Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. P.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui L. G. dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vaiko situacijos vertinimo metu buvo nustatyta, kad nepilnametis G. G. turi sveikatos sutrikimų, specialiųjų poreikių (nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taip pat antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis), kurių vaiko tėvas L. G. netenkina. L. G. taip pat yra neįgalus, jam nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumas nuo 2018 m. vasario 26 d. iki 2062 m. gruodžio 20 d. Atsakovas, galimai, dėl savo neįgalumo nesugeba pasirūpinti savo sūnumi, todėl vaiku rūpinasi jo (duomenys neskelbtini) J. G., kuri veža vaiką į darželį, kartu su juo vyksta į reabilitacijos įstaigas, pas medikus, rūpinasi kasdiene vaiko priežiūra, lavinimu, ugdymu, higiena ir t.t. Vaiko tėvas neprisideda prie vaiko ugdymo, neturi vaiko priežiūros žinių ir įgūdžių, jam buvo teikiamos socialinės paslaugos, tačiau jos teigiamų rezultatų nedavė. Buvo gauta informacija iš Utenos rajono socialinių paslaugų centro, kuris atsakovo šeimai organizuoja atvejo vadybos procesą ir teikią socialines paslaugas: socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo namuose paslaugas – informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo, atstovavimo, bendravimo ir kt. Socialinis darbuotojas fiksavo, kad vaiko tėvas L. G. negeba savarankiškai rūpintis sūnumi, kuris turi sunkią negalią, negeba atpažinti ir tenkinti būtiniausių, specialiųjų vaiko poreikių. Nepilnamečio sveikatinimu ir ugdymu rūpinasi (duomenys neskelbtini) J. G., gyvenanti kartu su sūnumi ir (duomenys neskelbtini). Atsakovas retai kontaktuoja su socialine darbuotoja, nes nesupranta pagalbos reikalingumo, nuolatinis kontaktas palaikomas tik su vaiko (duomenys neskelbtini), kuri rūpinasi (duomenys neskelbtini) sveikata, veda pas gydytojus, tenkina būtiniausius vaiko poreikius. Socialinių paslaugų teikimo laikotarpiu L. G. buvo siūlomos psichologo konsultacijos, tėvystės įgūdžių ugdymo kursas, tačiau individualių pokalbių metu pastebėta, kad jis nesuvokia, kodėl jam reikalinga specialistų pagalba, todėl atsisako ją priimti.

Vertinant vaiko situaciją ir vaiko apsaugos poreikį, buvo nustatyti rizikos veiksniai: vaikas turi sveikatos sutrikimų, turi specialiųjų poreikių, kurių vaiko atstovas pagal įstatymą netenkina; kiti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaiko funkcionalumu, vaiko atstovais pagal įstatymą, vaiko aplinka, kurie kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai, gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Nepilnamečiam G. G. diagnozuota (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Vaikui nustatytas (duomenys neskelbtini) lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Vaiko tėvas netenkina sūnaus poreikių, nesirūpina jo sveikata, ugdymu, lavinimu, priežiūra, neužtikrina būtinos slaugos, šias savo pareigas yra perkėlęs savo motinai J. G..

Taigi, nepilnamečio G. G. atveju buvo nustatyti du rizikos veiksniai, bet nebuvo nustatytas nei vienas apsaugos veiksnys, taip pat nebuvo galimybės taikyti laikinosios priežiūros, nes ji nepasiektų keliamų tikslų, todėl tarnyba 2021 m. balandžio 6 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvo išdavimo. 2021 m. balandžio 16 d. Utenos apylinkės teismo nutartimi buvo leista paimti nepilnametį G. G. iš jo tėvo L. G.. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) G. G. buvo nustatyta laikinoji globa ir globėja paskirta J. G..

