Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-09-20 · Administracinė byla Nr. A-556-997-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-20
Bylos Nr.
A-556-997-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Trečiasis asmuo
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, uždarosios akcinės bendrovės ,,Mag Solutions“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Lietuvos Respublikos
Pareiškėjas
Vilniaus apygardos vyriausiojo
Atsakovas
Molėtų rajono savivaldybei
Kategorijos
  • 13.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 13.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A556 - 997/2010Procesinio sprendimo kategorija 13.2; 13.3.1; 55.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui prokurorui Gyčiui Normantui,

trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei Elzei Lagunavičiūtei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Mag Solutions“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro pareiškimą atsakovui Molėtų rajono savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Mag Solutions“ dėl statybos leidimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras (toliau – ir pareiškėjas, prokuroras) su pareiškimu kreipėsi į teismą (T 1, b. l. 3-5), kuriame prašė panaikinti Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2007 m. rugpjūčio 31 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas skundą grindė tuo, kad: 1) vadovaujantis Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies bei analogiškai miško žemę apibrėžiančio Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, miškų ūkio paskirties žemėje pagal nustatyta tvarka parengtus, suderintus ir patvirtintus detaliuosius planus leidžiama statyti tik tokius statinius, kurie pagal savo naudojimo paskirtį atitiktų teisės aktuose įtvirtintas pastatų miškų ūkio veiklai savybes (medienos sandėliai ir kiti su mišku susiję įrenginiai), o gyvenamųjų namų, svirnų, klojimų, pirčių ar kitokių šiuose įstatymuose nenumatytų pastatų statyba miško ūkio pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties sklype negalima (rėmėsi Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimu); 2) vadovaujantis Miškų įstatymo 11 straipsniu, Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 641, 1 punktu, Teritorijų planavimo įstatymo (2004-01-12 įstatymo redakcija) 22 straipsnio l dalies 2 ir 3 punktų nuostatomis, nagrinėjamu atveju ginčijamas statybos leidimas negalėjo būti išduotas nesant sklypo, kuriame numatoma statyba, detaliojo plano; 3) statybos leidimas išduotas nesant aplinkos apsaugos institucijos parengtų projektavimo sąlygų, kaip tai numato Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punktas bei Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“, patvirtinto Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215, 11.2 punktas; 4) kadangi ginčijamas statybos leidimas išduotas gyvenamojo namo, svirno, klojimo, pirties statybai miško ūkio paskirties žemės sklype, kuris yra Labanoro regioninio parko teritorijoje, šio neteisėto akto panaikinimas laikytinas valstybės ir tuo pačiu - viešuoju interesu (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai); 5) atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas apie galimai neteisėtą statybos leidimo išdavimą sužinojo tik 2008 m. vasario 21 d., gavęs Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba) kreipimąsi dėl galimų įstatymų pažeidimų atsakovui 2007 m. rugpjūčio 31 d. išdavus statybos leidimą grupei statinių statyti miškų ūkio paskirties žemės sklype, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnyje numatytas vieno mėnesio terminas, per kurį prokuroras gali apskųsti administracinį aktą, skaičiuotinas būtent nuo šios datos ir yra nepažeistas.

