Kauno apygardos teismo nutartis

2011-09-21 · Civilinė byla Nr. 2A-1602-601/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-21
Bylos Nr.
2A-1602-601/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-00074-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Evaldas Burzdikas (pran.), Jolita Cirulienė, Egidijus Tamašauskas
Ieškovas
J. Š.
Atsakovas
UAB „Vėtrūna“
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1602-601/2011Teisminio proceso Nr. 2-05-3-00074-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1; 50.1; 50.11.1; 50.11.3; 121.18; 121.21 (S)
Pirmos instancijos teismo teisėja Valentina ŠčerbakovaKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovui J. Š., jo atstovei advokatei R. Gradauskienei, atsakovo UAB „Vėtrūna“ atstovui M. Armaliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Vėtrūna“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2970-249/2011 panaikinimo pagal ieškovo J. Š. ieškinį atsakovui UAB „Vėtrūna“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Vėtrūna“ 21 051 Lt nuostolių atlyginimui; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sumokėtą žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-4).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas sprendime nustatė, kad ieškovo pateikta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (b. l. 9-11) su priedais (b. l. 12-13, 14, 15) patvirtina, kad tarp šalių 2008-10-08 buvo sudaryta terminuota gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis Nr. 20SN/2008, pagal kuria ieškovas išnuomojo atsakovui 60 kv. m. ploto gyvenamąsias patalpas iki 2010-10-01, o atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui sutarto dydžio nuomos mokesčius kas mėnesį. 2009-12-11 atsakovas įteikė ieškovui 2009-11-11 pranešimą apie vienašališka nuomos sutarties nutraukimą nuo 2009-12-10, t. y prieš terminą, nenurodydama priežasčių (b. l. 16). 2009-12-18 raštu (b. l. 17) ieškovas pranešė atsakovui, kad jam pranešimas apie nuomos sutarties nutraukimą buvo įteiktas 2009-12-11, todėl laikydamasi CK 6.609 str. reikalavimų (pareiga įspėti nuomotoja dėl sutarties nutraukimą prieš vieną mėnesį) nuomos sutartį nutraukia nuo 2010-01-11. Teismas nustatė, kad šalių 2008-10-08 sudarytoje gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje (b. l. 9-11) nenumatyta nuomininko teisė nutraukti terminuotą nuomos sutartį vienašališkai prieš terminą (Sutarties 4.3. p.). Atsakovas neneigė, kad nuomos sutartį nutraukė ne dėl nuomotojo-ieškovo kaltės, ir nenurodė kitų svarbių priežasčių dėl kurių nuomos sutartis buvo nutraukta prieš terminą. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendė, kad atsakovas neteisėtai vienašališkai nutraukė terminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, todėl privalo atlyginti ieškovui patirtus nuostolius. Ieškovas nurodė, kad dėl neteisėto sutarties nutraukimo jis patyrė nuostolius, pasireiškusius negautomis pajamomis (CK 6.249 str. 1 d. ) Negautas pajamas sudaro nuomos mokestis už 8 mėnesius ir 19 dienų nuo 2010-01-11 iki 2010-10-01 d. (8 mėn. x 2435 Lt. + 1571 Lt), viso 21 051 Lt. Ieškovas nurodė, kad atsakovas jam patalpų neperdavė, darbuotojai paliko dalį savo daiktų, nebuvo perduoti visų raktų komplektai. Iš nuosavybės pažymėjimo (b. l. 56-57) matyti, kad terminuota nuomos sutartis nutraukta atsakovo prieš terminą iš Registro išregistruota nebuvo. Atsakovas neginčijamų įrodymų patvirtinančių, kad gyvenamąsias patalpas ieškovui perdavė tinkamai ir jis pretenzijų neturėjo, nepateikė. Teismas laikė, ieškovo reikalavimą teisėtu ir pagrįstu, todėl patenkino. Iš atsakovo ieškovui priteisė 21 051 Lt nuostolių atlyginimui. Sutinkamai su CK 6. 37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., teismas sprendė, kad atsakovas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovui teismas priteisė bylinėjimosi išlaidos – 100 Lt išlaidų dėl antstolio faktų konstatavimo, 1500 Lt. atstovavimo išlaidų, 631, 53 Lt žyminio mokesčio. Iš atsakovo valstybei priteisė 16, 83 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Vėtrūna“ prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Motyvuose nurodo:

1) teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog tarp šalių sudaryta sutartis nenumato teisės atsakovui vienašališkai nutraukti sutartį, prieštaraujančią sutarties laisvės principui, kadangi vienašališkai (ne teismine tvarka) nutraukti sutartį galima ne tik sutartyje, tačiau ir įstatyme numatytais atvejais;

2) teismo sprendime pateiktas tarp šalių sudarytos sutarties aiškinimas, kad nuomininko (atsakovo) teisė vienašališkai nutraukti sutartį nenumatyta ir tokia teisė suteikta išimtinai tik nuomotojui (ieškovui) yra akivaizdžiai nesąžiningas ir neteisingas atsakovo atžvilgiu, prieštarauja LAT praktikai (c. b. Nr. 3K-3-274/2004, Nr. 3K-3-203/2007);

3) teismas klaidingai aiškino materialinės teisės normas reglamentuojančias gyvenamųjų patalpų nuomos santykių pabaigą, nesivadovavo konkuruojančių bendrųjų ir specialiųjų normų taikymo principu, t. y. šalių ginčui teisme turėjo būti taikomos imperatyvios CPK 6.609 str. nuostatos (kurios suteikia teisę nuomininkui vienašališkai nutraukti tiek terminuotą tiek neterminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir nuomininkui tenka pareiga atlyginti nuostolius tik tada, jei jis nutraukia sutartį be išankstinio rašytinio įspėjimo) bei kituose specialios teisės normos reglamentuojančios gyvenamųjų patalpų nuomą;

4) ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ieškiniu reikalaujamas priteisti nuostolių dydis yra būtent grynasis pelnas (atsakovas pagal sutartį iš sutartinio nuomos mokesčio turėjo išskaičiuoti ir sumokėti 15 proc. Gyventojų pajamų mokestį, 6 proc. Sveikatos socialinio draudimo įmoką, kurie mažina ieškovo reiškiamą reikalavimą dėl žalos atlyginimo 21 proc.), kurį ieškovas būtų gavęs, jeigu atsakovas nebūtų atlikęs tariamai neteisėtų veiksmų nutraukiant sutartį, nepateikė teismui sąnaudas patvirtinančių įrodymų (nepateikė teismui įrodymų patvirtinančių jo turėtas sąnaudas sutarčiai tarp šalių įvykdyti, pirktas baldus, spynas durims, rankenų komplektus ir kt., bei kitas išlaidas šildymo, elektros teikimo), dėl ko reikalavimas dėl netiesioginių nuostolių priteisimo turi būti atmestas (LAT praktika c. b. Nr. 3K-3-199/2007, 3K-3-222/2008, Nr. 3K-3-336/2009, Nr. 3K-3-273/2009, Nr. 3K-3-60/2010);

5) teismui sprendžiant dėl negautų pajamų dydžio, būtina įvertinti ir pateis ieškovo veiksmus (sąlygojusius galimų nuostolių padidėjimą), bei tuo pagrindu mažinti priteistinų nuostolių dydį, t. y. iš šalių susirašinėjimo aišku, kad ieškovas suprato atsakovo pranešimą dėl sutarties nutraukimo, gyv. patalpas atsakovas apleido iki pranešimuose dėl sutarties nutraukimo nurodytos datos 2010-01-11 ir už šį laikotarpį sumokėjo nuomos mokestį, dėl ko ieškovas turėjo teisę šias patalpas išnuomoti kitiems asmenims ir gauti pajamas, taip sumažindamas tariamus nuostolius dėl sutarties nutraukimo, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog ieškovas siekė sumažinti galimus nuostolius, priešingai ieškovas elgėsi nesąžiningai (LAT praktika c. b. 3K-3-1177/2003, Nr. 3K-3-118/2010, Nr. 3K-3-96/2011);

6) teismas nepagrįstai priteisė 6 proc. dydžio metines palūkanas, peržengdamas ieškinio ribas, kadangi ieškovas prašė priteisti 5 proc. metines palūkanas, dėl ko sprendimas šioje dalyje turi būti panaikintas kaip neteisėtas;

