Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-04-22 · Administracinė byla Nr. I-329-580/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-04-22
Bylos Nr.
I-329-580/2010
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01853-2009-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Veslava Ruskan, Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas
UAB „Morita“
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Advokatai
Aivaras Raišutis
Kategorijos
  • 1.2Aplinkos apsauga
  • 9.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.2.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-329-580/2010(Proceso Nr. 3-61-3-01853-2009-1)Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 9.1.1.2; 9.2.1.3; 9.8.1; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Veslavos Ruskan ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Maženai Bortkevič,dalyvaujant pareiškėjos atstovams V. S., K. S. ir advokatui Aivarui Raišučiui,atsakovo atstovui Rasai Stravinskaitei,trečiojo suinteresuoto asmens atstovėms Laimutei Jurkšienei ir Laimutei Brusokienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Morita“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo - Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas UAB „Morita“ prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau - VMI) 2009-10-02 sprendimą Nr. 69-277 ir Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Marijampolės AVMI) 2009-07-03 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (15.11.-15)-T3-43.

Pareiškėjas paaiškino, kad Marijampolės AVMI nepateikė pirminių ar kitų tiesioginiais įrodymais esančių dokumentų ir duomenų, kuriais grindžia Patikrinimo akto išvadas ir paskaičiavimus, o vėliau ir sprendimo išvadas, todėl prielaidomis grįsti sprendimai negalėjo būti tvirtinami. Mokesčių administratorius buvo tendencingas, subjektyviai vertino objektyvias faktines aplinkybes.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 69 straipsnio 1 dalį, pažymėta, kad joje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslą gauti mokestinę naudą ateityje, t. y. po sandorio, kuris gali būti tiriamas šios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo. Taikant šią teisės normą reikšmingomis gali būti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio sudarymo. Jokio panašaus tyrimo mokesčių administratorius neatliko, nors tai buvo mokesčių administratoriaus pareiga, kurios neįvykdymas padaro mokestinį ginčą negalimą.

Teigia, kad nagrinėjamas atvejis savo faktinėmis aplinkybėmis ir mokesčių administratoriaus padarytomis išvadomis yra iš esmės toks, koks jau kartą buvo nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2007-01-19 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-885/07. LVAT pasisakė dėl MAĮ 67 straipsnyje įtvirtintų įrodinėjimo naštos taisyklių taikymo ir panaikino apskųstus mokesčių administratorių sprendimus tuo pagrindu, kad mokestinio ginčo metu mokesčių mokėtojas įrodė faktinį išnuomotų iš savo darbuotojų automobilių naudojimą įmonėje, o mokesčių administratorius neįrodė turinio prieš formą principo mokestiniams santykiams pagrįstumo. Teismo kolegija konstatavo, kad, esant faktiniam išnuomotų automobilių naudojimui įmonėje, automobilių nuomos sutarčių ekonominio pagrįstumo vertinimas neturi įtakos mokestinio ginčo sprendimui ir to net nenagrinėjo.

Mokesčių administratorius dar 1999-11-10 atsakymu Nr. 05-05/1636 į UAB „Morita“ paklausimą išaiškino, kad asmeninių automobilių nuoma iš savo darbuotojų tarnybos reikmėms yra galima ir nurodė kaip tokios automobilių nuomos pajamos turi būti apmokestinamos. Minėto mokesčių administratoriaus išaiškinimo bendrovė ir laikėsi vykdydama savo veiklą.

Nurodė, kad Marijampolės AVMI tendencingai pateikė tik fragmentus apie darbo užmokesčio vidurkius bendrovėje ir klaidingai nurodė darbo užmokesčio vidurkio santykį tarp darbuotojų, kurie nuomoja savo lengvuosius automobilius bendrovei, ir kurie ne. Pateikti duomenys aiškiai rodo, kad bendrovėje nuolat didėjo išlaidos darbo užmokesčiui, augo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis. Jeigu 2006 m. bendrovės išlaidos darbo užmokesčiui buvo 1565,4 tūkst. Lt., tai 2008 m. - 2868,44 tūkst. Lt., nuo 2005 m. išaugo 2,21 karto. Vidutinis mėnesinis vieno darbuotojo darbo užmokestis kasmet didėjo: 1) 2006 m. buvo 1291,5 Lt/mėn., lyginant su 2005 m. padidėjo 15,7% ir buvo didesnis už Marijampolės apskrities Marijampolės savivaldybės darbo užmokesčio vidurkį 42,5 Lt (1291,5 Lt-1 249 Lt); 2) 2007 m. buvo 1555,19 L/mėn., lyginant su 2006 m. padidėjo 20,42 % ir buvo didesnis už Marijampolės apskrities Marijampolės savivaldybės darbo užmokesčio vidurkį 55,19 Lt (1555,19 Lt-1500 Lt); 3) 2008 m. buvo 1824,71 Lt/mėn. ir lyginant su 2007 m. padidėjo 269,52 Lt (1824,71 Lt. -1555,19 Lt). Per 2008 m. 10 mėnesių buvo 1817,62 Lt/mėn., lyginant su 2007 m. padidėjo 17 % ir beveik prilygo to laikotarpio Marijampolės apskrities vidutiniam mėnesiniam darbo užmokesčiui.

VMI sprendime nurodo, kad 2006 m. bendrovėje vidutiniškai dirbo 101 darbuotojas, kuriems apskaičiuotas 1 565 398 Lt dydžio darbo užmokestis, tačiau net dešimtyje atvejų klaidingai nurodo apskaičiuotą darbo užmokestį darbuotojų, su kuriais sudarytos lengvųjų automobilių nuomos sutartys: VMI nurodo 435 390 Lt, tačiau turi būti 472 421 Lt ir tai sudaro 30,2 %, bet ne 28 % nuo visiems bendrovės darbuotojams apskaičiuoto darbo užmokesčio. Neteisingai skaičiuojamas ir šių darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis: VMI nurodo 930 Lt/mėn., o turi būti 1164 Lt/mėn., nes bendrovės darbuotojų, su kuriais sudarytos lengvųjų automobilių nuomos sutartys, vidutinis metinis vidurkis buvo 33,83 asmenys, bet ne 39 (tiek buvo sutarčių, bet veikė jos skirtingą laiką), tuomet šių darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis bruto yra 472 421 Lt : 33,83 : 12 mėn. = 1164 Lt/mėn.

Neteisingai teigiama, kad darbuotojų, su kuriais sudarytos lengvųjų automobilių nuomos sutartys, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis net 543 Lt mažesnis nei darbuotojų, su kuriais nesudarytos lengvųjų automobilių nuomos sutartys. Šių darbuotojų vidutinis metinis skaičius buvo 67,17 asmens (101-33,83) ir vidutinis mėnesinis priskaičiuotas darbo užmokestis buvo ne 1473 Lt, bet 1356 Lt (1 565 398 Lt - 472 421 Lt = 1 092 977 Lt : 67,17 : 12 mėn. = 1356 Lt). Tuomet šių dviejų kategorijų darbuotojų mėnesinis darbo užmokesčio vidurkio skirtumas yra tik 192 Lt arba net 2,83 karto mažesnis skirtumas nei nurodo VMI.

Kartu pabrėžia, kad nėra jokio pagrįsto motyvo ir objektyvių kriterijų lyginti, skirtingų ekonominės veiklos rūšių vidutinį bruto darbo užmokestį. VMI sprendime pateikiamas Marijampolės savivaldybėje 2006 m. buvęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 1249 Lt apskritai, kuris yra apskaičiuotas kaip visos ekonominės veiklos darbo užmokesčio mėnesinis vidurkis, tačiau ne prekybinės veiklos sferoje atskirai, kuris yra ženkliai mažesnis. Pagal 2009-10-13 Statistikos departamento dbl.stat.gov.lt skelbiamus duomenis Marijampolės vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje 2006 metais buvo 887 Lt/mėn. Bendrovės ekonominė veikla yra būtent mažmeninė ir didmeninė prekyba.

Be to, VMI palyginimui paėmė tik dalį bendrovės darbuotojų, o būtent tų, su kuriais sudarytos lengvųjų automobilių nuomos sutartys, tačiau lyginant ir šios kategorijos darbuotojų mėnesinį bruto darbo užmokesčio vidurkį, jis yra tik 85 Lt mažesnis, bet ne 319 Lt (1249 Lt -1164 Lt = 85 Lt), kaip kad nurodoma VMI sprendime, o lyginant su prekybos veiklos sferoje buvusių vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčio vidurkiu Marijampolės apskrityje, bendrovės darbuotojų, iš kurių bendrovė nuomojo lengvuosius automobilius, mėnesinis bruto darbo užmokesčio vidurkis yra net 277 Lt didesnis (1164 Lt - 887 Lt = 277 Lt).

Teigia, kad VMI už 2007 m. neteisingai pateikia bendrovės darbuotojų vidutinį mėnesinį darbo užmokestį ir daro klaidingus palyginimus. 2007 m. visų bendrovės darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio vidurkis buvo 1555 Lt (2127 490 : 114 : 12 mėn.). Bendrovės darbuotojų, iš kurių bendrovė nuomojo lengvuosius automobilius, vidutinis metinis vidurkis buvo 35,58 darbuotojo, o ne 41 darbuotojas, nes 10 darbuotojų automobilius 2007 m. nuomojo tik keletą mėnesių. Šios kategorijos darbuotojų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 1246,94 Lt (532 393 : 35,58 : 12 mėn.), o ne 1038 Lt. Taip pat klaidingai pateikiamas šios kategorijos darbuotojų bendras apskaičiuotas darbo užmokestis - 510 725 Lt, o turi būti 532 393 Lt. VMI sprendime taip pat neteisingai nurodytas vidutinis metinis darbuotojų, kurie nenuomojo lengvųjų automobilių bendrovei, skaičius - 73, kuris turi būti 78,42 (114-35,58=78,42). Tokiu būdu VMI nurodytas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 1812 Lt yra neteisingas, nes jis buvo 1695 Lt (2 127 490 - 532 393) : 78,42 : 12 mėn.) ir atitinkamai mažesnis 448 Lt, bet ne 774 Lt.

Dėl aukščiau minėtų VMI klaidų pateiktas 2007 m. bendrovės darbuotojų, kurie nuomojo lengvuosius automobilius bendrovei, vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio palyginimas yra neteisingas, nes ir vėl yra lyginamas Marijampolės savivaldybės visų ekonominės veiklos sferų 2007 m. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis su bendrovės prekybinės veiklos minėtos kategorijos darbuotojų vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu. Pagal 2009-10-13 Statistikos departamento dbl.stat.gov.lt internete skelbiamus duomenis Marijampolės apskrities vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis didmeninės ir mažmeninės prekybos veiklos sferose 2007 m. buvo 1080 Lt., tuomet bendrovė savo darbuotojams, iš kurių nuomojo lengvuosius automobilius, mokėjo 167 Lt daugiau (1247 Lt - 1080 Lt) už Marijampolės apskrities prekybos sferos darbuotojų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį.

VMI sprendimo dalyje „2008 m. sausio - spalio mėnesiai“ pateikti bendrovės darbuotojų vidutiniai mėnesio bruto darbo užmokesčio dydžiai taip pat yra klaidingi. Bendrovės darbuotojų, kurie nuomojo lengvuosius automobilius bendrovei, bendras priskaičiuotas bruto darbo užmokestis per 2008 m. 10 mėnesių yra 564 668 Lt, bet ne 533 325 Lt, kaip kad nurodo VMI ir Inspekcija. Be to, ne visos automobilių nuomos sutartys galiojo visus 10 mėnesių, nes net 9 atvejais apskaičiuotas nuomos mokestis apėmė laikotarpį nuo vieno iki kelių mėnesių, bet ne visus dešimt. Tokiu būdu automobilių nuomotojų metinis vidurkis buvo ne 45, bet 40,1 asmens (36 asmenys nuomojo automobilius 10 mėnesių, likusiųjų 9 asmenų bendroji nuomos trukmė 41 mėnuo. 36 x 10 + 41 = 360 + 41 = 401 : 10 = 40,1). Jų vidutinis 10 mėnesių bruto darbo užmokestis buvo 1408,15 Lt (564 68 Lt : 40,1 : 10 mėn. = 1408,15 Lt), bet ne 1185 Lt.