Nustačius nepilnamečiam laikinąją globą, buvo inicijuotas mobiliosios komandos darbas su atsakovu L. G., tačiau jis atsisakė priimti intensyvią mobiliosios komandos pagalbą. Taip pat atsakovui buvo taikoma atvejo vadyba, kuri buvo inicijuota 2019 m. gruodžio 10 d., buvo sudarytas pagalbos šeimai planas. Du kartus buvo organizuojami atvejo vadybos posėdžiai ir paskutinio posėdžio, kuris vyko (duomenys neskelbtini), metu buvo konstatuota, jog atsakovas atsisako specialistų pagalbos, negeba savarankiškai atpažinti ir patenkinti sūnaus G. poreikių. 2021 m. gruodžio 17 d. buvo atlikta G. G. globos peržiūra, buvo vertinta situacija šeimoje, pokyčiai ir buvo nustatyta, kad tikslinga būtų spręsti klausimą dėl vaiko G. G. atskyrimo nuo tėvo L. G., kadangi tėvas negali ir nesugeba užtikrinti būtiniausių vaiko poreikių tenkinimo, priežiūros, ugdymo, lavinimo, nes pats turi neįgalumą, o vaikas turi sunkią kompleksinę negalią, dėl ko jam reikalinga ypatinga priežiūra ir slauga.

Atskyrus vaiką nuo tėvo, L. G. išlieka pareiga išlaikyti savo vaiką. NDNT informacinės sistemos duomenimis atsakovui yra nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis. Jis nuo 2021 m. spalio 11 d. registruojasi Užimtumo tarnyboje, Sodros duomenimis nedirba, gauna nedarbingumo išmoką, taip pat šalpos neįgalumo pensiją ir vienišo asmens išmoką. Laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 11 d. iki 2022 m. kovo 10 d. dalyvavo profesinio mokymo programose: „C ir CE kategorijų transporto priemonių vairuotojo mokymo programa“ ir „motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų mokymo programa pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti skubos tvarka“. Gyventojų registro duomenimis atsakovas daugiau išlaikytinių nepilnamečių vaikų neturi. L. G. yra iš dalies darbingas asmuo, todėl turi imtis visų jam galimų priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo ir neįgalaus nepilnamečio vaiko poreikius, todėl iš atsakovo turi būti priteistas išlaikymas vaikui po 150 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo laikinosios globos nustatymo dienos iki vaiko pilnametystės. Ši išlaikymo suma būtų skirta būtiniausiems nepilnamečio G. G. poreikiams patenkinti: maistui, drabužiams, higienos priemonėms ir kt.

Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) G. G. buvo nustatyta laikinoji globa ir jo globėja paskirta J. G.. Gyvenant pas laikinąją globėją vaikui yra sudarytos geros, saugios gyvenimo ir buities sąlygos, yra rūpinamasi jo sveikata. Išklausyti berniuko nuomonės negarinėjamu klausimu galimybės nėra, kadangi dėl jam nustatyto sunkaus neįgalumo jis nekalba. Atsižvelgiant į tai, kad G. G. laikinoji globėja tinkamai vykdo globėjos pareigas, tikslinga vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti J. G. gyvenamojoje vietoje.

Posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti jame išdėstytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad nepilnamečio vaiko motinai teismo sprendimu yra neterminuotai apribota motinos valdžia. Dėl atsakovo turimos negalios, tai yra dėl objektyvių priežasčių, reikalinga atskirti vaiką nuo tėvo, nes jis negali rūpintis savo vaiku, turinčiu (duomenys neskelbtini) negalią. Pagalba šeimai buvo teikiama, tačiau atsakovas, galimai dėl savo neįgalumo, nesuprato jos reikalingumo ir atsisakė priimti. Kadangi laikinoji globa negali tęstis ilgiau kaip metus laiko, todėl turi būti išspręstas klausimas, kur ir su kuo nuolat gyvens vaikas, kas juo rūpinsis. Atskyrus vaiką nuo tėvo, atsakovui išlieka pareiga išlaikyti savo sūnų. Nors ir neįgalus, nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumas, tačiau L. G. turi specialybę ir dirba, gauna pajamas, todėl iš jo turi būti priteistas išlaikymas. Vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nustatytina su J. G., kuri juo tinkamai rūpinasi šiuo metu.

