita moteris D. B. sakė atstoti. Moteris bandė pastumti D. B., tačiau ar nukentėjusioji buvo pastumta, nematė. Moteris vartojo keiksmažodžius. Vyriškus balsus taip pat girdėjo. Kolegos bandė kviesti policiją, apraminti asmenis. Liudytoja teigė, jog nematė, kad kas nors kam nors būtų sudavęs smūgius. Po įvykio D. B. iš karto sakė, kad jai skauda krūtinės/pilvo srityje, sakė, jog jai buvo suduotas smūgis. Apgadintų daiktų nepastebėjo. Po įvykio nutraukė darbą, važiavo į policijos komisariatą, kuriame D. B. rašė pareiškimą. Tarnybiniame automobilyje yra kameros, tačiau jos filmuoja automobilio vidų, o ne išorę.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja O. P. parodė, jog kaltinamųjų ji neatsimena, gal ir teko su jais susidurti. Ji byloje apklausė M. Š., neatsimena, kad šis jai būtų rodęs kokį nors vaizdo įrašą. Jeigu jai būtų parodytas įrašas, kuris būtų reikšmingas bylai, ji ši įrašą būtų pridėjusi prie bylos.

Iš policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d. 17.11 val. buvo gautas pranešimas, jog „Gerosios Vilties“ stotelėje važiuojant link centro keleivių kontrolė prašo pagalbos, sulaikytas asmuo trenkė kontrolierei, keikiasi. (b. l. 5)

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, jog Bendrasis pagalbos centras 2015 m. rugpjūčio 28 d. 17.11 val. gavo pranešimą, jog keleivių kontrolė prašo pagalbos, sulaikytas asmuo trenkė kontrolierei, keikiasi. Apie įvykį pranešė D. B..

Iš D. B. pareiškimo matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d., apie 17.08 val., ji vykdė keleivių kontrolę stotelėje „Gerosios vilties“ važiuojant link centro, Savanorių pr. Ji dirbo kartu su M. Š. ir V. D.. Visi nuėjo tikrinti 2G autobuso maršruto Nr. 887 keleivių. Ji įlipo į autobusą pro priekines duris. Paskui ją pro priekines duris įlipo vyras ir moteris, kurie ją apstumdė, tuomet vyras pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, ją įžeidinėjo. Vyrui buvo liepta nusiraminti, nebesistumdyti ir nebesikeikti. Ji ėjo link vidurinių durų ir tikrino keleivių bilietus, tuo metu vyras ir moteris išlipo iš autobuso. Tuomet vyras pro sekančias duris įšoko į autobusą ir sudavė jai kumščiu žemiau krūtinės srities, bandė griebti už kaklo. Ji pajuto fizinį skausmą pilvo bei krūtinės srityje. Po smūgio suskilo dėkliukas, kuriame buvo laikomas tarnybinis pažymėjimas. D. B. pareiškime nurodė, jog vyras bandė griebti jai už kaklo. Tuo momentu pribėgo V. D., kuris vyrą sugriebė už rankų ir ištempė į lauką, tačiau vyriškis nenurimo, bandė ištrūkti, provokavo muštynes, keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo, grasino susidorojimu. Vyras buvo nekontroliuojamas, todėl buvo nuspręsta kviesti policiją. Pareiškime užfiksuota, kad šį faktą išgirdusi su vyru buvusi moteris puolė prie D. B., bandė suduoti į veidą, apspardė. Tuo metu kolega M. Š. moterį paėmė už rankos, atitraukęs ją laikė, tačiau moteris prieš kolegą mosikavo rankomis, spardė jam į kojas, nuolat keikėsi. Tiek vyras, tiek moteris lauke provokavo muštynes, nuolatos keikėsi, į raginimus nusiraminti nereagavo, todėl buvo dar kartą skambinama policijai. V. D. laikė vyrą, o M. Š. moterį. Kai M. Š. paleido moters ranką, ji pribėgo prie pareiškėjos norėdama suduoti bei keikdamasi necenzūriniais žodžiais. D. B. nurodė, jog moterį nuo savęs nustūmė, bet moteris nenusiramino, vis puolė rankomis, spardė į kojas, vis bandė suduoti į veidą. Moterį pavyko sutramdyti tik su M. Š. pagalba. Tiek vyras, tiek moteris buvo neblaivūs. (b. l. 6-7)