Nurodo, kad darbuotojų, kurie nenuomojo lengvųjų automobilių bendrovei, vidutiniškai per metus buvo ne 86 asmenys, bet 90,9 (131 - 40,1 = 90,9). Jiems priskaičiuotas 10 mėnesių darbo užmokestis buvo 1 819 013 Lt (2383 685 Lt - 564 668 Lt = 1 819 013 Lt) ir vidutinis mėnesinis šios kategorijos darbuotojų darbo užmokestis buvo 2001 Lt arba 116 Lt (2117 Lt - 2001 Lt) mažesnis nei nurodo VMI. 2009-10-13 Statistikos departamentas dbl.stat.gov.lt/M306087 internete skelbia, kad Marijampolės apskrityje didmeninės ir mažmeninės veiklos vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis yra 1333 Lt. Atitinkamai bendrovė darbuotojų, kurie nuomojo lengvuosius automobilius bendrovei, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 1408 Lt arba 75 Lt didesnis už apskrities prekybinės veiklos sferos darbuotojų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį.

Akcentuoja, kad sėkmingai bendrovės plėtrai užtikrinti reikėjo ne tik darbuotojų, investicijų ir t. t., bet buvo būtina aprūpinti bendrovės darbuotojus lengvuoju transportu, siekiant padidinti jų mobilumą bei darbo efektyvumą. Tuo tikslu bendrovė kaip vieną iš ekonomiškiausių variantų pasirinko lengvųjų automobilių nuomą iš bendrovėje dirbančių asmenų. Nagrinėjamu atveju automobilių nuomos sutartys buvo naudingos tiek valstybei, tiek bendrovės darbuotojams, tiek ir pačiai bendrovei. Bendrovė jokios mokestinės naudos, lyginant su išskaičiuotu gyventojų pajamų mokesčiu (toliau – GPM) nuo išmokėtos automobilių nuomos per metus, neturėjo. Mokesčių administratorius visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad automobilių nuomos kaina apima vairavimo ir techninio aptarnavimo paslaugas, sutarto dydžio kuro išlaidas, t. y. bendrovė nepatiria minėtų paslaugų ir prekių pirkimo išlaidų, nes vien išsinuomoti automobilio nepakanka, jį dar reikia vairuoti, nuolat palaikyti jo gerą techninę būklę bei nuolat pirkti kurą, kad automobiliu būtų galima važiuoti, reikia turėti vairuotoją ir gerą automobilio stovį.

Savo paaiškinimuose Marijampolės AVMI detaliai paaiškino bendrovės veiklos pobūdį, pridėjo struktūrinę schemą, nurodė, kad sukūrė daugiau kaip šimto partnerių tinklą Lietuvoje, vykdė didelės apimties didmeninę prekybą durimis, langais, stoglangiais, saulės kolektoriais, vykdė durų, langų montavimo darbus. Tačiau į visa tai nebuvo atsižvelgta, nebuvo nagrinėjami bendrovės įstatai, kuriuose aiškiai aprašytos bendrovės veiklos rūšys. Bendrovė sparčiai didindama savo verslo apimtis, plėsdama savo materialinę bazę, t. y. statydama naujus pastatus ir vykdydama įsigytų pastatų renovaciją, turėjo riboti galimybes tuo pačiu metu išvystyti visą verslo infrastruktūrą, pirmoje eilėje - transporto ūkį. Numatyta verslo vystymo strategija pilnai pasiteisino ir davė reikiamą efektą bendrovei, jos darbuotojams, valstybei mokesčių pavidalu ir darbo vietų kūrime. Darbų apimtys 2008 m. pabaigoje sudarė 44,38 mln. Lt. Lyginant su 2005 m. išaugo 24,15 mln. Lt arba 2,19 karto, o vidutinis kasmetinis darbų apimties prieaugis buvo 8,05 mln. Lt. Kasmetinės darbų apimtys, lyginant su ankstesnių 10 metų veiklos vidutinėmis darbų didėjimo apimtimis, buvo net 4 kartus didesnės. Per 2006-2008 m. bendrovė ir išvystė savo veiklos struktūrą. Be dviejų struktūrinių segmentų Marijampolėje ir Vilniuje su atitinkamais mažmeninės, didmeninės prekybos ir importo padaliniais, bendrovė turi 101 didmeninės prekybos atstovą Lietuvoje, didmeninės prekybos atstovus Vokietijoje, Lenkijoje. Italijoje, Latvijoje, Estijoje. Be to, turi virš 40 partnerių mažmeninės prekybos srityje. Per aptariamą laikotarpį savų finansinių resursų ir didžiąja dalimi banko paskolų dėka Marijampolėje pastatė du naujus prekybinius korpusus virs 3 200 m ploto, didmeninės prekybos sandėlį, rekonstravo anksčiau pastatytas 2800 m² ploto patalpas, įsigijo prekybinės ir kitos įrangos, transporto priemonių už beveik 1,5 mln. Lt. Vilniuje didmeninės ir mažmeninės prekybos padaliniams nupirktos patalpos ir atlikti jų pertvarkymo bei remonto darbai apie 3 000 m² plote. 2006-2008 m. į verslo vystymą be apyvartinių fondų investavo 9,11 mln.Lt., iš jų tik apie 53 % sudarė bendrovės finansiniai resursai, o kitą dalį sudarė banko paskolos, kurių gavimas buvo grindžiamas nekilnojamuoju turtu ir bendrovės ūkinės veiklos rezultatais.

Per tikrinamą laikotarpį darbuotojų skaičius bendrovėje padidėjo vidutiniškai 34 darbuotojais ir 2008 m. bendrovėje vidutiniškai dirbo 131 darbuotojas. Iš jų bendrovėje vidutiniškai dirbo: 28-32 vadybininkai, 12-15 padalinių, projektų vadovai, 4 vadovaujantys darbuotojai, 8-9 buhalterijos ir apskaitos darbuotojai. 35-40 pardavėjų, parduotuvių vedėjų, 2 darbų vykdytojai, 5 sandėlininkai, 5 apsaugos darbuotojai. 18 darbininkų, valytojų, 6 vairuotojai-ekspeditoriai. Apie 40 % visų darbuotojų sudaro vadybininkai, struktūrinių padalinių vadovai ir bendrovės vadovaujantys darbuotojai, kurių darbų pobūdis yra judrus ir geografiškai platus.

Įgyvendindama verslo plėtros strategiją bendrovė neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik nuomoti lengvuosius automobilius iš savo darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra judrus. Kartu bendrovė pagal savo finansines galimybes pastoviai didino savo nuosavų automobilių skaičių. 2008 m. pabaigoje turėjo 19 automobilių, bet jų tarpe buvo tik keturi lengvieji automobiliai ir 5 automobiliai prailgintais kėbulais, skirti mažmeninės prekybos tinklo aptarnavimui ir prekių pristatymui pirkėjams. Vidutinis bendras išnuomotų lengvųjų automobilių skaičius buvo apie 41 automobilis. Skaičiuojant nuo bendro darbuotojų skaičiaus sudarytos su darbuotojais lengvųjų automobilių nuomos sutartys vidutiniškai siekė apie 30-31 % nuo darbuotojų skaičiaus.

Šalies argumentai

Pareiškėjos teigimu, Lietuvos Respublikoje nėra teisės akto, kuris draustų bendrovei nuomoti automobilius iš savo darbuotojų. Taip pat joks įstatymas neriboja įmonės darbuotojo teisės sudaryti tokią sutartį su darbdaviu. Sudarytos su darbuotojais lengvųjų automobilių nuomos sutartys yra parengtos po ekonominio pagrįstumo analizės ir visiškai atitinka Civilinio kodekso (toliau - CK) VI knygos XXVIII skyriaus „Nuoma“ Penktojo skirsnio „Transporto priemonių nuoma, teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas“ nuostatas. Inspekcija visiškai nepaisė CK 6.514 ir 6.155 str. nuostatų, kad nuomotojas išlaiko transporto priemonę (užtikrina transporto priemonės techninę būklę per visą nuomos sutarties terminą, atlieka jos remontą bei tiekia atsargines detales), taip pat nuomotojas privalo teikti transporto priemonės vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas bei pats už jas apmokėti. Darbuotojai, sudarę su bendrove lengvųjų automobilių nuomos sutartis, santykiuose su bendrove įgijo naują statusą - jie tapo bendrovės kontrahentais, verslo partneriais, t. y. šalia savo turimo darbuotojo statuso pagal darbo sutartį jie tapo bendrovės automobilių nuomos verslo partneriais.

Pareiškėjai nesuprantama, kodėl į darbo sutartis turėjo įtraukti punktus dėl automobilio būtinybės atliekant darbo funkcijas, nes taip elgtis neįpareigoja joks teisės aktas. Bendrovės pareigybinėse vadybininkų, padalinių vadovų instrukcijose yra reikalavimas turėti lengvojo automobilio vairuotojo pažymėjimą.

Tvirtina, kad buvusių ir dėl konflikto nutraukusių darbo sutartis darbuotojų paaiškinimai nėra ir negali būti tie objektyvūs duomenys, kurie leistų mokesčių inspekcijai daryti objektyvias išvadas, nes tokie buvę darbuotojai siekia pakenkti UAB „Morita“. Patikrinio akto 1.7 p. cituojamas „antrasis darbuotojas“ greičiausiai yra D. A., kuri pasisavino iš UAB „Morita“ 18 000 Lt ir jai yra iškelta baudžiamoji byla, todėl jos siekis kenkti bendrovei yra labiau nei akivaizdus.

Nei vienas darbuotojas neneigė, kad išnuomavęs savo lengvąjį automobilį bendrovei su vairavimo, priežiūros ir techninio aptarnavimo paslaugomis, naudojo jį bendrovės reikmėms, vykdydamas jam pavestas darbines funkcijas. Kartu visi teigė, kad sunaudoti virš ridos limito degalai buvo apmokami papildomai bendrovės lėšomis. Aiškiai matyti, kad išnuomoti automobiliai pravažiuodavo žymiai daugiau, nes važinėta į darbą ir iš darbo, jais naudotasi laisvalaikiu. Be to, net šeši darbuotojai buvo nutraukę darbo sutartis ir buvo klausiami apie 2006 metų važinėjimus. Tokie parodymai dėl praėjusio laiko kelia abejones ir jais negalima remtis.

Mokesčių administratorius ignoravo eilę darbuotojų parodymų, kuriuose jie nurodė žymiai didesnį pravažiuotų kilometrų skaičių per mėnesį. Marijampolės AVMI paėmė tik tą pravažiuotų kilometrų skaičių, kuriam bendrovė pagal nuomos sutartį už virš ridos limito pravažiuotus kilometrus apmokėjo sunaudotų degalų įsigijimo vertę ir visiškai nevertino nuomotojo lėšomis įsigytų degalų ir už juos pravažiuotų kilometrų. Todėl pateikti vieno pravažiuoto kilometro savikainos skaičiavimai ir kiti palyginimai yra neteisingi. Be to, nuomos kainą apsprendžia ne tik pravažiuotų kilometrų skaičius, bet ir visa eilė kitų faktorių - degalų kaina, atsarginių dalių, padangų ir kitų eksploatacinių medžiagų kaina, techninė apžiūra, draudimas, gyventojų pajamų mokestis, amortizacija ir kitos automobilio priežiūros išlaidos.

Marijampolės AVMI sprendime daro išvadą kad kelionės lapai išrašomi formaliai ir pravažiuotų kilometrų skaičius turi būti didesnis. Dėl šios priežasties 1 km kainos skaičiavimai netenka jokios prasmės ir yra neteisingi. Dėl išplėstos bendrovės verslo geografijos ryškiai padidėjo bendrovės veiklos mobilumas ir lengvojo transporto poreikis toms funkcijoms vykdyti, todėl keitėsi darbuotojų darbo krūvis, jo pobūdis. Reikėjo daugiau važinėti į padalinius, daugiau dirbti su statybų užsakovais, vykdyti langų, konvektorių, durų montavimo darbus. Darbų apimtys 2006 m. lyginant su 2005 m. padidėjo net 39,12 %, todėl logiška, kad didėjant automobilių apkrovimui didėjo ir jų nuomos kaina.

