- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-22
- Bylos Nr.
- 2A-116-302/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė (pran.), Henrichas Jaglinskis, Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- V. K., D. K.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „ALVORA“
- Advokatai
- Albertas Bandžius, Tomas Bagdanskis, Andrius Juonys
- Kategorijos
- 16.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų V. K. ir D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. K. ir D. K. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „ALVORA“ dėl neturtinės žalos, padarytos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, atlyginimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai V. K. ir D. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo UAB „ALVORA“ ieškovo naudai 60 000 Lt, o ieškovės naudai – 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas V. K. nuo 2001-05-09 dirbo UAB „ALVORA“ 4 kategorijos dailide betonuotoju. 2003 birželio 9 d. įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu ieškovas patyrė darbo funkcijų vykdymo metu dešinio šlaunikaulio ir blauzdikaulio lūžius, žastikaulio išnirimą dėl kritimo iš aukščio. Ieškovas nurodė, kad dėl darbdavio neteisėtų veiksmų (saugos darbe norminių aktų pažeidimo – nesiėmimo priemonių, būtinų darbuotojų saugai užtikrinti ir sveikatai apsaugoti, neužtikrinus tinkamos darbinės aplinkos, kad darbo vieta ir darbo priemonės būtų saugios, šiuo atveju – netinkamos ir nesaugios kopėčios be apatinio praplėtimo skersinio, kopėčių pastatymo stabilumui užtikrinti ir kt.) ieškovui buvo padaryta žala (sunkus sveikatos sutrikdymas). Tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Dėl patirtų sveikatos sužalojimų ieškovas patyrė didelę neturtinę žalą, kadangi teko ir šiuo metu tenka iškęsti fizinį ir dvasinį skausmą, vidinę depresiją ir nepasitikėjimą savo jėgomis. Patirti sužalojimai įtakoja jo dabartinį gyvenimą, nes nuolat skundžiasi skausmais kojoje, nuolat išnyra žastikaulis. Dėl to jis negali užsiimti jokiais namų priežiūros ir tvarkymo darbais. Jis yra tik dalinai darbingas. Dėl sutuoktinio patirtos traumos ieškovė patyrė didelį šoką ir stresą, išgyveno dėl sutuoktinio sveikatos, jai taip pat turi būti atlyginta neturtinė žala, nes atsakovo kaltė dėl šeimos patirtų nuostolių yra akivaizdi.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „ALVORA“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti taikant ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad ieškovė D. K. iki nelaimingo atsitikimo sirgo įvairiomis ligomis, todėl neturi teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas buvo informuotas apie darbų saugą, tačiau jos nesilaikė ir naudojo netinkamas darbo priemones, todėl nelaimingas atsitikimas įvyko dėl jo kaltės.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. liepos 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad ieškinys atmestinas dėl ieškinio senaties termino taikymo vadovaujantis Civilinio kodekso 1.125 str. 8 d., Darbo kodekso 27 str. 2 d. numatytu 3 m. ieškinio senaties terminu. Teismas, nustatęs, kad ieškovas 2003-07-04 gavęs Nelaimingo atsitikimo darbe aktą, gydėsi ambulatoriškai nuo 2003-06-29, ginant savo teises naudojosi advokato teisine pagalba, todėl nuo nelaimingo atsitikimo darbe dienos, kai jis sužinojo apie subjektinės teisės pažeidimą, prasidėjo ieškinio senaties terminas, kuris baigėsi 2006-07-05. Teismas nustatė, kad ieškovas realizavo savo teises į socialinio draudimo išmokas (b.l.157-163,182-186,191-195). Tai, kad ieškovai apie pažeistą teisę sužinojo iš televizijos laidos, teismo vertinimu, nenutraukia ieškinio senaties termino, nėra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą (Civilinio kodekso 1.131 str., 1.132 str.). Ieškovas po nelaimingo atsitikimo darbe gynė savo teises teisme, naudojosi teisine pagalba, sveikatos būklė leido judėti, tačiau nesiėmė veiksmų realizuoti teisei į neturtinės žalos atlyginimą. Teismas nelaikė teisiškai reikšminga aplinkybę, kad ieškovai nežinojo įstatymų, nes tai nepateisina įstatyme numatyto termino kreiptis į teismą praleidimą.
Teismas atmetė ieškovės D. K. ieškinį motyvuodamas tuo, kad tarp jos nurodomų ligų (hipertenzinė liga, diabetas, nutukimas), ir ieškovo nelaimingo atsitikimo darbe nėra priežastinio ryšio. Be to, teismas atmetė ieškinį taikydamas ieškinio senatį, nes televizijos laida su informacija apie neturtines teises nukentėjusiojo dėl nelaimingo atsitikimo darbe asmens nėra pagrindas, atskaitos diena, ieškinio senaties terminui skaičiuoti, be to, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jai nuo 2003 m. birželio mėn. atsirado naujos ligos, susijusios su sutuoktinio nelaimingu atsitikimu darbe.