Iš M. Š. pareiškimo matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d., apie 17.08 val., atvažiavo 2G maršruto autobusas Nr. 887. Jis su kolegomis įlipo tikrinti keleivių bilietų. Tikrindamas bilietus išgirdo, kaip keleivis, įlipęs į autobusą, pradėjo įžeidinėti D. B. necenzūriniais žodžiais. Autobuse buvo pažeidėjas, todėl šis nuvedė jį į tarnybinį automobilį ir grįžo atgal į autobusą. Tuomet M. Š. padėjo atplėšti vyriškį nuo D. B.. Minėtas vyriškis ranka D. B. sudavė į pilvo sritį. D. B. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Kartu su vyriškiu buvo moteris, kuri irgi keikėsi necenzūriniais žodžiais, puolė spardyti D. B., jai trenkė kokius 4-6 kartus iš kojos į pilvo ir sėdmenų sritį. Moteris porą kartų spyrė ir jam. Atvykę policijos pareigūnai minėtus asmenis pristatė į policijos komisariatą. (b. l. 8)

Iš V. T. pareiškimo kopijos matyti, jog 2015 m. rugpjūčio 28 d., apie 16.00-16.30 val., stotelėje „Gerosios Vilties“ įvyko konfliktinė situacija su kontroliere D. B.. Pareiškime nurodoma, kad V. T., V. Č. ir A. T. sustojime laukė autobuso. Atvažiavus autobusui, į jį visų pirma įlipo kontrolierė, paskui ją įlipo V. T. ir V. Č.. D. B. buvo parašyta pasitraukti, kad jie galėtų praeiti į priekį. D. B. atsakė, jog jie yra narkomanai ir palauks. V. Č. D. B. papriekaištavo dėl tokių pasisakymų. Kontrolierė pradėjo rėkti, įžeidinėti V. T., vadinti ją prostitute. Prasidėjo apsižodžiavimas. Kontrolierė liepė išeiti iš autobuso. V. T. su V. Č. nesipriešino ir išlipo iš autobuso. Stovint prie kontrolierių automobilio, V. T. pasakė, jog nėra ko ginčytis. V. Č. pradėjo judėti ir jį vienas kontrolierius griebė už kaklo ir laikė. V. T. nurodė, jog ji pradėjo judėti link kontrolierės D. B., šaukė jai, jog ji pasakytų kolegai, kad šis paleistų V. Č.. Priėjus prie D. B., ši griebė V. T. už plaukų ir pargriovė ant žemės. Kiti kontrolieriai abejingai žiūrėjo į D. B. veiksmus.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d., apie 17.15 val., buvo gautas pranešimas, jog Gerosios Vilties sustojime, Savanorių pr., Vilniuje, kontrolieriai prašo pagalbos. Nuvykus į nurodytą vietą į policijos pareigūnus kreipėsi „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierė D. B., kuri nurodė vyrą ir moterį, kurie ją apstumdė, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, vyras jai sudavė kumščiu į pilvą. Policijos pareigūnai sulaikė V. Č. ir V. T., šiuos asmenis pristatė į policijos komisariatą. (b. l. 9)

Ikiteisminio tyrimo metu D. B. parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d., apie 15.00 val., pradėjo savo darbo dieną su trimis kolegomis, t. y. M. Š., V. D., L. L.. Apie 15.30 val. buvo atliekama keleivių kontrolė Savanorių pr. 68, Vilniuje, stotelėje „Gerosios Vilties“. Sustojus 2G autobusui apie 17.08 val. ji su kolegomis M. Š. ir V. D. įlipo į autobusą tikrinti keleivių bilietų. Ji įlipo pro priekines autobuso durys, M. Š. pro vidurines, o V. D. pro galines. Paskui ją įlipo V. Č. ir V. T.. Įlipusi ji pradėjo tikrinti keleivių bilietus. V. T. ir V. Č. pradėjo ją stumdyti iš nugaros. V. Č. ją rusiškai ėmė įžeidinėti, vartoti necenzūrinius žodžius. Ji šių asmenų paprašė baigti ją įžeidinėti ir stumdyti, bet jie toliau ją įžeidinėjo. Ji paprašė šių asmenų atžymėti bilietus, bet jie keikdamiesi ir visaip kitaip ją įžeidinėdami išlipo pro priekines autobuso duris. Jai priartėjus prie vidurinių durų V. Č. įšoko į autobusą ir keikdamasis sudavė jai kumščiu žemiau krūtinės, kita ranka bandė sugriebti už tarnybinės uniformos ties kaklu. Tuomet prie jų atbėgo V. D. ir V. Č. sugriebė už rankų, jį ištraukė iš autobuso į lauką. V. Č. toliau rusiškai keikėsi ir bandė sukelti muštynes. Būnant lauke, prie jų atbėgo M. Š., kuris bandė nuraminti labai agresyviai nusiteikusį V. Č.. V. Č. jų nesiklausė ir toliau įžeidinėjo ją, bandė išsivaduoti iš jų rankų. Kolegos ėmė jį vesti link tarnybinio automobilio. Ji pamačiusi, kad V. Č. nenurimsta nusprendė paskambinti į Bendrąjį pagalbos centrą. Informavus apie įvykį Bendrąjį pagalbos centrą, pranešė kolegoms, kad į pagalbą netrukus atvyks policijos pareigūnai. Tai išgirdusi V. T. šoko prie jos ir rankomis bandė suduoti į veidą. D. B. tvirtino, kad gynėsi nuo V. T. smūgių, bandymų suduoti jai į veidą ir sugriebė šios rankas. Tada V. T. pradėjo kojomis spardyti jos kojas. Kojomis įspyrė tris kartus ir tada prie jų priėjo M. Š., paėmė V. T. už rankos, ją atitraukė. Tuomet V. T. bandė rankomis suduoti kolegai į įvairias kūno vietas, taip pat spardėsi kojomis. D. B. nurodė, jog ji dar kartą nusprendė paskambinti į Bendrąjį pagalbos centrą. Ji nuėjo į tarnybinį automobilį. Po kelių akimirkų vėl išlipo į lauką. V. T. ją pamačiusi, pradėjo bėgti link jos. V. T. pribėgusi vėl pradėjo mosikuoti jai prieš veidą rankomis, kurias ji vėl sugriebė. Tada V. T. vėl ėmė spardyti kojomis. D. B. nurodė, jog ji parvertė V. T. ant žemės, kad ji jos daugiau nesužalotų ir tuo metu pakvietė M. Š. į pagalbą. Paleidus V. T. ši atsistojo nuo žemės, bet M. Š. teko ją laikyti, nes ji buvo agresyvi ir vėl bandė pulti ją. (b. l. 12-13)