7) nepagrįsti ieškovo teiginiai dėl neperduotų patalpų, baldų, raktų, kadangi pats ieškovas jokių pretenzijų atsakovui dėl grąžinamų patalpų nereiškė, atsakovas daiktus išsinešė iki 2010-01-11, nepaisant to pagal CK 6.609 str. daiktų palikimas patalpose jokios teisinės reikšmės sprendžiant sutarties nutraukimo klausimą neturi;

8) atsakovas atsiskaitė su ieškovu už laikotarpį, kurį nuomojosi gyvenamąsias patalpas, netrukdė ieškovui patekti į patalpas ir sudarė visas galimybes patalpas aprodyti kitiems nuomininkams iki išvykimo iš patalpų dienos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo 2011-04-18 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Motyvuose nurodo:

1) sutarčių teisėje galioja sutarties privalomumo principas, įstatyminiai vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai yra siejami su kitos šalies padarytu esminiu sutarties pažeidimu, tuo tarpu ieškovas nuomos laikotarpiu jokių pretenzijų iš atsakovo dėl sutarties pažeidimo negavo, be to, tarp šalių sudaryta sutartimi ne tik nuomininkui bet ir nuomotojui buvo nustatyti apribojimai nutraukti sutartį prieš terminą – tik dėl nuomininko kaltės, CK 6.609 str., 6.613 str., 6.614 str. normoje neįtvirtinta nuomininko teisė nutraukti terminuotą nuomos sutartį, todėl nuomos sutarties nutraukimas, taikant bendruosius teisės aiškinimo principus, galimas tik esant esminiam sutarties pažeidimui, dėl ko vienašališkas terminuotos nuomos sutarties nutraukimas laikytinas neteisėtu;

2) atsižvelgiant į atsakovo teisinį statusą, struktūrą, finansinę padėtį ir kitus aspektus, akivaizdu, jog atsakovas yra stipresnė sutartinio santykio šalis;

3) byloje esantys duomenys patvirtina, jog teisiškai ir faktiškai nuomos sutartis nebuvo nutraukta, kadangi faktiniai išnuomotų patalpų naudojimo santykiai tęsėsi, po įspėjimo praėjus mėnesiui, patalpos ieškovui nebuvo perduotos, nebuvo perduoti ir raktai nuo patalpų;

4) kol viešame registre buvo įregistruota šalių sudaryta terminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, ieškovui toks sutarties įregistravimas sukėlė konkrečias teisines pasekmes – pareigą laikytis sutartinių įsipareigojimų ir tiesioginį draudimą išnuomoti tas pačias patalpas kitam asmeniui;

5) net ir pripažinus atsakovui kaip patalpų nuomininkui teisę, nesant ieškovo nuomotojo kaltės, nutraukti terminuotą nuomos sutartį, nuomininkas to nepadarė tinkamai, t. y. neperdavė ieškovui patalpų, bei laikydamas, jog sutartis nutraukta, jos neišregistravo iš viešojo registro;

6) neteisėtai vienašališkai nutraukdamas sutartį atsakovas ieškovui padarė žalą, pastarasis neteko pajamų, kurias turėjo gauti sutarties galiojimo laikotarpiu, kadangi terminuotas sutarties laikotarpis garantavo ieškovui konkretų pajamų dydį, todėl negautos pajamos yra ne tik realios ir pagrįstos, bet ir numatytos sutartimi;

7) atsakovo nurodyti argumentai dėl ieškovo turėtų išlaidų išnuomojamoms patalpoms pagerinti neturi jokios teisinės reikšmės teismo priteistos sumos dydžiui, kadangi ieškovas neprašė teismo priteisti jo turėtų išlaidų iš atsakovo, be to, sudaryta sutartimi atsakovas įsipareigojo išskaičiuoti ir sumokėti už ieškovą valstybei 15 proc. dydžio gyventojų pajamų mokestį bei 6 proc. Sveikatos socialinio draudimo įmokas, kurias, atsakovui nutraukus sutartį, ieškovas turės sumokėti pats;

8) atsakovas nenurodė kuo pasireiškė ieškovo netinkami veiksmai (galima kaltė ar neatsargumas), ieškovas neatliko jokių veiksmų, dėl kurių galėtų būti mažintinas jo negautų pajamų dydis.

