Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko, Rūtos Miliuvienės (pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjo atstovams Ievai Grabskytei ir advokatui Algimantui Uždaviniui, Vilniaus teritorinės muitinės atstovei Janinai Meškevič, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Gerdai Štaraitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“ skundą atsakovams Vilniaus teritorinei muitinei ir Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Neturėjo pagrindo kreiptis į muitinę su prašymu atlikti išankstinę prekių apžiūrą. Trūkumas paaiškėjo tik prekes iškrovus ir pasvėrus Klaipėdos teritorinėje muitinėje. Daro išvadą, kad trūkumas atsirado ne Bendrijos muitų teritorijoje.

Akcentuoja, kad bendrovė 2006 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. 2(DK)1271 pateikė tik SMGS važtaraščių vertimus į valstybinę kalbą, nors Muitinės departamentas 2006 m. rugpjūčio 1 d. sprendime Nr. 1A-4.14-344 buvo nurodęs, kad skundas neatitinka Mokesčių administravimo įstatymo 153 str. 3 dalies reikalavimų, tai yra pareiškėjas privalo pateikti centriniam mokesčių administratoriui visų dokumentų įformintų ne valstybine kalba autentikuotus vertimus į valstybinę kalbą ir įrodymus, kuriais grindžia savo nesutikimą su mokesčiu administratoriaus sprendimu ir savo reikalavimą. Pasak atsakovo, bendrovė komercinio akto Nr. 001886/36 vertimo Muitinės departamentui nepateikė nei per nustatytą 15 dienų laikotarpį trūkumams pašalinti, nei vėliau, todėl Muitinės departamentas nagrinėdamas skundą, vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 153 str. 3 dalimi, ir minėto dokumento nevertino. Atkreipia dėmesį, jog bendrovė Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė ne tą komercinį aktą, kuris buvo pateiktas muitinei, o komercinį aktą Nr. 001861/11. Bendrovei buvo iš anksto žinoma apie pasekmes, kurios gali atsirasti, jei laiku nepateiks reikiamų dokumentų vertimų ir įrodymų.

Faktas, kai nustatomi prekių svorio neatitikimai (pertekliai ar trūkumai), mažesnis jų kiekis viename vagone, dar neįrodo, kad prekės prarastos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje. Šiuo atveju prekės buvo deklaruotos ne viename SMGS važtaraštyje, todėl argumentai, kad ferolydinių trūkumai vienuose vagonuose išlyginami pertekliumi kituose, yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ per Kenos geležinkelio postą vagonais įvežė krovinį – ferolydinius (ferochromą), gabenamus iš Kazachstano Respublikos. Vykdant supaprastintą tranzito procedūrą, minėti kroviniai iš Vaidotų geležinkelio stoties atgabenti į paskirties muitinės įstaigą - Klaipėdos teritorinės muitinės Molo jūrų uosto postą. Paskirties muitinės įstaigoje kroviniai buvo pasverti. Pagal SMGS važtaraštį Nr. G0138569 vagonu Nr. 62764337 įvežta 68810 kg ferochromo, pasvėrus krovinį, nustatytas trūkumas - 160 kg (T. II, b. l. 73); pagal SMGS važtaraštį Nr. G0141746 vagonu Nr. 65422016 įvežta 70780 kg ferochromo, pasvėrus krovinį, nustatytas 1900 kg trūkumas (T. II, b. l. 74); pagal SMGS važtaraštį Nr. G0138533 vagonu Nr. 66387838 įvežė 70530 kg ferochromo, pasvėrus krovinį, nustatytas 8030 kg trūkumas (T. II, b. l. 103); pagal SMGS važtaraštį Nr. G0138667 vagonu Nr. 65274268 įvežta 68750 kg ferochromo, pasvėrus krovinį, nustatytas trūkumas - 400 kg (T. II, b. l. 100); pagal SMGS važtaraštį Nr. G0138735 vagonu Nr. 63973846 įvežta 68620 kg ferochromo, pasvėrus krovinį, nustatytas trūkumas - 370 kg (T. I, b. l. 101); pagal SMGS važtaraštį Nr. G0138759 vagonu Nr. 60993284 įvežta 70850 kg ferochromo, pasvėrus krovinį, nustatytas trūkumas - 350 kg (T. II, b. l. 102).