Ikiteisminio tyrimo metu M. Š. parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d. dirbo pamainoje kartu su V. D., D. B. ir L. L.. Dirbo viešojo transporto stotelėje „Gerosios Vilties“, esančioje Savanorių pr. Apie 17.08 val. į stotelę atvyko autobusas 2G. Kartu su kolegomis ėjo tikrinti keleivių bilietų. D. B. į autobusą įlipo pro priekines duris, jis per vidurines, o V. D. per galines. L. L. liko automobilyje, kadangi rašė protokolus. Dar jiems stovint stotelėje vyras ir moteris žodžiais bandė įžeisti D. B.. Privažiavus autobusui ta porelė į autobusą įlipo paskui D. B.. Jis tikrindamas keleivių bilietus girdėjo ir matė, kaip vyras eina D. B. iš paskos ir vadina ją įžeidžiančiais žodžiais. M. Š. autobuse nustatė pažeidėją, kuris neturėjo bilieto, todėl kartu su juo išlipo iš autobuso ir nuėjo iki tarnybinio automobilio. Grįžtant iš automobilio atgal į autobusą, matė, kad autobuse vyksta susitumdymas, įlipęs pamatė, kad vyriškis D. B. sudavė rankos kumščiu į krūtinės sritį, matė vieną smūgį. V. D. suėmė vyriškį už rankų iš nugaros pusės ir jį ištraukė iš autobuso. Jie lauke kartu su V. D. vyriškį laikė už rankų. Jie bandė taikiai išsiaiškinti ir nusiraminti. D. B. liepė kviesti policiją. Kai tik D. B. prieidavo arčiau, vyriškis vėl pradėdavo elgtis agresyviai, vartojo įžeidžiančius žodžius. M. Š. teigė, kad kol jie laikė vyrą, moteris rankomis bandė jį nuo vyriškio nustumti, kai jai tai nepavyko, kojomis spardė į jo kojas. Jis moteriai liepė nusiraminti, netrukdyti jiems dirbti. D. B. priėjo prie jų, kad nuramintų moterį, tuomet moteris jai spyrė į kojas bei sėdmenis bei vartojo necenzūrinius žodžius. (b. l. 18)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas O. A. parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d., apie 17.15 val., patruliuojant kartu su kolega buvo gautas pranešimas apie tai, kad Gerosios Vilties sustojime, esančiame Savanorių pr., Vilniuje, kontrolieriai prašo pagalbos. Atvykus į įvykio vietą į juos kreipėsi „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierė D. B., kuri nurodė vyrą ir moterį, kurie ją apstumdė, įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais, o vyras sudavė jai kumščiu į pilvą. Buvo sulaikyti V. Č. ir V. T., kurie apie 17.30 val. buvo pristatyti į policijos komisariatą. Įvykio vietoje minėti asmenys elgėsi ramiai, liudytojas nematė, kad jie stumdytųsi ar kitaip priešintųsi kontrolieriams. Kiek atsimena, tarp jų vyko tik žodinis konfliktas. Liudytojas negalėjo nurodyti konflikto esmės, kiek suprato minėti du piliečiai reiškė nepasitenkinimą D. B.. Specialiosios priemonės nebuvo panaudotos, asmenys elgėsi ramiai, nesipriešino. Ant D. B. sužalojimų nematė. V. Č. ir V. T. buvo akivaizdžiai neblaivūs, nuo jų sklido alkoholio kvapas. (b. l. 20-21)

