Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjai nesuprantama, kodėl į darbo sutartis turėjo įtraukti punktus dėl automobilio būtinybės atliekant darbo funkcijas, nes taip elgtis neįpareigoja joks teisės aktas. Bendrovės pareigybinėse vadybininkų, padalinių vadovų instrukcijose yra reikalavimas turėti lengvojo automobilio vairuotojo pažymėjimą.

Tvirtina, kad buvusių ir dėl konflikto nutraukusių darbo sutartis darbuotojų paaiškinimai nėra ir negali būti tie objektyvūs duomenys, kurie leistų mokesčių inspekcijai daryti objektyvias išvadas, nes tokie buvę darbuotojai siekia pakenkti UAB „Morita“. Patikrinio akto 1.7 p. cituojamas „antrasis darbuotojas“ greičiausiai yra D. A., kuri pasisavino iš UAB „Morita“ 18 000 Lt ir jai yra iškelta baudžiamoji byla, todėl jos siekis kenkti bendrovei yra labiau nei akivaizdus.

Nei vienas darbuotojas neneigė, kad išnuomavęs savo lengvąjį automobilį bendrovei su vairavimo, priežiūros ir techninio aptarnavimo paslaugomis, naudojo jį bendrovės reikmėms, vykdydamas jam pavestas darbines funkcijas. Kartu visi teigė, kad sunaudoti virš ridos limito degalai buvo apmokami papildomai bendrovės lėšomis. Aiškiai matyti, kad išnuomoti automobiliai pravažiuodavo žymiai daugiau, nes važinėta į darbą ir iš darbo, jais naudotasi laisvalaikiu. Be to, net šeši darbuotojai buvo nutraukę darbo sutartis ir buvo klausiami apie 2006 metų važinėjimus. Tokie parodymai dėl praėjusio laiko kelia abejones ir jais negalima remtis.

Skunde VMI pateikė papildomus įrodymus, jog, esant nuosavų automobilių stygiui, bendrovė samdė krovininį transportą. Išlaidos samdomam transportui su PVM sudarė: 2006 m. - 122,475 tūkst. Lt, 2007 m. - 196,924 tūkst. Lt, 2008 m. - 388,261 tūkst. Lt. Didelius kiekius prekių bendrovei atveždavo jos partneriai savo transportu, kurių pervežimo išlaidos buvo įkalkuliuojamos į pristatomų prekių kainą.

Automobilių parko galimybes pervežti krovinius, dalyvauti bendrovės veikloje - tenkinti bendrovės poreikius apsprendžia ne pats statistinis jų kiekis, bet vidutinis metinis jų kiekis. Akcentuoja, kad bendrovės turimas automobilių parkas yra nenaujas, juos dažnokai reikia remontuoti, vykdyti techninį aptarnavimą, vyksta krovininių automobilių vairuotojų kaita, o tai kuriam laikui stabdo jo naudojimą. Vieni automobiliai parduodami, kiti įsigyjami - pastoviai per metus vyksta jų kaita. Todėl kalbant apie jų kiekį, reikia operuoti vidutiniu metiniu kiekiu. Akivaizdu, kad bendrovė, turėdama vidutiniškai per metus 2006 m. - 1,8 lengvojo automobilio, 2007 m, - 2 ir per 2008 m. 10 mėnesių - 3,8 lengvojo automobilio, negalėjo patenkinti savo reikmių normaliam ūkinės veiklos vykdymui ir turėjo būtinai nuomoti lengvuosius automobilius.

Atsakovo manymu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-19 sprendime administracinėje byloje Nr. A-14-885/07 padarytos išvados nėra analogiškos nagrinėjamai situacijai. Pareiškėjo pateiktų dokumentų (kelionės lapų ir kt. duomenų) vertinimas, pravažiuotų kilometrų skaičiavimas buvo atliekamas ne pripažįstant faktinius nuomos santykius, o siekiant įvertinti pareiškėjo deklaruojamas aplinkybes bei tai, ar minėtieji dokumentai buvo pildomi formaliai, ar automobiliai realiai buvo naudojami pareiškėjo veikloje.

Marijampolės AVMI ir pareiškėjas naudoja skirtingas skaičiavimo metodikas, dėl ko gaunami kitokie išvestiniai duomenys. Iš Marijampolės AVMI Patikrinimo akto priedų Nr. 4, 11, 18 matyti, kad darbuotojams, su kuriais sudarytos nuomos sutartys, darbo užmokestis anksčiu nurodytuose prieduose skaičiuotas tik už tuos mėnesius, kuriais buvo mokamas nuomos mokestis. Tokia Marijampolės AVMI pasirinkta skaičiavimo metodika yra apibūdinta ir Patikrinimo akte bei Sprendime). Įvertinus pareiškėjo prie skundo pridėtoje lentelėje Nr. 1 atliktus skaičiavimus, matyti, kad skaičiavimo skirtumai atsiranda būtent dėl anksčiau nurodytų priežasčių. Iš Marijampolės AVMI Patikrinimo akto priedų Nr. 4 iššifravimo matyti, kad, pvz., 2006 metais į Marijampolės AVMI skaičiavimus nebuvo įtraukiamas darbo užmokestis už laikotarpius, kai darbuotojui nuomos mokestis nebuvo mokamas (viso 33 863,39 Lt), kompensacijos už nepanaudotas atostogas (viso 3168,82 Lt). Prie šių dydžių pridėjus Marijampolės AVMI patikrinimo akto priede Nr. 4 apskaičiuotą darbo užmokestį - 435 389,74 Lt sumą, gaunasi ta pati suma, kurią pareiškėjas pateikia skunde, kaip bendrai apskaičiuotą darbo užmokestį 472 421,95 Lt (435 389,74+3168,82+33 863,39). Analogiško pobūdžio skaičiavimus pareiškėjas pateikia ir dėl kitų mokestinių laikotarpių (2007 m., 2008 m.).

