- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-25
- Bylos Nr.
- 1S-94-197/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį/sprendimą
- Teisėjas
- Laima Garnelienė
- Kaltinamasis
- S. H.
- Advokatai
- Edgaras Dereškevičius, Edgaras Dereškevčius
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laima Garnelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo S. H. gynėjo advokato Edgaro Dereškevičiaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam S. H. priklausančiam turtui paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-115-485/2018, kurioje S. H. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, S. Č. ir K. N., kaltinami pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, A. Ž. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, E. N. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, A. D. kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2014 m. gegužės 21 d. nutarimu buvo laikinai apribotos S. H. nuosavybės teisės į 2014 m. gegužės 3 d. jo asmens kratos metu rastas ir paimtas pinigines lėšas – 2 532 JAV dolerių, 210 Eur, 70 Lt, 400 000 Baltarusijos rublių, taip pat laikrodį ,,CERRUTI 1881“, uždraudžiant S. H. valdyti, naudotis ir disponuoti nurodytais objektais. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2014 m. birželio 9 d. nutarimu buvo laikinai apribota S. H. nuosavybės teisė į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. butą/patalpą – kambarį su rūsiu, pažymėtu R-24 (1/4 iš 18,88 kv. m) ir bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis: a-25(5/100 iš 71,66 kv. m), a-25 (5/100 iš 4,53 kv. m), a-27 (5/100 iš 13,05 kv. m), a-28 (5/100 iš 7,55 kv. m), a-29 (5/100 iš 0,86 kv. m), a-30 (5/100 iš 0,86 kv. m), a-31 (5/100 iš 0,92 kv. m), a-32 (5/100 iš 1,09 kv. m), a-33 (5/100 iš 12,65 kv. m), a-34 (5/100 iš 2,63 kv. m), iš viso – 5,65 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant S. H. disponuoti nurodytais objektais, paliekant jam valdymo ir naudojimo teises. Vėlesniais teismų procesiniais sprendimais laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas buvo tęsiamas.
3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartimi kaltinamajam S. H. paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas jam priklausančiam pirmiau minėtam kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui 6 (šešiems) mėnesiams.
Šalies argumentai
4. Kaltinamojo S. H. gynėjas advokatas Edgaras Dereškevčius skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartį.
Kaltinamojo gynėjas nurodo, kad iš skundžiamos nutarties turinio jam nesuprantama, ar sprendžiant laikino nuosavybės teisės apribojimo pratęsimo klausimą yra pakankamai duomenų, kad jo ginamasis S. H. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ar priešingai – tokių duomenų sprendžiant laikino nuosavybės teisės apribojimo klausimą teismas neanalizuoja. Gynėjo teigimu, bet koks aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymas nesant pagrįsto kaltinimo privalo būti vertinamas kaip neproporcingas žmogaus teisių varžymas.Skunde nurodoma, kad apygardos teismas spręsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo pratęsimo klausimą privalėjo patikrinti, ar į bylą pateiktas civilinis ieškinys vis dar yra aktualus. Pasak kaltinamojo gynėjo, Kauno apygardos teismas neatsižvelgė į tai, kad cigaretės, kurių kontrabanda šioje byloje inkriminuojama kaltinamajam S. H., buvo sulaikytos pirmojoje jų įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją muitinės įstaigos zonoje ir sunaikintos dar 2012 metais. Vadovaujantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 233 straipsnio 1 dalies d punktu bei nacionalinių teisės aktų nuostatomis, skola muitinei išnyksta tuo atveju, jei prekės, su kuriomis susijusi skola muitinei yra atsiradusi vadovaujantis 202 straipsniu, yra sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos. Todėl, anot gynėjo, akivaizdu, kad prievolė mokėti importo mokesčius ir skola muitinei išnyko. Taip pat pažymi, kad pirmiau minėtas reglamentas buvo panaikintas tik 2016 m. gegužės 1 d., nes nuo šios datos pradėjo galioti Sąjungos muitinės kodeksas, o civilinis ieškinys byloje pateiktas dar 2014 m. birželio 13 d. Be to, nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas baudžiamojoje byloje 1A-563-398/2016 akcentavo, kad Sąjungos muitinės kodekso nuostatos leidžia teigti, jog neteisėtai įvežtos prekės, kurios konfiskuojamos ir sunaikinamos, neturėtų būti apmokestinamos akcizais ir PVM, nepriklausomai nuo to, ar konfiskavimas įvyksta prieš prekėms patenkant už pirmosios muitinės įstaigos veiklos teritorijos ribų ar po to. Dėl to, gynėjo teigimu, laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo S. H. turto atžvilgiu nepagrįstas ne tik bylos medžiaga, bet ir teismų praktika.Kaltinamojo gynėjo teigimu, Kauno apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kaltinamąjį Baltarusijos pilietį S. H., lyginant jį su kitu kaltinamuoju šioje baudžiamojoje byloje – Lietuvos Respublikos piliečiu E. N., diskriminavo tautybės pagrindu. Tai, anot gynėjo, tai patvirtina faktas, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 8 d. nutartimi panaikino žemesnės instancijos teismo nutartį ir nepratęsė laikino nuosavybės teisės apribojimo termino kaltinamojo E. N. turtui. Atsižvelgiant į tai, kad abiejų kaltinamųjų tiek faktinė, tiek teisinė situacija yra identiška, jo ginamojo diskriminacija pagal tautybę, anot gynėjo, yra akivaizdi.Kaltinamojo S. H. gynėjo advokato Edgaro Dereškevčiaus skundas atmetamas.Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartis, kuria kaltinamajam S. H. priklausančiam kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, yra teisėta ir pagrįsta.Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) įtvirtintų procesinės prievartos priemonių. BPK 151 straipsnio 1 dalis nustato, jog civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam arba pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas gali būti paskirtas esant bent vienam iš dviejų pagrindų: civilinio ieškinio užtikrinimas baudžiamajame procese, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.Sprendžiant dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, pirmiausia reikia vadovautis ne muitinės kodeksų nuostatomis, o BK 199² straipsnio nuostatomis dėl nusikaltimo dispozicijos rūšies, nusikaltimo sudėties požymių, nusikaltimo baigtumo ir žalos padarymo momento bei BPK 109 straipsnio nuostatomis dėl turtinės žalos sampratos baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-696/2017). Šios aplinkybės yra tiesiogiai susiję su inkriminuotų nusikalstamų veiksmų padarymo aplinkybių nustatymu bei vertinimu, o tai teismas atlieka tik teisiamajame posėdyje ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, atmetami kaip nepagrįsti skundo argumentai dėl byloje esančio civilinio ieškinio pagrįstumo, nes nagrinėjant skundą dėl procesinių prievartos priemonių taikymo bei teisėtumo, byloje pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo klausimas nesprendžiamas. Šis klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir priėmus galutinį procesinį sprendimą. Tuo pačiu pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje teismas taip pat nesprendžia, ar nusikalstama veika buvo padaryta. Pažymėtina, kad apygardos teismas vadovaudamasis kaltinamajame akte esančiais duomenimis nekonstatavo S. H. kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo. Sprendžiant laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo klausimą byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su laikino nuosavybės teisių apribojimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau tokiu atveju šie duomenys nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas, nes šioje stadijoje asmens kaltės klausimas nesprendžiamas. Todėl konstatuojama, kad apygardos teismas, vertindamas kaltinamajame akte nurodytus duomenis ir spręsdamas klausimą dėl S. H. turtui taikomo laikino nuosavybės teisės paskyrimo, laikėsi bendrųjų ir specialiųjų šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų. Kaltinamojo S. H. gynėjas skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, taikomo kaltinamajam S. H. priklausančiam turtui, kaltinamąjį Baltarusijos pilietį, lyginant jį su kitu kaltinamuoju šioje baudžiamojoje byloje – Lietuvos Respublikos piliečiu E. N., diskriminavo tautybės pagrindu. Tokie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.Bylos medžiaga patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 8 d. nutartimi nepratęsė laikino nuosavybės teisės apribojimo termino kitam kaltinamajam šioje baudžiamojoje byloje, E. N., priklausančiam turtui. Pažymėtina, kad procesinių prievartos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas dėl kiekvieno įtariamojo ar kaltinamojo individualiai, todėl ir faktinės bylos aplinkybės jų atžvilgiu vertinamos individualiai. Dėl to teismas, nagrinėdamas procesinės prievartos priemonės paskyrimo kaltinamajam S. H. pagrįstumo klausimą, nėra saistomas kitų šioje byloje priimtų procesinių sprendimų. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo S. H. gynėjo skunde nurodoma Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartis, kuria nepratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kitam kaltinamajam šioje byloje, E. N., priklausančiam turtui, nėra pagrindas netaikyti minėtos procesinės prievartos priemonės ir kaltinamajam S. H.. Skirtingų procesinių sprendimų priėmimas atskirų kaltinamųjų atžvilgiu negali būti laikomas Baltarusijos piliečio S. H. diskriminacija. Svarbu pažymėti, kad nuosavybės teisių apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis ir ši procesinė prievartos priemonė gali būti panaikinta teismo nutartimi, vos tik ji taps nereikalinga arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas. Kaltinamojo gynėjas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad dėl taikomų suvaržymų S. H. patiria tokius suvaržymus, kurie peržengia teisingos pusiausvyros tarp taikomų prievartos priemonių ir siekiamo tikslo ribas.Įvertinęs nustatytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajam S. H. priklausančiam turtui buvo paskirtas pagrįstai. Naikinti skundžiamos nutarties nėra jokio pagrindo.Nors apygardos teismas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad skiriamas 6 (šešių mėnesių) nuosavybės teisės apribojimas skaičiuojamas nuo 2018 m. kovo 12 d., tačiau to nenurodė nutarties rezoliucinėje dalyje. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas patikslinti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutarties rezoliucinę dalį nurodant, nuo kada skaičiuojamas 6 (šešių) mėnesių nuosavybės teisės apribojimo terminas.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
kaltinamojo S. H. gynėjo advokato Edgaro Dereškevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartį.
Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutarties rezoliucinę dalį patikslinti nurodant, kad paskirto 6 (šešių) mėnesių laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas skaičiuojamas nuo 2018 m. kovo 12 d.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.