Vilniaus apygardos teismo nutartis

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių servituto atlygintinumą, servituto nustatymą bei dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimą, aiškinimo ir taikymo.Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti neterminuotą atlygintinį servitutą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ieškovui naudojimosi tvarka nustatytoje 1829/3657 žemės sklypo dalyje, siekiant užtikrinti atsakovams priklausančio daikto – pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 2A3/p, adresu (duomenys neskelbtini), naudojimąsi (servituto mastas – 205 kv. m.). Priteisti iš atsakovų kas ketvirtį mokamą periodinę piniginę kompensaciją, mokėtiną vėliausiai iki atitinkamų metų kovo 31 d., birželio 30 d., rugsėjo 30 d., gruodžio 31 d. ir paskaičiuotą pagal turimas pastate nuosavybės dalis: iš atsakovo V. R. – 443,70 Eur, A. D. ir R. D. – 103,69 Eur, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-07-17 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi, patvirtinus Taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis), buvo nustatyta žemės sklypo (duomenys neskelbtini), priklausiusio V. R. ir A. R. bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi tvarka, t. y. buvo nustatyta, kad A. R. turi teisę naudotis 1 829 kv. m. dalimi, o V. R. turi teisę naudotis 1 828 kv. m. žemės sklypo dalimi. 1 829 kv. m. žemės sklypo dalyje yra 205 kv. m. pastatas, identifikuotas plane 2A3/p, kurio dalis asmeninės nuosavybės teise atiteko atsakovui V. R.. 2013-12-23 A. R. ir ieškovas sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsigijo 1 829 kv. m. žemės sklypą, taigi, tapo nagrinėjamu atveju tarnaujančio daikto – žemės sklypo – savininku, o viešpataujantis daiktas – pastatas (daugiabutis), esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esančios patalpos priklauso: atsakovui V. R. iš viso priklauso 404,36 kv. m. – 328,80 kv. m. butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 75,56 kv. m. neįrengta pastogė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovui - 29,97 kv. m butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog prašo nustatyti atlygintinį servitutą, kadangi atsakovams nuosavybės teise priklausantis pastatas stovi ant ieškovui nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies, tačiau tarp šalių nėra susiklostę žemės sklypo nuomos santykiai bei nėra teisinių pagrindų jiems naudotis užstatyta žemės sklypo dalimi. Atsižvelgiant į tai, būtinas atlygintinio servituto nustatymas, kadangi šalys nesutaria dėl sutartinio servituto nustatymo ir kompensacijos dydžio. Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 528,85 kv. m, o žemės sklypą pastatas užstato mažesnėje, t. y. 205 kv. m dalyje, todėl atitinkamai V. R. tenka 76,51 proc., A. D. ir R. D. – 17,88 proc. ir ieškovui - 5,61 proc. prašomos priteisti periodinės kompensacijos už atlygintinį žemės sklypo servitutą, periodinę kompensaciją skaičiuojant 0,92 EUR už kv. m/ mėn. plius proporcinga žemės mokesčio dalis. Skaičiavimas paremtas pagal analogiją pritaikius valstybinės žemės nuomos įkainius, patvirtintus 2014-05-14 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1792 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo taisyklių patvirtinimo“ (2016-05-25 redakcija). Kadangi žemės nuomos mokestis priklauso išimtinai nuo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimų ir kasmet keičiamas, todėl periodinės kompensacijos dydis už servitutą, turi būti indeksuojamas, priklausomai nuo atitinkamais metais nustatyto