Atsiliepimas

Atsakovas Molėtų rajono savivaldybė atsiliepimu į pareiškimą (T 2, b. l. 8-10) prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad: 1) J. T., J. A. T., A. Ž., L. G. ir E. M. 2006 m. sausio 23 d. kreipusis į Molėtų rajono savivaldybės administraciją su paraiška projektavimo sąlygų sąvadui sodybos atstatymui gauti, atsakovas, vadovaudamasis Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 215 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 11.4 ir 11.5 punktais, kreipėsi į Labanoro regioninio parko direkciją ir Utenos apskrities visuomenės sveikatos centro Molėtų filialą dėl projektavimo sąlygų išdavimo ir iš paminėtų institucijų gavo projektavimo sąlygas. Gavusi reikiamų institucijų suderinimus, vadovaudamasi aukščiau minėto įsakymo 13 punktu, 2006 m. vasario 22 d. išdavė paraišką pateikusiems asmenims projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini), o savivaldybės Nuolatinei statybos komisijai 2007 m. rugpjūčio 30 d. apsvarsčius 2006 m. kovo 24 d. žemės sklypą įsigijusios UAB „Mag Solutions“ pateiktus dokumentus statybos leidimui gauti ir rekomendavus išduoti statybos leidimą, 2007 m. rugpjūčio 31 d. išdavė minėtai bendrovei statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) sodybos atstatymui (duomenys neskelbtini); 2) pareiškėjo išvardintos įstatymo normos nebuvo pažeistos, nes nagrinėjamu atveju statybos leidimas išduotas ne naujai statybai, o sodybos atstatymui. Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 8 punktas nedraudžia saugomose teritorijose atstatyti buvusias sodybas; 3) vadovaujantis Aplinkos ministro 2005 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. D1-200 „Dėl statinio projektavimo sąlygų rengimo ir statinio projekto patikrinimo Aplinkos ministerijai pavaldžiose institucijose tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9 punktu, statinio projektavimo sąlygas statiniams valstybinių parkų, valstybinių rezervatų ir biosferos rezervato teritorijose parengia būtent parko direkcija, šiuo atveju - Labanoro regioninio parko direkcija, o pagal šio įsakymo 10 punktą statinio projektavimo sąlygas statiniams saugomoje teritorijoje, kurioje nėra Direkcijos (valstybiniame draustinyje, biosferos poligone), parengia regionų aplinkos apsaugos departamentai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba atsiliepimu į pareiškimą (T 2, b. l. 1-3) prašė pareiškimą patenkinti šiais motyvais: 1) atsakovas, išduodamas ginčijamą statybos leidimą, pažeidė Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies bei Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, pagal kuriuos miško žemei (miškų ūkio paskirties žemei) priskiriami inter alia medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrengimų užimti plotai, taigi pagal šias įstatymų nuostatas miško žemėje galima statyti medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrengimus, o gyvenamųjų namų, svirnų, klojimų, pirčių ar kitokių paminėtuose įstatymuose nenumatytų pastatų statyba miško ūkio pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties sklype negalima (rėmėsi Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A3-754-07); 2) pažeidžiant Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punkto, Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 ,,Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“, patvirtinto Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215, 11.2 punkto reikalavimus, išduodant ginčo statybos leidimą nebuvo gautos už aplinkos apsaugą atsakingos institucijos - regiono aplinkos apsaugos departamento - projektavimo sąlygos sodybos (duomenys neskelbtini), atstatymui, ir šios institucijos atstovas nedalyvavo Molėtų rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2007 m. rugpjūčio 30 d. posėdyje, kuriame buvo svarstomas minėtos sodybos atstatymo statybos leidimo išdavimas; 3) rėmėsi Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Utenos apskrities viršininko administracija (toliau – ir Utenos AVA) atsiliepimu į pareiškimą (T 2, b. l. 5-6) prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad ginčijamas statybos leidimas išduotas nepažeidus teisės aktų reikalavimų. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarimu pripažino antikonstitucine Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punkto nuostatą ta apimtimi, kuria miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti ne tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius, bet ir kitus pastatus. Projektavimo sąlygų sąvadas Nr. (duomenys neskelbtini) sodybos atstatymui miškų ūkio paskirties žemės sklype yra patvirtintas 2006 m. vasario 22 d., t. y. iki minėto Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo. Be to, nagrinėjamu atveju taikytinas Statybų privačioje žemėje reglamento 3 punktas, kuris miškų ūkio paskirties žemėje, nerengiant detaliųjų planų, leido statyti naujus pastatus vietoje buvusių, ginčijamas statybos leidimas būtent ir išduotas sodybos atstatymui. Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punkto, Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 11.2 punkto nuostatos nereikalauja visais atvejais iš regiono aplinkos apsaugo departamento gauti projektavimo sąlygas. Projektavimo sąlygos teikiamos atsižvelgiant į kompetenciją. Pagal Aplinkos ministro 2005 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. D1-200 patvirtinto Statinio projektavimo sąlygų rengimo ir statinio projekto patikrinimo Aplinkos ministerijai pavaldžiose institucijose tvarkos aprašo 10 punktą, statinio projektavimo sąlygas statiniams saugomoje teritorijoje, kurioje nėra parko direkcijos, parengia regiono aplinkos apsaugos departamentas, o žemės sklypas, kuriame išduotas ginčijamas statybos leidimas, patenka į Labanoro regioninio parko teritoriją ir šio valstybinio parko direkcijos pateiktos projektavimo sąlygos buvo įtrauktos į projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini), be to, direkcijos atstovas dalyvavo Nuolatinės statybos komisijos 2007 m. rugpjūčio 30 d. posėdyje, kuriame rekomenduota išduoti ginčijamą statybos leidimą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 17 d. sprendimu (T 2, b. l. 193-198) pareiškėjo pareiškimą patenkino - panaikino Molėtų rajono savivaldybės administracijos 2007 m. rugpjūčio 31 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas nustatė, kad Molėtų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo Jono A. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, 2005 m. liepos 27 d. sprendimu nustatė, jog Utenos AVA 1999-05-14 sprendimu J. A. T., J. T., A. Ž., E. M. ir L. G. buvo atkurta nuosavybės teisė į jų tėvo D. T. turėtą žemę (duomenys neskelbtini), ir statinių atstatymo klausimui spręsti nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini), esančiame 21,1300 ha žemės sklype yra išlikę gyvenamojo namo, tvarto, svirno, klojimo ir pirties pamatai, kurie nuosavybės teise iki nacionalizacijos priklausė pareiškėjo J. A. T. tėvui D. T. šio nuosavybės teise valdytame sklype. 21,1300 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), patenkančio į Labanoro regioninio parko teritorijos ekologinės apsaugos zoną, kuriam nustatyta miškų ūkio pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k.v.) (toliau – ir ginčo sklypas) bendrasavininkiai J. T., J. A. T., A. Ž., L. G., E. M. Molėtų rajono savivaldybės administracijai 2006 m. sausio 23 d. pateikė paraišką projektavimo sąlygų sąvadui gauti Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašė išduoti ginčo sklypui projektavimo sąlygų sąvadą gyvenamajam namui, svirnui, tvartui, klojimui ir pirčiai statyti. Gavusi nurodytą paraišką, Molėtų rajono savivaldybės administracija 2006 m. vasario 1 d. kreipėsi į Labanoro regioninio parko direkciją ir Utenos apskrities visuomenės sveikatos centro Molėtų filialą dėl statinio projektavimo sąlygų parengimo sodybos atstatymui (gyvenamojo namo, svirno, tvarto, klojimo ir pirties statybai) ginčo sklype. Atsakovas, 2006 m. vasario 13 d. gavęs Visuomenės sveikatos centro Molėtų filialo raštą, kuriame nurodyti teisės aktai, kuriais būtina vadovautis rengiant statybos projektą ginčo sklype, bei 2006 m. vasario 22 d. gavusi Labanoro regioninio parko direkcijos raštą, kuriuo direkcija pranešė neprieštaraujanti sodybos atstatymui ginčo sklype, 2006 m. vasario 22 d. išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini) sodybos (gyvenamojo namo, svirno, tvarto, klojimo, pirties) atstatymui ginčo sklype. Teismas taip pat nustatė, kad ginčo sklypo bendrasavininkiai 2006 m. kovo 24 d. pardavė ginčo sklypą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Mag Solutions“, kuriai, Molėtų rajono savivaldybės administracijai pateikus dokumentus dėl sodybos statybos ginčo sklype leidimo išdavimo, Molėtų savivaldybės Nuolatinė statybos komisija, dalyvaujant statinio projektavimo sąlygas išdavusių institucijų, tarp jų - Labanoro regioninio parko direkcijos - atstovui, 2007 m. rugpjūčio 30 d. posėdyje apsvarstė UAB „Mag Solutions“ pateiktus dokumentus statybos leidimui gauti ir posėdžio protokolu Nr. 16-(5) rekomendavo statytojui išduoti statybos leidimą. Molėtų rajono savivaldybė 2007 m. rugpjūčio 31 d. išdavė statytojui UAB „Mag Solutions“ statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) naujai statybai (sodybos atstatymui), kuriuo statytojui ginčo sklype leido statyti gyvenamąjį namą, svirną, klojimą ir pirtį. Detalusis planas ginčo sklypui nebuvo rengiamas. Teismas pažymėjo, kad žemės sklypas, kuriame statybai išduotas ginčijamas leidimas, turi dvejopo pobūdžio teisinį režimą: 1) jis yra miškų ūkio paskirties žemėje ir 2) jis randasi regioninio parko