Ikiteisminio tyrimo metu V. Č. parodė, jog 2015 m. rugpjūčio 28 d., apie 17.08 val., kartu su V. T., stotelėje „Gerosios Vilties“ įlipo į autobusą Nr. 2G. Į autobusą įlipo iš karto po kontrolierių. Jis paprašė priešais stovinčios kontrolierės truputį pasitraukti, kadangi iš vairuotojo norėjo įsigyti bilietus. Kontrolierė pradėjo nepagarbiai bendrauti su juo ir V. T., todėl įvyko konfliktas. Kontrolierė liepė jiems išlipti iš autobuso. Jis įvykio metu vartojo necenzūrinius žodžius. Jokių smūgių kontrolieriai nesudavė bei nebandė jų suduoti, taip pat kontrolierės nestumdė. Išlipus iš autobuso jį iš karto užlaikė kitas kontrolierius. Po kelių minučių pamatė, kad kontrolierė ant žemės gulėjusią V. T. tempia už plaukų iki autobusiuko. Jis prašė, kad kontrolierė netemptų V. T. už plaukų. Taip pat prašė jį laikiusio kontrolieriaus, kad jis paprašytų kolegės, jog ši netemptų V. T. už plaukų. V. Č. teigė, jog jis nematė, kad V. T. būtų mušusi ar spardžiusi kontrolierę. Girdėjo, kad visą laiką kontrolierė tik rėkė ant jo ir V. T.. (b. l. 31-32)

Ikiteisminio tyrimo metu V. T. parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d., apie 17.08 val., kartu su V. Č. stotelėje „Gerosios Vilties“ įlipo į autobusą Nr. 2 G. Į autobusą įlipo iš karto po kontrolierių. V. Č. paprašė priešais stovėjusios kontrolierės truputį pasitraukti. Tuo metu autobuse buvo susidariusi grūstis. Kontrolierė nepagarbiai su jais bendravo, kilo konfliktas. Kontrolierė liepė išlipti iš autobuso. V. T. teigė, jog išlipusi iš autobuso iš pykčio pravardžiavo kontrolierę necenzūriniais žodžiais. Kitas kontrolierius prie stotelės užlaikė V. Č.. V. T. teigė, jog, pamačiusi tokius veiksmus, ji pribėgo prie kontrolierės sušuko jai, kad ji lieptų savo kolegai paleisti V. Č.. Kontrolierė staiga jai kumščiu iš priekio sudavė smūgį į veido sritį. Ji nuo skausmo pasilenkė žemyn, o kontrolierė ją griebė už plaukų ir pradėjo temti iki jų autobusiuko. V. T. tvirtino, jog ji nukrito ant žemės, norėjo, kad kontrolierė ją paleistų, rėkė, bandė kojomis spirti į jos kojas, tokiu būdu priešinosi. Kažkoks kontrolierius atitraukė ją nuo kontrolierės. Ji nematė, kad V. Č. būtų sudavęs smūgį kontrolierei. Ji kitam kontrolieriui nespyrė. (b. l. 67)

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d. 17.32 val. V. Č. buvo nustatytas 1,72 promilių neblaivumas. (b. l. 39)

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d. 17.34 val. V. T. buvo nustatytas 2,50 promilių neblaivumas. (b. l. 74)

Iš SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolės tarnybos vadovės rašto matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d., apie 17.08 val., vaizdo įrašo iš maršrutinio autobuso Nr. 25 pateikti nėra galimybės, kadangi filmavimo kameros yra įrengtos tik tarnybiniuose kontrolės automobiliuose. (b. l. 24)

Iš specialisto išvados Nr. G 2859/15 (01) matyti, kad D. B. padarytos poodinės kraujosruvos šlaunyse ir dešinėje blauzdoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y., 2015 m. rugpjūčio 28 d., paveikus kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui ar griuvimui. Savigynos žymių nenustatyta. Sužalojimai padaryti šešiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti vienos rūšies daiktais. (b. l. 16)

Iš specialisto išvados Nr. 2967/15(01) matyti, kad V. S. (T.) padaryti nubrozdinimai dešiniame dilbyje ir dešinėje blauzdoje kontaktuojant su kietu buku daiktu (daiktais), galimai 2015 m. rugpjūčio 28 d. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad V. T. veide, galvos plaukuotoje dalyje išorinių sužalojimų žymių nėra.

Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, kuriuos laiko įrodymais, konstatuoja, jog V. Č. ir V. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Byloje yra neginčytinai nustatyta, kad D. B. į autobusą įlipo pro priekines duris. Autobuse už jos stovėjo V. Č. ir V. T.. Šiuos faktus nurodė nukentėjusioji, jų neginčijo ir kaltinamieji, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys ir anksčiau aptarti įrodymai. Taip pat byloje yra nustatyta, jog autobuse tarp D. B., V. Č. ir V. T. kilo konfliktas. Šį faktą patvirtina D. B., V. Č. bei V. T. parodymai, iš dalies liudytojų V. D. ir M. Š. parodymai. Tiek liudytojas V. D., tiek liudytojas M. Š. nurodė, jog įlipus į autobusą ir pradėjus patikrinimą jame girdėjosi šūkavimai ir keiksmai. D. B. viso proceso metu nuosekliai teigė, jog V. Č. ir V. T. autobuse ją įžeidinėjo, vartojo necenzūrinius žodžius. Šiais D. B. teiginiais nėra jokio pagrindo netikėti. Tokius nukentėjusiosios teiginius iš dalies patvirtina liudytojų V. D. ir M. Š. parodymai, kurie, kaip jau minėta anksčiau, nurodė, jog įlipus į autobusą girdėjosi šūkavimai ir keiksmai. Pastebėtina, jog liudytojas M. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, jog D. B. įžeidinėjimai prasidėjo dar net neatvažiavus autobusui. Pats V. Č. teisme neneigė, jog nepagarbiai pasisakė apie D. B. figūrą, o V. T. patvirtino, jog su kontroliere buvo apsižodžiuota, buvo vartojami keiksmažodžiai. Taigi teismui nekyla abejonių, kad V. Č. ir V. T., būdami autobuse, vartojo necenzūrinius žodžius bei įžeidinėjo D. B..

Teisme nukentėjusioji D. B. nurodė, jog ji buvo pastumta. Fakto, jog nukentėjusioji buvo pastumta neginčijo ir V. Č. bei V. T.. Tuo pačiu kaltinamieji aiškino, jog kontrolierę pastūmė netyčia, t. y ji buvo pastumta, kadangi pačius kaltinamuosius iš galo stūmė kiti asmenys, kurie lipo į autobusą. Tokių kaltinamųjų parodymų nepaneigia jokie byloje surinkti duomenys, todėl jais netikėti nėra jokio pagrindo. Taigi teismas konstatuoja, jog bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino kaltinime nurodyta aplinkybė, kad kaltinamieji stumdė nukentėjusiąją, todėl ši aplinkybė yra šalintina, nurodant tik tai, kad D. B. buvo pastumta. Pažymėtina, jog paminėtos aplinkybės pašalinimas neturi reikšmės kaltinamųjų tolimesnių veiksmų vertinimui.

Nukentėjusioji D. B. viso proceso metu nuosekliai teigė, jog tuo metu, kai ji tikrino bilietus ir buvo ties autobuso vidurinėmis durimis, į autobusą pro vidurines duris įlipo V. Č., kuris jai sudavė vieną smūgį į krūtinės sritį, bandė sugriebti už kaklo, ji sušuko ir jai į pagalbą atbėgo V. D.. Tokiais nukentėjusiosios parodymais nėra jokio pagrindo netikėti, kadangi, kaip jau minėta, jie viso proceso metu buvo nuoseklūs, be to, juos patvirtina M. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, iš dalies liudytojų V. D. bei L. L. parodymai, duoti teisme. M. Š. viso proceso metu teigė, jog matė, kaip V. Č. autobuse sudavė D. B. vieną smūgį. Tuomet prie D. B. ir V. Č. pribėgo V. D., sugriebė V. Č., visi išlipo iš autobuso. V. Č. turėjo būti laikomas, kadangi elgėsi agresyviai. V. D. teisme teigė, jog jis išgirdo, kad vyksta grumtynės, nutraukė keleivių tikrinimą, išlipęs iš autobuso pro galines duris, nubėgo prie vidurinių autobuso durų ir pamatė, kaip V. Č. laiko D. B. sugriebęs už liemenės ir pažymėjo. Jis V. Č. atitraukė nuo nukentėjusiosios. Atitraukus V. Č. nuo D. B. ir išlipus iš autobuso, kaltinamasis vis tiek elgėsi agresyviai, bandė brautis prie nukentėjusiosios, keikėsi. Liudytoja L. L. teisme nurodė, jog nematė, kaip buvo suduotas smūgis D. B., tačiau ji tvirtino, kad nukentėjusioji, įlipus į tarnybinį automobilį, iš karto pasakė, jog jai skauda krūtinės/pilvo srityje. Taigi teismui nekyla abejonių, jog V. Č. įlipęs į autobusą pro vidurines duris, sudavė nukentėjusiajai smūgį žemiau krūtinės, bandė jai sugriebti už kaklo.