Marijampolės AVMI patikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjas 2006 m. darbuotojams, su kuriais buvo sudarytos automobilių nuomos sutartys, per laikotarpį, kuomet buvo mokamas nuomos mokestis apskaičiavo 507 589 Lt nuomos mokesčio (išskaičiuota 76 138 Lt GPM), ir apskaičiavo 435 390 Lt darbo užmokesčio, t. y. nustatyta, kad apskaičiuotas darbo užmokestis 72 199 Lt mažesnis nei apskaičiuotas automobilio nuomos mokestis. Marijampolės AVMI nustatė, kad iš 39 darbuotojų 18 darbuotojų apskaičiuotas darbo užmokestis 1,1-4,6 karto mažesnis nei apskaičiuotas nuomos mokestis. 2007 m. šiais grupei darbuotojų pareiškėjas apskaičiavo 694 949 Lt nuomos mokesčio (išskaičiuota 104 243 Lt GPM), šiems darbuotojams šiuo laikotarpiu, apskaičiuota 510 725 Lt darbo užmokesčio, t. y. šiems darbuotojams apskaičiuotas darbo užmokestis 184 224 Lt mažesnis už apskaičiuotą automobilio nuomos mokestį. Marijampolės AVMI nustatė, kad iš 41 darbuotojo, kuriems pareiškėjas apskaičiavo nuomos mokestį, 23 darbuotojams apskaičiuotas darbo užmokestis nuo 1,1 iki 5,7 karto mažesnis nei apskaičiuotas nuomos mokestis. 2008 m. sausio-spalio mėn. šiai grupei darbuotojų pareiškėjas apskaičiavo 714 454 Lt nuomos mokesčio (išskaičiuota 107 168 Lt GPM), šiems darbuotojams šiuo laikotarpiu apskaičiuota 533 325 Lt darbo užmokesčio, t. y. šiems darbuotojams apskaičiuota darbo užmokesčio suma 181 129 Lt mažesnė nei apskaičiuotas automobilio nuomos mokestis. Nustatyta, kad iš 45 darbuotojų, kuriems Pareiškėja 2008 m. sausio-spalio mėn. apskaičiavo nuomos mokestį, 30 darbuotojų apskaičiuotas darbo užmokestis nuo 1,1 iki 4,3 karto mažesnis nei apskaičiuotas nuomos mokestis. Iš šių Marijampolės AVMI nustatytų aplinkybių matyti, kad visų tikrinamuoju laikotarpiu darbuotojams, nuomojantiems automobilius, bendra išmokėta nuomos mokesčio suma buvo didesnė negu jiems išmokėta darbo užmokesčio suma. Pareiškėjas pripažįsta, kad tikrinamuoju laikotarpiu, nors didėjo bendras pareiškėjo darbuotojų darbo užmokestis, tačiau darbuotojų, su kuriais sudarytos nuomos sutartys, darbo užmokestis nedidėjo tokia pat apimtimi, kaip didėjo kitos kategorijos pareiškėjo darbuotojų darbo užmokestis.

Marijampolės AVMI patikrinimo metu nustatė, kad 2006 m. daugumai darbuotojų, su kuriais sudarytos automobilių nuomos sutartys, apskaičiuota minimali alga arba 1000 Lt per mėnesį, o apskaičiuota nuomos mokesčio suma didesnė ir kelis kartus per metus didinama. Nuomos mokesčio dydis priklauso nuo darbuotojo užimamų pareigų, t. y. didžiausia nuomos mokesčio suma apskaičiuota vadovaujantiems darbuotojams (direktoriui, direktoriaus pavaduotojui, vadovams, darbų vykdytojui bei vadybininkams). Nustatyta, kad iš 39 darbuotojų 27 darbuotojams apskaičiuotas minimalus arba iki 1000 Lt darbo užmokestis, darbuotojų automobilių nuomos mokestis per 2006 metus kelis kartus padidintas.

2007 m. pareiškėjo darbuotojams, su kuriais sudarytos automobilio nuomos sutartys, nuomos mokesčio suma buvo kelis kartus didinama, nuomos mokesčio dydis priklausė nuo darbuotojo užimamų pareigų, didžiausia nuomos mokesčio suma apskaičiuota vadovaujantiems darbuotojams. Iš 41 darbuotojo, su kuriais sudarytos nuomos sutartys, 28 darbuotojams apskaičiuotas minimalus arba iki 1000 Lt darbo užmokestis, o nuomos mokestis per 2007 m. kelis kartus padidintas.

2008 m. sausio-spalio mėn. iš 45 pareiškėjo darbuotojų, su kuriais sudarytos automobilio nuomos sutartys, 22 darbuotojams apskaičiuotas minimalus arba iki 1000-1100 Lt/mėn. darbo užmokestis, o nuomos mokestis šiems darbuotojams žymiai didesnis. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjo direktoriui V. S. nuo 2008 m. sausio mėn. nuomos mokestis sumažintas iki 310 Lt, o vadybininkei R. S. (2007 m. apskaičiuotas nuomos mokestis 4 220 Lt) nuo 2008 m. sausio mėn. nuomos mokestis sumažintas iki 365 Lt, tačiau Marijampolės AVMI nustatė, kad šiuo laikotarpiu minėtiems asmenims buvo išmokėti dividendai.

Marijampolės AVMI patikrinimo metu taip pat nustatė kad per 2006 metus 28 darbuotojams apskaičiuotas nuomos mokestis 2-7 (o atskirais atvejais 12, 13, 15) kartų didesnis nei automobilio rinkos kaina. 2007 m. iš 41 darbuotojo, su kuriais sudarytos automobilio nuomos sutartys, 31 darbuotojui apskaičiuotas nuomojamo automobilio nuomos mokestis 2-8 kartus (atskirais atvejais 10, 14, 26 kartus) didesnis nei nuomojamo automobilio rinkos kaina. 2008 m. sausio-spalio mėn. iš 45 pareiškėjo darbuotojų, su kuriais sudarytos automobilio nuomos sutartys, 31 darbuotojui apskaičiuotas nuomojamo automobilio nuomos mokestis 2-10 (atskirais atvejais 12, 14 , 16) kartų didesnis nei nuomojamo automobilio rinkos kaina. 2006 m. Marijampolės AVMI patikrinimo metu nustatė, kad per 2006 metus 28 darbuotojams apskaičiuotas nuomos mokestis 2-7 (o atskirais atvejais 12, 13, 15) kartų didesnis nei automobilio rinkos kaina. 2007 m. iš 41 darbuotojo, su kuriais sudarytos automobilio nuomos sutartys, 31 darbuotojui, apskaičiuotas nuomojamo automobilio nuomos mokestis 2-8 kartus (atskirais atvejais 10, 14, 26 kartus) didesnis nei nuomojamo automobilio rinkos kaina. 2008 m. sausio-spalio mėn. iš 45 pareiškėjo darbuotojų, su kuriais sudarytos automobilio nuomos sutartys, 31 darbuotojui apskaičiuotas nuomojamo automobilio nuomos mokestis 2-10 (atskirais atvejais 12, 14 , 16) kartų didesnis nei nuomojamo automobilio rinkos kaina.

Už 2006 m. Marijampolės AVMI patikrinimo metu įvertinusi apskaičiuotą automobilio nuomos mokestį (per metus) ir šiuo automobilio pravažiuotą atstumą (per metus) pagal pareiškėjo pateiktus kelionės lapus, apskaičiavo 1 km vidutinę kainą. Nustatyta atvejų, kad nuomojamo automobilio pravažiuoto 1 km vidutinė kaina kelis kartus viršija Lietuvos taksi įmonių kataloge nurodytą pravažiuoto 1 km kainą. Nustatyta, kad daugumos pareiškėjo darbuotojų (įvertinus tik nuomos mokestį) nuomojamo automobilio 1 km vidutinė kaina yra nuo 3,69 Lt iki 15,52 Lt. 2007 m. nustatyta, kad daugumos pareiškėjo darbuotojų nuomojamo automobilio 1 km vidutinė kaina (įvertinus tik nuomos mokestį) yra nuo 3,05 Lt iki 18,08 Lt. 2008 m. sausio-spalio mėn. nustatyta, kad daugumos pareiškėjo darbuotojų nuomojamo automobilio 1 km vidutinė kaina yra nuo 3,06 Lt iki 11,84 Lt.

