Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jurga Vasiliauskienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Renatos Oželienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), 2013 m. vasario 27 d. Kauno apylinkės teismas patvirtino Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, teistas:

- Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, laisvės apribojimu 10 mėn., įsipareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir per 5 mėn. neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį ne mažiau kaip po 20 valandų;

- Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, 1 m. 8 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir per 5 mėn. neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant kas mėnesį ne mažiau kaip po 20 valandų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, įpareigotas per 6 mėn. išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą. 2016 m. lapkričio 3 d. bausmę atlikęs, teistumui neišnykus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. J. 2017 m. spalio 21 d., apie 10 val. 30 min., atvykęs į nukentėjusiojo nepilnamečio K. P., gim. 1999 m., gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 2,26 prom.), grasino nužudyti nukentėjusįjį nepilnametį K. P. ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, agresyviai, pakeltu tonu sakydamas nukentėjusiajam nepilnamečiui K. P., gim. (duomenys neskelbtini), kad jis žino, kada nukentėjusysis nepilnametis K. P. išeina iš mokyklos ir kada grįžta namo, todėl jo palauks prie mokyklos ir jį užmuš, pakas, sulaužys, taip suteikdamas nukentėjusiajam nepilnamečiui K. P. pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas jį nužudyti sunkiai sutrikdyti jo sveikatą gali būti įvykdytas.

K. L. J. kaltu iš esmės prisipažino ir parodė, kad R. P. yra buvusi jo sugyventinė. Apie dvejus metus jie kartu nebegyvena. Turi bendrą sūnų J. J., gim. (duomenys neskelbtini). Sūnus kartu su R. P. gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu su buvusia sugyventine ir sūnumi gyvena R. P. sūnus K. P., gim. (duomenys neskelbtini). 2017 m. spalio 21 d., apie 10 val. jis nuėjo minėtu adresu, norėjo susitikti su savo sūnumi J.. Buvo išgėręs, todėl R. P. ėmė jam priekaištauti. Jis žaidė su sūnumi, kai staiga atvyko policijos pareigūnai ir pareiškė jam, kad namuose jis yra nepageidaujamas, kadangi yra išgėręs alkoholio. Jis sureagavo į pareigūnų prašymą ir išėjo, tačiau apie 10 val. 30 min. vėl atėjo pas R. P. į namus, kadangi norėjo dar šiek tiek pabendrauti su sūnumi J.. Tada su R. P. kilo žodinis konfliktas. K. P. taip pat ėmė konfliktuoti. Konfliktas kilo dėl to, kad jis buvo išgėręs. Konfliktas buvo tik žodinis, jokių grasinimų ar smurto nenaudojo. Kadangi buvo išgėręs, galėjo pavartoti necenzūrinių žodžių, tačiau nieko daugiau. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi (b. l. 93 - 94). 2018 m. sausio 31 d. papildomai nurodė, kad pirmoje apklausoje neigė, kad 2017 m. spalio 21 d. grasino buvusios sugyventinės R. P. sūnui K. P., nes įvykio metu buvo nemažai išgėręs alkoholio, ir iškart ne viską prisiminė. Tačiau gerai apgalvojęs ir prisiminęs, gali pasakyti, kad 2017 m. spalio 21 d., apie 10 val., kaip ir minėjo pirminėje apklausoje, atėjo neblaivus aplankyti savo sūnaus J. pas buvusią sugyventinę R. P.. Pradėjus konfliktuoti su R. P. dėl to, kad atėjo aplankyti sūnaus būdamas neblaivus, jis kambaryje buvo su savo vaiku Justinu ir R. P.. Kitame kambaryje buvo K. P., kuris pradėjo kištis į jų konfliktą, ragindamas jį išeiti iš namų. Dėl to jis labai supyko, kad K. P. nori jį išvaryti, ir, supykęs pasakė, kad žino, kada jis grįžta iš mokyklos, kad palauks jo prie mokyklos ir pan., taip pat pasakė, kad užmuš, ar pakas. Tiksliai neprisimena, bet galėjo būti kažkas panašaus, kadangi buvo išgėręs ir supykęs. Taip pat sakė, kad jį sulaužys, kiek pamena, sakydamas grasinimus stovėjo tarpduryje, pas jį į kambarį nebuvo užėjęs, tai buvo tik jo išsakyti žodžiai piktumo būsenoje, norėjo, kad K. P. tiesiog nustotų jį varyti iš namų, todėl taip ir pasakė. Nors niekada negalėtų ir nenorėtų K. P. sužaloti, ar padaryti kažką blogo. Dėl to, kad grasino K. P. jį sužaloti, labai gailisi, pažada daugiau taip nesielgti, berniuko atsiprašyti (b. l. 93 - 95).