Geriausias būdas aprūpinti bendrovės vadovaujančius darbuotojus, padalinių vadovus, vadybininkus, tiekėjus lengvuoju transportu ir buvo sudaryti su jais jų valdomų lengvųjų automobilių nuomos sutartis su vairavimo ir techninės priežiūros paslauga. Tai leido bendrovei nekurti autotransporto tarnybos, jo aptarnavimo eksploatacijos ir remonto bazės - tam neturėjo ir ekonominių galimybių. Taip pat leido atsisakyti dispečerinės, kontrolinės tarnybos, nes lengvojo transporto naudotojas liko tas pats jo savininkas arba įgaliotas asmuo, kuris pagal darbo sutartį dirba bendrovėje, vykdo jam pavestą pagal darbo sutartį bendrovei naudingą veiklą. Kartu jis rūpinasi automobilio eksploatacija, vykdo jo remontą ir jį pats vairuoja. Marijampolės AVMI išvada, kad 2006 m. bendrovė nuosavybės teise turėjo 16 automobilių, yra netiesa, nes neįvertinta automobilių kaita bendrovėje: vieni automobiliai buvo parduoti, kiti pirkti. Be to, Marijampolės AVMI neatsižvelgė į skirtingas automobilių rūšis - lengvuosius, specialios paskirties, krovininius, bet įrodinėjo, kad bendrovė jų turėjo pakankamai.

Skunde VMI pateikė papildomus įrodymus, jog, esant nuosavų automobilių stygiui, bendrovė samdė krovininį transportą. Išlaidos samdomam transportui su PVM sudarė: 2006 m. - 122,475 tūkst. Lt, 2007 m. - 196,924 tūkst. Lt, 2008 m. - 388,261 tūkst. Lt. Didelius kiekius prekių bendrovei atveždavo jos partneriai savo transportu, kurių pervežimo išlaidos buvo įkalkuliuojamos į pristatomų prekių kainą.

Automobilių parko galimybes pervežti krovinius, dalyvauti bendrovės veikloje - tenkinti bendrovės poreikius apsprendžia ne pats statistinis jų kiekis, bet vidutinis metinis jų kiekis. Akcentuoja, kad bendrovės turimas automobilių parkas yra nenaujas, juos dažnokai reikia remontuoti, vykdyti techninį aptarnavimą, vyksta krovininių automobilių vairuotojų kaita, o tai kuriam laikui stabdo jo naudojimą. Vieni automobiliai parduodami, kiti įsigyjami - pastoviai per metus vyksta jų kaita. Todėl kalbant apie jų kiekį, reikia operuoti vidutiniu metiniu kiekiu. Akivaizdu, kad bendrovė, turėdama vidutiniškai per metus 2006 m. - 1,8 lengvojo automobilio, 2007 m, - 2 ir per 2008 m. 10 mėnesių - 3,8 lengvojo automobilio, negalėjo patenkinti savo reikmių normaliam ūkinės veiklos vykdymui ir turėjo būtinai nuomoti lengvuosius automobilius.

Sudarytoje bendrovės automobilio nuomos sutartyje su vairavimo ir techninės priežiūros paslaugomis nėra numatyta, kad nuomos sutartis nustos galios nuomotojo atostogų metu ir kad nuomotojas juo nesinaudos po bendrovės darbo valandų, kad nevyks į darbą ar iš darbo. Inspekcija, vertindama bendrovės sudarytas automobilio nuomos sutartis su vairavimo ir techninės priežiūros paslaugomis, visiškai neatsižvelgė į tai, kad automobilio nuomotojas dirba bendrovėje, pats vairuoja automobilį, jį saugo savo namų teritorijoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. Bendrovė vykdė išnuomoto transporto kontrolę per degalų sunaudojimo limitus. Degalų sunaudojimo pagrįstumui nuomotojai pildė kelionės lapus ir pateikdavo degalų pirkimo dokumentus, kai kelionės vyko didesnėje apimtyje bendrovės darbo tikslais. Visais kitais važinėjimo išnuomotu automobiliu atvejais nuomotojas degalais apsirūpindavo iš nuompinigių kaip automobilio savininkas.

Nesutinka su mokesčių administratoriaus išvada, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 2006-2008 m. nebuvo naudojamas bendrovės ekonominėje veikloje. Tvirtina, kad bendrovės veiklos geografija yra plati, apima ir Vilnių.

Nei Marijampolės AVMI, nei atsakovė nepateikė jokių svarių argumentų, kodėl dviem atvejais bendrovei skyrė 30 proc. dydžio baudas, o vienu atveju maksimumą - 50 proc. Vien baudos (392 153 Lt) sudaro net 42 proc. nuo bendros paskaičiuotos mokesčių sumos (929 277 Lt). VMI praktika, nesant švelninančių ar sunkinančių atsakomybę aplinkybių skirti baudos vidurkius (30 proc.), yra savo esme ydinga, nes baudos turi būti skiriamos nuo mažiausio lygio (nuo 10 proc.), o, esant sunkinančioms aplinkybėms, turėtų didėti iki maksimalios 50 proc. ribos.

Šalies argumentai

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime paaiškino, kad pareiškėjas neteisingai teigia, kad jai nebuvo pateikti pirminiai dokumentai ir duomenys, kuriais remiantys patikrinimo akte buvo daromos atitinkamos išvados. Visi Marijampolės AVMI Patikrinimo akto priedai pareiškėjui buvo pateikti kartu su Patikrinimo aktu, šiuose prieduose pateikta informacija, apibendrinimai, pažymos yra surašytos remiantis pareiškėjo pateiktais apskaitos dokumentais, duomenimis, asmenų kortelėmis, duomenimis apie priskaitytą darbo užmokestį, nuompinigius, ilgalaikio turto apskaitos kortelėmis ir pan. Marijampolės AVMI Patikrinimo akte taip pat apibendrinti darbuotojų paaiškinimai, todėl akivaizdu, kad pareiškėjas disponavo tiek pirminiais, tiek suvestiniais dokumentais, tiek visa kita informacija, kuria yra grindžiamos patikrinimo akte nustatytos aplinkybės, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas negalėjo tinkamai gintis.

Atsakovo manymu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-19 sprendime administracinėje byloje Nr. A-14-885/07 padarytos išvados nėra analogiškos nagrinėjamai situacijai. Pareiškėjo pateiktų dokumentų (kelionės lapų ir kt. duomenų) vertinimas, pravažiuotų kilometrų skaičiavimas buvo atliekamas ne pripažįstant faktinius nuomos santykius, o siekiant įvertinti pareiškėjo deklaruojamas aplinkybes bei tai, ar minėtieji dokumentai buvo pildomi formaliai, ar automobiliai realiai buvo naudojami pareiškėjo veikloje.

Marijampolės AVMI ir pareiškėjas naudoja skirtingas skaičiavimo metodikas, dėl ko gaunami kitokie išvestiniai duomenys. Iš Marijampolės AVMI Patikrinimo akto priedų Nr. 4, 11, 18 matyti, kad darbuotojams, su kuriais sudarytos nuomos sutartys, darbo užmokestis anksčiu nurodytuose prieduose skaičiuotas tik už tuos mėnesius, kuriais buvo mokamas nuomos mokestis. Tokia Marijampolės AVMI pasirinkta skaičiavimo metodika yra apibūdinta ir Patikrinimo akte bei Sprendime). Įvertinus pareiškėjo prie skundo pridėtoje lentelėje Nr. 1 atliktus skaičiavimus, matyti, kad skaičiavimo skirtumai atsiranda būtent dėl anksčiau nurodytų priežasčių. Iš Marijampolės AVMI Patikrinimo akto priedų Nr. 4 iššifravimo matyti, kad, pvz., 2006 metais į Marijampolės AVMI skaičiavimus nebuvo įtraukiamas darbo užmokestis už laikotarpius, kai darbuotojui nuomos mokestis nebuvo mokamas (viso 33 863,39 Lt), kompensacijos už nepanaudotas atostogas (viso 3168,82 Lt). Prie šių dydžių pridėjus Marijampolės AVMI patikrinimo akto priede Nr. 4 apskaičiuotą darbo užmokestį - 435 389,74 Lt sumą, gaunasi ta pati suma, kurią pareiškėjas pateikia skunde, kaip bendrai apskaičiuotą darbo užmokestį 472 421,95 Lt (435 389,74+3168,82+33 863,39). Analogiško pobūdžio skaičiavimus pareiškėjas pateikia ir dėl kitų mokestinių laikotarpių (2007 m., 2008 m.).

Atsiliepimas

Atsakovas mano, kad Marijampolės AVMI patikrinimo metu surinko pakankamai duomenų ir įrodymų, kurie rodo, kad pareiškėjo ir jos darbuotojų sudarytos sutartys neatitiko tikrojo jų turinio, t. y. darbuotojams išmokant nuompinigius už nuomojamus automobilius tokiu būdu darbuotojams buvo siekiama išmokėti dalį darbo užmokesčio, kuris pagal deklaruojamą formalų veiklos pobūdį (išmokų pagal nuomos sutartis išmokėjimas) nebūtų apmokestinamas didesniu gyventojų pajamų mokesčių, valstybinio socialinio draudimo įmokomis, įmokomis į Garantinį fondą.

Marijampolės AVMI patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjas 2006 m. darbuotojams, su kuriais buvo sudarytos automobilių nuomos sutartys, per laikotarpį, kuomet buvo mokamas nuomos mokestis apskaičiavo 507 589 Lt nuomos mokesčio (išskaičiuota 76 138 Lt GPM), ir apskaičiavo 435 390 Lt darbo užmokesčio, t. y. nustatyta, kad apskaičiuotas darbo užmokestis 72 199 Lt mažesnis nei apskaičiuotas automobilio nuomos mokestis. Marijampolės AVMI nustatė, kad iš 39 darbuotojų 18 darbuotojų apskaičiuotas darbo užmokestis 1,1-4,6 karto mažesnis nei apskaičiuotas nuomos mokestis. 2007 m. šiais grupei darbuotojų pareiškėjas apskaičiavo 694 949 Lt nuomos mokesčio (išskaičiuota 104 243 Lt GPM), šiems darbuotojams šiuo laikotarpiu, apskaičiuota 510 725 Lt darbo užmokesčio, t. y. šiems darbuotojams apskaičiuotas darbo užmokestis 184 224 Lt mažesnis už apskaičiuotą automobilio nuomos mokestį. Marijampolės AVMI nustatė, kad iš 41 darbuotojo, kuriems pareiškėjas apskaičiavo nuomos mokestį, 23 darbuotojams apskaičiuotas darbo užmokestis nuo 1,1 iki 5,7 karto mažesnis nei apskaičiuotas nuomos mokestis. 2008 m. sausio-spalio mėn. šiai grupei darbuotojų pareiškėjas apskaičiavo 714 454 Lt nuomos mokesčio (išskaičiuota 107 168 Lt GPM), šiems darbuotojams šiuo laikotarpiu apskaičiuota 533 325 Lt darbo užmokesčio, t. y. šiems darbuotojams apskaičiuota darbo užmokesčio suma 181 129 Lt mažesnė nei apskaičiuotas automobilio nuomos mokestis. Nustatyta, kad iš 45 darbuotojų, kuriems Pareiškėja 2008 m. sausio-spalio mėn. apskaičiavo nuomos mokestį, 30 darbuotojų apskaičiuotas darbo užmokestis nuo 1,1 iki 4,3 karto mažesnis nei apskaičiuotas nuomos mokestis. Iš šių Marijampolės AVMI nustatytų aplinkybių matyti, kad visų tikrinamuoju laikotarpiu darbuotojams, nuomojantiems automobilius, bendra išmokėta nuomos mokesčio suma buvo didesnė negu jiems išmokėta darbo užmokesčio suma. Pareiškėjas pripažįsta, kad tikrinamuoju laikotarpiu, nors didėjo bendras pareiškėjo darbuotojų darbo užmokestis, tačiau darbuotojų, su kuriais sudarytos nuomos sutartys, darbo užmokestis nedidėjo tokia pat apimtimi, kaip didėjo kitos kategorijos pareiškėjo darbuotojų darbo užmokestis.

Marijampolės AVMI patikrinimo metu nustatė, kad 2006 m. daugumai darbuotojų, su kuriais sudarytos automobilių nuomos sutartys, apskaičiuota minimali alga arba 1000 Lt per mėnesį, o apskaičiuota nuomos mokesčio suma didesnė ir kelis kartus per metus didinama. Nuomos mokesčio dydis priklauso nuo darbuotojo užimamų pareigų, t. y. didžiausia nuomos mokesčio suma apskaičiuota vadovaujantiems darbuotojams (direktoriui, direktoriaus pavaduotojui, vadovams, darbų vykdytojui bei vadybininkams). Nustatyta, kad iš 39 darbuotojų 27 darbuotojams apskaičiuotas minimalus arba iki 1000 Lt darbo užmokestis, darbuotojų automobilių nuomos mokestis per 2006 metus kelis kartus padidintas.

