Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. D. (M. D.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. RV-25-445 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam M. D.“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. M. D. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi subendrintos atskirais nuosprendžiais paskirtos ir neatliktos bausmės iš dalies pridėta minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė ir nuteistajam paskirta galutinė bausmė – 8 (aštuonių) MGL dydžio bauda ir laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

2. Bausmės pradžia – 2021 m. spalio 27 d., bausmės pabaiga – 2024 m. kovo 29 d., neatliktos bausmės dalis 2023 m. sausio 31 d. – 1 (vieneri) metai 1 (vienas) mėnuo 29 (dvidešimt devynios) dienos.

4. Nuteistojo M. D. skundas dėl Komisijos nutarimo atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartimi.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

5. Skundu nuteistasis M. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartį ir taikyti lygtinį paleidimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Nuteistasis nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo vertinimu. Teismas neatsižvelgė į nuteistojo daromą pažangą. Jis bausmę atlieka pirmą kartą, atliko daugiau nei pusę paskirtos bausmės, neturi administracinių nuobaudų, skatintas du kartus už rizikos mažinimą. Kiek leidžia galimybės, dalyvauja programose. Dirba valgykloje septynias dienas per savaitę nuo 6 val. ryto, todėl ne visada spėja dalyvauti užsiėmimuose. Palaiko artimą ryšį su artimaisiais.

5.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nuteistojo vertinimu, neatsižvelgė į tai, kad nepaisant mažo jo darbo užmokesčio (iki 300 Eur per mėnesį), jis 30 proc. (10 Eur) nuo gaunamo darbo užmokesčio kas mėnesį savo noru moka antstoliams. Prašymas kas mėnesį iš darbo užmokesčio išskaičiuoti 10 Eur buvo pateiktas seniai, tačiau buhalterija 7 mėn. piktybiškai to nevykdė. Likusią sumą jis siunčia žmonai. Taip pat pažymima, kad iš žmonos darbo užmokesčio taipogi kas mėnesį išskaičiuojama 30 proc. antstoliams.

5.3. Nuteistasis teigia, kad nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant „OASys“ metodiką, atliktas netinkamai ir išvada yra neteisinga. Nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 104 balais ir nemažėja, nors socialinio tyrimo išvadoje yra parašyta, kad pažanga daroma.

5.4. Pabrėžiama, kad socialinio tyrimo išvada taip pat surašyta neteisingai – joje parašyta, kad nuteistasis ir jo žmona neturi vairuotojo pažymėjimo. Žmona vairuotojo pažymėjimą jau turi, o jis (nuteistasis), kai išeis, taip pat planuoja mokytis, išsilaikyti egzaminus ir įgyti teisę vairuoti transporto priemones, nes jau yra panaikinti apribojimai. Nuteistasis nesutinka su išvada, kad jis yra išrankus darbui arba atlygiui už darbą. Nuteistojo vertinimu, jis nėra išrankus darbui, jis net prašė tvarkinio darbo. Jam yra svarbu turėti darbą, nesvarbu, kokį. Taip pat pažymi, kad atlieka nemokamus darbus tam, kad įrodytų, jog dirba ne vien už atlygį. Nuteistajam niekada nebuvo sunkumų dėl įsidarbinimo. Nepagrįstai konstatuota, jog jis turi finansinių problemų dėl lošimo, kadangi niekada nėra net buvęs kazino.

5.5. Nuteistasis prašo atsižvelgti į jo šeimos padėtį. Nesenai jiems gimė dar vienas kūdikis ir žmonai vienai su dviem vaikais yra sunku (reikia pačiai atsinešti malkų, užkurti krosnį, nuvesti vyresnįjį vaiką į darželį). Taip pat žmona prižiūri sergantį tėvą, kuris nesenai grįžo iš ligoninės ir sunkiai juda. Žmona šiuo metu nedirba, yra išėjusi dekretinių (nėštumo ir gimdymo) atostogų. Jos pajamos yra mažos ir jų nepakanka (reikia mokėti už darželį ir vaistus tėvui, ruošti malkas žiemai). Nuteistasis būdamas laisvėje galėtų labiau padėti šeimai.

