Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Vilma Šiukštienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Dževečkos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas – 2016 m. gruodžio 27 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį, subendrinta laisvės atėmimo 4 metams bausme; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams; bausmė atlikta, teisumas išnykęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. K. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, o būtent: 2022 m. gegužės 25 d., apie 16 val. 15 min., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), matant kitiems asmenims, tyčia, dėl menkavertės dingsties, priėjęs prie nukentėjusiosios S. T., rankomis sugriebė už kaklo ir stūmė, tokiu būdu pervesdamas nukentėjusiąją S. T. ant žemės, dėl ko griūdama nukentėjusioji S. T. susižalojo kairės rankos alkūnę bei išsisuko koją, dėl ko sukėlė nukentėjusiajai S. T. fizinį skausmą, ir tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

2. Pareiškus įtarimą ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis G. K. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad S. T. jis pažįsta, jie yra kaimynai, vienas su kitu nesutaria, pykstasi dėl to, kad ji jį vadina „kaleimčiku“. 2022 m. gegužės 25 d., buvo blaivus, apie 16 val., o gal ir po 16 val. su paspirtuku grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Namo kieme prie laiptinės buvo S. T., J. G., jos kalbėjosi, taip pat namo kieme buvo ir vaikų, kas tokie negali įvardinti, nežino, neįsidėmėjo, ar jie matė įvykį jis to pasakyti negali, tačiau viską matė J. G.. Pamatęs S. T. sugalvojo nueiti pasiaiškinti, dėl ko jį vadina „kaleimčiku“. Priėjo prie jos ir žodis po žodžio tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jis supyko ir ją abiem rankomis sugriebė už kaklo ir stūmė, ji griuvo, smūgių nesudavė, nesmaugė, nužudyti nenorėjo. Kai ji nugriuvo, jis pasiėmė paspirtuką ir išėjo į namus. Jam nueinant S. T. pasakė, kad kvies policijos pareigūnus. Kokie sužalojimai buvo padaryti S. T., nežino. Matė, kad buvo greitoji pagalba atvykusi, nežino kokius sužalojimus fiksavo. Visą laiką konflikto metu buvo kaimynė J. G., ji nesikišo į konfliktą. Jis nukentėjusiosios S. T. atsiprašys, jei ji jam atleis, jis sutinka, kad byla būtų baigta susitaikius arba baudžiamuoju įsakymu, sutiks su bausme, kurią jam skirs prokuroras. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

3. Kaltinamojo G. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisme:

3.1. nukentėjusiosios S. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad š. m. gegužės 25 d., buvo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), prie pastato 3 Nr., ir laukė, kol mokyklinis autobusas atveš jos vaiką iš darželio. Apie 16.10 val., atvažiavo mokyklinis autobusas, iš kurio pasiėmė savo sūnų ir ėjo link pirmos namo laiptinės, kai pastebėjo, kad prie antros laiptinės stovi jos draugė J. G., iš kurios turėjo pasiimti pieno, todėl nutarė nueiti iki jos. Jai priėjus prie draugės, su ja pradėjo šnekučiuotis, stovėdamos po antros laiptinės stogeliu, nes lauke lijo lietus, kartu su ja taip pat buvo jos sūnus bei kiti namo vaikai, kurių nepažįsta. Po kurio laiko, apie 16.15 val., draugė pastebėjo, kaip elektriniu paspirtuku atvažiuoja to pačio namo gyventojas, kuris gyvena kitoje laiptinėje, t. y. G. K., ir ją žodžiu apie tai informavo, nes vakar su juo turėjo nemalonų pokalbį apie nebūtus įžeidimus, gandus, kad neva jį buvo išvadinusi „kaleimčiku“, tačiau vakar su juo buvo dėl visko pasikalbėję, susitaikę. Jai atsisukus į jo pusę pastebėjo, kaip šis staiga nulipo nuo savo elektrinio paspirtuko ir greitu žingsniu artėjo link jos šaukdamas, kad neva vėl jį vadino įžeidžiančiu žodžiu „kaleimčikas“, nors to nebuvo ir, priėjęs prie jos, staiga savo abejomis rankomis sugriebė jai už kaklo ir nustūmė ją, ko pasekoje ji neišlaikė pusiausvyros ir griuvo ant žemės, t. y. ant žalios vejos, esančios šalia betoninėmis plytelėmis grįsto pėsčiųjų takelio ir krisdama susimušė kairės rankos alkūnę bei išsisuko koją. Po tokių jo veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį vertina 7 balais skausmo skalėje nuo 1-10, buvo smarkiai susijaudinusi, verkė. Nieko nelaukdama paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė specialiąsias tarnybas į įvykio vietą, apie tai žodžiu informavo G. K., tačiau šis nuėjo iki namų, pasidėjo savo elektrinį paspirtuką ir išėjęs atgal į lauką nuėjo prie kito namo, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl savo poelgio G. K. jos neatsiprašė. Patį įvykį matė jos draugė, kuri visą laiką stovėjo šalia J. G.. Ar daugiau kas matė, pasakyti negali, nes niekas į kiemą išėjęs nebuvo. Radviliškio ligoninėje buvo apžiūrėta ir nustatė, kad yra patempti kairės kojos čiurnos raiščiai bei nubrozdinta kairės rankos alkūnė;

3.2. liudytojos J. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur ji parodė, kad 2022 m. gegužės 25 d., apie 16:05 val., buvo prie laiptinės, esančios (duomenys neskelbtini), laukė kaimynės S. T.. Ji atėjo, buvo lauke, stovėjo. Elektriniu paspirtuku atvažiavo G. K.. G. K. pamatęs S. T. pradėjo sakyti, kad ji sako, kad jis yra sėdėjęs kalėjime dėl vaikų tvirkinimo. G. K. susinervino, priėjo prie S. T., paėmė už kaklo ir ją pervertė ant žemės, ji krisdama susižalojo kairę koją ir kairės rankos alkūnę. Ji pamačiusi puolė skirti. Konfliktas vyko lauke. Ar dar kažkas matė konfliktą nežino. Toks G. K. elgesys sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Įvykio metu visi buvo blaivūs;

3.3. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemas. Įvykio vieta apžiūrėta, aprašyta ir nufotografuota;

3.4. asmens apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad atliekant S. T. asmens apžiūrą matyti – ant kairės rankos alkūnės 1,5 cm X 1,0 cm dydžio nubrozdinimas, ant kairės kojos vidinės pėdos krašto matomas 3,0 cm X 2,0 cm dydžio patinimas ir ant kairės kojos čiurnos matoma mėlynė 2,5 cm X 2,0 cm. Daugiau sužalojimų nenustatyta, asmens apžiūros metu niekas nepaimta, fotografuota.

Teismas konstatuoja:

prokuroro pareiškimas dėl baudžiamojo įsakymo išdavimo tenkintinas.

4. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatuoja, jog G. K. kaltė visiškai įrodyta, o jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, nes jis įžūliais veiksmais – dėl menkavertės dingsties sugriebdamas nukentėjusiajai S. T. už kaklo ir ją stumdamas, ko pasekoje nukentėjusioji nukrito ant žemės ir susižalojo kairės rankos alkūnę bei išsisuko koją – demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

5. Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme be terminuoto laisvės atėmimo bausmės yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, kad G. K. inkriminuota veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, sutinka su prokuroro siūloma bausme, civilinis ieškinys nepareikštas.

6. Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes.

7. Kaltinamasis G. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri įstatymo leidėjo priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis). G. K. laikomas neteistu, administracine tvarka nebaustas, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

8. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti G. K. skyrus baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, skiriant draudimus ir įpareigojimus (BK 48 straipsnis).

9. Kaltinamajam kaltę pripažinus visiškai ir bylą baigus baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

10. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikytina iki bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsniu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

prokuroro pareiškimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu tenkinti.

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, uždraudžiant lankytis restoranuose, baruose, kavinėse.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti G. K. galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, uždraudžiant lankytis restoranuose, baruose, kavinėse.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pražios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.

Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.