Šalies argumentai
Ieškovai V. K. ir D. K. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismo sprendimas nėra teisingas ir pagrįstas, todėl turi būti panaikintas.
Pasak apeliantų, teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią 2003-07-04, kai ieškovas pasirašytinai gavo nelaimingo atsitikimo darbe aktą, ir atitinkamai jo pabaigą 2006-07-07, kurio metu nebuvo realizuota teisė į neturtinės žalos atlyginimą. Teismas nepagrįstai sutapatino teisės pažeidimo momentą (objektyvus momentas) su asmens sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie savo teisės pažeidimo momentu (subjektyviuoju momentu), kai ši teisė yra pažeista. Ieškovas apie savo pažeistą teisę socialinio draudimo išmokos srityje sužinojo gavęs 2003-07-18 SODRA sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta pripažinti nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu. Ieškovas, gindamas savo pažeistą teisę, naudojosi kvalifikuota teisininko pagalba, tačiau ji jam buvo teikiama konkrečioje byloje, nagrinėjant ne visą nelaimingą atsitikimą, tačiau tik konkretų asmens subjektinių teisių socialinio draudimo srityje pažeidimą. Nei administracinėje byloje dėl šio SODRA sprendimo panaikinimo, nei ikiteisminio tyrimo byloje nėra užsimenama apie ieškovo neturtinių teisių pažeidimą ir tokių teisių realizavimo galimybę bei jų įgyvendinimo procedūrą.
Be to, nurodo, kad nelaimingo atsitikimo metu galiojusi Civilinio kodekso norma – 6.283 str., reglamentuojanti žalos, taip pat ir neturtinės, atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, numatė, kad šis straipsnis taikytinas tik tais atvejais, kai nukentėjusysis asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2005-06-13 išnagrinėjus nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-P-276/2005 buvo pradėta formuoti kitokia praktika, jog neturtinę žalą darbdavys darbuotojui turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar asmuo buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe nurodytos teisės normos pagrindu, ar nebuvo. 2006-11-27 buvo pradėta kalbėti apie tragediją, įvykusią Kaune, kuomet gamykloje įvykusioje avarijoje žuvusio asmens pilnamečiai vaikai siekė prisiteisti iš bendrovės ir neturtinę žalą, taigi ieškovai tik iš masinės informacijos priemonių sužinojo, kad jie turi teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo iš UAB „ALVORA“. Taigi nuo šio momento turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas.
Apeliantai atkreipia dėmesį ir į tai, kad sveikatos sužalojimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe atveju, sužalojimus patyręs asmuo patiria nuolatinį ir tęstinį neturtinių vertybių pažeidimą, nes kiekvieną dieną dėl jų tenka patirti nuolatinį gyvenimo diskomfortą, dvasinius išgyvenimus ir t.t.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Alvora“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovo reikalavimas kildinamas iš darbo teisinių santykių, todėl atsakovas nurodo, kad jo keliamiems reikalavimams taikytinos ir Darbo kodekso 250 str. ir 27 str. 2 d. nuostatos, kurios, be kita ko, nustato bendrą trejų metų ieškinio senaties terminą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovų ieškinio senaties termino eigos pradžios data laikytina 2003-07-04, kai ieškovui buvo įteiktas nelaimingo atsitikimo darbe aktas.
Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti dėl ieškovės D. K. ieškinio reikalavimų nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio tarp nelaimingo atsitikimo ir jos sveikatos būklės (ligų).