Atsakovas L. G. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko. Poreikio pasinaudoti advokato teisine pagalba atsakovas nenurodė. Teismo vertinimu, pagal byloje pateiktus duomenis, nėra pagrindo manyti, jog be advokato pagalbos jis negali tinkamai ginti savo teisių, nes procesiniai dokumentai jam buvo įteikti, atsiliepimai ar kitokie prašymai neteikti, jis nenurodė poreikio naudotis teisine pagalba ar prieštaravimų pareikštiems reikalavimams.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. G. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas L. G. yra jos sūnus, o G. G. – (duomenys neskelbtini). Vaikas turi negalią, jis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), todėl labai sunku juo rūpintis ir dėl to tėvas kartais jo net bijo, ypač kai vaiką ištinka (duomenys neskelbtini). Vaikas eina į darželį, bet ir ten nuolat prireikia pagalbos, po kelis kartus į dieną važiuoja. Sūnus kiek gali, tiek padeda su vaiku, tikrai jį myli, keliasi naktimis, bet pats pagaminti jam valgyti ir pamaitinti negalėtų, nes bijo. L. nustatytas (duomenys neskelbtini), nuo vaiko jis nenusišalinęs, bet rūpintis juo nemoka ir nesugebėtų. Pagrindinė to priežastis – sunkus vaiko neįgalumas, jei vaikas būtų sveikas, L. puikiai mokėtų juo pasirūpinti, nes gerai sutaria su vaikais. Ji sutinka, kad (duomenys neskelbtini) ir toliau gyventų pas ją. Kol ji nebuvo paskirta G. globėja, tai L. G. važiuodavo kartu į sanatorijas, ligonines, pas gydytojus, tai yra visur, kur reikėjo vaiko atstovo parašo. Sūnus turi automobilį, gauna neįgalumo ir vienišo asmens išmokas, taip pat dirba ir gauna atlyginimą. Dienpinigių jis negauna, kadangi nevažiuoja į komandiruotes, tiesiog kilnojamojo tipo darbas.

Liudytoja D. M. parodė, kad dirba Utenos rajono socialinių paslaugų centro (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) centras gavo kreipimąsi dėl atvejo vadybos L. G. šeimai. Nuo 2019 m. gruodžio 11 d. ji buvo paskirta (duomenys neskelbtini), turėjo sutelkti specialistų komandą, kad visapusiškai padėti šeimai, buvo sudarytas pagalbos priemonių planas. Tiek L. G., tiek jo sūnus G. G. yra neįgalūs, todėl specialistai, įvertinę visas aplinkybes, padarė išvadą, kad L. G. negebėtų rūpintis savo vaiku. Atsakovas nematė ir nesuprato teikiamos pagalbos reikalingumo, todėl jos nepriėmė ir atsisakė. Nuo sūnaus nėra nusišalinęs, rūpinasi juo, kiek suvokia, bet vaiko sveikatinimu ir priežiūra tikrai negalėtų pats rūpintis. Vaiku iš esmės rūpinasi tik jo (duomenys neskelbtini) J. G..

Liudytoja L. M. parodė, kad dirba Utenos rajono socialinių paslaugų centro (duomenys neskelbtini). Atsakovo šeimą gavo 2019 m. gruodžio 11 d., teikė L. G. (duomenys neskelbtini) paslaugas. Jam buvo siūlytos įvairios paslaugos, specialistų konsultacijos, kursai, tačiau atsakovas dėl savo negalios nesugebėjo suprasti teikiamos pagalbos reikalingumo, todėl paslaugų atsisakė. Vaiku iš esmės rūpinasi tik jo (duomenys neskelbtini) J. G., o L. G. gali tik kažką smulkiai jai padėti, pvz. (duomenys neskelbtini). Atsakovas nesugeba ir nesugebėtų rūpintis savo vaiku, nes dėl turimos negalios neatpažįsta vaiko poreikių, negalėtų jam padėti iškilus sveikatos problemoms, tačiau nuo vaiko nėra nusišalinęs, jį myli. Vaiku rūpinasi (duomenys neskelbtini), kuri daro tai puikiai, imasi visų įmanomų priemonių vaiko būklei ir sveikatai pagerinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad atsakovas L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra G. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Vaiko motinai A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Utenos apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1007-228/2018, neterminuotai apribota motinos valdžia nepilnamečio sūnaus atžvilgiu.