Vilniaus teritorinė muitinė raštais informavo pareiškėją apie galimą skolos muitinei atsiradimą už nustatytą prekių trūkumą, nurodydama galimybę pateikti dokumentus, įrodančius, kad muitinės formalumai, susiję su nurodyta muitinio tranzito procedūromis, buvo įvykdyti ir importo skola neatsirado (T. II, b. l. 59-64, 77-78, 81-82, 91-93, 98-99). AB „Lietuvos geležinkeliai“, atsakydama į muitinės raštus, teigė, kad prekes į nustatytą muitinės įstaigą pristatė laiku, tokio pavidalo, kokio jos buvo muitinio tranzito procedūros įforminimo metu, t. y. kad bendrovė tranzito procedūros vykdytojo įpareigojimus įvykdė tinkamai (T. II, b. l. 68-69).

1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 416 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, per kurios teritoriją prekės įvežamos į Bendriją, geležinkelio įmonė laikoma operacijų, atliekamų su prekėmis, priimtomis vežti trečiosios šalies geležinkelių, vykdytoju. Reglamento 199 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą deklaraciją, deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą bei kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą, visų prievolių. susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą. Vadovaujantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą 96 str. 1 d. b punktu, išorinio Bendrijos tranzito procedūros vykdytojas atsako už nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, laikymąsi. Taigi bendrovė, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 38 str. 1 dalies a punktu, tapo atsakinga už visų prekių, įvežtų į Bendrijos muitų teritoriją pagal nurodytus SMGS važtaraščius, pristatymą į muitinės nustatytą įstaigą. 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 204 straipsnis tvirtina, kad neįvykdžius bent vienos iš prievolių, susijusių su įformintos muitinės procedūros taikymu, atsiranda importo skola muitinei, o asmuo, praradęs dalį krovinio, laikomas skolininku. Skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje įvykdomi jos atsiradimą lemiantys veiksmai, o jeigu tos vietos nustatyti negalima, toje vietoje, kurioje muitinė prekes pripažino esant tokioje padėtyje, kuriai susidarius atsiranda skola muitinei (215 straipsnio 1 dalis).

Dėl supaprastintos tranzito procedūros pagal SMGS važtaraščius Nr. G0141746, Nr. G0138533, Nr. G0138735, Nr. G0138759

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas nepasinaudojo Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) 18 straipsnyje numatyta galimybe patikslinti deklaruojamo krovinio svorį, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių krovinio trūkumo atsiradimą ne Bendrijos muitų teritorijoje. Prekės buvo vežamos neplombuotose vagonuose, todėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ turėjo priežastį patikrinti krovinio kiekį iki deklaracijos pateikimo muitinei, o nustačius krovinio trūkumą – pareigą pateikti muitinės įstaigai įrodymus, patvirtinančius krovinio trūkumo atsiradimo priežastis. Taigi atsižvelgiant į tai, kad prekių trūkumas nustatytas Bendrijos muitų teritorijoje, t. y. Molo jūrų uosto poste, Vilniaus teritorinė muitinė savo sprendimais pagrįstai bendrovei už ferochromo trūkumą pagal SMGS važtaraščius Nr. G0141746, Nr. G0138533, Nr. G0138735, Nr. G0138759 įregistravo mokestinę prievolę muitinei.

Vadovaujantis Muitinės departamento direktoriaus 2003 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 1B-37 patvirtintų Supaprastintų muitinio tranzito procedūrų, taikomų gabenant prekes geležinkelio transportu su SMGS arba CIM važtaraščiais atlikimo taisyklių 3 punktu, SMGS važtaraštis laikomas lygiaverčiu bendrojo dokumento tranzito rinkiniui. Pareiškėjas, būdama deklarantu, yra atsakingas už krovinio kiekio, nurodyto SMGS važtaraščiuose, pristatymą į muitinės paskirties įstaigą. Šiuo atveju prekės buvo deklaruotos ne viename SMGS važtaraštyje, todėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ argumentai, kad ferolydinių trūkumai vienuose vagonuose išlyginami pertekliumi kituose, yra nepagrįsti.

2006 m. rugpjūčio 22 d. Papildomas susitarimas tarp Muitinės departamento ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl svorio paklaidos normų pasirašytas vėliau nei buvo atliekamos nagrinėjamos muitinės procedūros (jame taip pat nurodoma, kad jis įsigalioja nuo pasirašymo dienos), todėl nagrinėtinu atveju juridinės reikšmės neturi. Be to, kaip matyti iš SMGS važtaraščių Nr. G0141746, Nr. G0138533, Nr. G0138735, Nr. G0138759 ir prekių tikrinimo aktų, vagonuose vežto ferochromo trūkumas yra didesnis nei maksimali vagonų svarstyklių paklaidos riba (T. II, b. l. 129).