2018 m. vasario 15 d. įteikus patikslintą galutinį pranešimą apie įtarimą dėl BK 145 straipsnio 1 dalies (b. l. 98 - 99), L. J. parodė, kad savo ankstesnius parodymus prisimena, įtarimą suprato, pilnai prisipažįsta, prašo vadovautis jo parodymais, duotais 2018 m. sausio 31 d. (b. l. 100 – 101).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

- 2017 m. spalio 21 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kad 2017 m. spalio 21 d., 13 val. 15 min. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje gautas pareiškėjos R. P., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškimas, kuriame nurodoma, kad 2017 m. spalio 21 d., apie 10 val. 30 min. neblaivus buvęs pareiškėjos sugyventinis L. J., gim. (duomenys neskelbtini), grasino nepilnamečiui pareiškėjos sūnui K. P., gim. (duomenys neskelbtini), jį užmušti. Grasinimai buvo realūs (b. l. 5 - 6);

- Įvykio registracijos kortelės duomenimis, kad 2017 m. spalio 21 d., 10 val. 40 min. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariate gautas R. P. pranešimas mobiliuoju telefonu, nurodant, kad į pranešėjos namus įsibrovė vyras, konfliktuoja, nesimuša, namuose yra du nepilnamečiai (b. l. 7);

- 2017 m. spalio 21 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 - osios kuopos Kinologų grupės vyriausiosios patrulės G. U. tarnybinis pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (ROIK Nr. 0117000591134), kuriame nurodoma, kad 2017 m. spalio 21 d., apie 10 val. 40 min. Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas pranešėjos R. P., gim. (duomenys neskelbtini), pranešimas telefonu, kad neblaivus buvęs pareiškėjos vyras įsibrovė į namus, konfliktuoja. Atvykus į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), pranešėja R. P. pareigūnams nurodė, kad neblaivus buvęs jos sugyventinis, su kuriuo turi bendrą vaiką - J. J., gim. (duomenys neskelbtini), grasina jai pačiai ir jos vaikams, sugyventinis ne kartą yra smurtavęs, R. P. bijo dėl savo ir vaikų gyvybės. Sugyventinis grasino susidoroti, žadėjo pakviesti „bachūrus“, kurie ją sudaužys ir užkas. Pranešėjos sūnui nepilnamečiui K. P. sakė, kad jis „nedaeis“ iki mokyklos, nebevaikščios, bus sulaužytas. R. P. buvo blaivi, tačiau apimta streso, drebėjo, sunkiai rinko žodžius. R. P. nurodomas sugyventinis - L. J. pristatytas į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (b. l. 30 - 33);