teritorijoje, gi sąvokos „miškų ūkio paskirties žemė“ ir „saugoma teritorija“ nėra tapačios, todėl šiuo atveju ginčo žemės sklypo teisinį režimą nustato tiek mišką, tiek saugomas teritorijas reglamentuojantys teisės aktai. Teismas, įvertinęs Saugomų teritorijų įstatymo (redakcija nuo 2001-12-28) 9 straipsnio 2 dalies 8 punkto, Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies (2005-02-15 įstatymo Nr. X-119 redakcija), Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, nurodė, kad toks reglamentavimas leidžia daryti išvadą, jog miškų ūkio paskirties žemėje, nepakeitus jos paskirties, iki Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimo buvo galima tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių statyba. Tokią poziciją patvirtina ir teismų praktika: LVAT 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-754-07. Teismas, įvertinęs Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.) 22 straipsnio 1 dalies, ginčo žemės sklypo projektavimo sąlygų išdavimo metu (2006-02-22) galiojusio Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608 patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento (redakcija nuo 1995-12-30 iki 2006-03-14) 2 punkto, 3 punkto nuostatas, padarė tokias išvadas: 1) projektavimo sąlygų išdavimo metu (2006-02-22) galiojusio reglamento 3 punktas, priešingai nei atsikerta Utenos AVA, nenumatė, kad sodybvietėse galima statyti naujus gyvenamuosius nerengiant detalaus plano; 2) šį reglamentą aiškinant sistemiškai, o taip pat ir su kitais cituotais teisės aktais, darytina išvada, kad, norint miškų ūkio paskirties žemėje sodybvietėse statyti gyvenamosios paskirties pastatus, buvo būtina rengti detalųjį planą; 3) reglamentavimas tokią statybą leido esančiose sodybvietėse; 4) ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu (2007-08-31) cituota išimtis (3 punktas) nebegaliojo. Miškų ūkio paskirties žemėje, nepakeitus jos paskirties, iki 2006-03-14 buvo galima tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių statyba. Teismas taip pat vadovavosi Miškų įstatymo (nauja įstatymo redakcija nuo 2001 m. liepos 1 d.) 11 straipsniu, Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 641 ir Vyriausybės 2007 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 238 patvirtintos Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos 1 punktu, Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarimu, Statybos įstatymo (redakcija nuo 2002 m. liepos 1 d.) 20 straipsnio 3 dalimi ir Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ (toliau – ir Reglamentas) 11, 13 punktais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. D1-200 patvirtinto Statinio projektavimo sąlygų rengimo ir statinio projekto patikrinimo Aplinkos ministerijai pavaldžiose institucijose tvarkos aprašo 9, 10 punktais. Teismas iš šio reglamentavimo padarė išvadą, kad, jei svarstomas statinio projektavimo sąlygų išdavimo klausimas statybai, vykdomai saugomoje teritorijoje, užtenka, kad jas išduoda valstybinio parko, valstybinio rezervato ar biosferos rezervato direkcija, tačiau šiuo atveju išduoti projektavimo sąlygas buvo prašoma statybai, esančiai miškų ūkio paskirties žemėje, tad derėjo vadovautis ir šios srities teisiniu reglamentavimu, konkrečiai - Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi. Aptariamu atveju turėjo būti gautos ir regiono aplinkos apsaugos departamento projektavimo sąlygos bei su šia institucija suderintas parengtas projektas. Teismas, vadovaudamasis Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalimi, Aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-696 (Aplinkos ministro 2007 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. D1-379 redakcija) patvirtintų Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų 4 punktu, padarė išvadą, kad atsakovo Nuolatinė statybos komisija, prieš išduodama ginčijamą statybos leidimą, be formalaus patikrinimo, ar projektas atitinka išduotas projektavimo sąlygas, privalėjo patikrinti, ar jis atitinka šiame teismo sprendime aptartų teisės aktų reikalavimus. Teismas konstatavo, jog ginčijamas statybos leidimas išduotas neįvertinus jo atitikimo tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimams. Statybos leidimas neatitiko Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies (2001 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-240 redakcija), Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkto (2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX-1983 redakcija), Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies, 23 straipsnio 9 dalies, Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d.) 22 straipsnio 1 dalies, Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1608 patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento (redakcija nuo 1995-12-30 iki 2006-03-14) reikalavimų.