2007 m. pareiškėjo darbuotojams, su kuriais sudarytos automobilio nuomos sutartys, nuomos mokesčio suma buvo kelis kartus didinama, nuomos mokesčio dydis priklausė nuo darbuotojo užimamų pareigų, didžiausia nuomos mokesčio suma apskaičiuota vadovaujantiems darbuotojams. Iš 41 darbuotojo, su kuriais sudarytos nuomos sutartys, 28 darbuotojams apskaičiuotas minimalus arba iki 1000 Lt darbo užmokestis, o nuomos mokestis per 2007 m. kelis kartus padidintas.

2008 m. sausio-spalio mėn. iš 45 pareiškėjo darbuotojų, su kuriais sudarytos automobilio nuomos sutartys, 22 darbuotojams apskaičiuotas minimalus arba iki 1000-1100 Lt/mėn. darbo užmokestis, o nuomos mokestis šiems darbuotojams žymiai didesnis. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjo direktoriui V. S. nuo 2008 m. sausio mėn. nuomos mokestis sumažintas iki 310 Lt, o vadybininkei R. S. (2007 m. apskaičiuotas nuomos mokestis 4 220 Lt) nuo 2008 m. sausio mėn. nuomos mokestis sumažintas iki 365 Lt, tačiau Marijampolės AVMI nustatė, kad šiuo laikotarpiu minėtiems asmenims buvo išmokėti dividendai.

Marijampolės AVMI patikrinimo metu taip pat nustatė kad per 2006 metus 28 darbuotojams apskaičiuotas nuomos mokestis 2-7 (o atskirais atvejais 12, 13, 15) kartų didesnis nei automobilio rinkos kaina. 2007 m. iš 41 darbuotojo, su kuriais sudarytos automobilio nuomos sutartys, 31 darbuotojui apskaičiuotas nuomojamo automobilio nuomos mokestis 2-8 kartus (atskirais atvejais 10, 14, 26 kartus) didesnis nei nuomojamo automobilio rinkos kaina. 2008 m. sausio-spalio mėn. iš 45 pareiškėjo darbuotojų, su kuriais sudarytos automobilio nuomos sutartys, 31 darbuotojui apskaičiuotas nuomojamo automobilio nuomos mokestis 2-10 (atskirais atvejais 12, 14 , 16) kartų didesnis nei nuomojamo automobilio rinkos kaina. 2006 m. Marijampolės AVMI patikrinimo metu nustatė, kad per 2006 metus 28 darbuotojams apskaičiuotas nuomos mokestis 2-7 (o atskirais atvejais 12, 13, 15) kartų didesnis nei automobilio rinkos kaina. 2007 m. iš 41 darbuotojo, su kuriais sudarytos automobilio nuomos sutartys, 31 darbuotojui, apskaičiuotas nuomojamo automobilio nuomos mokestis 2-8 kartus (atskirais atvejais 10, 14, 26 kartus) didesnis nei nuomojamo automobilio rinkos kaina. 2008 m. sausio-spalio mėn. iš 45 pareiškėjo darbuotojų, su kuriais sudarytos automobilio nuomos sutartys, 31 darbuotojui apskaičiuotas nuomojamo automobilio nuomos mokestis 2-10 (atskirais atvejais 12, 14 , 16) kartų didesnis nei nuomojamo automobilio rinkos kaina.

Už 2006 m. Marijampolės AVMI patikrinimo metu įvertinusi apskaičiuotą automobilio nuomos mokestį (per metus) ir šiuo automobilio pravažiuotą atstumą (per metus) pagal pareiškėjo pateiktus kelionės lapus, apskaičiavo 1 km vidutinę kainą. Nustatyta atvejų, kad nuomojamo automobilio pravažiuoto 1 km vidutinė kaina kelis kartus viršija Lietuvos taksi įmonių kataloge nurodytą pravažiuoto 1 km kainą. Nustatyta, kad daugumos pareiškėjo darbuotojų (įvertinus tik nuomos mokestį) nuomojamo automobilio 1 km vidutinė kaina yra nuo 3,69 Lt iki 15,52 Lt. 2007 m. nustatyta, kad daugumos pareiškėjo darbuotojų nuomojamo automobilio 1 km vidutinė kaina (įvertinus tik nuomos mokestį) yra nuo 3,05 Lt iki 18,08 Lt. 2008 m. sausio-spalio mėn. nustatyta, kad daugumos pareiškėjo darbuotojų nuomojamo automobilio 1 km vidutinė kaina yra nuo 3,06 Lt iki 11,84 Lt.

2006 m. Marijampolės AVMI atlikusi apskaičiuoto darbo užmokesčio ir nuomos mokesčio analizę, nustatė atvejų, kai darbuotojams, su kuriais sudarytos automobilio nuomos sutartys, priimant į darbą darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis vėliau buvo sumažintas (darbuotojui sutikus), tačiau padidintas automobilio nuomos mokestis arba sudaroma sutartis automobilio nuomai. Patikrinimo metu Marijampolės AVMI nustatė tik vieną atvejį, kai 2006 m. pareiškėjo darbuotojui - vadovui J. B., padidintas darbo užmokestis, tačiau sumažintas automobilio nuomos mokestis: 2006 m. sausio-birželio mėn. apskaičiuotas darbo užmokestis 1000 Lt, automobilio nuomos mokestis sausio mėn. - 550 Lt, kuris nuo vasario mėn. padidintas iki 780 Lt, nuo kovo mėn. padidintas iki 1020 Lt., nuo gegužės mėn. padidintas iki 1490 Lt. Darbo užmokestis nuo 2006 m. liepos mėn. padidintas iki 1320 Lt/mėn., tačiau nuomos mokestis sumažintas iki 1175 Lt., nuo 2006 m. lapkričio mėn. darbo užmokestis padidintas iki 2000 Lt, tačiau nuomos mokestis sumažintas iki 970 Lt. 2007 m. Marijampolės AVMI nustatė atvejų, kai pareiškėjo darbuotojams, su kuriais sudarytos automobilio nuomos sutartys, darbo sutartyje (priimant darbuotoją į darbą) nurodytas darbo užmokestis vėliau sumažintas (darbuotojui sutikus), tačiau padidintas automobilio nuomos mokestis. Analogiško pobūdžio aplinkybės nustatytos ir 2008 m. sausio-spalio mėn.

2006 m. pagal pareiškėjo pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus bei jų registrą, atlikta darbo užmokesčio analizė, ko pasekoje buvo nustatyta, kad darbuotojams, su kuriais sudarytos automobilio nuomos sutartys, darbo užmokestis daugumai darbuotojų apskaičiuotas iki 1000 Lt/mėn., o darbuotojams su kuriais nesudarytos automobilių nuomos sutartys, darbo užmokestis žymiai didesnis. Darbuotojams, su kuriais nesudarytos automobilio nuomos sutartys, priskaitytas darbo užmokestis žymiai didesnis, pvz., administracijos darbuotojams darbo užmokestis - vyr. buhalterei 4400 Lt., vyr. buhalterės pavaduotojai 2530 Lt, nei vadovaujantiems darbuotojams, su kuriais sudarytos automobilio nuomos sutartys, kaip, pvz., direktoriui V. S. darbo užmokestis 1000 Lt ir 4770 Lt nuomos mokestis, direktoriaus pavaduotojui L. I. darbo užmokestis 1000 Lt ir 2660 Lt nuomos mokestis. Tų pačių pareigybių darbuotojams nustatytas skirtingas darbo užmokestis, kaip pvz.: vadybininkų, kurie nesudarė automobilių nuomos sutarčių, darbo užmokestis svyruoja nuo 1505 Lt/mėn. iki 2190 Lt/mėn., o daugumai vadybininkų, kurie sudarę automobilių nuomos sutartis, nustatytas minimalus arba 1000 Lt mėnesinis darbo užmokestis ir papildomai mokamas nuomos mokestis, kaip pvz.: vadybininko S. G. darbo užmokestis 775 Lt/mėn. ir 1800 Lt/mėn. nuomos mokestis; vadybininko D. S. darbo užmokestis 1000 Lt/mėn. ir 1205 Lt/mėn. nuomos mokestis; vadybininko A. V. darbo užmokestis 1000 Lt/mėn. ir 1200 Lt/mėn. nuomos.

2007 m. pareiškėjo darbuotojams, su kuriais sudarytos automobilio nuomos sutartys, darbo užmokestis daugumai darbuotojų iki 1000 Lt/mėn., o kitų darbuotojų darbo užmokestis didesnis. Tų pačių pareigybių darbuotojams (vadovaujantiems bei vadybininkams), kurie sudarę nuomos sutartis ir kurie nesudarę nuomos sutartis, nustatytas skirtingas darbo užmokestis.

2008 m. sausio-spalio mėn. pareiškėjo darbuotojams, su kuriais sudarytos automobilių nuomos sutartys, darbo užmokestis daugumai darbuotojų iki 1000 Lt/mėn., o darbuotojams su kuriais nesudarytos automobilių nuomos sutartys, darbo užmokestis žymiai didesnis. Tų pačių pareigybių darbuotojams (vadovaujantiems bei vadybininkams), kurie sudarę nuomos sutartis ir kurie nesudarę nuomos sutartis, nustatytas skirtingas darbo užmokestis per mėnesį.

2006 m. Marijampolės AVMI atlikusi pateiktų pareiškėjo nuomojamo transporto kelionės lapų analizę, nustatė, kad iš 39 darbuotojų, su kuriais sudarytos automobilio nuomos sutartys, apskaičiuojamas nuomos mokestis bei pareiškėjo apmokėtas sunaudotas kuras, 20 darbuotojų j su nuomojamu automobiliu per mėnesį važiavo tik 1 - 2 kartus, pravažiavo mažai kilometrų, o 1 km kaina gana didelė. 2007 m. nustatyta, kad iš 41 darbuotojo, su kuriais sudarytos automobilio nuomos sutartys, 14 darbuotojų nuomojamu automobiliu per mėnesį važiavo tik 1-2 kartus ir pravažiavo mažai km/mėn., o pravažiuoto 1 km kaina gana didelė. 2008 m. sausio-spalio mėn. nustatyta, kad iš 45 darbuotojų, su kuriais sudarytos automobilio nuomos sutartys, 21 darbuotojas nuomojamu automobiliu per mėnesį važiavo tik 1 - 2 kartus ir pravažiavo gana mažai kilometrų.

2006 m. pagal mokestiniam patikrinimui pareiškėjo pateiktus ilgalaikio turto apskaitos žiniaraščius, automobilių kelionės lapus bei VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo duomenis, nustatyta, kad šio laikotarpio pabaigoje pareiškėjas nuosavybės teise turėjo 16 automobilių. Marijampolės AVMI, išanalizavusi pareiškėjo automobilių pateiktus kelionės lapus, nustatė, kad iš 39 darbuotojų, su kuriais sudarytos automobilio nuomos sutartys, 16 darbuotojų darbo funkcijas atliko ir su pareiškėjo transportu, su kuriuo per 2006 m. pravažiavo 467 793 km. 2007 m. pareiškėjas turėjo 18 automobilių. Nustatyta, kad 16 iš 40 darbuotojų darbo funkcijas atliko ir su pareiškėjo transportu. Nustatyta, kad šie darbuotojai per 2007 m. su pareiškėjo transportu pravažiavo 525 480 km. 2008 m. sausio-spalio mėn. laikotarpiu pareiškėjas turėjo 21 automobilį. Nustatyta, kad iš 45 darbuotojų, su kuriais sudarytos automobilio nuomos sutartys, 19 darbuotojų darbo funkcijas atliko ir su pareiškėjo transportu, kurie per 2008 m. sausio - spalio mėn. su pareiškėjo transportu pravažiavo 448 062 km.