- 2017 m. spalio 21 d. liudytojos R. P. parodymais, kad 2017 m. spalio 21 d., apie 10 val. 30 min., į jos namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo neblaivus buvęs sugyventinis L. J., kuris nuo 2017 m. sausio mėn. yra iškraustytas iš šio adreso, teismo jam uždrausta artintis prie jos namų. Kilus žodiniam konfliktui tarp R. P.ir L. J., į konfliktą įsikišo nepilnametis R. P.sūnus K. P.. Tuomet L. J. pradėjo grasinti nepilnamečiui K. P.mažamečio kito R. P. sūnaus - J. J., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, kad jis užmuš, sumuš ir užkas K. P.. Grasinimai buvo realūs, kadangi L. J. prieš tai ne vieną kartą grasino R. P., už tai buvo teistas (b. l. 5 - 6); 2017 m. spalio 31 d. papildomais liudytojos R. P. parodymais, kad adresu (duomenys neskelbtini), ji gyvena kartu su savo nepilnamečiais vaikais: K. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. J., gim. (duomenys neskelbtini). Ji su savo buvusiu sugyventiniu L. J. jau negyvena maždaug apie 1,5 metų, jie neveda bendro ūkio. 2015 metais, tikslaus laiko nepamena, jis grasino nepilnamečiui K. P., dėl to buvo pradėta baudžiamoji byla policijoje, L. J.buvo uždrausta lankytis jų namuose. Nuo to laiko jie nebegyvena kartu. Kai L. J.vartoja alkoholinius gėrimus, tampa agresyvus. Nors L. J. su jais negyvena, o ji su juo nebendrauja, tačiau būna, kad blaivus L. J.pasiima pas save pabūti jų abiejų sūnų J.. Anksčiau, kai jie gyveno kartu, L. J. smurtavo prieš ją, dėl to taip pat buvo pradėti tyrimai. 2017 m. spalio 21 d., jai kartu su vaikais J. ir K. būnant namuose (kambaryje), ji išgirdo, kad kažkas atidarė lauko duris (dienos metu jų nerakina). Netrukus kambario tarpduryje ji pamatė L. J., kuris buvo visiškai girtas, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis svirduliavo į šonus. L. J. pasikvietė sūnų Justiną, po ko jie abu nuėjo į kitą kambarį. Ji nieko nesakė, nes nieko blogo nepagalvojo, tuo metu L. J.nepasirodė agresyvus. Ji manė, kad L. J.ramiai pašnekės su sūnumi ir išeis, nenorėjo kelti konflikto, kol L. J.buvo ramus. Kartas nuo karto ji vis „užmesdavo akį“ į Justino kambarį, žiūrėdama, kaip jiems sekasi bendrauti. Iš pradžių viskas buvo gerai, tačiau netrukus ji išgirdo, kaip L. J. pradėjo Justino klausinėti, ar jį kas skriaudžia, kur yra jo žaislai. Tai išgirdusi, ji nuėjo į kambarį ir pasakė L. J., kad arba jis gražiai bendrauja, arba tegu palieka namus. Kai ji tai pasakė, L. J. iškart pasikeitė, tapo agresyvus, pradėjo kalbėti pakeltu balsu. Iš jo veido mimikos matėsi, kad jis yra piktas, pradėjo jai priekaištauti, kad ji gyvena su kitu vyru, kad namuose yra ne jos baldai ir panašiai. Tada ji dar kartą paprašė L. J. palikti namus, arba iškvies policiją. L. J.atsakė, kad ji gali kviesti policiją, bet jis niekur neis. Tuo metu ji stovėjo tarpduryje, o jos sūnus K. P. buvo kitame kambaryje, tačiau jo kambario durys buvo atidarytos. Tada L. J., dar labiau supykęs (tai jautėsi iš jo pakelto balso), pasakė, kad jis žino, kada R. P.sūnus K. grįžta iš mokyklos, kada išvažiuoja iš mokyklos, ir kad, jei reikės, jis palauks jo, užmuš ir pakas. Karolis, nors ir būdamas kitame kambaryje, tai girdėjo. Tuos L. J. žodžius girdėjo ir kitas sūnus – J.. Supratusi, kad L. J. nenusiramins, norėdama išvengti dar didesnio konflikto, ji paskambino policijai. Atvykus policijai, ji paaiškino, kad buvęs sugyventinis L. J.grasina jos sūnui K., paprašė L. J.išvežti iš namų. Tačiau pareigūnai paprašė L. J. gražiuoju išeiti, o jai davė telefono abonento numerį skambinti, jeigu jis neišeitų. Kai L. J. išėjo iš namų, ji užsirakino duris. Tačiau po poros minučių ji išgirdo, kad L. J. sugrįžo, stovėjo prie durų ir beldėsi, todėl ji vėl paskambino policijai. Tada vėl atvykę policijos pareigūnai L. J. išvežė į areštinę. L. J. jai pačiai tikrai negrasino, jokio smurto nenaudojo. Ji nėra nukentėjusi šioje situacijoje (b. l. 9 -11);