2021 m. kovo 24 d. gavus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pradėtas Vaiko situacijos vertinimas ir nepilnamečio G. G. atveju buvo nustatyti du rizikos veiksniai ir nenustatytas nei vienas apsaugos veiksnys, taip pat nebuvo galimybės taikyti laikinosios priežiūros, todėl buvo priimtas sprendimas paimti vaiką iš jo atstovo pagal įstatymą. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi Nr. eS2-1690-1055/2021 leido paimti nepilnametį vaiką G. G. iš jo tėvo L. G.. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) G. G. nustatyta laikinoji globa, vaiko globėja paskirta J. G. ir vaiko globos vieta nustatyta globėjos namuose adresu (duomenys neskelbtini). Po laikinosios globos vaikui nustatymo buvo inicijuotas Vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos darbas su atsakovu L. G., tačiau jis atsisakė priimti intensyvią mobiliosios komandos pagalbą. Taip pat atsakovui nuo (duomenys neskelbtini) buvo taikoma atvejo vadyba, sudarytas pagalbos šeimai planas, kuriame numatytos pagalbos priemonės, kurias įgyvendinus, būtų išspręstos šeimoje kilusios problemos. Atvejo vadybos posėdžiai L. G. buvo organizuoti du kartus ir paskutinio posėdžio, vykusio (duomenys neskelbtini), metu buvo konstatuota, kad atsakovas atsisako specialistų pagalbos, negeba savarankiškai atpažinti ir patenkinti sūnaus G. poreikių, todėl buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo ar vaiko atskyrimo nuo tėvo.

2021 m. gruodžio 17 d. buvo atlikta G. G. globos peržiūra, buvo vertinta situacija šeimoje ir nustatyta, kad tėvas negali ir nesugeba užtikrinti būtiniausių vaiko poreikių tenkinimo, priežiūros, ugdymo, lavinimo bei priežiūros, nes pats turi neįgalumą, o vaikas turi sunkią (duomenys neskelbtini) negalią, dėl ko jam reikalinga ypatinga priežiūra ir slauga. Berniuko nuomonės išklausyti nepavyko, kadangi jis dėl turimos (duomenys neskelbtini) negalios nekalba.

Dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo L. G..

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, bet nesant tėvų kaltės. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje išdėstytos dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės, kai vaikas teismo sprendimu gali būti atskiriamas nuo tėvų: pirma, abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku, ir antra, reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Kadangi vaiką galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, būtent jos turi lemti tėvų negalėjimą vykdyti pareigų savo vaikams, o tėvų veiksmai neturi būti kalti. Jei tėvai kalti dėl pareigų vaikams nevykdymo (pvz., jie yra alkoholikai, narkomanai ir pan.), t. y. nenustatoma objektyvių aplinkybių, dėl kurių jie negali visa apimtimi šito daryti, tėvų valdžia ribojama CK 3.180 straipsnio pagrindu. Objektyvios aplinkybės galėtų būti tėvų liga, dėl kurios jie negali vykdyti savo pareigų tam tikru apibrėžtu ar neapibrėžtu laikotarpiu (pvz., sirgdami psichikos ar kokia nors kita liga, dėl kurios jie patys turi būti prižiūrimi ar slaugomi, dėl susiklosčiusių, nuo tėvų valios nepriklausančių aplinkybių negalėdami išlaikyti vaiko materialiai, išvykę į ilgalaikę komandiruotę darbo reikalais ir pan.).