Nukentėjusioji D. B. viso proceso metu nuosekliai teigė, jog tuo metu, kai ji išlipo iš autobuso ir ėjo link tarnybinio automobilio, ją užpuolė V. T.. V. T. ją spardė. V. T. nuo nukentėjusiosios atitraukė M. Š.. Vėliau V. T. vėl užpuolė nukentėjusiąją. V. T. rankomis bandė suduoti smūgius į veidą, kūną, o nepavykus atlikti minėtų veiksmų, pradėjo spardytis. Tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtina M. Š. teiginiai. M. Š. viso proceso metu tvirtino, kad V. T. užpuolė D. B., bandė jai suduoti rankomis į veidą, sugriebti už plaukų. D. B. laikė V. T. už rankų, todėl ši nukentėjusiąją spardė kojomis. V. T. D. B. sudavė nemažiau nei tris smūgius kojomis. Liudytojas tvirtino, kad ji atitraukė kaltinamąją nuo nukentėjusiosios. Tuomet kaltinamoji jam kelis kartus įspyrė. V. T. dar kartą puolė nukentėjusiąją. Liudytojas V. D. nurodė, jog tarp V. T. ir D. B. vyko kažkoks konfliktas, tačiau jo aplinkybių jis nematė, kadangi visas jo dėmesys buvo nukreiptas į V. Č.. Liudytoja L. L. teigė, jog ji matė, kad D. B. stumdėsi su kita moterimi. D. B. bei M. Š. teiginius patvirtina ir specialisto išvadoje Nr. G 2859/15 (01) užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad D. B. buvo padarytos poodinės kraujosruvos šlaunyse ir dešinėje blauzdoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y., 2015 m. rugpjūčio 28 d., paveikus kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui ar griuvimui. Sužalojimai padaryti šešiais trauminiais poveikiais, jie padaryti vienos rūšies daiktais. Taigi aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog V. T. bandė D. B. suduoti smūgius į veidą, nemažiau kaip tris kartus spyrė į šios kojas, tuomet ji M. Š. paėmus ją už rankos nemažiau kaip du kartus spyrė šiam į kojas, bėgdama prie nukentėjusiosios keikėsi necenzūriniais žodžiais, mosikavo rankomis ir vėl D. B. ne mažiau kaip du kartus spyrė į kojas.

Teisiamojo posėdžio metu tiek V. Č., tiek V. T. neigė, jog vartojo fizinį smurtą prieš kitus asmenis. Vis tik tokius jų teiginius paneigia anksčiau aptarti įrodymai, jų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pačių kaltinamųjų parodymai nėra nuoseklūs, taip pat jų parodymai nesutampa net su teisme jų naudai liudijusių liudytojų parodymais.

Teisme tiek V. Č., tiek V. T. tvirtino, jog kontrolierė juos išstūmė iš autobuso. Vis tik tokią versiją kaltinamieji išsakė tik teisme, ikiteisminio tyrimo metu jie tokios aplinkybės nebuvo nurodę. Tokios aplinkybės V. T. nenurodė ir savo pareiškime, kuriame ji prašė įvertinti D. B. veiksmus. Ikiteisminio tyrimo metu V. Č. tvirtino, jog, jam išlipus iš autobuso, jį iš karto sulaikė kontrolierius, jis matė, kaip V. T. už plaukų buvo tempiama iki kontrolierių autobusiuko. Teisme kaltinamasis jau aiškino, jog konfliktas įvyko prie kontrolierių tarnybinio autobusiuko, o ne iš karto išlipus iš autobuso. V. T. savo pareiškime nurodė, taip pat ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog D. B. jai sudavė smūgį į veido sritį, tampė ją už plaukų. Vis tik iš specialisto išvados Nr. 2967/15(01) matyti, kad V. T. buvo nustatyti nubrozdinimai dešiniame dilbyje. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad V. T. veide, galvos plaukuotoje dalyje išorinių sužalojimų žymių nėra. Ikiteisminio tyrimo metu V. T. teigė, jog ją nuo kontrolierės atitraukė kitas kontrolierius, tačiau pareiškime ji jau nurodė, jog kiti kontrolieriai į D. B. veiksmus niekaip nereagavo.