- 2017 m. gruodžio 6 d. nukentėjusiojo K. P. (įvykio dienai buvusio nepilnamečiu) parodymais, kad jis gyvena kartu su mama R. P. ir broliu J. J., kuriam yra 9 metai. Anksčiau su jais gyveno J. tėvas L. J., kuris kartu su jais gyveno apie 10 metų. Maždaug prieš du metus jis išsikraustė ir jie kartu negyvena. Kai jie gyveno kartu, L. dažnai vartodavo alkoholį, o išgėręs, tapdavo labai agresyvus, šaukdavo, vartodavo necenzūrinius žodžius, kabinėdavosi prie jo mamos Redos. Būdamas blaivus, L. sutardavo su juo normaliai. L. mušdavo mamą R., grasino, todėl buvo pradedamos bylos, L. būdavo nubaustas. Asmeniškai jam anksčiau L. negrasino. Jis jaučia L. baimę, dėl to ką teko matyti, kai L. mušdavo mamą, taip pat dėl L. pasireiškiančios agresijos, kai jis išgeria. Kiek atsimena, nuo to laiko, kai L. išsikraustė iš namų, nebuvo pas juos atėjęs. Tačiau 2017 m. spalio 21 d., jam būnant namuose kartu su mama ir broliu, apie 10 val., tikslaus laiko neatsimena, pro langą pamatė ateinantį L. J.. Dienos metu jie namo durų nerakina. T. L.įėjo į namus, praėjo pro jo kambarį, ir kažką grasinamo pasakęs, nuėjo į kitą kambarį. L. jam tai pasakė piktai. L. buvo girtas, tai matėsi iš jo eisenos ir veido. L. žodžius suprato, kaip grasinimą, nes L. balso intonacija buvo labai pikta. Nesuprato, kodėl L. jam grasina, nes nieko jam nepadarė. Tada toliau sėdėjo savo kambaryje. Iš pradžių dėl L. pasakytų neišsigando, jų nesureikšmino. Bet, būdamas kambaryje, jis girdėjo, kaip mama prašo L. išeiti iš namų, o jis nesutinka. Iš L. balso girdėjosi didėjanti jo agresija. T. L.pradėjo J. klausinėti, ar jam čia gerai gyventi, ar jo neskriaudžia ir panašiai. Tuomet mama dar kartą paprašė L. išeiti. Greičiausia, tai L. dar labiau supykdė ir jis pradėjo sakyti, kad jis žino K. P.grįžta iš mokyklos, kada išeina ir, kad jo palauks prie mokyklos. Šiuos žodžius L. sakė garsiai, supykęs, vartojo įvairius necenzūrinius žodžius, taip pat sakė, kad jį užmuš ir pakas, kad jis bus sulaužytas. Tai kalbėdamas L. stovėjo kambario tarpduryje, bet į vidų nebuvo užėjęs. L. atrodė labai piktas ir agresyvus. Dėl tokių L. sakomų žodžių ir grasinimų jau išsigando, nes buvo neramu, prisiminus, kaip L. mušdavo jo mamą. Kai mama pasakė, kad iškvietė pareigūnus, L. apsiramino ir nuėjo į kitą kambarį. Nežino, ar L. galėtų įvykdyti savo grasinimus, bet neatmeta galimybės, kad galėtų taip padaryti - jeigu mušdavo jo mamą, tai galėtų ir jam kažką padaryti. Tuo labiau, kad išgėręs L. labai agresyvus, keikiasi, kalba pakeltu tonu, rėkia, o tai kelią baimę. T. L.išsakyti grasinimai jam atrodė realūs, dėl to jis išsigando L.. Atvažiavę policijos pareigūnai išvežė Liną į areštinę (b. l. 22 - 24);

- 2017 m. gruodžio 13 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad ištirtas (apžiūrėtas) garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro, iš kurio nustatyta, kad Bendrajame pagalbos centre pranešėjos R. P. pranešimas mobiliuoju telefonu ((duomenys neskelbtini)) gautas 2017 m. spalio 21 d., 10 val. 40 min. Paskambinusi R. P. nurodė, kad nori iškviesti policiją, kadangi į namus įsiveržė sugyventinis, kuris iškraustytas. Nesmurtauja, tik konfliktuoja. Ginklo nėra. Namuose yra nepilnamečių vaikų (b. l. 39 - 40);