Teismo posėdžio metu apeliantas (atsakovas) prašė patenkinti apeliacinį skundą, o ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas dalyje dėl procesinių palūkanų dydžio, kitoje dalyje atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nustatyta, kad tarp šalių 2008 m. spalio 8 d. buvo sudaryta terminuota (iki 2010 m. spalio 1 d.) gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis (toliau – sutartis; sutarties priedai papildomi susitarimai) (b. l. 9-15). Ginčo laikotarpiu numatyta nuomos mokesčio suma - 2 435 Lt. 2009 m. lapkričio 11 d. apeliantas pateikė ieškovui pranešimą, kad po mėnesio laiko sutartis bus nutraukta. Ieškovas nurodė, jog nesutinka su vienašališku sutarties nutraukimu, nes nėra priežasčių sutarčiai nutraukti (b. l. 16). 2009 m. gruodžio 18 d. raštu ieškovas informuotas, kad, atsižvelgiant į ieškovo prieštaravimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo, gyvenamosios patalpos bus nuomojamos iki 2011 m. sausio 11 d. ir remiantis CK 6.609 str. sutartis bus nutraukta (b. l. 17). Ieškovas nesutiko su vienašališku sutarties nutraukimu (b. l. 18), todėl apelianto vienašališką sutarties nutraukimą nuo 2011 m. sausio 11 d. prašo pripažinti neteisėtu ir priteisti nuostolius (nuomos mokestį) už sutartyje numatytą nuomos laikotarpį (iki 2011 m. spalio 1 d.).

Ginčo esmė – kokias materialinės teisės normas taikyti tarp šalių susiklėsčiusiems terminuotos nuomos teisiniams santykiams, sprendžiant sutarties nutraukimą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo CK 6.609 str. nuostatomis, spręsdamas ginčą, laikytini nepagrįstais. Tam, kad būtų galima spręsti kokiomis gi materialinėmis teisės normomis būtina vadovautis sprendžiant šalių ginčą, reikalinga nustatyti kokia faktiškai tarp šalių buvo sudaryta sutartis (nepriklausomai kaip ji įvardinta). Tarp šalių sudaryta sutartis yra įvardinta, kaip gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. CK 6.576 str. nurodyta gyvenamosios patalpos nuomos samprata, t. y. gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. CK 6.578 str. 1 d. numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutarties šalys yra nuomotojas ir nuomininkas, šio straipsnio 3 d. numatyta, kad nuomininkas yra fizinis asmuo, kuris savo vardu ir dėl savo, savo šeimos bei buvusių šeimos narių interesų sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Nagrinėjamu atveju apeliantas yra ne fizinis asmuo, o juridinis asmuo – UAB „Vėtrūna“, kas reiškia, kad jis negali būti gyvenamosios patalpos nuomos šalimi – nuomininku. CK 6.578 str. 5 d. numatyta, kad juridiniams asmenims gyvenamoji patalpa gali būti suteikta valdymui ir (arba) naudojimui nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, o tokią gyvenamąją patalpą juridinis asmuo gali naudoti tik fiziniams asmenims apgyvendinti. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad tarp šalių susiklosčiusiems santykiams negali būti taikomos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pabaigos nuostatos (6.609 str. – 6.617 str.), nes apeliantas nėra gyvenamosios patalpos nuomininkas (kaip fizinis asmuo). Apeliantui ieškovo gyvenamoji patalpa suteikta valdymui ir naudojimui nekilnojamojo daikto nuomos sutarties pagrindu, dėl ko nutraukiant sudarytą terminuotą sutartį taikytinos bendrosios nuomos sutarties nutraukimo nuostatos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad terminu apibrėžti nuomos teisiniai santykiai paprastai atitinka abiejų šalių interesus, nes juo užtikrinamas tų santykių stabilumas, teisinės padėties apibrėžtumas, todėl terminuotos sutarties atveju šalies teisė vienašališkai nutraukti sutartį yra ribojama. Įprastinėmis aplinkybėmis, nesant ypatingų atvejų (pvz., nurodytų CK 6.204 str.), sutartis gali būti vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukta esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 str. 1, 2 dalys, specialiosios normos, kuriose įvardyti esminiai atskirų sutarčių rūšių pažeidimai, kaip šių sutarčių vienašalio nutraukimo pagrindai, pvz., CK 6.497 str., 6.498 str.); antra, neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 str., 6.217 str. 3 d.); trečia, šalių sutartyje nustatytais pagrindais (CK 6.217 str. 5 d.), kurie gali nebūti siejami su esminiais sutarties pažeidimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 10 d. nutartis Nr. 3K-3-102/2011). Taigi sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, t. y. nesikreipiant į teismą tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliantas, vienašališkai nutraukė sutartį visiškai to nemotyvuodamas ir nenurodydamas jokių ypatingų atvejų ar sutarties pažeidimo, o sutartyje galimybė nutraukti vienašališkai sutartį apeliantui nenumatyta, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nebuvo teisinio pagrindo vienašališkai nutraukti terminuotą sutartį, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino apeliantą neteisėtai nutraukus sutartį ir priteisė patirtus nuostolius.