5.6. Nuteistasis gailisi dėl padarytų nusikaltimų, pasižada ateityje nenusikalsti ir sutinka su visais galimais apribojimais. Prašo leisti jam būti su šeima ir jai padėti.

5.7. Prie skundo nuteistasis pridėjo skundo argumentus patvirtinančius dokumentus: pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą, pažymą dėl dalyvavimo „Smurtautojų psichologinės savianalizės grupėje“, nutarimus dėl skirtų paskatinimų, Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo atsakymą dėl 2023 m. sausio 31 d. skundo išnagrinėjimo, K. S.-D. (nuteistojo žmonos) vairuotojo pažymėjimo kopiją, algalapius (atsiskaitymo lapelius), prašymą kas mėnesį iš darbo užmokesčio išskaičiuoti po 10 Eur antstoliams, mokėjimo nurodymus (antstoliams), kūdikio gimimo įrašą liudijantį išrašą, pranešimą apie K. S.-D. (nuteistojo žmonai) išduotą nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, J. S. (nuteistojo žmonos tėvo) sveikatos būklę apibūdinančius medicininius išrašus.

6. Atsiliepimų į skundą ir pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

7. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su nuteistojo M. D. skunde nurodytais argumentais, skundžiama apylinkės teismo nutartimi, skundo nagrinėjimui pateikta nuteistojo asmens byla, kitais pateiktais dokumentais, konstatuoja, kad žemesniojo teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, jos keisti ar naikinti nėra pagrindo. Žemesnysis teismas nuteistojo M. D. skundo netenkino pagrįstai.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba tie, kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį.

9. Nuteistajam M. D. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Neatliktos bausmės dalis 2023 m. sausio 31 d. buvo vieneri metai vienas mėnuo ir dvidešimt devynios dienos. Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, lygtinai gali būti paleisti atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taigi, nagrinėjamu atveju M. D. yra atlikęs vieną trečdalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vadinasi, nuteistasis atitinka formaliąsias lyginio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas.

10. Pažymėtina tai, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų instituto taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, esant minėtoms formalioms sąlygoms kiekvienam nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o tik kaip galimybę nuteistajam būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertinant tai, svarbu atsižvelgti į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos išsprendimui svarbi socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika bei jos pokyčiai bausmės atlikimo metu (BVK 85 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, jis turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų siekti būtų galima taikant lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pastebėtina tai, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo nuteistąjį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikydamas jam lygtinį paleidimą reglamentuojančias teisės normas.

11. Iš nuteistojo skundo matyti, kad jis nesutinka su Komisijos nutarimu ir apylinkės teismo nutartimi, kuria buvo pritarta Komisijos nutarime padarytai išvadai netaikyti M. D. lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas netinkamai išnagrinėjo skundą dėl Komisijos nutarimo – neatsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes sprendimo priėmimui ir neįvertino nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Jis bausmę atlieka pirmą kartą, neturi nuobaudų, skatintas du kartus už rizikos mažinimą, dirba, dalyvauja programose, palaiko artimą ryšį su šeima. Skunde akcentuojama nuteistojo šeiminė padėtis, tai, jog 2023 m. kovo 10 d. gimė antras vaikas, o jo žmonai yra sudėtinga vienai rūpintis dviem vaikais ir sergančiu tėvu. Nuteistasis pabrėžia, kad sprendžia finansinius sunkumus, t. y. savo noru moka skolą antstoliams. Atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes, nuteistasis nesupranta, kodėl jam nėra taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigų.

