Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-12-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-269-202/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-11
Bylos Nr.
1S-269-202/2015
Teisminio proceso Nr.
1-14-1-01842-2014-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Žukauskas, Valdimaras Bavėjanas (pran.), Albinas Bielskis
Kaltinamasis
K. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-269-202/2015Teisminio proceso Nr. 1-14-1-01842-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3; 2.1.16.1.2.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Valdimaro Bavėjano,

teisėjų Lino Žukausko, Albino Bielskio,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Margaritai Valantiejienei,

teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo K. Č. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria kaltinamajam K. Č. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. lapkričio 22 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Č. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą tuo, kad tyčia iš chuliganiškų paskatų sunkiai sužalojo K. R. (K. R.), t. y. 2014 m. gruodžio 5 d. apie 17 val. viešoje vietoje – prie restorano „McDonald‘s“, esančio Seinių g. 3, Vilniuje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, konflikto su K. R. metu tyčia du kartus dūrė peiliu nukentėjusiajam į kairįjį šoną, padarydamas dvi durtines pjautines krūtinės kairės pusės priekinės viršutinės srities žaizdas su kairio plaučio ir diafragmos pažeidimu, kurie vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

2015 m. vasario 27 d. prokuroro nutarimu paskelbta K. Č. paieška. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartimi K. Č. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka K. Č. sulaikytas 2015 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis ir nustatytas K. Č. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas dviem mėnesiams, skaičiuojant nuo 2015 m. rugsėjo 22 d.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi kaltinamajam K. Č. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminą pratęsė dar trims mėnesiams, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindus. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Šalies argumentai

Kaltinamasis K. Č. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį ir pakeisti kardomąją priemonę į švelnesnę.

Skunde nurodoma, kad K. Č. nepadarė nusikalstamos veikos, kuria yra kaltinamas. Be to, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą pas mamą. Kaltinamojo teigimu, jo išvykimas į užsienį nebuvo susijęs su tikslu slapstytis.

Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. Č. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo – terminą kaltinamajam K. Č., BPK 119 straipsnio, BPK 121 straipsnio, BPK 122 straipsnio, BPK 127 straipsnio, BPK 130 straipsnio bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų nepažeidė.

BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) bei tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Taip pat suėmimas gali būti paskirtas ar jo terminas pratęstas, nustačius bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.

Sąlygos pratęsti kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo – terminą šioje byloje yra, nes jis yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę, griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumo, byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami. Tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje.

Pažymėtina, kad šiuo metu baudžiamoji byla yra nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, atliekamas įrodymų tyrimas. Duomenys, leidžiantys pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, yra nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, duomenys, užfiksuoti įvykio vietos, daiktų apžiūros, asmens parodymo atpažinti protokoluose, specialisto išvadoje, ir kiti kaltinamajame akte išdėstyti duomenys.

Kaltinamajam K. Č. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujas nusikalstamas veikas.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai.

K. Č. yra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiamajame įstatyme yra numatyta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje, be laisvės atėmimo bausmės, kitų bausmės rūšių nenumatyta. Nors nusikaltimų sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, Vilniaus apygardos teismas pagrįstai įvertino ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kad K. Č. nesieja pakankamai tvirti socialiniai ryšiai (nevedęs, Lietuvoje nedirba, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos), jis turi ryšių užsienyje (buvo išvykęs dirbti į Vokietiją), buvo pasislėpęs nuo teismo. Visuma nurodytų aplinkybių leidžia pagrįstai teigti, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

Teisėjų kolegijos nuomone, Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam K. Č., pagrįstai nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą. Kaip jau minėta, K. Č. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Be to, kaltinamasis praeityje net keturiolika kartų teistas. Šios nurodytos aplinkybės, nusikalstamų veikų darymo sistemingumas, susiformavusios kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės K. Č. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Skunde nurodomos aplinkybės, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir nesislapstė, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nesuteikia pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam K. Č. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, nei BPK nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, numatančių, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Šiuo metu pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, taikymas neprieštarauja proporcingumo, teisėtumo principams, todėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų nebus galima pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo K. Č. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Valdimaras BavėjanasTeisėjai Linas ŽukauskasAlbinas Bielskis