žemės nuomos mokesčio dydžio. Nustatytinas atlygintinis servitutas, kadangi jis dėl ginčo pastato ieškovas negali naudotis visu jam priklausančio žemės sklypo plotu. Paaiškino, jog V. R. byloje laikytinas tinkamu atsakovu todėl, kad teismo sprendimas jam tiesiogiai sukels materialines teisines pasekmes, t. y. V. R. turės prievolę kompensuoti dėl servituto nustatymo kylančius ieškovo žemės sklypo dalies suvaržymus. V. R. negali būti laikomas bendraieškoviu, nes jo materialinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas ieškovo materialiniam teisiniam suinteresuotumui. Teigia, jog servitutą atsakovo V. R. viešpataujančio turto atžvilgiu galima nustatyti, nes atsakovas nėra tarnaujančio žemės sklypo dalių, kuriose prašoma nustatyti servitutą, savininku ar bendrasavininku. Be to, ieškovui priklausančios 1829/3657 žemės sklypo dalys atsakovo V. R. ir jo patalpų atžvilgiu yra svetimos, V. R. nėra šių žemės sklypo dalių bendraturtis, objektyviai neturi jokios materialinės subjektinės teisės naudotis šiomis žemės sklypo dalimis. Atsakovui V. R. ir ieškovui priklausančios žemės sklypo dalys yra aiškiai atribotos ir patvirtintos dar Taikos sutartimi, Ieškovui priklausanti žemės sklypo dalis atsakovui V. R. yra svetima. Teigia, jog servitutas yra daiktinė teisė ir nustatomas daiktui, o ne asmeniui, t. y. servitutas nustatomas ne atsakovui V. R. kaip asmeniui, ir ne atsakovui V. R., kaip žemės sklypo bendrasavininkui, o atsakovui V. R. nuosavybės teisė priklausančioms patalpoms, viešpataujančiam ir ieškovo žemės sklypo dalių atžvilgiu svetimam nekilnojamam daiktui. Taip pat teigia, jog nepaisant to, net ir tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad atsakovo V. R. patalpų atžvilgiu servituto nustatymas yra negalimas, teismas turėtų pagrindą kvalifikuoti ginčo teisinius santykius savo nuožiūra ir priteisti reikalaujamą kompensaciją pagal kitą teisės normą, taikyti teisės ar įstatymo analogiją.Atsakovai A. D. ir R. D. pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu iš dalies sutiko, tačiau laiko, jog jis nėra tinkamai suformuluotas, kadangi žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne tik ieškovui, tačiau ir atsakovui V. R. ir nesupranta, kodėl V. R. byloje yra patrauktas atsakovu, nors jam pačiam nuosavybės teise ir priklauso žemės sklypas, kuriame norima įregistruoti atlygintinį servitutą. Pažymėjo, jog Taikos sutartimi žemės sklypui buvo nustatyta naudojimosi tvarka ir pasidalinti priklausantys pastatai, tačiau žemės sklypas nebuvo padalintas į atskirus turtinius vienetus, o išliko bendrąja daline nuosavybe. Esant tokiai situacijai, laiko, jog ieškinys negali būti patenkintas ir turi būti atmestas. Taip pat atkreipė dėmesį, jog ieškovui priklausanti žemės sklypo dalis nuo 2012-09-17 10 metų laikotarpiui yra išnuomota R. R., todėl ieškovui nėra padaromi jokie nuostoliai, nes nuostoliai dėl žemės servituto, tarnaujančiojo daikto savininkui, atlyginami už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį. Nepaisant to, atsakovai sutiktų su servituto nustatymu, tačiau siekiant išvengti ateityje galinčių kilti ginčių ir nesusipratimų manytu būtinu nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku, nuo patekimo į žemės sklypą pro metalinius vartelius iki laiptinės, pro kurią patenkama į atsakovams nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini).Atsakovas V. R. pateiktu atsiliepimu į ieškinį nurodo su pareikštu ieškiniu nesutinkantis, nes yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtis, jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ½ dalis minėto sklypo, kuriame ieškovas prašo nustatyti servitutą. Pažymėjo, jog Taikos sutartimi nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka ieškovui nesuteikė nuosavybės teisių į konkrečias ir atskiras žemės sklypo dalis. Be to, atsižvelgiant į tai, jog jis yra tarnaujančio daikto, kuriame siekiama nustatyti servitutą, bendraturtis, laiko, jog nagrinėjamu atveju negali būti bendraatsakoviu. Pažymėjo, jog ieškovas, įsigydamas iš ankstesnio savininko A. R. pastatus ir ½ dalį žemės sklypo, žinojo apie Taikos sutartimi nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, t. y. tai, kad esamiems pastatams ir naujų pastatų statybai šalys lygiomis dalimis pasidalino žemės sklypo užstatymo tankį (Taikos sutarties 2.3.4 p.). Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo kvestionuoti ar peržiūrėti anksčiau pasiektus susitarimus ar keisti nustatytą šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Taip pat atkreipė dėmesį, jog ieškovui priskirta žemės sklypo dalis šiuo metu 10 metų laikotarpiui išnuomota R. R., o pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso kompensacija galima tik už atsirandančius nuostolius, kurių ieškovas nepagrindė.Atsakovai A. D. ir R. D. byloje pateikė priešieškinį, prašydami nustatyti neterminuotus neatlygintinius servitutus žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini): 1) kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, pažymėtą plane indeksu S3 (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 207 kv. m., apibrėžtas taškais 21-24-25-26-27-28-29-30-31-32-33-34-35-36-22-21; 2) kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku, pažymėtą plane indeksu S4 (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 58 kv. m., apibrėžtas taškais 15-16-37-38-39-40-41-28-27-26-25-15; 3) statinių servitutą, pažymėtą plane indeksu S5 (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 124 kv. m., apibrėžtas taškais 41-42-43-44-45-46-47-48-35-34-33-49-29-28-41; 4) statinių servitutą, pažymėtą plane indeksu S6 (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 64 kv. m. bei šis servitutas apibrėžtas taškais 37-50-51-52-53-39-38-37, bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad atsakovams A. D. ir R. D. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Priešieškiniu atsakovai prašo nustatyti servitutus, kadangi atsakovams priklausantis butas stovi ant ieškovo ir atsakovo V. R. žemės sklypo dalies, tačiau tarp šalių nėra susiklostę teisiniai santykiai dėl žemės sklypo nuomos ar naudojimosi žemės sklypo dalimi bet kokiu kitu teisiniu pagrindu. Kadangi šalys nesusitaria dėl sutartinio servituto nustatymo, todėl būtinas servitutų nustatymas teismo sprendimo pagrindu. Laiko, jog egzistuoja pagrindinė servituto nustatymo sąlyga – servituto būtinumas, nes teisinis statusas dėl naudojimosi žemės sklypu nėra nustatytas nei šalių sutartimi, nei administraciniu aktu, nei teismo sprendimu. Teigia, jog teisiškai neįmanoma naudoti buto pagal paskirtį be žemės sklypo, todėl spręstinas klausimas dėl servituto nustatymo. Nurodo, jog ginčo žemės sklypui 2000-08-03 apskrities viršininko sprendimais Nr. 01-766 ir Nr. 01-767 yra nustatytas kelio servitutas – teisės važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas). Šio servituto plotas 280 kv. m, kadangi Taikos sutartimi žemės sklypui nustatyta naudojimosi daiktu tvarka, todėl naujai paruošto žemės sklypo servitutų nustatymo plane yra nurodyta naudojimosi tvarkos vidinė riba (taškai 3-55-54-36-22-23-10) ir prieš tai nustatytų servitutų