2006 m. patikrinimo metu pagal pareiškėjo pateiktus šiuo laikotarpiu išrašytus kelionės lapus atlikta pravažiuotų kilometrų kiekinė analizė, kiek kilometrų per metus darbuotojas pravažiavo su nuomojamais automobiliais bei kiek tas pats darbuotojas pravažiavo su pareiškėjo transportu. Analizės metu nustatyta, kad 2006 m. darbuotojai su pareiškėjo transportu pravažiavo 467 793 km/metus, o tie patys darbuotojai su nuomojamu transportu pravažiavo 88 066 km/metus, t. y. 5,3 karto mažiau km/metus nei su pareiškėjo transportu. 2007 m. 41 darbuotojas, su kuriais sudarytos automobilio nuomos sutartys, su nuomojamu transportu pravažiavo tik 73 173 km/metus, iš jų 16 darbuotojų su pareiškėjo transportu pravažiavo žymiai daugiau, t. y. 525 480 km/metus. Palyginus darbuotojų pravažiuotų kilometrų kiekį nustatyta, kad darbuotojai su pareiškėjo transportu pravažiavo žymiai (7 kartus) daugiau kilometrų nei su nuomojamu transportu. 2008 m. sausio-spalio mėn. darbuotojai su pareiškėjo transportu pravažiavo 448 062 km, o su nuomojamu transportu šie darbuotojai pravažiavo 64 033 km. Palyginus darbuotojų pravažiuotų kilometrų kiekį nustatyta, kad darbuotojai su pareiškėjo transportu pravažiavo žymiai daugiau kilometrų nei su nuomojamu automobiliu.

Patikrinimo metu nustatyta, kad darbuotojams atostogaujant, jų nuomojamas automobilis kitam darbuotojui nebūdavo perduodamas, kiti darbuotojai atostogų metu kelionės lapų nepildydavo bei juose nepasirašydavo. Darbuotojai savo paaiškinimuose taip pat nurodė, kad po darbo valandų bei atostogų metu automobilius naudojo savo reikmėm. Nustatyta, kad nuomos mokestis apskaičiuojamas ir išmokamas pilnai už visą mėnesį, o ne už faktiškai dirbtą laiką.

Mokestinio patikrinimo metu pagal pareiškėjo pateiktas automobilio nuomos sutartis nustatyta, kad 2006 m., 2007 m., 2008 m. sausio-spalio mėn. pareiškėjas automobilio nuomos sutartis sudarinėjo ne su fiziniais asmenimis, kurie asmeninės nuosavybės teise turėjo automobilius, o būtent su pas pareiškėją dirbančiais darbuotojais, nors jie automobilių nevaldė nuosavybės teise, duomenų apie tai, kad būtų gaunamas rašytinis šių asmenų sutikimas jų automobilių nuomai nėra pateikta. Automobilio nuomos sutartis buvo sudaryta ir su darbuotoju, kuris neturėjo ir neturi vairuotojo pažymėjimo.

Įvertinus pareiškėjo darbuotojų, su kuriais sudarytos automobilio nuomos sutartys, nuomojamų automobilių kelionės lapuose nurodytų spidometrų parodymus nustatyta, kad kelionės lapai buvo išrašomi formaliai, t. y. nors pareiškėjas ir jo darbuotojai nurodo, kad darbuotojai automobilį naudojo atostogų metu, važinėjo į darbą ir iš darbo, tačiau prie spidometro parodymų, kurie nurodyti pvz. 2006 m. sausio mėn. pradžiai pridėjus per 2006 m. pravažiuotus kilometrus (kurie deklaruoti pagal kelionės lapus), spidometro parodymai sutampa su spidometro parodymais 2006 m. gruodžio mėn. pabaigoje.

Atsakovo manymu, tai, kad pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu sumokėdavo daugiau mokesčių, taip pat VSD įmokų, neturi jokios tiesioginės įtakos tarp mokesčių administratoriaus ir pareiškėjo kilusio mokestinio ginčo vertinimui, nes tikrinamasis laikotarpis patenka į bendrą Lietuvos Respublikos ūkio augimo laikotarpį, pas pareiškėją didėjo dirbančiųjų asmenų skaičius, esant konkurencijai darbo rinkoje, ūkio subjektai didindavo darbuotojams mokamus darbo užmokesčio dydžius, dėl šių priežasčių ir didėjo pareiškėjo darbo užmokesčio išlaidos ir mokamų mokesčių ir įmokų dydžiai, nes, nedidindamas darbo užmokesčio, pareiškėjas taptų nekonkurencingu darbdaviu. Tačiau iš pareiškėjo duomenų matyti, kad jo darbuotojų, su, kuriais sudarytos automobilių nuomos sutartys, darbo užmokestis nedidėjo tokiu mastu, kokiu mastu didėjo kitų Pareiškėjos darbuotojų darbo užmokestis. Abiejų grupių darbuotojų vidutinis darbo užmokestis augo, tačiau tos kategorijos darbuotojų, dėl kurios nuomos santykių vertinimo su pareiškėju vyksta mokestinis ginčas, vidutinio darbo užmokesčio augimas nebuvo toks ženklus.

Atsakovo nuomone, darbo užmokestis mokamas pagal darbo rezultatus, todėl jo dydis negali būti siejamas su tuo, ar šalis sieja civiliniai teisiniai ar kitokio pobūdžio santykiai, todėl Marijampolės AVMI pagrįstai lygino pareiškėjo darbuotojų darbo užmokestį ir nustatė, kad jo dydis buvo mažesnis nei kitų darbuotojų atlyginimas, be to, jis nedidėjo tokia apimtimi, kokia didėjo kitų pareiškėjo darbuotojų darbo užmokestis. Dėl to, kad dalis lėšų šiems darbuotojams buvo išmokama nuompinigių pavidalu, jiems buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis. Nors pareiškėjas nurodo, kad vadybininko pareiginėje instrukcijose buvo numatyta, kad vadybininkas privalo turėti vairuotojo pažymėjimą, todėl važiavimas įmonės reikalais turėjo įeiti į darbines funkcijas, todėl didesnių nuompinigių mokėjimas už papildomas vairavimo paslaugas pagal automobilių nuomos sutartis, dar kartą patvirtina Marijampolės AVMI nustatytas aplinkybes, kad tokiu būdu buvo siekta pridengti dalies darbo užmokesčio išmokėjimą šiems darbuotojams.

Darbuotojų paaiškinimai apibendrinti Marijampolės AVMI Patikrinimo akto 6-12 psl., nurodant esmines darbuotojų paaiškintas aplinkybes, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad iš pareiškėjo buvo atimta galimybė tinkamai gintis. Marijampolės AVMI taikyto apmokestinimo pagrindu nebuvo vien tik darbuotojų paaiškinimai, nes ūkio subjekto darbuotojų (netgi ir buvusių) teikiamų paaiškinimų pobūdis turi būti vertinamas, atsižvelgiant į tai, kad darbuotoją ir darbdavį sieja atitinkami pavaldumo santykiai, todėl gana dažnai atsisakoma teikti objektyvius, faktinę situaciją atitinkančius paaiškinimus. Paaiškinimai turi būti vertinami jų objektyvumo bei protingumo požiūriu, paaiškinimų patikimumas turi būti įvertintas šalia kitos surinktos informacijos, dokumentų, duomenų, kas ir buvo atlikta patikrinimo metu. Pareiškėjo teiginiai dėl asmens, padariusio jai žalos, siekimo pakenkti nėra teisingi, nes nurodytos aplinkybės, kad asmuo, iš kurio tariamai buvo nuomojamas automobilis su vairavimo paslaugų teikimu, neturėjo vairuotojo pažymėjimo, neturėjo nuomojamo automobilio ir jo darbo pobūdis buvo sėslus, yra objektyviai egzistuojančios, todėl toks paaiškinimas negali būti laikomas subjektyviu.

Visais mokestiniais laikotarpiais buvo sudarinėjamos tipinės sutartys, kuriose nurodomos tos pačios sąlygos. Įvertinus sutarčių nuostatas, matyti, kad nuomos sutartyse numatyto nuomos mokesčio mokėjimas buvo siejamas su automobilio eksploatacija, o sutarties sudarymas ir galiojimas buvo siejamas su automobilių nuomotojų (kaip pareiškėjo darbuotojų) teisiniu statusu, t. y. nuomos sutartis nustoja galiojusi nutraukus darbo santykius.

Akcentuoja, kad sutartyse numatytas automobilių nuomos mokestis nebuvo siejamas nei su automobilių rinkos kaina, nei su pagaminimo metais. Pvz., už 1991 m. Volkswagen Golf (kurio rinkos kaina 4 000 Lt) per metus buvo sumokėta 30 000 Lt nuomos mokesčio, už 2001 m. automobilį Peugeot 605 (rinkos kaina 35 600 Lt) sumokėta 15 720 Lt nuomos mokesčio, už 1997 m. automobilį Peugeot 406 (rinkos kaina 12 500 Lt) sumokėta 22 980 Lt nuomos mokesčio. Pareiškėjas 2009-01-01 paaiškinime Nr. (11.11-06)-A2-14 nurodė, kad nustatant nuomojamo automobilio nuomos kainą, kiekvienu atveju ji nustatoma „individualiai įvertinant daug tuo pačiu veikiančių automobilių nuomos kainas rinkoje, mašinos markę, atsižvelgiant į darbuotojų darbines funkcijas, jų darbų apimtis, svarbą ir indėlį į pareiškėjo veiklą bei jos finansines galimybes“. Tokio pobūdžio teiginiai vertintini kaip abstraktūs, nepagrįsti jokia objektyviai prieinama skaičiavimo, vertinimo metodika.

Dalis tų aplinkybių, kurias pareiškėjas nurodo kaip įtakojusias nuomos kainą, yra priskiriamos darbo užmokesčio dalykui, todėl šie kriterijai negali būti kriterijais nustatančiais nuomos kainos dydį. Darbo užmokesčio dydis paprastai priklauso nuo darbuotojo veiklos rezultatų, darbuotojo įnašo į ūkio subjekto veiklą, tačiau iš duomenų apie pareiškėjo darbuotojų, su kuriais sudarytos automobilių nuomos sutartys, darbo užmokesčio kitimą tikrinamuoju laikotarpiu, matyti, kad šios grupės veiklos rezultatai nebuvo tokie geri, kadangi jų vidutinio darbo užmokesčio kitimas nebuvo toks ženklus, kaip kitų pareiškėjo darbuotojų, su kuriais nebuvo sudarytos automobilių nuomos sutartys. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad didžiausios nuomos mokesčio sumos buvo išmokamos vadovaujančias pareigas užimantiems asmenims, tuo tarpu jiems mokamo darbo užmokesčio dydis buvo ženkliai mažesnis, pvz., direktoriui buvo mokamas apie 1000 Lt darbo užmokestis, kai tuo tarpu jam buvo mokamas nuomos mokestis laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31 nuo 4300 Lt iki 4770 Lt. Įvertinus direktoriaus teisinį statusą, pavestas vykdyti funkcijas, atsakomybę, pagrįstų abejonių kelia tai, kad direktoriui mokamo darbo užmokesčio dydis buvo kelis kartu mažesnis negu jam mokamo nuomos mokesčio dydis.

Mokestinio ginčo byloje nėra jokių duomenų iš kurių būtų matyti, kad automobiliai, kuriems nustatyti didesni nuomos mokesčio dydžiai, lyginant su kitais netgi ir naujesnių metų automobiliais, būtų patyrę didesnes automobilių eksploatacijos išlaidas, kurios lemtų didesnį nuomos mokesčio dydį, todėl daro išvadą, kad nuomos mokesčio dydis nepriklausė nuo pareiškėjo nurodomų kriterijų, o priklausė nuo darbuotojo užsiimamų pareigų ir nuo to, kokio dydžio darbo užmokestis šiems darbuotojams buvo apskaičiuojamas.

Iš Patikrinime akte esančių dalies pareiškėjo darbuotojų (kurių gyvenamoji vieta Marijampolės apskrityje), su kuriais buvo sudarytos automobilių nuomos sutartys, paaiškinimų matyti, kad juose nurodoma, kad buvo nustatytas degalų sunaudojimo limitas, už degalus apmokėdavo pareiškėjas, todėl tuo tikslu buvo pildomi kelionės lapai, duomenų apie tai, kad dalį kuro sąnaudų minėtieji asmenys dengė iš jiems mokamo nuomos mokesčio, darbuotojų pateiktuose paaiškinimuose nėra pateikta. Paaiškinimai apie tai, kad dalis kuro sąnaudų buvo dengiama iš nuomos mokesčio yra pateikiami tik Vilniaus apskrityje gyvenančių darbuotojų paaiškinimuose, juose nurodoma, kad pravažiuojama buvo daugiau, o kelionės lapai buvo pildomai tik tuomet, kai būdavo pravažiuojami didesni atstumai.