Atsiliepimas
Tretysis asmuo UAB „Gjensidige Baltic“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad apie teisę reikalauti žalos atlyginimo ieškovas sužinojo tik iš 2006-11-27 žinių laidų. Ieškovas neįrodė, kad būtent 2006-11-27 jis sužinojo apie jo teisių pažeidimą, nepateikė jokių įrodymų, kad šią konkrečią dieną būtų paviešinta kokia nors informacija, kurios pagrindu jis būtų supratęs apie teisę reikšti ieškinį. Be to, teismo posėdžių metu ieškovai tvirtino, kad tikėjosi, kad UAB „Alvora“ geranoriškai atlygins žalą, - tokie jų paaiškinimai patvirtina, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo anksčiau nei apeliaciniame skunde nurodyta data.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nustatyta, kad 2003 birželio 9 d. ieškovas V. K. dirbamas UAB „Alvora“ dailyde betonuotoju dėl nelaimingo atsitikimo darbe - kritimo iš aukščio patyrė dešinio šlaunikaulio ir blauzdikaulio lūžius, žastikaulio išnirimą (b.l. 13, 14). Valstybinė darbo inspekcija nustatė, kad nelaimingo atsitikimo priežastis yra nesaugių darbo priemonių panaudojimas, t.y. darbui naudotos kopėčios buvo be apatinio kopėčių praplėtimo skersinio kopėčių stabilumui užtikrinti, tuo buvo pažeistas “Saugos ir sveikatos taisyklės statyboje DT 5-00“. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2004-01-15 sprendimu Nr. 38 minėtas nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas draudiminiu įvykiu (b.l. 96), ieškovo teigimu, visos jam priklausančios socialinio draudimo išmokos buvo sumokėtos (b.l. 91). Ieškovo V. K. reikalavimas priteisti jam 60 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir jo sutuoktinei - 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti teismo sprendimu atmestas, nusprendus, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą savo reikalavimams pareikšti, o šį terminą atnaujinti tiek vienam, tiek kitam ieškovui teismas nenustatė pagrindų.
Dėl ieškinio senaties termino ir jo atnaujinimo
Ieškinio senaties termino paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, suteikti asmeniui realią galimybę apginti savo pažeistas teises, taip pat teisinio santykio dalyviams pagrįstą lūkestį, kad per nustatytą terminą vienam iš jų nepareiškus ieškinio, atsiras pagrindas manyti, kad nė vieno iš jų teisės ar teisėti interesai nepažeisti. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalis).
Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovų reikalavimams atlyginti neturtinę žalą padarytą sveikatai taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Šį terminą ieškovai praleido. Ieškovas buvo sužalotas 2003-06-09, apie nelaimingą atsitikimą darbe buvo surašytas aktas ir jam įteiktas 2003-07-04 (b.l. 14). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2003-07-18 sprendimu nelaimingas atsitikimas nebuvo pripažintas draudiminiu įvykiu (adm.byla Nr.I4 -1754/2003, b.l. 29). Ieškovas gindamas savo subjektinę teisę gauti turtinės žalos atlyginimą, t.y. gauti socialines išmokas dėl nelaimingo atsitikimo darbe, 2003-09-03 kreipėsi į teismą dėl VSDFV 2003-07-18 sprendimo panaikinimo, t.y. jis aktyviai gynė savo teises ir suprato, jog gali pasinaudoti teise gauti tokį žalos atlyginimą (adm.byla Nr.I4 -1754/2003, b.l.3-6). Nors kolegija nesutinka, jog terminas reikalauti žalos atlyginimo, taip pat ir neturtinės žalos atlyginimo turi būti skaičiuojamas nuo Nelaimingo atsitikimo darbe akto dienos įteikimo ieškovui, nes iki administracinio teismo sprendimo priėmimo dienos – 2003-12-24 – įvykis buvo pripažintas nedraudiminiu, t.y. buvo konstatuota ieškovo kaltė ar didelis neatsargumas dėl atsiradusios žalos, todėl tik įsiteisėjus, t.y. nuo 2004 m. sausio 9 d. ieškovui atsirado subjektinė teisė reikalauti žalos, įskaitant ir neturtinę žalą, atlyginimo. Taigi ieškinio senaties terminas tokiam reikalavimui pasibaigė po trijų metų, t.y. 2007-01-09, tačiau teismo nustatyta klaidinga ieškinio senaties termino pradžia iš esmės nekeičia konstatuoto, kad ieškovas praleido šį terminą.
Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad jam ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2005-06-13 išnagrinėjus nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-P-276/2005 ir priėmus nutartį minėtoje byloje, kur, pasak apelianto, buvo suformuota praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo tuo atveju, kai neturtinę žalą darbdavys darbuotojui turi atlyginti nepriklausomai nuo to, ar asmuo buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe nurodytos teisės normos pagrindu, ar nebuvo. Ieškovo teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo nuo minėtos bylos išnagrinėjimo nepriklausė, taip pat nepakeitė ieškinio senaties termino skaičiavimo ieškovui. Pagal Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 d., jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus jo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą; pagal to paties straipsnio 4 d. ši nuostata taikoma tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka, o atsižvelgiant į tai, kad socialiniu draudimu nėra draudžiama nuo neturtinės žalos ir tokios išmokos neišmokamos, todėl ieškovas pagal Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 d. ir be minėtos suformuotos praktikos turėjo teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą, įrodžius visas tam būtinas sąlygas, o tuo labiau - kreiptis į teismą su ieškiniu.
