- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-14
- Bylos Nr.
- e2YT-20856-1088/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11512-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Vitonė
- Pareiškėjas
- M. A.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. A. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A. po sutuoktinės G. A. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktinio valdymo pagrindu (el. b. dok. Nr. CBP-16989).
Pareiškime nurodė, kad pareiškėjo tėvas A. A. ir motina G. A. santuokos metu jungtinės nuosavybės teise įgijo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė G. A.. Po G. A. mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą A. A. kreipėsi praleidęs įstatymo nustatytą terminą. Į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti turtą, nesikreipė. Kiti asmenys į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Tačiau A. A. po sutuoktinės mirties jos palikimą priėmė faktinio valdymo pagrindu – toliau valdė santuokoje įgytą turtą, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius; gyvenamajame name buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą; taip pat priėmė kartu įgytus buitinius – asmeninius daiktus (el. b. dok. Nr. 16989).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas (toliau – suinteresuotas asmuo1) atsiliepime (el. b. dok. Nr. DOK-129253) nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – suinteresuotas asmuo2), atsiliepime (el. b. dok. Nr. DOK-132108) nurodė, kad dėl palikimo priėmimo fakto faktiškai pradėjus turtą valdyti nustatymo neprieštaraus, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų.
Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (el. b. dok. Nr. CBP-16989) nustatyta, kad pareiškėjas yra G. A. (duomenys neskelbtini) ir A. A. (duomenys neskelbtini) sūnus. Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis, A. A. vardu registruotas (duomenys neskelbtini). Nekilnojamasis turtas įgytas santuokos su G. A. metu (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)). Kauno r. 1-ojo notarų biuro liudijimas patvirtina, kad pareiškėjas po tėvo A. A. mirties priėmė palikimą. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po G. A. mirties palikimo priėmimo/palikimo atsisakymo faktų neregistruota.
Lietuvos Respublikos civilinis kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1-3 dalys nustato, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. A. po sutuoktinės G. A. mirties per įstatymo nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kai palikimą sudaro žemės sklypai ir pastatai, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių, mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). A. A. po sutuoktinės mirties ir toliau liko gyventi name (duomenys neskelbtini). Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad A. A. mokėjo mokesčius. Teismo vertinimu, A. A. savo veiksmais išreiškė valią, liudijančią sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Suinteresuoti asmenys prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui, neprieštarauja. Remiantis tikimybių pusiausvyros principu teismas sprendžia, kad pareiškėjo nurodomas faktas egzistavo, t. y., kad A. A. po sutuoktinės G. A. mirties priėmė palikimą faktinio valdymo pagrindu (CPK 183, 185 straipsniai).
Pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir įrodytu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, todėl reikalavimas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatirta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 576– 578 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo M. A. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini)) po sutuoktinės G. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdamas faktiškai turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.