2006 m. Marijampolės AVMI atlikusi apskaičiuoto darbo užmokesčio ir nuomos mokesčio analizę, nustatė atvejų, kai darbuotojams, su kuriais sudarytos automobilio nuomos sutartys, priimant į darbą darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis vėliau buvo sumažintas (darbuotojui sutikus), tačiau padidintas automobilio nuomos mokestis arba sudaroma sutartis automobilio nuomai. Patikrinimo metu Marijampolės AVMI nustatė tik vieną atvejį, kai 2006 m. pareiškėjo darbuotojui - vadovui J. B., padidintas darbo užmokestis, tačiau sumažintas automobilio nuomos mokestis: 2006 m. sausio-birželio mėn. apskaičiuotas darbo užmokestis 1000 Lt, automobilio nuomos mokestis sausio mėn. - 550 Lt, kuris nuo vasario mėn. padidintas iki 780 Lt, nuo kovo mėn. padidintas iki 1020 Lt., nuo gegužės mėn. padidintas iki 1490 Lt. Darbo užmokestis nuo 2006 m. liepos mėn. padidintas iki 1320 Lt/mėn., tačiau nuomos mokestis sumažintas iki 1175 Lt., nuo 2006 m. lapkričio mėn. darbo užmokestis padidintas iki 2000 Lt, tačiau nuomos mokestis sumažintas iki 970 Lt. 2007 m. Marijampolės AVMI nustatė atvejų, kai pareiškėjo darbuotojams, su kuriais sudarytos automobilio nuomos sutartys, darbo sutartyje (priimant darbuotoją į darbą) nurodytas darbo užmokestis vėliau sumažintas (darbuotojui sutikus), tačiau padidintas automobilio nuomos mokestis. Analogiško pobūdžio aplinkybės nustatytos ir 2008 m. sausio-spalio mėn.

2006 m. pagal pareiškėjo pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus bei jų registrą, atlikta darbo užmokesčio analizė, ko pasekoje buvo nustatyta, kad darbuotojams, su kuriais sudarytos automobilio nuomos sutartys, darbo užmokestis daugumai darbuotojų apskaičiuotas iki 1000 Lt/mėn., o darbuotojams su kuriais nesudarytos automobilių nuomos sutartys, darbo užmokestis žymiai didesnis. Darbuotojams, su kuriais nesudarytos automobilio nuomos sutartys, priskaitytas darbo užmokestis žymiai didesnis, pvz., administracijos darbuotojams darbo užmokestis - vyr. buhalterei 4400 Lt., vyr. buhalterės pavaduotojai 2530 Lt, nei vadovaujantiems darbuotojams, su kuriais sudarytos automobilio nuomos sutartys, kaip, pvz., direktoriui V. S. darbo užmokestis 1000 Lt ir 4770 Lt nuomos mokestis, direktoriaus pavaduotojui L. I. darbo užmokestis 1000 Lt ir 2660 Lt nuomos mokestis. Tų pačių pareigybių darbuotojams nustatytas skirtingas darbo užmokestis, kaip pvz.: vadybininkų, kurie nesudarė automobilių nuomos sutarčių, darbo užmokestis svyruoja nuo 1505 Lt/mėn. iki 2190 Lt/mėn., o daugumai vadybininkų, kurie sudarę automobilių nuomos sutartis, nustatytas minimalus arba 1000 Lt mėnesinis darbo užmokestis ir papildomai mokamas nuomos mokestis, kaip pvz.: vadybininko S. G. darbo užmokestis 775 Lt/mėn. ir 1800 Lt/mėn. nuomos mokestis; vadybininko D. S. darbo užmokestis 1000 Lt/mėn. ir 1205 Lt/mėn. nuomos mokestis; vadybininko A. V. darbo užmokestis 1000 Lt/mėn. ir 1200 Lt/mėn. nuomos.

2007 m. pareiškėjo darbuotojams, su kuriais sudarytos automobilio nuomos sutartys, darbo užmokestis daugumai darbuotojų iki 1000 Lt/mėn., o kitų darbuotojų darbo užmokestis didesnis. Tų pačių pareigybių darbuotojams (vadovaujantiems bei vadybininkams), kurie sudarę nuomos sutartis ir kurie nesudarę nuomos sutartis, nustatytas skirtingas darbo užmokestis.

2008 m. sausio-spalio mėn. pareiškėjo darbuotojams, su kuriais sudarytos automobilių nuomos sutartys, darbo užmokestis daugumai darbuotojų iki 1000 Lt/mėn., o darbuotojams su kuriais nesudarytos automobilių nuomos sutartys, darbo užmokestis žymiai didesnis. Tų pačių pareigybių darbuotojams (vadovaujantiems bei vadybininkams), kurie sudarę nuomos sutartis ir kurie nesudarę nuomos sutartis, nustatytas skirtingas darbo užmokestis per mėnesį.

2006 m. Marijampolės AVMI atlikusi pateiktų pareiškėjo nuomojamo transporto kelionės lapų analizę, nustatė, kad iš 39 darbuotojų, su kuriais sudarytos automobilio nuomos sutartys, apskaičiuojamas nuomos mokestis bei pareiškėjo apmokėtas sunaudotas kuras, 20 darbuotojų j su nuomojamu automobiliu per mėnesį važiavo tik 1 - 2 kartus, pravažiavo mažai kilometrų, o 1 km kaina gana didelė. 2007 m. nustatyta, kad iš 41 darbuotojo, su kuriais sudarytos automobilio nuomos sutartys, 14 darbuotojų nuomojamu automobiliu per mėnesį važiavo tik 1-2 kartus ir pravažiavo mažai km/mėn., o pravažiuoto 1 km kaina gana didelė. 2008 m. sausio-spalio mėn. nustatyta, kad iš 45 darbuotojų, su kuriais sudarytos automobilio nuomos sutartys, 21 darbuotojas nuomojamu automobiliu per mėnesį važiavo tik 1 - 2 kartus ir pravažiavo gana mažai kilometrų.

2006 m. pagal mokestiniam patikrinimui pareiškėjo pateiktus ilgalaikio turto apskaitos žiniaraščius, automobilių kelionės lapus bei VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo duomenis, nustatyta, kad šio laikotarpio pabaigoje pareiškėjas nuosavybės teise turėjo 16 automobilių. Marijampolės AVMI, išanalizavusi pareiškėjo automobilių pateiktus kelionės lapus, nustatė, kad iš 39 darbuotojų, su kuriais sudarytos automobilio nuomos sutartys, 16 darbuotojų darbo funkcijas atliko ir su pareiškėjo transportu, su kuriuo per 2006 m. pravažiavo 467 793 km. 2007 m. pareiškėjas turėjo 18 automobilių. Nustatyta, kad 16 iš 40 darbuotojų darbo funkcijas atliko ir su pareiškėjo transportu. Nustatyta, kad šie darbuotojai per 2007 m. su pareiškėjo transportu pravažiavo 525 480 km. 2008 m. sausio-spalio mėn. laikotarpiu pareiškėjas turėjo 21 automobilį. Nustatyta, kad iš 45 darbuotojų, su kuriais sudarytos automobilio nuomos sutartys, 19 darbuotojų darbo funkcijas atliko ir su pareiškėjo transportu, kurie per 2008 m. sausio - spalio mėn. su pareiškėjo transportu pravažiavo 448 062 km.

