- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-08-29
- Bylos Nr.
- 2A-259-372/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė (pirm.), Danutė Burbulienė, Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- Šiaulių apskrities viršininko administracijos
- Atsakovas
- J. U.
- Trečiasis asmuo
- Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovo Šiaulių apskrities viršininko administracijos atstovei Jurgitai Tomkutei, atsakovui J. U., trečiojo asmens Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos atstovui Rimvydui Tamulaičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. U. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008-03-26 sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo Šiaulių apskrities viršininko administracijos ieškinį atsakovui J. U., trečiajam asmeniui Kurtuvėnų regioninio parko direkcijai dėl savavališkai pastatyto pagalbinio pastato bitėms (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Šiaulių apskrities viršininko administracija ieškiniu kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą prašydamas įpareigoti atsakovą J. U. nugriauti savavališkai pastatytą pagalbinį pastatą bitėms prižiūrėti adresu (duomenys neskelbtini), nugriovimo terminą paliko spręsti teismo nuožiūra. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. vasario 27 d. buvo organizuotas reidas po Kurtuvėnų regioninio parko teritoriją, kurio metu buvo nustatyta, kad atsakovas J. U. savavališkai pasistatė pagalbinį pastatą bitėms prižiūrėti jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, todėl 2007 m. kovo 7 d. atsakovui buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. 2 ir tą pačią dieną J. U. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 2. Nurodė, jog 2007 m. kovo 13 d. buvo priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2 ir J. U. už pažeidimą, numatytą LR ATPK 159 str. 1 d., paskirta administracinė nuobauda - įspėjimas. Teigė, jog 2007 m. balandžio 3 d. Šiaulių apskrities viršininko įsakymu Nr. V-1494 „Dėl savavališkos statybos (duomenys neskelbtini) padarinių likvidavimo“ iš statytojo J. U. buvo pareikalauta savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2007 m. birželio 15 d., tačiau atsakovas šio įpareigojimo nevykdė, todėl ieškovas kreipėsi į teismą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių rajono apylinkės teismas 2008 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį patenkino ir įpareigojo atsakovą J. U. nugriauti savavališkai pastatytą pagalbinį pastatą bitėms prižiūrėti, esantį adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tuo pačiu teismas priteisė iš atsakovo J. U. 100 Lt žyminio mokesčio ir 13 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Teismas nustatė, jog J. U. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), šios žemės paskirtis - žemės ūkio paskirties žemė. Pažymėjo, kad atsakovui priklausantis žemės sklypas yra Kurtuvėnų regioninio parko dviejose skirtingose zonose, t.y. dalis žemės sklypo, kur J. U. apsistatę namelį bitėms yra Ventos perkaso hidrografinio draustinio dalyje, o kita dalis žemės sklypo yra miškų ūkio zonoje. Teismas atmetė atsakovo argumentus, jog jam atkurta nuosavybė į žemę su pastatais ir perkelta iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad atsakovas nepateikė jokių šiuos atsakovo teiginius patvirtinančių duomenų ir dokumentų. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas konstatavo, jog atsakovas J. U. žinojo ir suprato, jog nėra perkeliami jokie pastatai iš buvusios sodybos (duomenys neskelbtini), nes jis buvo pradėjęs įgyvendinti savo teises dėl naujo pastato statybos 2002 metais įstatymo nustatyta tvarka. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas žinojo ir suprato įstatymuose numatytą tvarką naujų pastatų statybai, tačiau šios tvarkos nesilaikė ir savavališkai pasistatė pastatą bitėms, neturėdamas supaprastinta tvarka paruošto ir patikrinto projekto bei raštiško pritarimo. Teismas nustatė, jog atsakovui J. U., toje pačioje vietoje, kurioje šiuo momentu stovi jo savavališkai pastatytas namelis bitėms, būtent Ventos perkaso hidrografinio draustinio dalyje, kur priklauso atsakovui nuosavybės teise žemės sklypas, nebūtų išduotas leidimas nei statybai, nebūtų ir duodami atitinkamų įgaliotų valstybės tarnautojų raštiški pritarimai, o būtent trečiojo asmens Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos sutikimas statinio supaprastintam projektui, kadangi šioje J. U. sklypo dalyje draudžiami bet kokie statiniai ir savavališkos statybos įteisinimas esmingai pažeis įstatymo saugomus interesus. Todėl teismas įpareigojo J. U. nugriauti savavališkai pastatytą pastatą, skirdamas vienerių metų terminą šio pastato nugriovimui. Teismas nurodė, jog paskyrus tokį terminą bus išlaikytas protingumo ir proporcingumo principas. Patenkinęs ieškinį, teismas priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas J. U. prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 26 d. sprendimą ir siūlo taikos sutartį, sprendžiant iškilusį ginčą civilizuotai remiantis įstatymu „Dėl asmenų represuotų už pasipriešinimą okupaciniam režimui“. Apeliantas nurodo, kad skundžiamu sprendimu yra pažeidžiamos jo konstitucinės teisės į nuosavybę. Teigia, kad apelianto patirtos žalos atlyginimui Šiaulių rajono savivaldybė kartu su Šiaulių apskrities viršininko administracija turėtų apeliantui grąžintuose – perkeltuose sklypuose geranoriškai paruošti detaliuosius planus, leidimus konfiskuotų trobesių atstatymui iš valstybės biudžeto lėšų. Tokiu atveju, apelianto manymu, nebekiltų problemų dėl pagalbinio pastato bitėms.