Nepagrįstais laikytini apelianto argumentai, kad ieškovas neįrodė, jog jo nuostoliai yra grynasis pelnas, t. y. neįrodė žalos dydžio. Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. 1 d. numatyta, kad žala yra asmens <...> negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovas nurodė, kad jo nuostoliai yra nesumokėto nuomos mokesčio (2 435 Lt mėnesinė nuomos mokesčio suma) suma – 21 051 Lt, kurią apeliantas buvo įsipareigojęs sumokėti. Pagal sutartį iš šios sumos turi būti sumokėti Gyventojų pajamų mokestis (15 %) ir privaloma sveikatos draudimo įmoka (6 %), šiuos mokesčius turi sumokėti ieškovas, tačiau sutartimi šių mokesčių sumokėjimą buvo prisiėmęs apeliantas (b. l. 15). Nutraukus sutartį, apeliantui išnyko ši pareiga, todėl šiuos mokesčius turės sumokėti ieškovas nuo jam priteistos sumos. Taigi, sumažinus nuostolių dydį minėtų mokesčių suma (priteisiant ieškovui grynąjį pelną), galėtų gautis, jog šie mokesčiai valstybei liktų nesumokėti. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstai ieškovui yra priteisti nuostoliai su įskaičiuotais mokesčiais valstybei, kuriuos ieškovas privalės sumokėti. Apelianto nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys, kuriomis grindžiami argumentai dėl negautų pajamų, savo faktinėmis aplinkybėmis skiriasi nuo nagrinėjamos bylos (nurodytose nutartyse ginčai vyksta tarp juridinių asmenų, skiriasi sutarčių rūšys ir pan.), todėl jomis nėra pagrindo vadovautis.

Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad ieškovo veiksmai sąlygojo nuostolių padidėjimą. Tai, kad ieškovas neišnuomojo gyvenamosios patalpos per 8,5 mėnesio kitiems asmenims, nėra pagrindas spręsti, jog tuo buvo padidinti nuostoliai. Ieškovas nurodė, jog bandė išnuomoti, tačiau patalpos nebuvo išnuomotos, be to šiose patalpose dar buvo apelianto darbuotojų daiktų, patalpos nebuvo tinkamai perduotos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto nurodomas argumentas, nesudaro pagrindo mažinti priteistus nuostolius, nes nuostolių dydį sąlygojo ne ieškovo neteisėti veiksmai ar neveikimas.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje vietoje padarė rašymo apsirikimą, nes teismo sprendimo tiek aprašomojoje, tiek motyvuojamojoje dalyje nurodomas 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimas ir tik rezoliucinėje dalyje įrašyta, jog priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos. Šis pirmosios instancijos teismo rašymo apsirikimas ištaisytinas nekeičiant teisėto ir pagrįsto sprendimo, o patikslinant teismo sprendimo rezoliucinę dalį.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, padarė teisingas išvadas, todėl priimtas teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, patikslinant jo rezoliucinę dalį – nurodant priteistinų palūkanų dydį 5 procentus.

Apeliacinį skundą iš esmės atmetus, iš apelianto (atsakovo) priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovui – 1 000 Lt (turėtos apeliacinės instancijos teisme, advokato pagalbai apmokėti) (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad priteistinos ne 6 procentų dydžio metinės palūkanos, o 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo UAB „Vėtrūna‘, į. k. 18031537, ieškovui J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Evaldas BurzdikasKolegijos teisėjai Jolita CirulienėEgidijus Tamašauskas