Teismui pripažinus, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jis gali būti atnaujintas (Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalis). Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. Mažeikių sporto mokykla, bylos Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, A. S. v. koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, bylos Nr. 3K-3-449/2009; kt.). Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimą, turi atsižvelgti į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes, o taip pat ir vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, bylos Nr. 3K-3-449/2009; 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-447/2009; kt.). Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. V. G. Š., bylos Nr. 3K-3-121/2007).
Prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ieškovas nepateikė, tačiau, remiantis pirmiau pateiktais išaiškinimais, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškinio senaties terminas praleistas, šį klausimą turėjo spręsti ex officio. Ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas išspręstas teismo sprendimu, kuriuo konstatuota, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, jog jis nežinojo įstatymo, kad gali tokios žalos reikalauti ir kad apie tokią teisę sužinojo tik pasižiūrėjęs per televizorių, kai panašioje situacijoje nukentėjęs asmuo iš darbdavio pareikalavo neturtinės žalos atlyginimo, nėra svarbios aplinkybės, dėl kurių reikėtų atnaujinti ieškinio senaties terminą. Kolegija su tokia teismo išvada sutinka, taip pat nurodo, kad ieškovo individualios savybės, amžius, socialinė padėtis, išsilavinimas ir pan. galėjo apsunkinti susidariusios situacijos suvokimą ir dėl to turėtų būti ieškovui atnaujintas praleistas ieškinio senaties terminas. Ieškovas ieškinio senaties termino pradžioje buvo 45 metų amžiaus, vidurinio išsilavinimo, iki įvykio buvo kvalifikuotas darbininkas – 4-os kategorijos dailidė betonuotojas – šie kriterijai negalėjo būti kliūtimi netinkamai suvokti savo teisę ar ja pasinaudoti. Be to, ieškovo kreipimasis į teismą ir ginant savo teisę gauti turtinės žalos atlyginimą tik patvirtina tiek teismo, tiek kolegijos išvadą, kad ieškovas sėkmingai šia teise naudojosi ir suvokė apie tokios teisės buvimą. Taip pat teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad ieškovas nuo 2003-11-03 naudojosi kvalifikuota teisininko pagalba, nes nurodyta data jis buvo sudaręs sutartį dėl teisinės pagalbos su advokato Tomu Bagdanskiu byloje, kurioje buvo ginčijamas VSDFV sprendimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimas nedraudiminiu įvykiu. Kaip jau minėta, nurodyto reikalavimo tikslas gauti turtinės žalos atlyginimą. Tokiu būdu ieškovas būdamas rūpestingas galėjo gauti informaciją iš advokato, net jeigu ir nežinojo savo teisės gauti neturtinės žalos atlyginimą.
Praleisto ieškinio senaties atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai tik į ieškovo interesus, būtina atsižvelgti ir į ieškinio senaties instituto jau minėtą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą - todėl teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į ieškovo raštišką 2003-07-23 pareiškimą, kuriame jis nurodė, kad jokių pretenzijų firmai „Alvyra“ neturi (medžiagos nutraukti ikiteisminį tyrimą 53 lapas). Esant tokiam ieškovo pareiškimui ir atsakovui jokių pretenzijų negavus iš ieškovo iki ieškinio senaties termino pabaigos, atsakovas turėjo pagrindą tikėtis, kad ieškovo reikalavimo teisė pasibaigė kartu su ieškinio senaties terminu.
Dėl ieškovės D. K. apeliacinio skundo
Apeliantė D. K. ginčija teismo sprendimo motyvus tuo pačiu pagrindu, kaip ir apeliantas V. K. dėl ieškinio senaties taikymo neteisėtumo. Nors kolegija sprendžia, kad atmesdamas ieškovės reikalavimą dviem pagrindais, t.y. pritaikęs ieškinio senaties terminą ir sprendęs, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp jos pablogėjusios sveikatos ir atsakovo veiksmų, nesilaikė suformuotos teismų praktikos šiuo klausimu. Nustačius, kad ieškovė neįrodė, kad tarp žalos jos sveikatai ir atsakovo neteisėtų veiksmų priežastinio ryšio, teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą kaip nepagrįstą. Šioje dalyje sprendimo motyvai nėra skundžiami ir kolegija su jais sutikdama dėl jų konkrečiau nepasisako. Teismas atmetęs ieškovės reikalavimą kaip neįrodytą (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis), be reikalo jos reikalavimą atmetė dar ir taikydamas ieškinio senatį, be to, teismo motyvai dėl ieškinio senaties taikymo ieškovės D. K. reikalavimų dalyje yra pertekliniai ir iš sprendimo šalintini, nekeičiant dėl to sprendimo dalies iš esmės.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas turėjo 14,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu šalims. Šios išlaidos atmetus apeliacinį skundą iš apelianto nepriteisiamos, nes jis atleistas nuo išlaidų valstybei (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 d.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.