2006 m. patikrinimo metu pagal pareiškėjo pateiktus šiuo laikotarpiu išrašytus kelionės lapus atlikta pravažiuotų kilometrų kiekinė analizė, kiek kilometrų per metus darbuotojas pravažiavo su nuomojamais automobiliais bei kiek tas pats darbuotojas pravažiavo su pareiškėjo transportu. Analizės metu nustatyta, kad 2006 m. darbuotojai su pareiškėjo transportu pravažiavo 467 793 km/metus, o tie patys darbuotojai su nuomojamu transportu pravažiavo 88 066 km/metus, t. y. 5,3 karto mažiau km/metus nei su pareiškėjo transportu. 2007 m. 41 darbuotojas, su kuriais sudarytos automobilio nuomos sutartys, su nuomojamu transportu pravažiavo tik 73 173 km/metus, iš jų 16 darbuotojų su pareiškėjo transportu pravažiavo žymiai daugiau, t. y. 525 480 km/metus. Palyginus darbuotojų pravažiuotų kilometrų kiekį nustatyta, kad darbuotojai su pareiškėjo transportu pravažiavo žymiai (7 kartus) daugiau kilometrų nei su nuomojamu transportu. 2008 m. sausio-spalio mėn. darbuotojai su pareiškėjo transportu pravažiavo 448 062 km, o su nuomojamu transportu šie darbuotojai pravažiavo 64 033 km. Palyginus darbuotojų pravažiuotų kilometrų kiekį nustatyta, kad darbuotojai su pareiškėjo transportu pravažiavo žymiai daugiau kilometrų nei su nuomojamu automobiliu.

Patikrinimo metu nustatyta, kad darbuotojams atostogaujant, jų nuomojamas automobilis kitam darbuotojui nebūdavo perduodamas, kiti darbuotojai atostogų metu kelionės lapų nepildydavo bei juose nepasirašydavo. Darbuotojai savo paaiškinimuose taip pat nurodė, kad po darbo valandų bei atostogų metu automobilius naudojo savo reikmėm. Nustatyta, kad nuomos mokestis apskaičiuojamas ir išmokamas pilnai už visą mėnesį, o ne už faktiškai dirbtą laiką.

Mokestinio patikrinimo metu pagal pareiškėjo pateiktas automobilio nuomos sutartis nustatyta, kad 2006 m., 2007 m., 2008 m. sausio-spalio mėn. pareiškėjas automobilio nuomos sutartis sudarinėjo ne su fiziniais asmenimis, kurie asmeninės nuosavybės teise turėjo automobilius, o būtent su pas pareiškėją dirbančiais darbuotojais, nors jie automobilių nevaldė nuosavybės teise, duomenų apie tai, kad būtų gaunamas rašytinis šių asmenų sutikimas jų automobilių nuomai nėra pateikta. Automobilio nuomos sutartis buvo sudaryta ir su darbuotoju, kuris neturėjo ir neturi vairuotojo pažymėjimo.

Įvertinus pareiškėjo darbuotojų, su kuriais sudarytos automobilio nuomos sutartys, nuomojamų automobilių kelionės lapuose nurodytų spidometrų parodymus nustatyta, kad kelionės lapai buvo išrašomi formaliai, t. y. nors pareiškėjas ir jo darbuotojai nurodo, kad darbuotojai automobilį naudojo atostogų metu, važinėjo į darbą ir iš darbo, tačiau prie spidometro parodymų, kurie nurodyti pvz. 2006 m. sausio mėn. pradžiai pridėjus per 2006 m. pravažiuotus kilometrus (kurie deklaruoti pagal kelionės lapus), spidometro parodymai sutampa su spidometro parodymais 2006 m. gruodžio mėn. pabaigoje.

Atsakovo manymu, tai, kad pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu sumokėdavo daugiau mokesčių, taip pat VSD įmokų, neturi jokios tiesioginės įtakos tarp mokesčių administratoriaus ir pareiškėjo kilusio mokestinio ginčo vertinimui, nes tikrinamasis laikotarpis patenka į bendrą Lietuvos Respublikos ūkio augimo laikotarpį, pas pareiškėją didėjo dirbančiųjų asmenų skaičius, esant konkurencijai darbo rinkoje, ūkio subjektai didindavo darbuotojams mokamus darbo užmokesčio dydžius, dėl šių priežasčių ir didėjo pareiškėjo darbo užmokesčio išlaidos ir mokamų mokesčių ir įmokų dydžiai, nes, nedidindamas darbo užmokesčio, pareiškėjas taptų nekonkurencingu darbdaviu. Tačiau iš pareiškėjo duomenų matyti, kad jo darbuotojų, su, kuriais sudarytos automobilių nuomos sutartys, darbo užmokestis nedidėjo tokiu mastu, kokiu mastu didėjo kitų Pareiškėjos darbuotojų darbo užmokestis. Abiejų grupių darbuotojų vidutinis darbo užmokestis augo, tačiau tos kategorijos darbuotojų, dėl kurios nuomos santykių vertinimo su pareiškėju vyksta mokestinis ginčas, vidutinio darbo užmokesčio augimas nebuvo toks ženklus.

Atsakovo nuomone, darbo užmokestis mokamas pagal darbo rezultatus, todėl jo dydis negali būti siejamas su tuo, ar šalis sieja civiliniai teisiniai ar kitokio pobūdžio santykiai, todėl Marijampolės AVMI pagrįstai lygino pareiškėjo darbuotojų darbo užmokestį ir nustatė, kad jo dydis buvo mažesnis nei kitų darbuotojų atlyginimas, be to, jis nedidėjo tokia apimtimi, kokia didėjo kitų pareiškėjo darbuotojų darbo užmokestis. Dėl to, kad dalis lėšų šiems darbuotojams buvo išmokama nuompinigių pavidalu, jiems buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis. Nors pareiškėjas nurodo, kad vadybininko pareiginėje instrukcijose buvo numatyta, kad vadybininkas privalo turėti vairuotojo pažymėjimą, todėl važiavimas įmonės reikalais turėjo įeiti į darbines funkcijas, todėl didesnių nuompinigių mokėjimas už papildomas vairavimo paslaugas pagal automobilių nuomos sutartis, dar kartą patvirtina Marijampolės AVMI nustatytas aplinkybes, kad tokiu būdu buvo siekta pridengti dalies darbo užmokesčio išmokėjimą šiems darbuotojams.