Teismas, nagrinėjantis ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo bei perduotus nagrinėti ieškinine tvarka pareiškimus dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus (CK 3.183 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas L. G. turi mažametį sūnų G. G., gimusį (duomenys neskelbtini) Utenos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-1690-1055/2021 leista paimti G. G. iš vaiko tėvo. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) G. G. nustatyta laikinoji globa, vaiko globėja paskirta J. G. ir vaiko globos vieta nustatyta globėjos namuose adresu (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyta, kad atsakovui L. G. nustatyta negalia, dėl kurios nuo 2018 m. vasario 26 d. iki 2062 m. gruodžio 20 d. jam nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis. Nepilnamečiam G. G. nustatytas (duomenys neskelbtini) neįgalumo lygis, jam diagnozuota (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kiti (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Vaikui nustatytas (duomenys neskelbtini) lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Teismo posėdyje apklaustos liudytojos Utenos rajono socialinių paslaugų centro darbuotojos D. M. ir L. M. parodė, kad, jų nuomone, atsakovas L. G. negalėtų savarankiškai auginti vaiko, nes dėl turimos negalios negali vykdyti savo pareigų neįgaliam sūnui, tenkinti vaiko poreikių. Tai, kad atsakovas nėra pajėgus tinkamai rūpintis sūnumi ir užtikrinti bazinius vaiko poreikius ir saugumą, dėl savo turimos negalios negali įgyvendinti taip pat neįgalaus vaiko poreikių, patvirtina ir Utenos rajono socialinių paslaugų centro 2021 m. kovo 31 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kur nurodyta, kad atsakovas dėl neįgalumo negeba savarankiškai rūpintis sūnumi G., kuris turi sunkią negalią, jis negeba atpažinti ir tenkinti būtiniausių, specialiųjų vaiko poreikių, vaiko sveikatinimu ir ugdymu rūpinasi (duomenys neskelbtini) J. G., gyvenanti kartu su sūnumi ir (duomenys neskelbtini) L. G., galimai dėl turimos negalios, nesuvokia, kodėl jam reikalinga specialistų pagalba, todėl atsisako ją priimti, jam būtų sunku savarankiškai rūpintis sūnumi, užtikrinti tinkamą vaiko sveikatą bei saugumą.

Esant minėtoms aplinkybėms, remdamasis byloje esančių įrodymų (rašytinių duomenų, liudytojų parodymų, ieškovo atstovės ir trečiojo asmens paaiškinimų) visuma, teismas pripažįsta, jog yra įrodyta, kad L. G. dėl turimos negalios nesugeba savarankiškai tinkamai auklėti savo (duomenys neskelbtini) negalią turinčio vaiko, pasirūpinti jo sveikata, saugia aplinka, ieškovo reikalavimas atskirti atsakovo vaiką nuo tėvo yra pagrįstas. Atsakovo kaltės dėl netinkamai vykdomų savo pareigų sūnaus atžvilgiu byloje nenustatyta. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovas piktnaudžiautų tėvo valdžia, žiauriai elgtųsi su savo vaiku, darytų žalingą įtaką vaikui, todėl, teismo vertinimu, riboti atsakovui tėvo valdžią nėra nė vieno CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatyto teisinio pagrindo.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog šiuo metu atsakovas dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl savo ir sūnaus ligos, dėl kurios vaikui reikalinga nuolatinė priežiūra ir gydymas, neturi galimybės auklėti sūnų ir savarankiškai juo rūpintis. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas atskirti nepilnametį atsakovo sūnų G. G. nuo tėvo L. G.. Atskirtam nuo tėvo vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis).

Atsakovui išaiškinama, jog atskyrus vaiką nuo jo, jis netenka teisės gyventi su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, bet kitomis teisėmis tėvas gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis).

Teismo sprendimo dalis dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Remiantis CK 3.183 straipsnio 4 dalimi, vadovaujantis CPK 407 straipsniu, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, taip pat ir atskirti vaiką, jeigu vaikas negyvena su kitu iš tėvų, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą.