ribos (S1, plotas 153 kv. m, taškai 13-14-21-22-23-13 ir S2, plotas 127 kv. m, taškai 8-9-23-22-8). Nurodo, jog žemės sklype esančiuose pastatuose įrengtų ir įregistruotų butų savininkams turi būti užtikrinta galimybė tinkamai į juos patekti bei tinkamai naudotis bendroms reikmėms privalomai reikalingais plotais. Nurodo, jog atsakovams privažiavimui nuo esamo sklype kelio servituto S1 nustatytinas papildomai kelio servitutas S3 (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 207 kv. m (CK 4.119 str.), kuris apibrėžtinas taškais 21-24-25-26-27-28-29-30-31-32-33-34-35-36-22-21.Taip pat norint užtikrinti galimybę patekti į atsakovams priklausančias buto patalpas nustatytinas kelio servitutas S4 (tarnaujantis daiktas), kurio plotas 58 kv. m, kuris apibrėžtas taškais 15-16-37-38-39-40-41-28-27-26-25-15. Nurodomas servitutas S5 (tarnaujantis daiktas) – tai teisė statinių savininkui naudotis žemės sklypu (tarnaujantis daiktas) nustatytinas pagal užimamo buto išorinių sienų kraštus bei vidinių sienų centrą bei esamos lauko laiptinės ribas, kurio plotas 124 kv. m, bei šis servitutas apibrėžtas taškais 41-42-43-44-45-46-47-48-35-34-33-49-29-28-41. Ieškovas, įsigydamas ginčo pastatą su žemės sklypu matė ir žinojo jo išdėstymo planą, taip pat kiek jame yra atskirų turtinių vienetų ir kam jie priklauso, todėl laiko, jog prisiėmė iš to kylančias visas teises ir pareigas bei sutiko su galimai kilsiančiomis iš to pasekmėmis, dėl ko mano, kad prašomi nustatyti servitutai turėtų būti neatlygintiniai.Ieškovas atsiliepimu su pareikštu priešieškiniu nesutinka. Nurodo, jog atsakovų reikalavimas nustatyti statinio servitutą S5 neatitinka statinio servituto turinio ir pagrindų, kadangi statinių servitutas suteikia teisę ne į naudojimąsi žemės sklypu, o teisę atremti viešpataujantįjį statinį į tarnaujantįjį daiktą arba pritvirtinti prie jo, įtvirtinti į tarnaujančiojo daikto sieną kablius ir kitokius pritvirtinimo dalykus bei naudotis jais, statyti ar montuoti statinių dalis ir t. t. Atsakovai priešieškinyje nenurodo, kokiam tikslui nustatytinas servitutas, t. y. kokių atsakovų nuosavybės teisių įgyvendinimui nurodytas servitutas turi būti nustatytas bei jo nustatymo objektyvi būtinybė. Reikalavimas nustatyti kelio servitutus S3 ir S4 taip pat atmestinas, nes atsakovai neįrodė privalomų sąlygų, kurioms esant servitutas gali būti nustatomas teismo sprendimu. O būtent, atsakovai priešieškiniu neįrodinėja, kad išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), būtų galima įgyvendinti neapribojant ieškovo, kaip žemės savininko teisių servituto pagrindu, taip pat, kad nenustačius žemės servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis naudoti butą pagal paskirtį, kadangi atsakovai gali normaliomis sąnaudomis pagal paskirtį naudotis savo turtu net ir nenustačius prašomų servitutų S3 ir S4. Reikalavimas nustatyti kelio servitutą S4 atmestinas, nes atsakovams priklausantis butas yra pastate, unikalus Nr. 1094-0382-2028, adresu (duomenys neskelbtini) (plane pažymėta 2A3p) ir nurodytas pastatas turi laiptinę, kuri istoriškai ir buvo naudojama patekimui į atsakovų butą, tačiau šiuo metu atsakovai yra užmūriję patekimą į minėtą laiptinę, kas nesudaro pagrindo teigti, jog nenustačius atsakovų prašomo kelio servituto S4, jie negali kitu būdu patekti į jiems priklausantį butą. Ieškovas pateikia išvadą, kurioje įėjimo iš laiptinės, esančios pastate kuriame ir yra atsakovų butas, įrengimas kainuotų 2 778,28 EUR, todėl nurodytos atsakovų sąnaudos nelaikytinos neproporcingai didelėmis. Be to, ieškovas ketina atlikti ginčo pastato rekonstrukciją, todėl atsakovų reikalavimų tenkinimas ir prašomo servituto nustatymas užkirstų kelią ieškovui įgyvendinti projektą, dėl ko ieškovas patirtų neproporcingai didelius nuostolius, kurių nepateisintų atsakovų prašomo servituto nustatymas, siekiant ne užtikrinti būtinybę jiems patekti į butą, o tiesiog dėl patogumo ar kitų tikslų. Pažymi, jog atstumas nuo šiuo metu esančio kelio servituto S1 ir S2 iki laiptinės, pro kurią atsakovai gali patekti į savo butą yra tik 16,5 m. Dėl to laikytina, kad atsakovai ir be prašomo servituto nustatymo gali be jokių apribojimų, normaliomis sąnaudomis naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu pagal paskirtį. Be to, atsakovų prašymas nustatyti net 204 kv. m ploto kelio servitutą S3, yra akivaizdžiai nesąžiningas, ne tik dėl to, jog iš viso nėra būtinybės nustatyti tokį servitutą, bet ir dėl to, jog prašoma nustatyti net 204 kv. m. ploto servitutą, kai vadovaujantis CK 4.119 str. 2 d. numatyta, kad kelio servitutas paprastai nustatomas 4 m pločio. Pagal atsakovų pateiktą schemą prašomo nustatyti servituto plotis vietomis yra daugiau nei 22 m. Be to, servituto S4 plotis vietomis yra net 2,5 m., nors servitutas turėtų būti skirtas tik naudotis pėsčiųjų taku ir galėtų būti mažesnis nei 1 m., kas patvirtina, kad aukščiau nurodyti reikalavimai dėl servitutų S3 ir S4 nustatymo nesusiję su atsakovų nuosavybės teisių į butą įgyvendinimu ir naudojimu, o tik su tikslu trukdyti ieškovui įgyvendinti nuosavybės teises į jam priklausantį žemės sklypą bei jame atlikti pastato rekonstrukciją, todėl turi būti atmesti.Atsakovas V. R. atsiliepimu į atsakovų A. D. ir R. D. priešieškinį su jame keliamais reikalavimais iš dalies sutinka. Nurodo, jog su reikalavimu nustatyti kelio servitutą S3 nesutinka ir paaiškina, jog pripažįsta atsakovų teisę patekti į žemės sklypą su transporto priemonėmis, tačiau pateiktas reikalavimas nustatyti papildomą kelio servitutą yra perteklinis ir neproporcingai suvaržantis tarnaujantį daiktą. Šios atsakovų teisės užtikrinimui visiškai pakaktų, jeigu atsakovams būtų suteikta teisė naudotis jau esamu kelio servitutu S1, kurio plotas 153 kv. m, ir kuris apibrėžtas taškais 13-14-22-23-13. Taip pat nurodė, jog servitutas, pažymėtas S5 neatitinka CK 4.122 str. apibrėžto statinių servituto turinio ir paskirties, nors ir pripažįsta atsakovų teisę nevaržomai patekti į savo butą, tačiau šios teisės užtikrinimui turėtų būti pateiktas kitokio turinio reikalavimas. Visiškai pripažįsta priešieškinį dalyje dėl pėsčiųjų tako servituto S4 nustatymo.Trečiasis asmuo R. R. atsiliepime į ieškinį bei priešieškinį nurodo, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka, kadangi ieškovas ginčo žemės sklypo dalį 2012-09-17 nuomos sutarties pagrindu 10 metų laikotarpiui išnuomojo jam, t. y. jam yra perduotos naudojimo bei valdymo teisės. Be to, ieškinys atsakovo V. R. atžvilgiu yra nepagrįstas, šiam esant ginčo žemės sklypo bendrasavininkiui. Taip pat nurodė, jog Taikos sutartimi šalys nustatė tik naudojimosi tvarką sklypu, o ieškovo reikalavimas dėl pastato servituto nustatymo neatitinka CK 4.122 str. apibrėžto statinių servituto turinio ir paskirties. Ieškovo formuluojamo servituto taip pat nėra ir kitų CK 4.117 – 4.123 str. nustatytų servitutų rūšių. Be to, ieškovo ieškinys atsakovų R. D. ir A. D. atžvilgiu pilnai neišsprendžia jiems nuosavybės teise priklausančio buto teisinio santykio su žemės sklypu. Su atsakovų priešieškiniu sutinka iš dalies ir pasisako tais pačiais motyvais, kaip ir atsakovas V. R..