12. Sprendžiant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2022 m. rugpjūčio 5 d. atlikus pirminį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, taikant „OASys“ metodiką, buvo nustatyta aukšta M. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (a. b. 1 d., b. l. 52). 2023 m. sausio 24 d. atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūrą, reikšmingi nusikalstamo elgesio rizikos valdymo pokyčiai, įgalinantys koreguoti kriminogeninių sričių įverčius „taškus“, nenustatyti, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika liko aukštos rizikos įverčių diapazone (a. b. 1 d., b. l. 73). Tais atvejais, kai nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne žemai grupei, pagrindas tokį asmenį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra būtent reikšmingos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką buvimas. Kadangi paskutinės socialinės išvados duomenimis M. D. nusikalstamo elgesio rizika liko aukšta, nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, vertinama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

13. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad M. D. yra jauno amžiaus, teistas šešis kartus, jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis, paskutiniu nuosprendžiu yra pripažintas recidyvistu, tačiau laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą – bausmę atlieka Vilniaus kalėjime paprastosios grupės sąlygomis. Pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas nepilnametis (duomenys neskelbtini), baudžiamoji byla buvo nutraukta, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę. Paskutinį kartą teistas už smurtinės ir turtinės veikos padarymą (BK 180 straipsnio 1 dalis). Nusikalstamos veikos turi tendenciją sunkėti. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pobūdį bei tipinius motyvus, darytina išvada, kad nusikaltimams būdingas finansinės naudos siekimo modelis. Be to, nusikaltimus dažniausiai darydavo su kitais asmenimis (bendrininkų grupėje) arba būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Iš 2023 m. sausio 24 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad M. D. linkęs neigti savo elgesio ar būdo bruožų sąsajas su nusikalstamumu, stokoja įžvalgų, kas galėtų jam padėti formuoti socialiai atsakingo ir brandaus žmogaus įgūdžius, keisti vertybių spektrą. Nuteistojo objektyvaus savivaizdžio stoka rodo polinkį pervertinti savo sėkmę bei galimybes, nenumatant tolimesnių savo elgesio pasekmių, kas gali būti siejama su nuteistojo įsitraukimu į probleminį bei rizikingą elgesį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, M. D. elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis. Tokioje situacijoje teismas privalo itin kruopščiai vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.

14. Nuteistasis teigia, kad neturi finansinių sunkumų ir savo noru moka skolą antstoliams, laisvės atėmimo vietų įstaigoje dirba, o išėjęs lygtinai iškarto pradėtų dirbti. Kartu su skundu nuteistasis pateikė mokėjimo nurodymus (b. l. 62-65) ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą, kuriame nurodyta, jog M. D. yra MB „D.“ vadovas nuo įregistravimo dienos, t. y. 2019 m. birželio 6 d. (b. l. 52-53). Pasak nuteistojo, šie duomenys pagrindžia, jog jis neturi finansinių sunkumų ir paleistas lygtinai turėtų oficialų pajamų šaltinį. Aukštesnysis teismas pažymi, kad M. D. nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarė 2020 m. vasario 17-18 d., kai jau buvo MB „D.“ vadovu. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gegužės 27 d. nuosprendyje taip pat pažymėta, kad M. D. užsiima individualia veikla. Taigi šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad M. D., net ir turėdamas oficialų pajamų šaltinį, linkęs nusikalsti, t. y. oficialus darbas jo nestabdo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, todėl skundo argumentas, jog išėjęs turės oficialų pajamų šaltinį ir dėl to ateityje nenusikals, atmestinas kaip nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybė, jog nuteistasis dirba ir turės galimybę dirbti lygtinio paleidimo atveju yra tik viena iš aplinkybių, kurias Komisija ir skundus nagrinėjantys teismai vertina spręsdami klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Vien faktas, jog M. D. turės galimybę dirbti lygtinio paleidimo atveju, nesudaro pakankamo pagrindo neabejotinai spręsti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, tinkamai įsitrauks į darbo rinką ir bus pasiruošęs tinkamai paskirstyti gautas lėšas. Todėl ši aplinkybė, vertinant aptartų aplinkybių visumos kontekste, nepaneigia aukštesniojo teismo įsitikinimo, kad nagrinėjamu atveju lygtinis paleidimas M. D. netaikytas pagrįstai.

15. Pastebėtina, kad tiek socialinio tyrimo išvadose, tiek Komisijos nutarime ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartyje yra konstatuota, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Finansų skyriaus 2022 m. gruodžio 28 d. pažymos Nr. 14-3443 duomenimis, M. D. pagal vykdomuosius dokumentus yra skolingas 36 394,16 Eur. Iš darbinės išmokos išskaičiuota 463,70 Eur, iš trečiųjų asmenų – 171 Eur, savanoriškai sumokėjo 10 Eur. Iš nuteistojo pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad M. D. vardu 2023 m. sausio 25 d., 2023 m. vasario 14 d., 2023 m. kovo 21 d. antstoliui Dariui Jonaičiui iš tikrųjų buvo pervesta po 10 Eur (b. l. 62-65), tačiau likusi skola yra pakankamai didelė, kas patvirtina išvadą, jog nuteistasis turi sunkumų su finansais ir jų valdymu.

16. Nuteistasis skunde pabrėžia, kad jis bausmę atlieka pirmą kartą, neturi nuobaudų, skatintas du kartus už rizikos mažinimą, dirba, dalyvauja programose, todėl yra vertas pasitikėjimo ir lygtinio paleidimo taikymo. Iš 2023 m. sausio 24 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad M. D. vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis iš tiesų laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dirba, mokėsi, yra išklausęs 10 klasių kursą bei ketina mokslus tęsti, nebaustas ir du kartus skatintas. Taip pat atliko neatlygintinus darbus, dalyvavo paskaitoje „Narkotikų ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencija“, dalyvavo „Smurtautojų psichologinės savianalizės grupėje“. Pradėjo dalyvauti „Tavo strategija“ programoje, orientuotoje į alkoholio vartojimo problemas ir jų sprendimą, tačiau psichologo duomenimis nuteistasis neidentifikuoja, jog turi alkoholio vartojimo problemą. Nuteistasis stengiasi palaikyti pagarbius santykius su laisvės atėmimo vietų įstaigų personalu, konfliktinių situacijų inicijuoti nėra linkęs, siekia kurti teigiamą savęs vaizdą bei demonstruoti pavyzdingą elgesį. Aukštesniojo teismo vertinimu šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja M. D., tačiau nėra pakankamos konstatuoti, kad paleistas lygtinai jis pakartotinai nenusikals. Nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas kaip paskatinamoji priemonė, skiriama už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas tik nustačius, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, jog toliau jų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, o lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.

17. Skunde nuteistasis prašo atsižvelgti į jo šeiminę padėtį, į tai, jog palaiko artimą ryšį su šeima ir 2023 m. kovo 10 d. gimė antras vaikas (b. l. 39). Jo žmonai yra sudėtinga vienai rūpintis dviem vaikais ir sergančiu tėvu. Nuteistojo teigimu, paleistas lygtinai, jis galėtų daugiau prisidėti prie šeimos išlaikymo. Tačiau iš 2023 m. sausio 24 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad M. D. socialiniai ryšiai su kai kuriais biologinės šeimos nariais yra komplikuoti – su mama nutrūkę, o santykiai su broliu E. D. dviprasmiški (plėšimą, už kurį atlieka laisvės atėmimo bausmę, įvykdė kartu su broliu). Su kitais artimais giminaičiais bei žmona santykiai artimi ir paremti rūpesčiu bei tarpusavio supratimu. Duomenys, gauti įvertinimo metu, leidžia daryti išvadą, kad pozityvaus santykio bei emocinio ryšio su biologiniais tėvais stoka iš dalies gali būti siejama su ankstyvu nuteistojo socialiai nepageidautinu elgesiu, o vėliau ir su nusikalstamu elgesiu. Nuteistasis turi du vaikus: M. S.-D. (gimusi (duomenys neskelbtini)) ir A. D. (gimusi (duomenys neskelbtini)). Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir probacijos nuteistajam taikymo, turi būti atsižvelgta ne tik į nuteistojo interesą, kad bausmei nustatytų tikslų būtų galima siekti laisvėje, taikant probaciją, bet ir į visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Nors nuteistojo geri santykiai su šeima (žmona) ir noras jai padėti, teismo vertinami teigiamai, tačiau tai nėra esminis veiksnys, lemiantis lygtinio paleidimo instituto taikymą.

18. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal 2022 m. rugpjūčio 5 d. socialinio tyrimo išvadą nustatyti 5 statiniai kriminogeniniai veiksniai: didelis nusikalstamų veikų šiame teisme skaičius (24); didelis teistumų skaičius (6 (1 iš jų iki 18 m.)); nusikalto atlikdamas bausmės vykdymo atidėjimo bausmę; buvo išduotas Europos arešto orderis; nusikaltimams yra būdingas finansinės naudos siekimo modelis. Nustatyta net 13 dinaminių kriminogeninių veiksnių, susijusių su nenuoseklia darbo istorija, lėšų paskirstymo ir finansų valdymo įgūdžių stoka, nepakankamais problemų atpažinimo ir jų sprendimo įgūdžiais. Kiti nuteistojo nusikalstamą elgesį lemiantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra susiję su gyvenimo stiliaus ypatumais, tokiais kaip impulsyvumas, nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas, tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, visuomeninių normų bei vertybių nepaisymas, gyvenimo stiliaus ypatumai laisvėje (pakartotinis nusikalstamas elgesys, tų pačių klaidų kartojimas) ir pan. Nustatyti 3 apsauginiai kriminogeniniai veiksniai: patvirtino gyvenamąją vietą paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju; patvirtino darbinės veiklos galimybę paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju (vykdys savo MB veiklą); deklaruoja vidinį įsitikinimą, jog ateityje pavyks išvengti pavojingų bei rizikingų situacijų ir nenusikalsti. Lyginant socialinių tyrimų išvadas (2022 m. rugpjūčio 5 d. ir 2023 m. sausio 24 d.), matyti, kad nustatytų statinių ir dinaminių kriminogeninių veiksnių nemažėja. Taip pat nedaugėja ir apsauginių kriminogeninių veiksnių. Taigi, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką galinčių sąlygoti aplinkybių nustatyta kur kas daugiau, nei apsauginių kriminogeninių veiksnių. Aukštesniojo teismo vertinimu, 3 apsauginiai kriminogeniniai veiksniai neatsveria 5 statinių ir net 13 dinaminių kriminogeninių veiksnių.

19. Aukštesnysis teismas pažymi, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio modelio laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl nuteistojo M. D. elgesio korekcija teigiama linkme yra galima, tačiau nagrinėjamu atveju nuteistasis nededa maksimalių pastangų tai padaryti. Atsižvelgiant į nekintantį – nemažėjantį dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekį, jo pažanga nevertintina kaip esminga. Nuteistojo atžvilgiu nustatytų kriminogeninių veiksnių visuma šiuo metu dar neleidžia pagrįstai spręsti, kad M. D. pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tai, kad nuteistasis nesutinka su Komisijos nutarimo išvadomis ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties motyvais, jis pats subjektyviai kitaip vertina reikšmingas aplinkybes, savaime nereiškia, kad priimti sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.

20. Be kita ko, nuteistasis skunde ginčija socialinio tyrimo išvadą ir nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, taikant OASys metodiką. Teigiama, kad išvada ir įvertinimas atlikti netinkamai ir yra neteisingi. Aukštesnysis teismas pažymi, kad šie nuteistojo argumentai nėra skundo dėl Komisijos nutarimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nutarties dalykas. Aukštesnysis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsniu, nesprendžia dėl socialinio tyrimo išvados ir nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo, taikant OASys metodiką, teisingumo (pagrįstumo ir teisėtumo), todėl šie skundo argumentai paliktini nenagrinėti.

21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, kad nuteistasis M. D. nedaro pakankamos pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau jis turi galimybes ją mažinti, orientuodamasis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, vykdydamas Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos rekomendacijas. Tiek Komisija, tiek ir žemesnysis teismas, atsižvelgdami į anksčiau aptartų duomenų visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti nuteistojo M. D. akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl jam, kaip neatitinkančiam BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytas pagrįstai. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartis priimta laikantis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytos tvarkos bei reikalavimų, yra pagrįsta ir teisėta. Šios aplinkybės sudaro pagrindą nuteistojo skundą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. D. (M. D.) skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 20 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.