Darbuotojų paaiškinimai apibendrinti Marijampolės AVMI Patikrinimo akto 6-12 psl., nurodant esmines darbuotojų paaiškintas aplinkybes, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad iš pareiškėjo buvo atimta galimybė tinkamai gintis. Marijampolės AVMI taikyto apmokestinimo pagrindu nebuvo vien tik darbuotojų paaiškinimai, nes ūkio subjekto darbuotojų (netgi ir buvusių) teikiamų paaiškinimų pobūdis turi būti vertinamas, atsižvelgiant į tai, kad darbuotoją ir darbdavį sieja atitinkami pavaldumo santykiai, todėl gana dažnai atsisakoma teikti objektyvius, faktinę situaciją atitinkančius paaiškinimus. Paaiškinimai turi būti vertinami jų objektyvumo bei protingumo požiūriu, paaiškinimų patikimumas turi būti įvertintas šalia kitos surinktos informacijos, dokumentų, duomenų, kas ir buvo atlikta patikrinimo metu. Pareiškėjo teiginiai dėl asmens, padariusio jai žalos, siekimo pakenkti nėra teisingi, nes nurodytos aplinkybės, kad asmuo, iš kurio tariamai buvo nuomojamas automobilis su vairavimo paslaugų teikimu, neturėjo vairuotojo pažymėjimo, neturėjo nuomojamo automobilio ir jo darbo pobūdis buvo sėslus, yra objektyviai egzistuojančios, todėl toks paaiškinimas negali būti laikomas subjektyviu.

Visais mokestiniais laikotarpiais buvo sudarinėjamos tipinės sutartys, kuriose nurodomos tos pačios sąlygos. Įvertinus sutarčių nuostatas, matyti, kad nuomos sutartyse numatyto nuomos mokesčio mokėjimas buvo siejamas su automobilio eksploatacija, o sutarties sudarymas ir galiojimas buvo siejamas su automobilių nuomotojų (kaip pareiškėjo darbuotojų) teisiniu statusu, t. y. nuomos sutartis nustoja galiojusi nutraukus darbo santykius.

Akcentuoja, kad sutartyse numatytas automobilių nuomos mokestis nebuvo siejamas nei su automobilių rinkos kaina, nei su pagaminimo metais. Pvz., už 1991 m. Volkswagen Golf (kurio rinkos kaina 4 000 Lt) per metus buvo sumokėta 30 000 Lt nuomos mokesčio, už 2001 m. automobilį Peugeot 605 (rinkos kaina 35 600 Lt) sumokėta 15 720 Lt nuomos mokesčio, už 1997 m. automobilį Peugeot 406 (rinkos kaina 12 500 Lt) sumokėta 22 980 Lt nuomos mokesčio. Pareiškėjas 2009-01-01 paaiškinime Nr. (11.11-06)-A2-14 nurodė, kad nustatant nuomojamo automobilio nuomos kainą, kiekvienu atveju ji nustatoma „individualiai įvertinant daug tuo pačiu veikiančių automobilių nuomos kainas rinkoje, mašinos markę, atsižvelgiant į darbuotojų darbines funkcijas, jų darbų apimtis, svarbą ir indėlį į pareiškėjo veiklą bei jos finansines galimybes“. Tokio pobūdžio teiginiai vertintini kaip abstraktūs, nepagrįsti jokia objektyviai prieinama skaičiavimo, vertinimo metodika.

Dalis tų aplinkybių, kurias pareiškėjas nurodo kaip įtakojusias nuomos kainą, yra priskiriamos darbo užmokesčio dalykui, todėl šie kriterijai negali būti kriterijais nustatančiais nuomos kainos dydį. Darbo užmokesčio dydis paprastai priklauso nuo darbuotojo veiklos rezultatų, darbuotojo įnašo į ūkio subjekto veiklą, tačiau iš duomenų apie pareiškėjo darbuotojų, su kuriais sudarytos automobilių nuomos sutartys, darbo užmokesčio kitimą tikrinamuoju laikotarpiu, matyti, kad šios grupės veiklos rezultatai nebuvo tokie geri, kadangi jų vidutinio darbo užmokesčio kitimas nebuvo toks ženklus, kaip kitų pareiškėjo darbuotojų, su kuriais nebuvo sudarytos automobilių nuomos sutartys. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad didžiausios nuomos mokesčio sumos buvo išmokamos vadovaujančias pareigas užimantiems asmenims, tuo tarpu jiems mokamo darbo užmokesčio dydis buvo ženkliai mažesnis, pvz., direktoriui buvo mokamas apie 1000 Lt darbo užmokestis, kai tuo tarpu jam buvo mokamas nuomos mokestis laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31 nuo 4300 Lt iki 4770 Lt. Įvertinus direktoriaus teisinį statusą, pavestas vykdyti funkcijas, atsakomybę, pagrįstų abejonių kelia tai, kad direktoriui mokamo darbo užmokesčio dydis buvo kelis kartu mažesnis negu jam mokamo nuomos mokesčio dydis.

Mokestinio ginčo byloje nėra jokių duomenų iš kurių būtų matyti, kad automobiliai, kuriems nustatyti didesni nuomos mokesčio dydžiai, lyginant su kitais netgi ir naujesnių metų automobiliais, būtų patyrę didesnes automobilių eksploatacijos išlaidas, kurios lemtų didesnį nuomos mokesčio dydį, todėl daro išvadą, kad nuomos mokesčio dydis nepriklausė nuo pareiškėjo nurodomų kriterijų, o priklausė nuo darbuotojo užsiimamų pareigų ir nuo to, kokio dydžio darbo užmokestis šiems darbuotojams buvo apskaičiuojamas.

Iš Patikrinime akte esančių dalies pareiškėjo darbuotojų (kurių gyvenamoji vieta Marijampolės apskrityje), su kuriais buvo sudarytos automobilių nuomos sutartys, paaiškinimų matyti, kad juose nurodoma, kad buvo nustatytas degalų sunaudojimo limitas, už degalus apmokėdavo pareiškėjas, todėl tuo tikslu buvo pildomi kelionės lapai, duomenų apie tai, kad dalį kuro sąnaudų minėtieji asmenys dengė iš jiems mokamo nuomos mokesčio, darbuotojų pateiktuose paaiškinimuose nėra pateikta. Paaiškinimai apie tai, kad dalis kuro sąnaudų buvo dengiama iš nuomos mokesčio yra pateikiami tik Vilniaus apskrityje gyvenančių darbuotojų paaiškinimuose, juose nurodoma, kad pravažiuojama buvo daugiau, o kelionės lapai buvo pildomai tik tuomet, kai būdavo pravažiuojami didesni atstumai.