Atskyrus nepilnametį vaiką G. G. nuo tėvo (atsakovo) L. G., yra pagrindas nustatyti nepilnamečio G. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) G. G. nustatyta laikinoji globa, vaiko globėja paskirta J. G. ir vaiko globos vieta nustatyta globėjos namuose adresu (duomenys neskelbtini). Taigi G. G. šiuo metu gyvena su laikinąja globėja, aplinkybių, dėl kurių reiktų keisti vaiko gyvenamąją vietą, nenustatyta, priešingai, ieškovo atstovės, trečiojo asmens ir liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad pas globėją vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos augti šeimoje, geros buities sąlygos, jis tinkamai prižiūrėtas, yra rūpinamasi vaiko sveikata, jis vedamas pas gydytojus, tenkinami būtiniausi vaiko poreikiai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas tenkina ieškovo reikalavimą dėl gyvenamosios vietos ir iki sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir G. G. gyvenamąją vietą nustato su laikinąja globėja J. G., laikinosios globėjos gyvenamojoje vietoje.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

CK 3.192 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo L. G. išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. G. po 150 EUR kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo laikinosios globos vaikui nustatymo iki vaiko pilnametystės.

Tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi įstatymas imperatyvia forma nustato tėvų pareigą teikti išlaikymą savo vaikams, o sprendžiant išlaikymo klausimus prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Įstatyminė nuostata dėl tėvų pareigos teikti išlaikymą savo vaikams proporcingai savo turtinei padėčiai negali būti aiškinama formaliai akcentuojant tik tėvų turtinę padėtį ir tuo kuriant prielaidas nukrypti nuo prioritetinio vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo – bet kokiu atveju tėvai savo vaikams turi teikti išlaikymą, garantuojantį minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimo lygį. Įstatymas nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Atsakovui L. G. dėl ligos iki (duomenys neskelbtini) nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis, tačiau jis dirba ir gauna pajamas, jam paskirta ir mokama šalpos neįgalumo pensija ir vienišo asmens išmoka, jis laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dalyvavo profesinio mokymo programose ir įgijo specialybes, taigi atsakovas turi galimybę, nors ir ribotą, gauti pajamų sūnaus išlaikymui. Savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, tačiau jo vardu yra registruotos dvi transporto priemonės – lengvasis automobilis ir mopedas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovo reikalaujamas priteisti iš atsakovo išlaikymas po 150 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepažeis vaiko ir tėvų interesų pusiausvyros bei nepagrįstai ir per daug neapsunkins atsakovo finansinės padėties, todėl šis ieškovo reikalavimas tenkintinas pilnai ir iš atsakovo L. G. priteistinas išlaikymas nepilnamečiam G. G. po 150 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo laikinosios globos vaikui nustatymo iki vaiko pilnametystės.

Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Iš atsakovo priteisus išlaikymą nepilnamečiui G. G., jo išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama jo laikinoji globėja J. G.. Išaiškinama, kad nepilnamečio vaiko G. G. išlaikymui skirtomis lėšomis jo laikinoji globėja disponuoja tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.275, 3.185 straipsniai).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinys patenkintas visiškai.

Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 ir 10 punktais, 2 dalimi. Patenkinus ieškinį iš atsakovo L. G. priteisiama į valstybės biudžetą 75 EUR žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo (100 EUR x 75 proc.) ir 40,50 EUR žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (150 x 12 x 3 proc. x 75 proc.), viso – 115,50 EUR žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis, 88 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas šioje byloje patyrė 27 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atsižvelgiant į tai, iš atsakovo valstybei priteistina 27 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 269, 270 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Atskirti vaiką G. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo tėvo L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Iki teismo sprendimo dėl globos nustatymo nepilnamečiam G. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiteisėjimo, vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su globėja J. G., gim. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui G. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. balandžio 20 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Skirti nepilnamečio vaiko G. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise J. G., gim. (duomenys neskelbtini).

Teismo sprendimą dalyje dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo ir išlaikymo vaikui priteisimo nukreipti skubiai vykdyti.

Priteisti iš atsakovo L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 115,50 EUR (vieną šimtą penkiolika eurų 50 ct) žyminio mokesčio ir 27 EUR (dvidešimt septynis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (abiejų įmokų kodas - 5662) privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą ir sumokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti teismui.

Inicijuoti bylos dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, globėjo (rūpintojo) paskyrimo G. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iškėlimą.

Per tris dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.