- 2018 m. vasario 26 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštu Nr. VS - 467, kuriame nurodoma, kad K. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), šeima VTAS žinoma nuo 2009 metų dėl motinos R. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir jos sugyventinio L. J., gim. (duomenys neskelbtini), girtavimo, tarpusavio konfliktų. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-12-17 įsakymu Nr. ĮS-2446 šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeimoje auga nepilnametis vaikas – J. J., gim. (duomenys neskelbtini). R. P. su sūnaus K. P. tėvu išsituokusi 2001 m. liepos 20 d., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ja ir priteistas išlaikymas iš tėvo. R. P. su vaikais gyvena socialiniame būste, kuriame yra du kambariai ir virtuvė, patogumų jokių nėra. Vaikams skirtas bendras kambarys, kuriame yra reikiami baldai, sudarytos sąlygos ilsėtis, leisti laisvalaikį, ruošti pamokas. Sugyventinis L. J. maždaug nuo 2016 m. kovo mėnesio pradžios šeimoje nebegyvena, nes Skyriuje 2016 m. vasario 9 d. dalyvaujant policijos pareigūnams, VTAS ir socialiniams darbuotojams buvo priimtas sprendimas vyrui gyventi skyrium nuo šeimos dėl jo girtavimų, agresyvaus elgesio, vaikams nesaugių gyvenimo sąlygų sudarymo. K. P. mokosi Kauno technikos profesinio mokymo centre, Transporto skyriaus suvirintojo specialybės, mokymosi motyvacija silpna, tačiau įsiskolinimų neturi, su klasės draugais ir mokytojais nekonfliktuoja, lengvai prisitaiko prie aplinkos, yra geranoriškas. Namuose K. P.padeda šeimai buityje, atlieka smulkius remonto darbus, jaunesniam broliui padeda paruošti pamokas (b. l. 45);

- pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 7692, kuriame užfiksuota, kad 2017 m. spalio 21 d. 12 val. 06 min. sulaikytajam L. J. nustatyta 2,26 prom. alkoholio (b. l. 105).

Ikiteisminio tyrimo metu tokie L. J. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Kvalifikacija teisinga. Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad L. J., atvykęs pas nepilnametį K. P. į namus, grasino nužudyti K. P. ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, agresyviai, pakeltu tonu sakydamas jam, kad jis žino, kada nukentėjusysis nepilnametis K. P. išeina iš mokyklos ir kada grįžta namo, todėl jo palauks prie mokyklos ir jį užmuš, pakas, sulaužys. Šiuos veiksmus jis atliko būdamas neblaivus, jam nustatytas artimas sunkiam girtumo laipsnis, tokie jo veiksmai rodo, jog nukentėjusiajam pagrįstai sukėlė baimę dėl savo gyvybės ir sveikatos, o grasinimų pobūdis ir aplinkybės sudarė pagrįstą pagrindą bijoti siautėjančio buvusio patėvio. Kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta ankščiau aptartais įrodymais, bei jo paties prisipažinimu, todėl kaltinamasis baustinas.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. L. J. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – viešaisiais darbais (b. l. 116).

L. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, jog nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

K. L. J. teistas už smurtavimą prie buvusią sugyventinę, baustas administracine tvarka (b. l. 57-59, 63-64, 65-68), priklausomybės ligų centre registruotas nuo 2007 m. rugpjūčio 17 d. dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį (b. l. 55), valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-1303/2017 konstatuota, kad J. J. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 50), nedirba.

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas tyčia, sunkių pasekmių nesukėlė. Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, kurių terminas ir dydis pilnai atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsniu, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

L. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 110-111), paliktina iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas. L. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. spalio 21 d. 11.00 val. iki 2017 m. spalio 22 d. 17.05 val. (dvi dienas) (b. l. 102, 106), šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 str.).

Civilinio ieškinio byloje nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktas, turintis reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus:

- kompaktinis diskas su garso įrašu, gautas iš Bendrojo pagalbos centro (b. l. 42), paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

L. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – 1 (vienerius) metus viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį išdirbti 480 (keturis šimtus aštuoniasdešimt) valandų, dirbant ne mažiau nei po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu skirti galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per šį laikotarpį išdirbti 320 (tris šimtus dvidešimt) valandų, dirbant ne mažiau nei po 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 2 dalies b papunkčiu į bausmę įskaityti laikotarpį, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. spalio 21 d. 11.00 val. iki 2017 m. spalio 22 d. 17.05 val. (dvi dienas), prilyginant vieną sulaikyme išbūtą dieną šešioms viešųjų darbų valandoms ir laikyti neatlikta bausmės dalimi 308 (tris šimtus aštuonias) viešųjų darbų valandas.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, pradėjus probacijos vykdymą – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus - kompaktinį diską su garso įrašu, gautą iš Bendrojo pagalbos centro, palikti saugoti byloje.

I. L. J., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.