Šiuo atveju vagonai iš pakrovimo vietos išvyko neplombuoti ir Bendrijos muitų teritoriją atvyko neplombuoti, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. sausio 25 d. nutartis (administracinė byla Nr. A11-17/2005) prejudicinės reikšmės neturi. Kolegijos nuomone, pareiškėjas, netikrindamas krovinio Kenos geležinkelio stotyje, prisiėmė sau galimą su krovinio trūkumu susijusią riziką, todėl Vilniaus teritorinė muitinė, esant prekių tikrinimo aktuose nustatytam krovinio trūkumui, teisėtai ir pagrįstai pagal prievolės atsiradimo metu galiojusius teisės aktus priskaičiavo mokėtinus muito mokesčius.

Dėl supaprastintos tranzito procedūros pagal SMGS važtaraščius Nr. G0138569, Nr. G0138667

Kaip liudija byloje esantis Komercinis aktas Nr. 001861/11, Vaidotų geležinkelio poste tikrinant vagoną Nr. 62764337 (SMGS važtaraštis Nr. G0138569), užfiksuotas faktinis prekių trūkumas – 210 kg (nuo 68810 kg ferochromo). Klaipėdos teritorinėje muitinėje nustatytas prekių trūkumas – 160 kg, t. y. į paskirties muitinės įstaigą pristatyto krovinio kiekis faktiškai nesumažėjo. Analogiškai iš Komercinio akto Nr. 001886/36 matyti, kad tikrinant vagoną Nr. 65274268 (SMGS važtaraštis Nr. G0138667), užfiksuotas faktinis prekių trūkumas – 650 kg (nuo 68750 kg ferochromo). Klaipėdos teritorinėje muitinėje nustatytas prekių trūkumas – 400 kg, t. y. į paskirties muitinės įstaigą pristatyto krovinio kiekis taip pat faktiškai nesumažėjo.

Tai įrodo, kad muitinio tranzito procedūros vykdytojas – AB „Lietuvos geležinkeliai“ įvykdė 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 96 straipsnyje numatytus įsipareigojimus dėl prekių pristatymo į paskirties muitinės įstaigą.

Tokiu būdu nepagrįsti ir naikintini Vilniaus teritorinės muitinės 2006 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. 16KP-08-120 dalis (pagal SMGS važtaraštį Nr. G0138569), 2006 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. 16KP-10-123 dalis (pagal SMGS važtaraštį Nr. G0138667), kuriomis nustatyta skola muitinei, bei Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2006 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. 1A-4.14-432 dalis, kuria patvirtinti Vilniaus teritorinės muitinės 2006 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. 16KP-08-120 dalis (pagal SMGS važtaraštį Nr. G0138569) ir 2006 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. 16KP-10-123 dalis (pagal SMGS važtaraštį Nr. G0138667).

Dėl kitų reikalavimų

Muitinės departamentas 2006 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. 1A-4.14-432 rezoliucinės dalies 1 punktu pagrįstai panaikino Vilniaus teritorinės muitinės 2006 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. 16KP-08-120 dalį (pagal SMGS Nr. G0414513) ir 2006 m. birželio 19 d. sprendimą Nr. 16KP-10-121, konstatavęs, kad nustatytas prekių trūkumas atsirado ne Bendrijos muitų teritorijoje. Pareiškėjui ši Muitinės departamento sprendimo dalis neigiamų pasekmių nesukūrė, todėl nėra pagrindo jos naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 ir 2 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“ skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2006 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. 16KP-08-120 rezoliucinės dalies 2 punktą dalyje, kurioje nustatyta, kad už 160 kg ferochromo trūkumą pagal SMGS važtaraštį Nr. G0138569 (2005-12-29) įregistruoti mokėtini mokesčiai – 14 Lt muito ir 67 Lt PVM.

Panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2006 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. 16KP-08-123 rezoliucinės dalies 2 punktą dalyje, kurioje nustatyta, kad už 400 kg ferochromo trūkumą pagal SMGS važtaraštį Nr. G0138667(2006-01-03) įregistruoti mokėtini mokesčiai – 36 Lt muito ir 168 Lt PVM.

Panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2006 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. 1A-4.14-432 rezoliucinės dalies 2 punktą dalyje, kuria patvirtinti Vilniaus teritorinės muitinės 2006 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. 16KP-08-120 dalis (pagal SMGS važtaraštį Nr. G0138569) ir 2006 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. 16KP-10-123 dalis (pagal SMGS važtaraštį Nr. G0138667).

Kitoje dalyje AB „Lietuvos geležinkeliai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.