Teismas konstatuoja, jog nėra pakankamo pagrindo vadovautis liudytojų A. T., V. S. bei E. F. parodymais, kadangi šių liudytojų parodymai tarpusavyje nesutampa, jie nesutampa net ir su V. Č. bei V. T. parodymais, prieštarauja nuosekliems D. B., M. Š., taip pat V. D. bei L. L. parodymams. A. T. teisme teigė, jog kartu su V. Č. ir V. T. pro priekines autobuso duris išlipo keturi kontrolieriai, jis tvirtino, jog matė, kad V. T. ir kontrolierė viena kitai buvo įsikibusios į plaukus. Tokių aplinkybių nėra nurodęs nei vienas iš byloje apklaustų asmenų. Liudytoja V. S. tvirtino, kad du kontrolieriai greičiausiai išlipo pro vidurines autobuso duris, nors pagal V. Č. ir V. T. versiją, D. B. turėjo išlipti pro priekines autobuso duris. Ši liudytoja teigė, kad į stotelę ji atėjo kartu su viena pažįstama, V. T. ir V. Č., nors liudytojas A. T. teigė, kad į stotelę V. Č. ir V. T. atėjo kartu su juo. Be to, liudytoja nurodė, kad kontrolierė V. T. prostitute bei narkomane pradėjo vadinti einant link kontrolierių autobusiuko. Liudytoja teigė, jog V. T. kontrolieriai nieko nedarė, tačiau pati V. T. teisme teigė, jog ji bandė nuo kontrolierės atsispirti, o ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad ji bandė apsiginti. Iš liudytojos E. F. teisme duotų parodymų matyti, jog konfliktas tarp V. T., V. Č. ir kontrolierių turėjo vykti prie autobuso, t. y. iš karto išlipus iš autobuso. Vis tik pagal V. Č. ir V. T. teisme pateiktą versiją fizinį smurtą kontrolieriai turėjo prieš juos vartoti prie tarnybinio autobusiuko, o ne prie autobuso, iš kurio jie neva buvo išstumti. Taip pat ši liudytoja negalėjo nurodyti, pro kurias autobuso duris kaltinamieji neva buvo išstumti.

Taigi teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, konstatuoja, jog V. Č. ir V. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kad V. Č. ir V. T. veiksmai (net ir kilus konfliktui tarp jų ir nukentėjusiosios), t. y. necenzūrinių žodžių vartojimas, nukentėjusiosios įžeidinėjimas, fizinio smurto prieš kitus asmenis vartojimas viešoje vietoje, kai tokius veiksmus mato pašaliniai asmenys, yra vertintini kaip įžūlūs, neatitinkantys bendrųjų viešo elgesio taisyklių, egzistuojančių visuomenėje, rodantys nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Taip pat yra visiškai akivaizdu, jog dėl kaltinamųjų veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka, kadangi į jų neteisėtus veiksmus turėjo reaguoti tiek pati D. B., tiek M. Š., tiek V. D., jie turėjo nutraukti savo darbines funkcijas (visi kontrolieriai nurodė, jog jie nebaigė tikrinti viešuoju transportu važiavusių asmenų), dėl kaltinamųjų veiksmų buvo kviečiama policija, taip pat nepasitenkinimą jų veiksmais reiškė ir kiti asmenys.

Teismas nenustatė V. Č. ir V. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. V. Č. ir V. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, o tai be jokių abejonių turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmes V. Č. ir V. T. bausmes, teismas atsižvelgia į tai, kad jie, veikdami tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 3 dalis), jie pavartojo fizinį smurtą prieš kitus asmenis. V. Č. anksčiau yra ne kartą teistas, taip pat ir už panašaus pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, jis yra baustas administracine tvarka, niekur nedirba. V. T. anksčiau yra ne kartą teista, taip pat ir už nusikaltimų, susijusių su smurto panaudojimu kitam asmeniui, padarymą, ji yra bausta administracine tvarka, niekur nedirba. Tiek V. Č., tiek V. T. yra įrašyti į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą, jiems diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas. V. Č. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas du kartus, paskutinį kartą nuo 2008 m. spalio 20 d. iki 2008 m. spalio 28 d. (diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kelias psichoaktyvias medžiagas, abstinencijos būklė). Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, tiek V. Č., tiek V. T. yra skirtina viena iš griežtesnių, tačiau ne pati griežčiausia, Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytų bausmių, t. y. areštas. Atsižvelgus į V. Č. ir V. T. skiriamos bausmės rūšį, jų asmenybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, arešto bausmės dydis yra nustatytinas šiek tiek didesnis nei šios bausmės vidurkis, numatytas Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnyje. Būtent tokių bausmių paskyrimas kaltinamiesiems padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Nukentėjusioji D. B. baudžiamojo proceso metu pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašė iš kaltinamųjų priteisti 1000 Eur jos patirtai neturtinei žalai atlyginti. D. B. civiliniame ieškinyje nurodė, jog dėl nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, neigiamus emocinius išgyvenimus, buvo sumenkinta jos reputacija, sumažintos bendravimo galimybės, po įvykio ji pasijuto nesaugi tarnyboje, jautė nerimą.

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl D. B. priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti dydžio, atsižvelgia į nusikaltimu sukeltus padarinius, t. y. nukentėjusiajai tyčiniai kaltinamųjų bendrais, pakankamai intensyviais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas bei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamųjų veiksmų D. B. patyrė pažeminimą, neigiamus emocinius išgyvenimus, kadangi neteisėti veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje matant kitiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiosios kolegoms. Teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, konstatuoja, jog nukentėjusiajai neturtinei žalai atlyginti priteistina 600 Eur. Teismas pažymi, jog byloje nebuvo įrodyta, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų buvo sumenkinta nukentėjusiosios reputacija, sumažintos bendravimo galimybės.

Į V. Č. paskirtąją bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. 17.08 val. iki 2015 m. rugpjūčio 29 d. 14.13 val.

Į V. T. paskirtąją bausmę įskaitytinas jos laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. 17.08 val. iki 2015 m. rugpjūčio 29 d. 14.02 val.

V. Č. ir V. T. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimai periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo, o pradėjus nuosprendį vykdyti, naikintinos.

V. Č. ir V. T. buvo kaltinami tais pačiais veiksmais padarę ir nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje. Pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Taigi teisinė atsakomybė asmeniui kyla tuo atveju, kai jis panaudoja fizinį smurtą ar grasina tuoj pat panaudoti fizinį smurtą valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, kai šis asmuo atlieka tam tikrą su jo tarnyba susijusią viešojo administravimo funkciją, kuriai kaltininkas priešinasi. Tai reiškia, kad vien fakto, jog asmuo panaudoja fizinį smurtą ar grasina tuoj pat panaudoti fizinį smurtą valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, nepakanka tam, kad kiltų atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį. Tam, kad kiltų atsakomybė pagal minėtą normą, asmuo (normoje nurodytų būdu) turi priešintis tam tikriems valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiksmas, kurie nukreipti į kaltininką ar į kitą asmenį. Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje vartojama sąvoka „pasipriešinimas“ yra sietina su atsisakymu paklusti teisėtiems reikalavimams, o ne vien su tuo, kad dėl neteisėtų veiksmų buvo nutraukta įprasta valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla. Teigtina, kad nagrinėjamu atveju kaltinamųjų veiksmai buvo nukreipti ne į pasipriešinimą kontrolierių veiksmams (kaltinime net nėra nurodoma, kokiems kontrolierių reikalavimas, kokiems jų veiksmas pasipriešino V. T. ir V. Č.), o į siekį parodyti savo tariamą pranašumą prieš kitą asmenį, bendrą neigiamą požiūrį į jo atliekamas funkcijas, jam atkeršyti, pažeminti jį kitų žmonių akivaizdoje. Vien aplinkybė, kad dėl kaltinamųjų veiksmų kontrolieriai turėjo nutraukti keleivių kontrolę, nereiškia, jog buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje. Faktas, jog buvo nutraukta keleivių kontrolė, šiuo atveju rodo, kad buvo sutrikdyta visuomeninė tvarka. Čia pažymėtina, jog kaltinamųjų veiksmų kryptingumą leidžia įvertinti ir tai, kad nukentėjusiajai nurodžius jiems įsigyti bilietus arba išlipti iš autobuso, kaltinamieji išlipo iš autobuso, t. y. jie pakluso jos reikalavimams, ir tik vėliau V. Č. bei V. T. atliko smurtinius bei kitus veiksmus. Teismas įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, konstatuoja, jog V. Č. ir V. T. veiksmai vertintini, kaip kontrolierių užpuolimas, o ne pasipriešinimas jų atliekamiems veiksmams.

Esant tokioms aplinkybėms V. Č. ir V. T. yra išteisintini jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje, požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Baudžiamojoje byloje gynėjų dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 2 dalimi, buvo būtinas. Be gynėjų V. Č. ir V. T. nebūtų galėję tinkamai pasinaudoti teise į gynybą. Taigi teismas konstatuoja, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamųjų nagrinėjamu atveju yra nesuderinamas su jų teise į gynybą. Čia pažymėtina ir tai, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimą pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo asmens valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, nepriteisiamos (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti areštą šešiasdešimčiai parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 2 dalimi, į V. Č. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2015 m. rugpjūčio 29 d. (vieną parą) išbūtą laiką, kas atitinka vieną arešto parą.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje V. Č. panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

V. Č. pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai areštą šešiasdešimčiai parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio 2 dalimi, į V. T. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2015 m. rugpjūčio 29 d. (vieną parą) išbūtą laiką, kas atitinka vieną arešto parą.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje V. T. panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

V. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

D. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš V. Č. bei V. T. D. B. priteisti 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.