CK 6.516 str. nustatyta, kad nuomininkas turi apmokėti transporto priemonės naudojimo išlaidas, kuro ir kitų sunaudojamų medžiagų kainą bei rinkliavas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Sutartyje yra tiesiogiai numatyta, kad kuro sąnaudas pagal pateiktus pateisinančius dokumentus turi apmokėti nuomininkas. Sutartyse nėra nuostatų, remiantis kuriomis galima būtų teigti, kad nuomotojas turi dalį kuro dengti iš savo lėšų. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, remiantis kuriais būtų galima teigti, kad šalys buvo susitarusios, kad dalį kuro už pravažiuotus atstumus dengs iš savo lėšų. Tokie pareiškėjo teiginiai nepagrįsti ir dėl tų priežasčių, kad nesant tokių susitarimų, nėra aišku, kaip pareiškėjas gali kontroliuoti darbuotojų automobilių panaudojimą veikloje, nes nėra kriterijų, kokiais būtų nustatomas konkrečiam automobiliui nustatytas nuvažiuojamų kilometrų kiekis, už kurį kuro sąnaudos būtų dengiamos iš darbuotojo, o vėliau iš pareiškėjo lėšų. Kadangi su visais darbuotojais buvo sudarytos tipinės nuomos sutartys, atsakovas laikė, kad ir faktiniai susiformavę santykiai turi būti vienodi. Tuo tarpu paaiškinimai yra prieštaringi, šių prieštaravimų priežasčių pareiškėjas nėra paaiškinęs, todėl teiginiai, kad darbuotojai savo paaiškinimuose patvirtino jo įrodinėjamas aplinkybes, o tokie įrodymai yra patikimi ir teisingi, nėra pagrindo.

Atsakovas pažymėjo, kad mokestiniuose teisiniuose santykiuose nustačius aplinkybes, kad tikrasis santykių turinys neatitinka santykių formos, pirmenybė teikiama tų santykių turiniui. Todėl tarp šalių susiformavę teisiniai santykiai mokestiniais tikslais turi būti vertinami ir nustatoma, ar tai buvo dviejų savarankiškų ūkio subjektų valios suderinamumo išraiška. Nuomos sutarties sudarymas ir nuomos mokesčio mokėjimas ir visiškai neefektyvus nuomojamo automobilio naudojimas nuomininko veikoje negali būti laikomas pagrįstu ūkinėje komercinėje veikloje pelningai siekiančio dirbti ūkio subjekto veiklos paaiškinimu. Patikrinimo metu nustatyta, kad darbuotojai su automobiliais vykdavo į darbą iš darbo, jais naudodavosi po darbo laisvu laiku, atostogų metu. Nors pareiškėjas nurodo, kad sutartyje nebuvo numatyta, kad ji nustos galios darbuotojų atostogų metu, tačiau remdamasi sutarties nuostatomis, pagal kurias nuomos mokestis turėjo būti mokamas tik tuomet, kai automobilis buvo eksploatuojamas, jis turėjo galimybę nuomos mokesčio už šiuos laikotarpius nemokėti, tačiau tokiomis galimybėmis pasinaudota nebuvo.

Marijampolės AVMI atliko pareiškėjo surašytų kelionės lapų analizę, iš kurios galima daryti išvadą, kad jie buvo surašomi formaliai. Nors pareiškėjas ir jo darbuotojai nurodė, kad automobiliai buvo naudojami važiuojant į ir iš darbo, po darbo, atostogų metu, tačiau pagal kelionės lapuose užfiksuotus automobilių spidometro parodymus nustatyta, kad atitinkamo mėnesio pradžiai yra nurodomi automobilio spidometro parodymai, prie kurių pridėjus kelionės lapuose nurodytą pravažiuotų kilometrų skaičių, gaunami spidometro duomenys kito mėnesio pradžiai, dėl šių priežasčių nėra pagrindo teigti, kad pagal šiuos kelionės lapus galima nustatyti, jog automobiliai apskritai buvo naudojami pareiškėjo veikloje, nes pagal apskaitoje fiksuojamus duomenis nėra galimybės nustatyti, ar automobiliai buvo, o jeigu taip, tai kokioje apimtyje naudojami veikloje.

Iš Marijampolės AVMI Patikrinimo akto matyti, kad pareiškėjas užsiima kita mažmenine prekyba nespecializuotose parduotuvėse (kodas 471900), tai nėra gamybinė įmonė. Toks pareiškėjo pobūdis rodo, kad didžioji veiklos dalis vyksta prekybos vietose. Marijampolės AVMI nustatytas nuomojamų automobilių panaudojimo efektyvumas rodo, kad pareiškėjo deklaruojamas tokio kiekio automobilių poreikis yra tariamas. Marijampolės AVMI surinko informaciją kad pareiškėjas turėjo atitinkamą automobilių parką, dalis asmenų, kurie tariamai pareiškėjui nuomojo automobilius, naudojosi ir pareiškėjui priklausančiais automobiliais bei su jais pravažiuodavo ženklais daugiau kilometrų. Nei patikrinimo, nei mokestinio ginčo nagrinėjimo metu pareiškėjas neįrodė nuomojamų automobilių poreikio.

Mokestinio ginčo byloje nustatyta, kad darbuotojams mokamas nuomos mokestis nepriklausė nei nuo automobilio modelio, nei nuo jo gamybos metų, nuompinigiai priklausė nuo konkretaus darbuotojo užsiimamų pareigų bei nuo to, kokio dydžio darbo užmokestis jiems būdavo apskaičiuojamas. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, išskyrus pareiškėjos paaiškinimus ir duomenis apie jo struktūrą, kad veikloje buvo reikalingas toks kiekis lengvųjų automobilių, automobiliai, už juos mokant mėnesinį nuomos mokesti netgi pagal pareiškėjo deklaruojamus duomenis (kurie dėl anksčiau nurodytų priežasčių negali būti laikomi patikimais) nebuvo naudojami efektyviai, nors pagal sutartis nuompinigiai turėjo būti mokami tik už automobilio eksploataciją. Pareiškėjas nepagrindė lengvųjų automobilių poreikio, patys darbuotojai (išskyrus pareiškėjo direktorių ir vadybininkę R. S.) nurodė, kad tik jie naudojosi išnuomotais automobiliais, todėl šių surinktų duomenų visumoje nėra pagrindo vertinti pareiškėjo pateiktus skaičiavimus kaip įtakojančius mokestinį ginčą.

Nuomos sutartys su pareiškėjo darbuotojais (nors dalis jų neturėjo nuosavybės teisės į nuomojamus automobilius), sutarčių galiojimas buvo susiję su nuomotojo kaip darbuotojo teisiniu statusu, t. y. nutrūkus darbo teisiniams santykiams, turėjo nutrūkti ir nuomos sutartis. Dalis darbuotojų nurodė, kad kreipėsi į pareiškėjo atsakingus asmenis, prašydami padidinti mokamą darbo užmokestį, tačiau jiems buvo pasiūlyta sudaryti nuomos sutarti padidinti nuomos mokestį. Šie duomenys rodo, kad tiek sudarant nuomos sutartis, padidinant automobilių nuomos kainas, tokiu būdu buvo siekiama spręsti darbo užmokesčio mokėjimo (didinimo) klausimus. Iš to, kad darbuotojų atostogų metu, laikinojo nedarbingumo metu jiems buvo mokamas sutartimis sulygtas nuomos mokestis, matyti, kad buvo siekiama, kad šiais laikotarpiais nepasikeistų darbuotojų gaunamos pajamos.

Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjui, kaip lizingo gavėjui, pagal 2004-05-07 Nekilnojamo turto prikimo-pardavimo sutartį UAB „Hanza lizingas“ perdavė valdyti ir naudoti patalpą-butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje pagal 2004-05-03 lizingo sutartį Nr. LT006928. Minėtas turtas pradėtas eksploatuoti pagal 2004-10-15 Turto įvedimo į eksploataciją aktą Nr. 704618426. Marijampolės AVMI konstatavo, kad šis turtas pareiškėjo ekonominėje veikloje nedalyvavo ir neuždirbo pajamų, todėl pareiškėjas 2007 metais nepagrįstai apskaičiuotą 32 621 Lt nusidėvėjimo sumą priskyrė ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, dėl ko 32 621 Lt suma sumažino apmokestinamąsias pajamas. Pareiškėjas turi turėti pakankamus įrodymus, pagrindžiančius turto naudojimą jos ekonominėje veikloje. Tai, kad pareiškėjas turtą naudojo ekonominėje veikloje, yra grindžiama jo paaiškinimais ir vadovo įsakymu. Tačiau duomenų ar įrodymų, kad tokio pobūdžio įsakymas realiai buvo vykdomas, kad darbuotojai buvo komandiruojami į Vilnių ir šiose patalpose gyveno, vykdydami atitinkamas tarnybines-darbines funkcijas. Atkreipia dėmesį į tai, kad Marijampolės AVMI 2008-12-09 mokestinio tyrimo ataskaitoje Nr. A3-226 yra užfiksuota, kad pareiškėjos vyr. buhalterė buvo paprašyta pateikti patalpos-buto, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsigijimo dokumentus bei pateikti įrodančius dokumentus, kad šios patalpos naudojamos ekonominėje veikloje. Pareiškėjas, prieš pateikdamas patalpos-buto, įsigijimo dokumentus, pateikė Metinę PVM deklaraciją už 2006 m. ir 2007 m., kuriose patikslino metinę PVM atskaitą ir deklaravo 7 222 Lt mokėtiną į biudžetą PVM sumą, nes patalpos-butas 2006-2007 metais nebuvo naudojamas pareiškėjo ekonominėje veikloje, t. y. pats pareiškėjas pripažino, kad šis turtas tikrinamuoju laikotarpiu nebuvo naudojamas veikloje. Todėl daro išvadą, kad Marijampolės AVMI pagrįstai 32 621 Lt sumos neleido priskirti leidžiamiems atskaitymams.

Nurodo, kad VSD įmokos yra administruojamos pagal VSD įstatymo nuostatos, kurios nenumato galimybės mažinti skiriamą VSD įmokų baudą, todėl pareiškėjai pagrįstai buvo paskirta 50 procentų VSD įmokų bauda. Iš Marijampolės AVMI patikrinimo akto matyti, kad mokesčiai buvo apskaičiuoti, vadovaujantis MAĮ 69 str. nuostatomis, konstatavus, kad pareiškėjas sąmoningai siekė apeiti mokesčių įstatymų reikalavimus. Tokie veiksmai vertintini kaip mokesčių įstatymų pažeidimas, padarytas turint tikslą iškreipti realias vykdytų ūkinių operacijų aplinkybes, sudarant sąlygas taikytis kitokias, negu reikalauja atitinkami mokesčių įstatymai, apmokestinimo sąlygas, tuo apsunkinant mokesčių administratoriaus galimybes nustatyti tikrąją mokesčių bazę, nuo kurios pareiškėjui tenka pareiga išskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčius. Esant tokiam pažeidimų pobūdžiui, skirtinos didesnės nei vidurkis (30 proc.) baudos. Tačiau, įvertinus tai, kad pareiškėjas patikrinimo metu geranoriškai bendradarbiavo su mokesčių administratoriaus pareigūnais, Marijampolės AVMI sprendimas dėl baudų dydžio (30 proc.) laikytinas teisingu.

Nagrinėtinu atveju mokestinis ginčas kilęs dėl to, ar pareiškėjas savo darbuotojams, dirbusiems pagal darbo sutartį, su kuriais buvo sudarytos automobilių nuomos sutartys, tikrinamuoju laikotarpiu dalį darbo užmokesčio išmokėjo nuompinigiais už nuomojamus automobilius, ar pareiškėjui priklausantis butas buvo naudojamas įmonės veikloje bei ar pagrįstai Marijampolės AVMI pareiškėjo ir jo darbuotojų deklaruojamų nuomos santykių perkvalifikavimui taikė MAĮ 69 str. nuostatas, siekdamas atkurti iškreiptas ūkinių operacijų aplinkybes.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Marijampolės AVMI 2008-12-09 pavedimu tikrinti Nr. A5-08-60 nusprendė patikrinti pareiškėjo MAĮ 13 straipsnyje nurodytų mokesčių ir kitų įmokų apskaičiavimą, deklaravimą bei sumokėjimą (t. 3, b. l. 66-67). Vykdydama pavedimą Marijampolės AVMI atliko pareiškėjo pelno mokesčio už 2006-2007 metus, fizinių asmenų pajamų mokesčio/gyventojų pajamų mokesčio už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2008-10-31, įmokų į Garantinį fondą už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2008-10-31, Valstybinio socialinio draudimo įmokų už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2008-10-31apskaičiavimo ir sumokėjimo patikrinimą ir 2009-04-22 surašė Patikrinimo aktą Nr. A5-08-60 (t. 1, b. l. 142-176). Jame pareiškėjui papildomai apskaičiavo 217 951 Lt GPM, 55 468 Lt GPM delspinigių, 651 394 Lt VSD įmokų, 3571 Lt įmokų į Garantinį fondą, 893 Lt įmokų į Garantinį fondą delspinigių; sumažino pelno mokestį 26 024 Lt už 2006 metus bei 30 737 Lt už 2007 metus. Marijampolės AVMI 2009-07-03 Sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (15.1 l.-15)-T3-43 (t. II, b. l. 3-32) patvirtino patikrinimo akto nuostatas ir papildomai priskaičiuotas mokesčių sumas ir paskyrė šias baudas - 65 385 Lt GPM baudą (30 proc. nuo 217 951 Lt GPM), 325 697 Lt VSD įmokų baudą (50 proc. nuo 651 394 Lt VSD įmokų), 1 071 Lt įmokų į Garantinį fondą baudą (30 proc. nuo 3571 Lt įmokų į Garantinį fondą). VMI 2009-10-02 sprendimu Nr. 69-277 (t. I, b. l. 80-102) patvirtino Marijampolės AVMI 2009-07-03 sprendimą Nr. (15.11-15)-T3-43.