III.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Mag Solutions“ apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 1-8) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - prokuroro pareiškimą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai aiškino ir pritaikė materialinės teisės normas (ABTĮ 143 str.).

2. Teismas neteisingai aiškina Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies bei Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 11 punkto nuostatas. Analizuojant ir aiškinant šias teisės normas pagal įstatymų leidėjo ketinimus ir tikslus, bei nustatant tikrąją jų prasmę, būtina atsižvelgti į visumą veiksnių, turinčių įtakos teisingam tų normos aiškinimui. Be to, bet kuri teisės norma gali būti tinkamai išaiškinta tik tada, jeigu bus atsižvelgta į jos sisteminius ryšius su kitomis to paties įstatymo, atitinkamos teisės šakos ar teisės instituto normomis, taip pat jos santykį su Konstitucija ir joje įtvirtintais bendraisiais teisės principais, esančiais visos teisės sistemos pagrindu. Aiškinant įstatymo normą lingvistiškai, nėra reikalaujama visų įvardintų institucijų projektavimo sąlygų, kadangi nevartojamas jungtukas „ir“. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į konkrečią situaciją (šiuo atveju - sodybos atstatymas regioniniame parke), yra kreipiamasi tik į kompetentingas institucijas, o ne į visas iš eilės institucijas, nurodytas Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje ir STR reglamento „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 11 punkte.

3. Šiuo atveju ginčo žemės sklypas yra Labanoro regioniniame parke, o šis parkas turi Direkciją, kuri ir išdavė projektavimo sąlygas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. D1-200 „Dėl statinio projektavimo sąlygų rengimo ir statinio projekto patikrinimo aplinkos ministerijai pavaldžiose institucijose aprašo patvirtinimo“ (toliau - ir Aprašas) 10 punkte nurodyta nuostata, sąlygas turėtų išduoti Utenos apskrities aplinkos apsaugos departamentas (RAAD) tik tuo atveju, jei parke nebūtų įkurta direkcija. Aprašas nenustatė kitos tvarkos, o tik patikslino ir nurodė įstatyme numatytos nuostatos įgyvendinimą, be to, Aprašas yra galiojantis ir teisėtas poįstatyminis teisės aktas. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog projektavimo sąlygų sąvadas buvo tikrintas specialistų - byloje yra pateiktas 2008-01-29 Statinio projektavimo sąlygų, jų sąvado išdavimo, statinio projekto rengimo ir statybos leidimo išdavimo procedūrų atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktas Nr. M-1, kuriuo nustatyta, jog vienintelis pažeidimas yra 2 dienų vėlavimas išduoti projektavimo sąlygų sąvadą, daugiau jokių pažeidimų nenustatyta.

4. Tai, kad žemės sklypas yra saugomoje teritorijoje, neužkerta kelio buvusios statybos atstatymui. Tai nėra nauja statyba, įsiterpianti į saugomos teritorijos režimą bei kenkianti aplinkai ir kraštovaizdžiui.

5. Miškų įstatyme nėra įtvirtinta jokių teisės normų, kurios leistų ar draustų statybą ir/ar buvusių sodybų atstatymą miško ūkio paskirties žemėje.

