- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-30
- Bylos Nr.
- e2SP-5929-266/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00844-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zita Gavėnienė
- Pareiškėjas
- L. N., R. N.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L. N. ir R. N. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka patvirtinti taikos sutartį, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo dėl nepilnamečio sūnaus J. N. išlaikymo.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus.
Kasacinis teismas aiškindamas patvirtintos taikos sutarties galiojimą yra nurodęs, kad sudaryti taikos sutartį yra šalių procesinė teisė, kurią lemia dispozityvumo principas. Šis principas reiškia tai, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, ir procesinėmis priemonėmis. Tačiau tiek dispozityvumo principas, tiek viena jo išraiškos formų – šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi – nėra absoliutūs, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas.
Teismas turi teisę netvirtinti šalių taikos sutarties, kai yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t. y. jeigu konstatuojama, kad tai prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Viešasis interesas, be kita ko, reikalauja, kad civilinėje apyvartoje nebūtų neteisėtų sandorių. Neteisėtais yra pripažįstami sandoriai, kuriuos šalis sudarė dėl suklydimo, taip pat grasinimo, apgaulės ar kitokio poveikio į asmens valią atvejais. Dėl to teismas, prieš patvirtindamas šalių rašytine forma sudarytą ir jų pasirašytą taikos sutartį, turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji abiejų šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2010).
Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog atlikdamas tam tikrą teisinį tyrimą dėl taikos sutarties atitikties teisės reikalavimams, teismas turi būti aktyvus net ir dispozityviose bylose ir, esant abejonėms, reikalauti šalis pagrįsti, kad nėra jokių teisinių kliūčių tvirtinti sandorį. Nustatęs, jog egzistuoja bent vienas taikos sutarties nuginčijimo pagrindas ar yra kitų šio sandorio negaliojimo sąlygų, teismas turi atsisakyti tvirtinti taikos sutartį. Taikos sutarties tvirtinimas nutartimi nėra formaliai atliekamas veiksmas, o, kaip minėta, sutartis gali būti tvirtinama tik atlikus teisinį tyrimą, kurio rezultatai bei argumentai dėl rezultatų turi būti išdėstyti nutartyje.
Nagrinėjamu atveju taikos sutarties 1.1. papunktyje šalys susitarė, kad R. N. nepilnamečiam vaikui J. N. teikia išlaikymą, mokėdamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 2000 Eur (du tūkstančius eurų) nuo 2020-12-01 iki vaiko pilnametystės. Teismų praktikoje akcentuojamas aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose, todėl teismas, susipažinęs su prašymu, taikos sutartimi ir pridėtais asmens dokumentais, konstatuoja, kad šalių pateiktas prašymas yra visiškai formalus, nes jame nėra nurodytos jokios sprendimui reikšmingos faktinės aplinkybės apie pareiškėjus, jų šeimyninę padėtį, išlaikytinių skaičių, turtą, pajamas, skolinius įsipareigojimus, bei apie nepilnametį vaiką, t. y. jo poreikius, todėl teismas neturi objektyvių galimybių įvertinti, ar taikos sutarties sąlyga atitinka nepilnamečio vaiko interesus, tėvų finansines galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą bei ar šalių susitarimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui.
CPK 582 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nustatyta, kad pareiškėja L. N. nuo 2010-01-01 yra asmuo, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą. Duomenų apie gaunamas pajamas nėra. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nustatyta, kad pareiškėjas R. N. nuo 2009-01-01 yra asmuo, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą. Duomenų apie gaunamas pajamas nėra.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens, įrašyto į įkeitimo lakštus kaip savininku ar skolininku, informacijos, gautos iš Lietuvos Respublikos hipotekos registro nustatyta, kad pareiškėjos (skolininkės) L. N. atžvilgiu yra įregistruotos dvi hipotekos, t. y. 2011-08-17 – 120 000 litų sumai, kuri skirta užtikrinti 2011-05-31 paskolos sutartį Nr. 11-00069; ir 2016-05-05 – 15 000 Eur sumai, kuri skirta užtikrinti 2016-04-27 paskolos sutartį Nr. 16-00033. Duomenų, kad įsipareigojimai būtų įvykdyti ir hipotekos būtų išregistruotos, nėra. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens, įrašyto į įkeitimo lakštus kaip savininku ar skolininku, informacijos, gautos iš Lietuvos Respublikos hipotekos registro nustatyta, kad pareiškėjo (skolininko) R. N. atžvilgiu yra įregistruotos penkios hipotekos, t. y. 2011-03-16 – 85 000 litų sumai, kuri skirta užtikrinti 2011-03-04 paskolos sutartį Nr. 11-00022; 2006-09-12 – 28 000 litų sumai, kuri skirta užtikrinti 2006-08-29 paskolos sutartį Nr. 06-00143; 2015-07-14 – 14 500 Eur sumai, kuri skirta užtikrinti 2015-06-29 paskolos sutartį Nr. 15-00053; 2019-01-30 – 60 000 Eur sumai, kuri skirta užtikrinti 2019-01-30 kredito sutartį Nr. ŽEM201901-000011; 2013-11-18 – 4 82 496,10 litų sumai, kuri skirta užtikrinti 2013-10-09 sudarytą valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį. Duomenų, kad įsipareigojimai būtų įvykdyti ir hipotekos būtų išregistruotos, nėra.
Nagrinėjamu atveju matyti, kad neturint duomenų apie nurodytų įsipareigojimų tinkamą vykdymą ar įvykdymą, teismas negali tvirtinti taikos sutarties, nes negali įvertinti, ar toks taikos sutarties patvirtinimas nepažeis kreditorių teisių ir teisėtų interesų ir neprieštaraus viešajam interesui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, o griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjams nepateikus įrodymų, teismas neturi galimybės objektyviai įvertinti, ar taikos sutarties sąlyga dėl išlaikymo dydžio atitinka nepilnamečio vaiko interesus, tėvų finansines galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą, ar ji neprieštarauja kreditorių teisėms ir viešajam interesui, todėl pareiškėjų prašymas atmestinas ir taikos sutartis netvirtintina.
Pareiškėjams išaiškintina, kad teismo atsisakymas patvirtinti taikos sutartį neatima iš pareiškėjų teisės pakartotinai kreiptis į teismą, pašalinus aplinkybes, kliudžiusias patvirtinti taikos sutartį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti tenkinti pareiškėjų L. N. ir R. N. pateiktą prašymą patvirtinti 2020-11-23 jų sudarytą taikos sutartį.
Ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjams pašalinus trūkumus, kliudžiusius tenkinti prašymą, pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Nutartis apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.