Pareiškėjas tvirtino, kad nagrinėjamas atvejis savo faktinėmis aplinkybėmis ir mokesčių administratoriaus padarytomis išvadomis yra iš esmės toks, koks jau kartą buvo nagrinėjamas LVAT (2007-10-19 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-885/07 (A-469-885-07). Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pastarasis argumentas nėra niekuo paremtas. Šiuo atveju mokesčių administratorius nepripažino nesusiklosčiusių tarp įmonės ir jos darbuotojų faktinių automobilių nuomos santykių, o, įvertindamas surinktų įrodymų visetą, sprendė, kad pagal tariamai sudarytas nuomos sutartis, pagal formaliai pildomus dokumentus bendrovės darbuotojai gavo dalį darbo užmokesčio. Tuo tarpu minimoje LVAT byloje buvo konstatuota, kad mokesčių mokėtojas pateikė pakankamus įrodymus, kad automobiliai buvo naudojami įmonės veikloje. Šios bylos atveju pareiškėjo pateikti įrodymai nepaneigia mokesčių administratoriaus išvadų.

Pareiškėjas nesutiko su atsakovo atliktais vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimais. Atsakovo sprendimo 10 lape remiamasi tuo, kad pareiškėjo darbuotojų, su kuriais buvo sudarytos nuomos sutartys, darbo užmokestis buvo mažesnis (930 Lt), nei darbuotojų, su kuriais nuomos sutartys nebuvo sudarytos (1473 Lt). Atsakovas darbo užmokesčio vidurkį už 2006 metus skaičiavo imdamas pagrindu darbuotojams, su kuriais sudarytos nuomos sutartys, išmokėtą darbo užmokestį 435390 Lt ir dalino jį iš darbuotojų skaičiaus - 39. Pareiškėjo teigimu buvo reikalinga 472421 Lt (darbo užmokesčio suma pagal pareiškėjo taikytą metodiką) dalinti ne iš 39, o iš 33,83, nes kai kurios nuomos sutartys galiojo ne pilnus metus. Iš atsakovo pateiktos Pažymos apie UAB „Morita“ darbuotojams pagal sudarytas automobilio nuomos sutartis apskaičiuotą nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31 (t. 1, b. l. 178) matyti, kad ne visi darbuotojai kiekvieną mėnesį gavo pajamas iš automobilio nuomos. Atsakovo pateikta lentelė (t. 1, b. l. 77) rodo, kad skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį nebuvo įtrauktos sumos, kai darbuotojas nuomos mokesčio negavo (pvz. atsakovo lentelėje neįskaičiuotas 7 mėn. A. P. darbo užmokestis, o Pažymoje (t. 1, b. l. 178) pažymėta, kad 7 mėnesius A. P. nuomos mokesčio negavo). Analogiškai pareiškėjas neteisingai skaičiuoja nuomos mokesčio negavusių asmenų vidutinį darbo užmokestį, nes iš bendro skaičiaus atima ne 39 darbuotojus, o 33,83. Išanalizavęs pareiškėjo pateiktus argumentus dėl mokesčių administratoriaus atliktų skaičiavimų už 2006 metus teismas jokių neatitikimų nenustatė. Pateikiami argumentai dėl likusių metų yra analogiški.

Nustatyta, kad 2006 m. pareiškėjas apskaičiavo 507 589 Lt nuomos mokesčio, 2007 m. - 694 949 Lt, 2008 m. sausio-spalio mėn. - 714 454 Lt. Darbuotojams 2006 m. buvo apskaičiuota 435 390 Lt darbo užmokesčio, 2007 m. - 510 725 Lt, 2008 m. sausio-spalio mėn. - 533 325 Lt, t. y. paskaičiuota darbo užmokesčio suma buvo mažesnė nei apskaičiuotas automobilio nuomos mokestis. Patikrinimo akto 13-14, 29-30, 46-47 puslapiuose paskaičiuota, kad nuomos mokestis atskiriems darbuotojams buvo didesnis 1,1-5,7 karto negu darbo užmokestis.

Marijampolės AVMI nustatė, kad tikrinamuoju laikotarpiu darbuotojų, su kuriais buvo sudarytos automobilių nuomos sutartys, vidutinis darbo užmokestis buvo mažesnis nei tų darbuotojų, su kuriais nebuvo sudarytos automobilių nuomos sutartys (2006 m. - 543 litais, 2007 m. - 774 litais, 2008 m. sausio-spalio mėn. - 932 litais). Patikrinimo akto 2.6 (2006 m.), 3.6 (2007 m.), 4.6 (2008 m.) punktuose detaliai išdėstyta, kad panašaus pobūdžio darbus dirbusių asmenų, su kuriais nebuvo sudarytos nuomos sutartys, darbo užmokestis yra gerokai didesnis nei asmenų, kurie tokių sutarčių nesudarė. Be to, Patikrinimo akto 2.5, 3.5 ir 4.5 punktuose nustatyta, kad automobilių nuomos kaina buvo didinama arba mažinama. Tačiau nėra išaiškinta kokie objektyvūs kriterijai, nuo kurių rinkos sąlygomis priklauso nuomos kaina, tai sąlygojo. Nesant objektyvaus pobūdžio paaiškinimų, tai leidžia daryti išvadą, kad nuomos mokestis buvo darbo užmokesčio dalis. Darbo užmokestis yra mokamas pagal darbo rezultatus (Darbo kodekso 186 str. 1 d.), todėl jo dydis negali būti siejamas su tarp šalių susiklosčiusiais nuomos ar kitais teisiniais santykiais.

Teisės aktai nedraudžia ūkio subjektui sudarinėti nuomos sutartis su darbuotojais. Byloje pateiktas pareiškėjo 1999-11-09 raštas Nr. 01-4/71, kuriuo Marijampolės AVMI prašoma paaiškinti dėl asmeninių lengvųjų automobilių nuomos tarnybos reikmėms mokesčio įmonėje dirbančiam darbuotojui reglamentavimo (t. 1, b. l. 46). Į šį raštą Marijampolės AVMI 1999-11-10 raštu Nr. 05-05/1636 (t. 1, b. l. 45) atsakė, jog mokestis už nuomą nustatomas šalių susitarimu, o pajamos apmokestinamos pagal Fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymo 33 straipsnį 20 procentų pajamų mokesčio tarifu. Šį susirašinėjimą pareiškėjas pateikė kaip mokesčių administratoriaus konsultaciją, kuria vadovaujantis kilo neigiamos pasekmės mokant mokesčiu. Tačiau ši konsultacija yra pagrįsta teisės normomis. Neigiamos pasekmės pareiškėjui kilo ne dėl šios konsultacijos pritaikymo, tačiau dėl darbo užmokesčio išmokėjimo formos.

Pareiškėjas nurodė, kad darbuotojų paaiškinimais negalima remtis dėl galimo darbuotojų suinteresuotumo, noro pakenkti buvusiam darbdaviui. Pažymėtina, kad šioje mokestinėje byloje išvados buvo padarytos remiantis ne darbuotojų paaiškinimais, o kitais rašytiniais duomenimis. Vertinant Patikrinimo akto 1 dalyje aprašytus darbuotojų paaiškinimus bei paaiškinimus bylos 2 tome, kurių pagrindu mokesčių administratorius padarė išvadas, pažymėtina, kad daugelis jų palaiko pareiškėjo poziciją. Akivaizdu, kad tikrinamoje įmonėje dirbantys asmenys palaiko darbdavio interesus.