6. Tuo metu, kai buvo rengiamas projektavimo sąlygų sąvadas, statyba buvo leidžiama miškų ūkio žemėje, todėl atstatant sodybą nebuvo privalu keisti žemės paskirties, jos tvarkymo ir naudojimo režimo, todėl, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, detalusis planas nebuvo rengiamas. Atkreipia dėmesį į tai, kad, priimant sprendimus dėl detaliojo plano būtinumo, turėjo būti vadovaujamasi ne vien Teritorijų planavimo įstatymu, bet sistemine teisės aktų, skirtų statybai ir teritorijų planavimui, analize. Vadovaujantis LR aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. D1-239 patvirtintomis Detaliųjų planų rengimo taisyklėmis, savivaldybės institucija kiekvienu konkrečiu atveju, išnagrinėjusi žemės sklypo naudotojo ar valdytojo prašymą ir turimus teritorijų planavimo dokumentus, sprendžia, ar numatytai veiklos programai realizuoti (tęsti) būtinas detalusis planas (jo keitimai), ar gali būti rengiamas statybos ar kitokios veiklos projektas'.

7. Tokia situacija, kai skundžiamu sprendimu naikinamas išduotas statybos leidimas, kadangi nuo projektavimo sąlygų sąvado, kurio pagrindu išduotas statybos leidimas, praėjus kuriam laikui pasikeitė galiojantys teisės aktai, pažeidžia konstitucinius teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių ir teisingumo principus.

Atsiliepimas

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 3, b. l. 13-16) prašo apeliacinį skundą atmesti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad teisę statyti suteikia statybos leidimas, o ne projektavimo sąlygų sąvadas. Be to, tiek statybos leidimo, tiek projektavimo sąlygų sąvado išdavimo metu galiojo Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, pateikusios miško (miškų ūkio paskirties) žemės apibrėžimą, sutinkamai su kuriuo miško (miškų ūkio paskirties) žemėje negalėjo būti statomi gyvenamieji namai ir kiti statiniai. Akivaizdu, kad Vyriausybės nutarimas, kaip poįstatyminis teisės aktas, negali prieštarauti aukštesnės galios teisės aktui įstatymui, o jei jam prieštarauja negali būti taikomas. Šią nuomonę išreiškė ir LVAT (2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A18-778/2007). Teismas turėjo teisinį pagrindą sprendimą grįsti minėta 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, kadangi rėmėsi ne konkrečiomis bylos aplinkybėmis, o bendro pobūdžio nuostata, kad sutinkamai su Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi (2001-04-10 įstatymo Nr. IX-240 redakcija) ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktu (2004-01-27 įstatymo Nr. IX-1983 redakcija) miškų ūkio paskirties žemėje gali būti statomi tik medienos sandėliai bei kiti su mišku susiję įrenginiai. Be to, Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo įtvirtinta nuostata, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį. Miškų ūkio žemės paskirtis yra numatyta Žemės įstatymo 26 straipsnyje. Teisinių aktų sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad ginčijamų projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo išdavimo metu miškų ūkio paskirties žemėje buvo galima tik su mišku susijusių įrenginių statyba, o miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis galėjo būti tik išimtiniais atvejais. Šiuo atveju apelianto nurodomas teisėtų lūkesčių apsaugos principas netaikytinas, kadangi teisėti lūkesčiai negali atsirasti teisės normų pažeidimo pagrindu.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 3, b. l. 17-21) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas pagrįstai nusprendė, kad turėjo būti gautos ir regiono aplinkos apsaugos departamento projektavimo sąlygos, taip pat su šia institucija turėjo būti suderintas parengtas statinių projektas. Teismas teisingai nusprendė, kad šiuo atveju reikėjo vadovautis ir Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir turėjo būti gautos aplinkos apsaugos institucijos projektavimo sąlygos. Aprašo 10 punktas reglamentuoja situacijas, kai saugoma teritorija, t. y. valstybinis draustinis ir biosferos poligonas yra ne valstybinio parko teritorijoje, kurią administruoja direkcija, bet už parko ribų. Atkreipia dėmesį, kad tiek Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, tiek Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, neleidžiančios statybos miškų ūkio paskirties žemėje, galiojo tiek išduodant projektavimo sąlygų sąvadą 2006 m. vasario 22 d., tiek Molėtų rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2007 m. rugpjūčio 30 d. posėdžio bei statybos leidimo 2007 m. rugpjūčio 31 d. išdavimo metu. Pažymi, kad įstatymai yra aukštesnės galios teisės aktai nei poįstatyminiai, todėl esant prieštaravimui tarp žemesnės galios teisės akto ir įstatymo, privaloma vadovautis įstatymu. Pažymi, kad žemės sklype, kuriame apeliantas siekia atstatyti buvusią sodybą, esantis miškas yra priskirtas III apsauginių miškų grupei. Tiek miškų ūkio paskirties žemės, kuri yra saugomoje teritorijoje, pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties keitimas, tiek miško žemės, esančios saugomoje teritorijoje, pavertimas kitomis naudmenomis yra apriboti, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo galimybės rengti detaliuosius planus pagal Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punktus, nes statinių, nesusijusių su miškų ūkiu, statyba miškų ūkio paskirties žemėje yra negalima, o miškų ūkio paskirties keitimas pagal Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 8 dalį taip pat yra draudžiamas, išskyrus numatytą išimtį.