CK 6.516 str. nustatyta, kad nuomininkas turi apmokėti transporto priemonės naudojimo išlaidas, kuro ir kitų sunaudojamų medžiagų kainą bei rinkliavas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Sutartyje yra tiesiogiai numatyta, kad kuro sąnaudas pagal pateiktus pateisinančius dokumentus turi apmokėti nuomininkas. Sutartyse nėra nuostatų, remiantis kuriomis galima būtų teigti, kad nuomotojas turi dalį kuro dengti iš savo lėšų. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, remiantis kuriais būtų galima teigti, kad šalys buvo susitarusios, kad dalį kuro už pravažiuotus atstumus dengs iš savo lėšų. Tokie pareiškėjo teiginiai nepagrįsti ir dėl tų priežasčių, kad nesant tokių susitarimų, nėra aišku, kaip pareiškėjas gali kontroliuoti darbuotojų automobilių panaudojimą veikloje, nes nėra kriterijų, kokiais būtų nustatomas konkrečiam automobiliui nustatytas nuvažiuojamų kilometrų kiekis, už kurį kuro sąnaudos būtų dengiamos iš darbuotojo, o vėliau iš pareiškėjo lėšų. Kadangi su visais darbuotojais buvo sudarytos tipinės nuomos sutartys, atsakovas laikė, kad ir faktiniai susiformavę santykiai turi būti vienodi. Tuo tarpu paaiškinimai yra prieštaringi, šių prieštaravimų priežasčių pareiškėjas nėra paaiškinęs, todėl teiginiai, kad darbuotojai savo paaiškinimuose patvirtino jo įrodinėjamas aplinkybes, o tokie įrodymai yra patikimi ir teisingi, nėra pagrindo.

Atsakovas pažymėjo, kad mokestiniuose teisiniuose santykiuose nustačius aplinkybes, kad tikrasis santykių turinys neatitinka santykių formos, pirmenybė teikiama tų santykių turiniui. Todėl tarp šalių susiformavę teisiniai santykiai mokestiniais tikslais turi būti vertinami ir nustatoma, ar tai buvo dviejų savarankiškų ūkio subjektų valios suderinamumo išraiška. Nuomos sutarties sudarymas ir nuomos mokesčio mokėjimas ir visiškai neefektyvus nuomojamo automobilio naudojimas nuomininko veikoje negali būti laikomas pagrįstu ūkinėje komercinėje veikloje pelningai siekiančio dirbti ūkio subjekto veiklos paaiškinimu. Patikrinimo metu nustatyta, kad darbuotojai su automobiliais vykdavo į darbą iš darbo, jais naudodavosi po darbo laisvu laiku, atostogų metu. Nors pareiškėjas nurodo, kad sutartyje nebuvo numatyta, kad ji nustos galios darbuotojų atostogų metu, tačiau remdamasi sutarties nuostatomis, pagal kurias nuomos mokestis turėjo būti mokamas tik tuomet, kai automobilis buvo eksploatuojamas, jis turėjo galimybę nuomos mokesčio už šiuos laikotarpius nemokėti, tačiau tokiomis galimybėmis pasinaudota nebuvo.

Marijampolės AVMI atliko pareiškėjo surašytų kelionės lapų analizę, iš kurios galima daryti išvadą, kad jie buvo surašomi formaliai. Nors pareiškėjas ir jo darbuotojai nurodė, kad automobiliai buvo naudojami važiuojant į ir iš darbo, po darbo, atostogų metu, tačiau pagal kelionės lapuose užfiksuotus automobilių spidometro parodymus nustatyta, kad atitinkamo mėnesio pradžiai yra nurodomi automobilio spidometro parodymai, prie kurių pridėjus kelionės lapuose nurodytą pravažiuotų kilometrų skaičių, gaunami spidometro duomenys kito mėnesio pradžiai, dėl šių priežasčių nėra pagrindo teigti, kad pagal šiuos kelionės lapus galima nustatyti, jog automobiliai apskritai buvo naudojami pareiškėjo veikloje, nes pagal apskaitoje fiksuojamus duomenis nėra galimybės nustatyti, ar automobiliai buvo, o jeigu taip, tai kokioje apimtyje naudojami veikloje.

Iš Marijampolės AVMI Patikrinimo akto matyti, kad pareiškėjas užsiima kita mažmenine prekyba nespecializuotose parduotuvėse (kodas 471900), tai nėra gamybinė įmonė. Toks pareiškėjo pobūdis rodo, kad didžioji veiklos dalis vyksta prekybos vietose. Marijampolės AVMI nustatytas nuomojamų automobilių panaudojimo efektyvumas rodo, kad pareiškėjo deklaruojamas tokio kiekio automobilių poreikis yra tariamas. Marijampolės AVMI surinko informaciją kad pareiškėjas turėjo atitinkamą automobilių parką, dalis asmenų, kurie tariamai pareiškėjui nuomojo automobilius, naudojosi ir pareiškėjui priklausančiais automobiliais bei su jais pravažiuodavo ženklais daugiau kilometrų. Nei patikrinimo, nei mokestinio ginčo nagrinėjimo metu pareiškėjas neįrodė nuomojamų automobilių poreikio.

Mokestinio ginčo byloje nustatyta, kad darbuotojams mokamas nuomos mokestis nepriklausė nei nuo automobilio modelio, nei nuo jo gamybos metų, nuompinigiai priklausė nuo konkretaus darbuotojo užsiimamų pareigų bei nuo to, kokio dydžio darbo užmokestis jiems būdavo apskaičiuojamas. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, išskyrus pareiškėjos paaiškinimus ir duomenis apie jo struktūrą, kad veikloje buvo reikalingas toks kiekis lengvųjų automobilių, automobiliai, už juos mokant mėnesinį nuomos mokesti netgi pagal pareiškėjo deklaruojamus duomenis (kurie dėl anksčiau nurodytų priežasčių negali būti laikomi patikimais) nebuvo naudojami efektyviai, nors pagal sutartis nuompinigiai turėjo būti mokami tik už automobilio eksploataciją. Pareiškėjas nepagrindė lengvųjų automobilių poreikio, patys darbuotojai (išskyrus pareiškėjo direktorių ir vadybininkę R. S.) nurodė, kad tik jie naudojosi išnuomotais automobiliais, todėl šių surinktų duomenų visumoje nėra pagrindo vertinti pareiškėjo pateiktus skaičiavimus kaip įtakojančius mokestinį ginčą.

Nuomos sutartys su pareiškėjo darbuotojais (nors dalis jų neturėjo nuosavybės teisės į nuomojamus automobilius), sutarčių galiojimas buvo susiję su nuomotojo kaip darbuotojo teisiniu statusu, t. y. nutrūkus darbo teisiniams santykiams, turėjo nutrūkti ir nuomos sutartis. Dalis darbuotojų nurodė, kad kreipėsi į pareiškėjo atsakingus asmenis, prašydami padidinti mokamą darbo užmokestį, tačiau jiems buvo pasiūlyta sudaryti nuomos sutarti padidinti nuomos mokestį. Šie duomenys rodo, kad tiek sudarant nuomos sutartis, padidinant automobilių nuomos kainas, tokiu būdu buvo siekiama spręsti darbo užmokesčio mokėjimo (didinimo) klausimus. Iš to, kad darbuotojų atostogų metu, laikinojo nedarbingumo metu jiems buvo mokamas sutartimis sulygtas nuomos mokestis, matyti, kad buvo siekiama, kad šiais laikotarpiais nepasikeistų darbuotojų gaunamos pajamos.

Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjui, kaip lizingo gavėjui, pagal 2004-05-07 Nekilnojamo turto prikimo-pardavimo sutartį UAB „Hanza lizingas“ perdavė valdyti ir naudoti patalpą-butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje pagal 2004-05-03 lizingo sutartį Nr. LT006928. Minėtas turtas pradėtas eksploatuoti pagal 2004-10-15 Turto įvedimo į eksploataciją aktą Nr. 704618426. Marijampolės AVMI konstatavo, kad šis turtas pareiškėjo ekonominėje veikloje nedalyvavo ir neuždirbo pajamų, todėl pareiškėjas 2007 metais nepagrįstai apskaičiuotą 32 621 Lt nusidėvėjimo sumą priskyrė ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, dėl ko 32 621 Lt suma sumažino apmokestinamąsias pajamas. Pareiškėjas turi turėti pakankamus įrodymus, pagrindžiančius turto naudojimą jos ekonominėje veikloje. Tai, kad pareiškėjas turtą naudojo ekonominėje veikloje, yra grindžiama jo paaiškinimais ir vadovo įsakymu. Tačiau duomenų ar įrodymų, kad tokio pobūdžio įsakymas realiai buvo vykdomas, kad darbuotojai buvo komandiruojami į Vilnių ir šiose patalpose gyveno, vykdydami atitinkamas tarnybines-darbines funkcijas. Atkreipia dėmesį į tai, kad Marijampolės AVMI 2008-12-09 mokestinio tyrimo ataskaitoje Nr. A3-226 yra užfiksuota, kad pareiškėjos vyr. buhalterė buvo paprašyta pateikti patalpos-buto, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsigijimo dokumentus bei pateikti įrodančius dokumentus, kad šios patalpos naudojamos ekonominėje veikloje. Pareiškėjas, prieš pateikdamas patalpos-buto, įsigijimo dokumentus, pateikė Metinę PVM deklaraciją už 2006 m. ir 2007 m., kuriose patikslino metinę PVM atskaitą ir deklaravo 7 222 Lt mokėtiną į biudžetą PVM sumą, nes patalpos-butas 2006-2007 metais nebuvo naudojamas pareiškėjo ekonominėje veikloje, t. y. pats pareiškėjas pripažino, kad šis turtas tikrinamuoju laikotarpiu nebuvo naudojamas veikloje. Todėl daro išvadą, kad Marijampolės AVMI pagrįstai 32 621 Lt sumos neleido priskirti leidžiamiems atskaitymams.

Nurodo, kad VSD įmokos yra administruojamos pagal VSD įstatymo nuostatos, kurios nenumato galimybės mažinti skiriamą VSD įmokų baudą, todėl pareiškėjai pagrįstai buvo paskirta 50 procentų VSD įmokų bauda. Iš Marijampolės AVMI patikrinimo akto matyti, kad mokesčiai buvo apskaičiuoti, vadovaujantis MAĮ 69 str. nuostatomis, konstatavus, kad pareiškėjas sąmoningai siekė apeiti mokesčių įstatymų reikalavimus. Tokie veiksmai vertintini kaip mokesčių įstatymų pažeidimas, padarytas turint tikslą iškreipti realias vykdytų ūkinių operacijų aplinkybes, sudarant sąlygas taikytis kitokias, negu reikalauja atitinkami mokesčių įstatymai, apmokestinimo sąlygas, tuo apsunkinant mokesčių administratoriaus galimybes nustatyti tikrąją mokesčių bazę, nuo kurios pareiškėjui tenka pareiga išskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčius. Esant tokiam pažeidimų pobūdžiui, skirtinos didesnės nei vidurkis (30 proc.) baudos. Tačiau, įvertinus tai, kad pareiškėjas patikrinimo metu geranoriškai bendradarbiavo su mokesčių administratoriaus pareigūnais, Marijampolės AVMI sprendimas dėl baudų dydžio (30 proc.) laikytinas teisingu.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėtinu atveju mokestinis ginčas kilęs dėl to, ar pareiškėjas savo darbuotojams, dirbusiems pagal darbo sutartį, su kuriais buvo sudarytos automobilių nuomos sutartys, tikrinamuoju laikotarpiu dalį darbo užmokesčio išmokėjo nuompinigiais už nuomojamus automobilius, ar pareiškėjui priklausantis butas buvo naudojamas įmonės veikloje bei ar pagrįstai Marijampolės AVMI pareiškėjo ir jo darbuotojų deklaruojamų nuomos santykių perkvalifikavimui taikė MAĮ 69 str. nuostatas, siekdamas atkurti iškreiptas ūkinių operacijų aplinkybes.