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo J. U. apeliacinį skundą ieškovas Šiaulių apskrities viršininko administracija prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 26 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas, išsamiai motyvuotas ir pagrįstas įrodymais ir aplinkybėmis, kurios pilnai buvo ištirtos teismo posėdžio metu, todėl naikinti jo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, reiškia jog, pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir neanalizuoja teisėtumo ir nepagrįstumo tų sprendimo dalių, kurios nėra skundžiamos. Antra, ši norma reiškia, kad apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Todėl apeliacinio skundo pagrindą apeliantas turėtų formuluoti itin kruopščiai.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas 2008-04-17 nutartimi nustatė atsakovui J. U. terminą pateikto apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t.y. suformuluoti apeliacinio skundo pagrindą, dalyką, apmokėti žyminį mokestį bei pateikti reikiamą skaičių apeliacinio skundo nuorašų (b.l. 97). Apeliantas, papildomai sumokėjęs tik žyminį mokestį bei neištaisęs kitų apeliacinio skundo trūkumų, pateikė teismui apeliacinį skundą tapatų pirminiam variantui (b.l. 82-96, 99-103). Dėl išdėstyto teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas iš esmės nenurodė skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo motyvų, o tik apsiribojo pasamprotavimais dėl žemės ir pastatų grąžinimo tremtiniams. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, šie apelianto pasamprotavimai yra teisiškai nereikšmingi ir neanalizuotini.
Apeliantas J. U. teigia, kad skundžiamu teismo sprendimu yra pažeidžiamos jo konstitucinės teisės į nuosavybę, t.y. į ūkinį pastatą bitėms. Teisėjų kolegija pažymi, kad visų Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus bei kitų statybos teisinių santykių teisinę reglamentaciją nustato LR statybos įstatymas. Pagal CK 4.47 str. 4 p. nuosavybės teisė į pastatytą statinį įgyjama tik tokiu atveju, jei daiktas sukurtas prisilaikant įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos statinių statybos tvarkos. Kaip matyti iš byloje esančio 2007-03-07 savavališkos statybos akto Nr. 2, 2007-03-07 Šiaulių apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 2 bei 2007-03-13 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2, nustatyta, kad pagalbinio pastato bitėms statyba buvo savavališka (b.l. 4-6). Tai, kad statinį statė savavališkai, neturėdamas supaprastinta tvarka paruošto ir patikrinto projekto bei raštiško pritarimo, bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir atsakovas. Todėl, vadovaujantis CK 4.47 str. 4 p. nuostatomis nuosavybės teisės į tokį statinį atsakovas neįgijo. Dėl išdėstyto atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad skundžiamu teismo sprendimu yra pažeidžiamos atsakovo konstitucinės teisės į nuosavybę.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojo J. U. nugriauti savavališkai pastatytą pastatą, skirdamas vienerių metų terminą šio pastato nugriovimui. Teisėjų kolegijos vertinimu toks terminas visiškai atitinka protingumo principą.
Apeliaciniame skunde atsakovas kelia reikalavimą dėl jo patirtos žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad CPK 312 str. nuostatos draudžia kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kaip matyti iš bylos medžiagos, toks atsakovo reikalavimas pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikštas, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 312 str. nuostatomis, jo neanalizuoja.
Apeliantas nurodo nesutinkantis su teismo sprendimu, todėl teisėjų kolegija patikrino skundžiamą teismo sprendimą dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tačiau absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.), todėl naikinti jo nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino įrodymus, padarė pagrįstas išvadas ir tinkamai pritaikė procesinės bei materialinės teisės normas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p., b.l. 109).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo J. U. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 5,40 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.