Šalies argumentai

Atsakovas Molėtų rajono savivaldybė 2009 m. rugsėjo 2 d. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie pateikto apeliacinio skundo. Atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 17 d sprendimą ir priimti naują sprendimą - prokuroro pareiškimą atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad, vadovaujantis ABTĮ 131 straipsnio 1 dalimi, nori prisidėti prie trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Mag Solutions“ pateikto apeliacinio skundo. Pritaria apeliaciniame skunde išdėstytiems apelianto reikalavimams ir argumentams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje yra numatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Administracinėje byloje esantis Pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre patvirtina, kad visas uždarajai akcinei bendrovei „Mag Solutions“ priklausantis ginčo žemės sklypas – miškų ūkio paskirties (T 2, b.l. 21-22). Duomenys, esantys minėtame dokumente, nėra nuginčyti, o tai reiškia, kad teisingi, išsamūs ir jais turi būti vadovaujamasi. Vienareikšmiškai teigtina, jog ginčo žemės plotas patenka į miškų ūkio paskirties žemę, todėl sprendžiant disputą vadovautinas Miškų įstatymu, Žemės įstatymu, kaip pagrindiniais teisės aktais, reglamentuojančiais aptariamus visuomeninius santykius.

Apibrėžus apeliacinio skundo ribas, taikytinus teisės aktus, priimant baigiamąjį aktą, būtina paisyti (jeigu yra) ir formuojamos administracinių teismų praktikos analogiškose ar identiškose administracinėse bylose (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Tikrinama byla pagal savo faktines aplinkybes bei taikytinus teisės aktus iš esmės yra tapati administracinei bylai Nr. A556-206/2008. Lietuvos vyriausiasis teismas pastarojoje administracinėje byloje, priimdamas 2008 m. vasario 12 d. nutartį, pažymėjo, kad statybos miškų ūkio paskirties žemėje santykius reglamentuojantys Miškų įstatymas ir Žemės įstatymas nenumato išimčių dėl statinių tarp jų ir sodybų statybos esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kitose planuose), todėl akivaizdu, jog teisė į statybą miškų ūkio paskirties žemėje negali būti realizuota. Šioje tikrinamoje administracinėje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo teigti priešingai, todėl apeliacinis skundas pripažintinas nepagrįstu. Net menkiausios, dar galinčios kilti, abejonės šalintinos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. sprendimo, priimto dar prieš išduodant ginčijamą statybos leidimą (prašomas panaikinti statybos leidimas išduotas 2007 m. rugpjūčio 31 d.), pagrindu. Jame pažymėta, kad miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius. Tretysis suinteresuotas asmuo nesiekia išvardintų objektų statybos.

Dėl išdėstytų priežasčių, turint omenyje ir nerealizuotą statybos leidimą (duomenų neturėjimą apie statybą patvirtino apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pasisakę prokuroras ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovė), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes bei parinko tinkamą teisinį kvalifikavimą, dėl ko skundžiamas sprendimas negali būti nei naikinamas, nei keičiamas. Išdėstyti argumentai absoliučiai pakankami baigiamajam teisės aktui priimti bei eliminuojantys teismo pareigą aptarti kitus apeliacinio skundo motyvus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o uždarosios akcinės bendrovės „Mag Solutions“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius