Utenos apylinkės teismo sprendimas

2020-12-29 · Civilinė byla Nr. 2YT-5796-266/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-29
Bylos Nr.
2YT-5796-266/2020
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-00831-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Zita Gavėnien
Pareiškėjas
B. K.
Suinteresuotas asmuo
I. L.
Kategorijos
  • 3.2.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2YT-5796-266/2020Proceso Nr. 2-14-3-00831-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.2.3.;3.4.5.2;3.2.3.8. (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 29 d.Anykščiai
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Zita Gavėnienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui I. L. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas B. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo jo mamos A. K. palikimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos A. K. mirties , (duomenys neskelbtini), priėmė A. K. palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Pareiškėjas B. K. pareiškime nurodė, kad jo motina A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Iki mirties ji gyveno (duomenys neskelbtini), kur ji turėjo asmeninės nuosavybės teise ½ dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų. Šį turtą motina paveldėjo 1980-01-04 po savo sutuoktinio ir pareiškėjo tėvo J. K. mirties. 1987m. vasario 16d., jo motina A. K. testamentu nurodytą turtą paliko jam, pareiškėjui. Pareiškėjas nurodo, jog po savo motinos mirties, jis pasiėmė visą kilnojamąjį motinos turtą , namų apyvokos daiktus ir jos visus asmeninius daiktus. Iki šios dienos jis valdo, naudoja ir prižiūri motinos paliktą turtą kartu su bendraturte I. L., kuriai priklauso kita ½ gyvenamojo namo ir pastatų dalis. Jis prisideda prie bendro turto išlaikymo, prie namo eksploatacijos išlaidų, einamojo remonto ir kitų reikalingų išlaidų, todėl palikimą , atsiradusį po motinos A. K. mirties priėmė faktiniu valdymu . Šiuo metu norėtų sutvarkyti turto dokumentus, nes nekilnojamas turtas nebuvo savo laiku įregistruotas turto registre. Tokią procedūrą gali atlikti tik sutvarkęs paveldėjimo dokumentus, todėl prašė jo pareiškimą tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo I. L. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriame nurodė, jog sutinka su pareiškėjo pareiškimu. Nurodė, jog ji žino, kad jos močiutė A. K. , kuri mirė (duomenys neskelbtini) jai priklausantį turtą testamentu paliko savo sūnui B. K., kuris turtu rūpinosi ir valdo iki šiol. Prašė pareiškėjo pareiškimą tenkinti. (b. l. 17).

Atsižvelgiant į pareiškėjo prašymą, į tai, kad suinteresuotas asmuo pareiškimo neginčija ir neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, bei į tai, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (b. l. 39-40, 41, 42), pareiškėjo prašymas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjo B. K. motina A. K. mirusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 5) iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini) (b. l. 5,7). 1987m. vasario 16d., A. K. surašė testamentą, kuriuo ½ gyvenamojo namo ir ½ dalį ūkinio pastato, esančius (duomenys neskelbtini), paliko savo sūnui B. K.. (b. l. 9). Šį turtą A. K. 1980m. rugsėjo 9d., paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimu po savo sutuoktinio ir pareiškėjo tėvo J. K. (duomenys neskelbtini) mirties. (b.l.10) Šie pastatai J. K. priklausė asmeninės nuosavybės teise pagal 1980m. gegužės 28d., Svėdasų apylinkės išduotą pažymą Nr. 135. (b. l. 10) Iš byloje esančios 2020-08-27 Anykščių rajono Svėdasų seniūnijos seniūno išduotos pažymos Nr. P7-13 , matyti, jog A. K. , mirusios (duomenys neskelbtini), vardu seniūnijos ūkio knygose Nr. 905, įrašytas gyvenamasis namas, ūkio pastatai ir kiemo įrenginiai, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 7) Iš Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro rašto nustatyta, kad po A. K. mirties (duomenys neskelbtini) į Anykščių rajono savivaldybės 2 –ąjį notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 11). Kaip matyti iš rašytinių dokumentų , tai pareiškėjas B. K. po mamos pasiėmė kilnojamąjį turtą, namų apyvokos daiktus, kartu su bendraturte I. L. rūpinasi prie bendro turto išlaikymo ir tokiu būdu palikimą po motinos mirties priėmė faktiniu valdymu, tik nesikreipė į notarą per nustatytą laiką dėl palikimo priėmimo.

Paveldėjimo teisės normos nustato mirusio fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą jo teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus į mirusiu, ir palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikrus teisinius padarinius - perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia perimti palikimą, t. y. tapti palikėjo savininku, turi būti išreikšta aktyviais veiksmais, įstatymo nustatytu būdu, be to per įstatymo nustatytą terminą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluotą praktiką, aiškinant nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad B. K. po motinos A. K. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą faktiškai atliko priėmimo palikimo veiksmus, t. y. jis pasiėmė motinai priklausančius daiktus, rūpinosi motinai priklausančia gyvenamojo namo, ūkio pastato dalimi kartu su kitu pastatų bendraturte I. L., prisidėjo prie bendro turto išlaikymo, remonto ir kitų išlaidų ir tokiu būdu perėmė motinos turtą ir pradėjo jį valdyti, perimtą turtą valdė kaip savo ir laikė save to turto savininku. Suinteresuotas asmuo I. L.- A. K. anūkė- prieštaravimų nereiškė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad pareiškėjos prašomą nustatyti faktą patvirtina byloje esantys įrodymai, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 8 dalimi, CPK 259-260 straipsniais, CPK 268 straipsniu, CPK 270 straipsniu

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė A. K. , a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teisėja Zita Gavėnien