Faktinės aplinkybės

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Marijampolės AVMI 2008-12-09 pavedimu tikrinti Nr. A5-08-60 nusprendė patikrinti pareiškėjo MAĮ 13 straipsnyje nurodytų mokesčių ir kitų įmokų apskaičiavimą, deklaravimą bei sumokėjimą (t. 3, b. l. 66-67). Vykdydama pavedimą Marijampolės AVMI atliko pareiškėjo pelno mokesčio už 2006-2007 metus, fizinių asmenų pajamų mokesčio/gyventojų pajamų mokesčio už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2008-10-31, įmokų į Garantinį fondą už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2008-10-31, Valstybinio socialinio draudimo įmokų už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2008-10-31apskaičiavimo ir sumokėjimo patikrinimą ir 2009-04-22 surašė Patikrinimo aktą Nr. A5-08-60 (t. 1, b. l. 142-176). Jame pareiškėjui papildomai apskaičiavo 217 951 Lt GPM, 55 468 Lt GPM delspinigių, 651 394 Lt VSD įmokų, 3571 Lt įmokų į Garantinį fondą, 893 Lt įmokų į Garantinį fondą delspinigių; sumažino pelno mokestį 26 024 Lt už 2006 metus bei 30 737 Lt už 2007 metus. Marijampolės AVMI 2009-07-03 Sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (15.1 l.-15)-T3-43 (t. II, b. l. 3-32) patvirtino patikrinimo akto nuostatas ir papildomai priskaičiuotas mokesčių sumas ir paskyrė šias baudas - 65 385 Lt GPM baudą (30 proc. nuo 217 951 Lt GPM), 325 697 Lt VSD įmokų baudą (50 proc. nuo 651 394 Lt VSD įmokų), 1 071 Lt įmokų į Garantinį fondą baudą (30 proc. nuo 3571 Lt įmokų į Garantinį fondą). VMI 2009-10-02 sprendimu Nr. 69-277 (t. I, b. l. 80-102) patvirtino Marijampolės AVMI 2009-07-03 sprendimą Nr. (15.11-15)-T3-43.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad priimti sprendimai atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus.

Dėl teisės taikyti turinio viršenybės prieš formą principą

Pagal MAĮ 10 straipsnio nuostatas mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. MAĮ 69 str. 1 d. numato, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas. Teisės norma, įtvirtinta MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje, taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) tikslas yra vienintelis – gauti mokestinę naudą. Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (ūkinė operacija) turėjo kitus, ekonomiškai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali būti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iš šio sandorio (ūkinės operacijos) atitinkamą mokestinę naudą.

Mokestinės naudos gavimas bylos atveju yra grindžiamas mažesnio apmokestinimo tarifo taikymu apmokestinant automobilių nuomai išleistas pajamas lyginant su darbuotojų darbo užmokesčio apmokestinimu. Sudarius automobilių nuomos sutartis mokestinė nauda buvo gaunama po šių sutarčių sudarymo, taikant mažesnį mokesčio dydį. Taigi, mokesčių mokėtojo tikslas gauti mokestinę naudą ateityje yra nustatytas.

GPM įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtino, kad pajamų mokesčio 15 proc. tarifas taikytinas pajamoms, gautoms iš turto nuomos. Tikrinamuoju laikotarpiu darbuotojų su darbo santykiais ar jų esme atitinkančiais santykiais gautos pajamos apmokestinamos 33 proc. (iki 2006-07-01), 27 proc. (nuo 2006-07-01 iki 2007-12-31) ir 24 proc. (nuo 2008-01-01 iki 2008-10-31) GPM tarifu, nuo šių sumų skaičiuojamos VSD įmokos bei įmokas į Garantinį fondą (GPMĮ 6 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad tikrinamuoju laikotarpiu (2006 m., 2007 m., 2008 m. sausio - spalio mėn.) pareiškėjas pagal sudarytas automobilių nuomos sutartis (t. I, b. l. 181, t. II, b. l. 107 ir kt.) iš darbuotojų nuomojosi lengvuosius automobilius. Kiekvieną mėnesį išmokėdamas sutartyje nurodyto nuomos mokesčio sumas pareiškėjas apmokestindavo 15 proc. GPM tarifu ir mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos B dalyje deklaruodavo su darbo santykiais ir jų esme atitinkančiais santykiais nesusijusias A klasės išmokas. Mokestinės naudos gavimas turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant į darbuotojo faktiškai gautų pajamų dydį, kadangi darbuotoją įmonė samdė už tokią kainą, todėl mokestinės naštos skaičiavimas darbuotojų, kurie buvo sudarę automobilio nuomos sutartį, darbo užmokestį padidinant iki vidutinio mėnesinio bendrovės darbo užmokesčio, yra tik prielaida, kad bendrovė darbuotojų samdymui būtų turėjusi tokias pat išlaidas. Darbuotojai neturėjo pareigos sutikti dirbti už tokį darbo užmokestį. Dėl šios priežasties pareiškėjo parengtas mokesčių paskaičiavimas (t. 1, b. l. 53), kaip paneigiantis mokestinės naudos gavimą, nelaikomas pagrįstu. Patikrinimo akte, 67 psl. buvo nustatyta, kad bendrovė už automobilių nuomos pajamas išskaitė 69408 Lt GPM (2006 m.), 101145 Lt GPM (2007 m.), 116996 Lt GPM (2008 m.). Tuo tarpu išlaidas pripažinus darbo užmokesčiu papildomai priskaičiuota 222484 Lt GPM, 651394 Lt VSD įmokų ir 3571 Lt įmokų į GF. Pareiškėjo sumokami dideli mokesčiai į biudžetą šios bylos kontekste nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, kadangi įstatymų leidėjas neįgalina įstatymo taikytojų į šią aplinkybę atsižvelgti.

Pareiškėjas laiko, kad taikydamas MAĮ 69 straipsnį mokesčių administratorius pažeidė MAĮ 67 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, buvo tendencingas, subjektyviai vertino objektyvias faktines aplinkybes. Tačiau iš mokesčių administratoriaus priimtuose sprendimuose nurodytų aplinkybių matyti, kad mokesčių administratorius surinko pakankamai duomenų ir patikimai įrodė, jog už įmonės nuomojamus automobilius sumokėtos lėšos pagrįstai turi būti laikomos darbuotojų darbo užmokesčiu. Kiekviena mokesčių administratoriaus išvada padaryta išsamiai ištyrus surinktus įrodymus, buvo surinkti visi galimi įrodymai, mokesčių mokėtojui sudarytos sąlygos pateikti duomenis, todėl laikyti mokesčių administratorių tendencingu nėra pagrindo.

Pareiškėjas tvirtino, kad nagrinėjamas atvejis savo faktinėmis aplinkybėmis ir mokesčių administratoriaus padarytomis išvadomis yra iš esmės toks, koks jau kartą buvo nagrinėjamas LVAT (2007-10-19 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-885/07 (A-469-885-07). Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pastarasis argumentas nėra niekuo paremtas. Šiuo atveju mokesčių administratorius nepripažino nesusiklosčiusių tarp įmonės ir jos darbuotojų faktinių automobilių nuomos santykių, o, įvertindamas surinktų įrodymų visetą, sprendė, kad pagal tariamai sudarytas nuomos sutartis, pagal formaliai pildomus dokumentus bendrovės darbuotojai gavo dalį darbo užmokesčio. Tuo tarpu minimoje LVAT byloje buvo konstatuota, kad mokesčių mokėtojas pateikė pakankamus įrodymus, kad automobiliai buvo naudojami įmonės veikloje. Šios bylos atveju pareiškėjo pateikti įrodymai nepaneigia mokesčių administratoriaus išvadų.

Tai, kad automobilių nuomos sutartys nėra nuginčytos įstatymų nustatyta tvarka, nagrinėjamos bylos kontekste neturi teisinės reikšmės. Šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra automobilių nuomos sutarčių galiojimas, o galimybė nuomos mokesčio sumas apmokestinti 15 proc. GPM tarifu ir mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos B dalyje deklaruoti kaip su darbo santykiais ir jų esme atitinkančiais santykiais nesusijusias A klasės išmokas. Nustačius, kad tikrasis teisinių santykių turintys neatitinka santykių formos, pirmenybė turi būti teikiama tų santykių turiniui.

Dėl skaičiavimų

Pareiškėjas ginčijo mokesčių administratoriaus padarytus darbo užmokesčio skaičiavimus, nurodydamas mokesčių administratoriaus klaidas. Atsakovas atsiliepime paaiškino, kad darbo užmokesčio paskaičiavimo skirtumai atsirado dėl skirtingų metodikų taikymo. Mokesčių administratorius skaičiavo darbo užmokestį tik už tuos mėnesius, kai darbuotojams buvo mokamas nuomos mokestis, o taip pat neįskaičiavo kompensacijų už nepanaudotas atostogas. Iš pažymos (t. 1, b. l. 77-78) matyti, kad įskaičiavus skirtingai paskaičiuotus dydžius gaunamos tos pačios sumos. Šiuo atveju skaičiavimai buvo atliekami mokesčių administratoriaus teisės perskaičiuoti mokesčius įrodinėjimui, o ne mokesčių paskaičiavimui, todėl skirtingų metodikų taikymas bylos kontekste reikšmės neturi.

Pareiškėjas nesutiko su atsakovo atliktais vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimais. Atsakovo sprendimo 10 lape remiamasi tuo, kad pareiškėjo darbuotojų, su kuriais buvo sudarytos nuomos sutartys, darbo užmokestis buvo mažesnis (930 Lt), nei darbuotojų, su kuriais nuomos sutartys nebuvo sudarytos (1473 Lt). Atsakovas darbo užmokesčio vidurkį už 2006 metus skaičiavo imdamas pagrindu darbuotojams, su kuriais sudarytos nuomos sutartys, išmokėtą darbo užmokestį 435390 Lt ir dalino jį iš darbuotojų skaičiaus - 39. Pareiškėjo teigimu buvo reikalinga 472421 Lt (darbo užmokesčio suma pagal pareiškėjo taikytą metodiką) dalinti ne iš 39, o iš 33,83, nes kai kurios nuomos sutartys galiojo ne pilnus metus. Iš atsakovo pateiktos Pažymos apie UAB „Morita“ darbuotojams pagal sudarytas automobilio nuomos sutartis apskaičiuotą nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31 (t. 1, b. l. 178) matyti, kad ne visi darbuotojai kiekvieną mėnesį gavo pajamas iš automobilio nuomos. Atsakovo pateikta lentelė (t. 1, b. l. 77) rodo, kad skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį nebuvo įtrauktos sumos, kai darbuotojas nuomos mokesčio negavo (pvz. atsakovo lentelėje neįskaičiuotas 7 mėn. A. P. darbo užmokestis, o Pažymoje (t. 1, b. l. 178) pažymėta, kad 7 mėnesius A. P. nuomos mokesčio negavo). Analogiškai pareiškėjas neteisingai skaičiuoja nuomos mokesčio negavusių asmenų vidutinį darbo užmokestį, nes iš bendro skaičiaus atima ne 39 darbuotojus, o 33,83. Išanalizavęs pareiškėjo pateiktus argumentus dėl mokesčių administratoriaus atliktų skaičiavimų už 2006 metus teismas jokių neatitikimų nenustatė. Pateikiami argumentai dėl likusių metų yra analogiški.

Dėl darbo užmokesčio ir išlaidų nuomai santykio

Nustatyta, kad 2006 m. pareiškėjas apskaičiavo 507 589 Lt nuomos mokesčio, 2007 m. - 694 949 Lt, 2008 m. sausio-spalio mėn. - 714 454 Lt. Darbuotojams 2006 m. buvo apskaičiuota 435 390 Lt darbo užmokesčio, 2007 m. - 510 725 Lt, 2008 m. sausio-spalio mėn. - 533 325 Lt, t. y. paskaičiuota darbo užmokesčio suma buvo mažesnė nei apskaičiuotas automobilio nuomos mokestis. Patikrinimo akto 13-14, 29-30, 46-47 puslapiuose paskaičiuota, kad nuomos mokestis atskiriems darbuotojams buvo didesnis 1,1-5,7 karto negu darbo užmokestis.

Marijampolės AVMI nustatė, kad tikrinamuoju laikotarpiu darbuotojų, su kuriais buvo sudarytos automobilių nuomos sutartys, vidutinis darbo užmokestis buvo mažesnis nei tų darbuotojų, su kuriais nebuvo sudarytos automobilių nuomos sutartys (2006 m. - 543 litais, 2007 m. - 774 litais, 2008 m. sausio-spalio mėn. - 932 litais). Patikrinimo akto 2.6 (2006 m.), 3.6 (2007 m.), 4.6 (2008 m.) punktuose detaliai išdėstyta, kad panašaus pobūdžio darbus dirbusių asmenų, su kuriais nebuvo sudarytos nuomos sutartys, darbo užmokestis yra gerokai didesnis nei asmenų, kurie tokių sutarčių nesudarė. Be to, Patikrinimo akto 2.5, 3.5 ir 4.5 punktuose nustatyta, kad automobilių nuomos kaina buvo didinama arba mažinama. Tačiau nėra išaiškinta kokie objektyvūs kriterijai, nuo kurių rinkos sąlygomis priklauso nuomos kaina, tai sąlygojo. Nesant objektyvaus pobūdžio paaiškinimų, tai leidžia daryti išvadą, kad nuomos mokestis buvo darbo užmokesčio dalis. Darbo užmokestis yra mokamas pagal darbo rezultatus (Darbo kodekso 186 str. 1 d.), todėl jo dydis negali būti siejamas su tarp šalių susiklosčiusiais nuomos ar kitais teisiniais santykiais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sutinka su atsakovo motyvu, kad toks didelis vidutinio darbo užmokesčio tarp asmenų, kurie gavo nuomos mokestį, ir asmenų, kurie tokio mokesčio negavo, yra nepaaiškintas ir nepagrįstas objektyviais duomenimis. Tuo labiau, kad automobilio vairavimas reikalauja papildomos kvalifikacijos.

Dėl naudojimo ūkinėje veikloje

Tikrinamuoju laikotarpiu (Patikrinimo akto 2.4, 2.7, 3.4, 3.7, 4.4, 4.7 punktai) pagal kelionės lapus taip pat nustatyta, kad kai kurie darbuotojai per mėnesį važiavo tik 1-2 kartus po kelis kilometrus, o pravažiuoto 1 km kaina buvo nepagrįsta rinkos kaina (6, 10, 11 ir net 55 Lt). Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų automobilių, kuriems nustatyti didesni nuomos mokesčio dydžiai, didesnes automobilių eksploatacijos išlaidas (pvz., autoservisų pažymų ar pan.).

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuomos sutartyse sudarytas automobilių nuomos mokestis nebuvo siejamas nei su atitinkamos automobilio rinkos kaina, nei su pagaminimo metais ar pan., t.y. kriterijais, į kuriuos įprasta atsižvelgti nuomojant transporto priemonę. Nuomojamų automobilių nuomos mokestis būdavo 2-10 (o atskirais atvejais 12-16) kartų didesnis nei automobilio rinkos kaina (Patikrinimo akto 2.3, 3.3, 4.3 punktai). Nustatyta, kad 2006 m. net 28 iš 39 darbuotojų nuomos mokestis 2-7 kartus, o kartais ir 12, 13, 15 kartų, buvo didesnis už automobilio rinkos vertę. Analogiški duomenys ir už kitus tikrintus metus. Be to, nuomos sutartys buvo sudarinėjamos ir su asmenimis, kuriems atitinkami automobiliai nepriklausė nuosavybės teise (M. B., devintas darbuotojas (t. 1, b. l. 145), Patikrinimo akto 2.11, 3.11, 4.11 punktai). Byloje nėra duomenų apie automobilių savininkų rašytinį sutikimą nuomoti jiems priklausančius automobilius. Mokestinio patikrinimo metu buvo nustatytas faktas, kad bendrovė buvo sudariusi nuomos sutartį su vairuotojo pažymėjimo neturinčiu asmeniu (t. 1, b. l. 144).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, bendrovė turėjo automobilių, kurie galėjo būti panaudoti ekonominėje veikloje (2006 m. - 16, 2007 m. - 18, 2008 m. sausio - spalio mėn. 21). Iš 2006 m. nuomos sutartis turėjusių 39 asmenų 16 naudojosi ir įmonės automobiliais (Patikrinimo akto 2.8, 3.8 ir 4.8 punktai). Mokesčių administratorius taip pat paskaičiavo, kad su įmonei priklausančiu transportu asmenys pravažiavo. Palyginus darbuotojų pravažiuotų kilometrų kiekį nustatyta, kad darbuotojai su bendrovės transportu pravažiuodavo žymiai (2006 m. - 5,3 karto, 2007 m. - 7 kartus, 2008 m. – 2 kartus) daugiau kilometrų nei su nuomojamu transportu. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad kelionės lapai pildyti formaliai.

Taip pat nustatyta, kad nuomos mokestis buvo apskaičiuojamas ne už faktiškai dirbtą laiką, o pilnai už visą mėnesį, tame tarpe atostogas (Patikrinimo akto 2.10, 3.10, 4.10 punktai).

Šios aplinkybės taip pat kelia pagrįstas abejones dėl nuomojamo transporto būtinybės vykdant ekonominę veiklą. Pareiškėjo pateikiami duomenys apie bendrovės veiklos plėtojimą esant čia išdėstytoms ir mokesčių administratoriaus nustatytoms aplinkybėms negali paneigti išvados dėl MAĮ 69 straipsnio nuostatų taikymo galimumo. Pareiškėjas skunde pateikia skaičiavimus, kiek būtų kainavusi automobilių eksploatacija. Šie duomenys negali būti laikomi pagrįstais. Pavyzdžiui, 2006 metais automobiliai buvo nuomojami iš 39 darbuotojų, kartu įmonė turėjo 16 nuosavų automobilių ir dalis automobilius nuomojusių asmenų jais praktiškai nesinaudojo. Pareiškėjui nebūtų reikalinga mokėti ir už vairavimo paslaugas, nes į darbą gali būti priimami asmenys, kurie turi vairuotojų pažymėjimus. Taigi, skaičiuojant išlaidas automobiliams į šias aplinkybes turėtų būti atkreiptas dėmesys.

Pareiškėjas nesutinka su tuo, kad mokesčių administratorius 2006 m. įmonės darbuotojų vidutinį darbo užmokestį lygina su Marijampolės savivaldybės vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu (1249 Lt), o ne su vidutiniu darbo užmokesčiu, buvusius didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje (887 Lt). Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darbo užmokesčio lyginimas su vienos srities darbuotojų ar bendru vidutiniu darbo užmokesčiu esminės reikšmės neturi.

Teisės aktai nedraudžia ūkio subjektui sudarinėti nuomos sutartis su darbuotojais. Byloje pateiktas pareiškėjo 1999-11-09 raštas Nr. 01-4/71, kuriuo Marijampolės AVMI prašoma paaiškinti dėl asmeninių lengvųjų automobilių nuomos tarnybos reikmėms mokesčio įmonėje dirbančiam darbuotojui reglamentavimo (t. 1, b. l. 46). Į šį raštą Marijampolės AVMI 1999-11-10 raštu Nr. 05-05/1636 (t. 1, b. l. 45) atsakė, jog mokestis už nuomą nustatomas šalių susitarimu, o pajamos apmokestinamos pagal Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymo 33 straipsnį 20 procentų pajamų mokesčio tarifu. Šį susirašinėjimą pareiškėjas pateikė kaip mokesčių administratoriaus konsultaciją, kuria vadovaujantis kilo neigiamos pasekmės mokant mokesčiu. Tačiau ši konsultacija yra pagrįsta teisės normomis. Neigiamos pasekmės pareiškėjui kilo ne dėl šios konsultacijos pritaikymo, tačiau dėl darbo užmokesčio išmokėjimo formos.

Pareiškėjas nurodė, kad darbuotojų paaiškinimais negalima remtis dėl galimo darbuotojų suinteresuotumo, noro pakenkti buvusiam darbdaviui. Pažymėtina, kad šioje mokestinėje byloje išvados buvo padarytos remiantis ne darbuotojų paaiškinimais, o kitais rašytiniais duomenimis. Vertinant Patikrinimo akto 1 dalyje aprašytus darbuotojų paaiškinimus bei paaiškinimus bylos 2 tome, kurių pagrindu mokesčių administratorius padarė išvadas, pažymėtina, kad daugelis jų palaiko pareiškėjo poziciją. Akivaizdu, kad tikrinamoje įmonėje dirbantys asmenys palaiko darbdavio interesus.

Įvertinusi byloje surinktą medžiagą, kolegija sutinka, kad mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, kad nuomos sutartys buvo sudarytos formaliai, pirmiausia siekiant mokestinės naudos (automobilių nuomos kainomis siekta spręsti darbo užmokesčio mokėjimo (didinimo) klausimus) ir pagrįstai traktavo, kad pareiškėjo darbuotojams apskaičiuotos ir išmokėtos išmokos už automobilių nuomą laikytinos pajamomis, susijusiomis su darbo santykiais. Dėl to teismas sprendžia, kad UAB „Morita“ pagrįstai buvo nurodyta papildomai sumokėti 217 951 GPM nuo su darbo santykiais susijusių pajamų, 1 394 Lt VSD įmokų bei 3 571 Lt įmokų į Garantinį fondą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nesutinka su tuo, kad pareiškėjui buvo suvaržytos galimybės ginti savo teises, jis turėjo visas galimybes pateikti medžiagą, įrodymus, pareikšti prašymus, teikti paaiškinimus. Visa mokestinė medžiaga, kurios pagrindu buvo padarytos atitinkamos išvados dėl papildomo mokesčių priskaičiavimo, jam buvo prieinama susipažinti. Bendrovės darbuotojų paaiškinimai (t. II, b.l. 53-99 ir kt.) dėl automobilių nuomos buvo apibendrinti (Patikrinimo akto 6-12 psl.), nurodant esmines darbuotojų paaiškintas aplinkybes.

Pripažinus, kad Pareiškėja nesumokėjo atitinkamų GPM sumų, jai pagrįstai nurodyta sumokėti 55 468 GPM delspinigių ir 893 Lt įmokų į Garantinį fondą delspinigių.

Pagal VSD įstatymo 16 str. 2 d. nuostatas jei patikrinimo metu nustatoma, kad socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir skiriama 50 proc. šios sumos dydžio bauda. VSD įstatymas nenumato galimybės mažinti paskirtą VSD įmokų baudą, todėl laikytina, kad 325 697 Lt VSD įmokų bauda pareiškėjui paskirta pagrįstai.

Žemesnės instancijos teismas

MAĮ 139 str. 1 d. numato, kad jei mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 proc. minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas pažeidimo faktą iš esmės ginčijo, pažeidimo mastas yra nemažas. Pareiškėjo mokestinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė - geranoriškas bendradarbiavimas su mokesčių administratoriaus pareigūnais. Įvertinusi šias aplinkybes kolegija sprendžia, kad 30 proc. dydžio GPM bauda ir 30 proc. įmokų į Garantinį fondą bauda yra tinkamos poveikio priemonės. Koreguoti šių baudų dydžių nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su mokesčių administratoriaus išvadomis dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir katerio Bauliner naudojimo bendrovės ekonominėje veikloje 2006-2007 m. Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis įstatymas nenustato ko kita. Ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskirtinos ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudos (Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjas, grįsdamas savo poziciją, iš esmės rėmėsi jos vadovo 2004-09-30 įsakymu Nr. 02-1/211P (t. I, b. l. 132), kuriame nurodoma, kad nuo 2004-10-01 siunčiamus įmonės darbuotojus į Vilniaus padalinius bei atvykstančius svečius - partnerius iš užsienio aprūpinti nakvyne įmonės įsigytame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Įmonės darbuotojams už Vilniuje praleistą laiką nakvynpinigių nemokėti. Įsakymas galioja nuo 2004-10-01 iki turtas bus eksploatuojamas įmonėje. Tačiau toks pateiktas dokumentas kaip ir bendrovės rašytiniai paaiškinimai (t. I, b. l. 131, 133), kolegijos nuomone, neapsprendžia faktinio turto naudojimo bendrovės ekonominėje veikloje. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad minėtas įsakymas realiai buvo įgyvendinamas, kad bendrovės darbuotojai buvo komandiruojami į Vilnių ir šiose patalpose gyveno, vykdydami atitinkamas darbines funkcijas. Be to, teikdama metinę PVM deklaraciją už 2006 ir 2007 m. bei patikslindama metinę PVM atskaitą ir deklaruodama 7 222 Lt (3611+3611) mokėtiną į biudžetą PVM, bendrovė iš esmės pripažino, kad minėtas butas tikrinamuoju laikotarpiu nebuvo naudojamas jos veikloje. Tokiu būdu mokesčių administratoriaus išvada, kad pareiškėjas nepagrįstai 2007 metais apskaičiuotą 32 621 Lt nusidėvėjimo sumą priskyrė ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, dėl ko 32 621 Lt suma sumažino apmokestinamas pajamas, iš esmės yra teisinga.

Kitos pareiškėjos nurodomos aplinkybės jos skundo pagrįstumo neįrodo.

Jokių esminių procedūrinių pažeidimų nagrinėjant mokestinę bylą nenustatyta. Marijampolės AVMI 2009-07-03 sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (15.1 l.-15)-T3-43 ir VMI 2009-10-02 sprendimas Nr. 69-277 yra teisėti ir pagrįsti. Nėra juridinio pagrindo jų naikinti. UAB „Morita“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Morita“ atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jūra Marija StrumskienėBronius JanuškaVeslava Ruskan