- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-21
- Bylos Nr.
- 2S-196-278/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė (pran.), Ramunė Čeknienė, Zina Mickevičiūtė
- Skolininkas
- Jadvygos B
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-196-278/2009
101; 121.14; 122.2; 122.3; 122.4.
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009m. balandžio 21 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal akcinės bendrovės banko „Snoras“ atstovės Specialiųjų aktyvų valdymo departamento juristės Zitos Matukaitės atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos 2009 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-1849-589/2009 pagal kreditoriaus akcinės bendrovės banko „Snoras“ pareiškimą dėl skolos priteisimo iš skolininkės Jadvygos B. F..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja 2009 m. vasario 9 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus AB bankas „Snoras“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kaip neatitinkantį įstatymų keliamų reikalavimų ir už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis kreditoriaus atstovei specialiųjų aktyvų valdymo departamento juristei Zitai Matukaitei paskyrė 3 000 Lt baudą. Teisėja nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas daug kartų atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo, nes kartu su pareiškimu teikiami žyminio mokesčio dalies mokėjimo nurodymo išrašai, kurie jau buvo pateikti kitoje civilinėje byloje. Nurodė, kad nors kreditorius nevykdo teismo nutarties, kuria jam yra grąžinamas žyminis mokestis ar jo dalis, tačiau tai nesuteikia jam teisės pakartotinai teismui teikti tą patį žyminio mokesčio nurodymo išrašą. Teismas konstatavo, kad kreditorius piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.
Šalies argumentai
Zita Matukaitė pateikė prašymą dėl baudos panaikinimo ir nurodė, kad teismui manant, jog kreditorius siekė nepagrįstai praturtėti valstybės sąskaita ar neteisėtai išvengti mokestinės prievolės bei piktnaudžiavo savo, kaip kreditoriaus teisėmis, baudą teismas turėjo teisę skirti tik bankui, kaip juridiniam asmeniui, o ne asmeniškai juridinio asmens atstovui, kaip fiziniam asmeniui.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja 2009 m. vasario 26 d. nutartimi prašymą dėl baudos panaikinimo atmetė.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu Zita Matukaitė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos 2009 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - panaikinti jai paskirtą baudą. Nurodo, kad 2009-02-26 nutartyje, kuria atmestas jos prašymas dėl baudos panaikinimo, teismas visiškai nepasisakė dėl jos teiginio, jog bauda buvo paskirta netinkamam asmeniui, banko atstovui, nes teismui manant, kad kreditorius piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir yra reikalinga skirti baudą, ji turėtų būti skiriama bankui, kaip juridiniam asmeniui, o ne asmeniškai juridinio asmens atstovui, kaip fiziniam asmeniui. Apeliantė mano, kad teismas pažeidė CPK 14 str. 3 d., nes nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų, o tai pagal CPK 329 str. 2 d. 2 p. yra vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Be to, mano, kad teismo motyvai atmesti jos prašymą yra nepagrįsti ir neteisėti. Baudos paskyrimą teismas motyvavo tuo, jog bankas, kreipdamasis pareiškimu dėl skolos priteisimo iš skolininko, pateikė teismui netinkamus mokėjimo nurodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimą, o atmesdamas jos prašymą papildomai nurodė, kad nėra vienareikšmiškai aišku, ar kreditoriaus pateikinėjami mokėjimo nurodymų išrašai ir jų kopijos atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 23 d. konsultacijoje nurodytą kredito įstaigos išduotą dokumentą. Apeliantė nurodo, kad teismui pateikti mokėjimo nurodymai atitinka pateiktam dokumentui keliamus reikalavimus, t.y. mokėjimo nurodymas, kuriuo sumokėtas žyminis mokestis, yra išduotas kredito įstaigos AB banko „Snoras“, mokėjimo nurodyme yra banko darbuotojo antspaudas ir parašas, aiškiai nurodyta atlikta operacija, sumokėto žyminio mokesčio suma, mokėtojo ir žyminio mokesčio gavėjo rekvizitai. Bankas, pirmą kartą kreipdamasis į teismą dėl skolos priteisimo iš skolininkės J.B. F., sumokėjo CPK 80 str. 1 d. 3 p. nustatyto dydžio žyminį mokestį, kurio, teismui priėmus nutartį grąžinti sumokėtą žyminį mokestį, kreditorius nesusigrąžino ir tai patvirtina teismui pateikti įrodymai. Pakartotinai Bankas kreipėsi į teismą su pareiškimu pagal tą pačią išperkamosios nuomos sutartį, tam pačiam skolininkui, todėl mano, kad esant tokioms aplinkybėms, kreditorius gali pateikti teismui jau sumokėto žyminio mokesčio nurodymą, nes toks draudimas įstatymais nenumatytas. Z.Matukaitė teigia, kad CPK nenumato senaties termino sumokėtam žyminiam mokesčiui ir normų, kuriose būtų nustatyta proceso šalies pareiga susigrąžinti teismo nutartimi grąžintą žyminį mokestį, o teismas negali įpareigoti kreditorių susigrąžinti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, kad iš Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008-12-08 rašto matyti, jog Bankas niekada nėra susigrąžinę žyminių mokesčių, sumokėtų Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl teismo teiginys, jog pareiškėjas siekė nepagrįstai praturtėti valstybės sąskaita arba neteisėtai išvengti mokestinės prievolės, yra nepagrįstas. Teismas baudą skyrė CPK 95 str. pagrindu, t. y. už šalies piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, tačiau Bankas, laikydamasi CPK 7 str. įtvirtintų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų, kaip tik siekė bylą išnagrinėti greitai ir teisingai, nes dėl skolos priteisimo į teismą buvo kreiptasi CPK XXIII skyriuje numatyta supaprastinto proceso tvarka. Be to, apeliantė nurodo, kad bauda už piktnaudžiavimą procesine teise gali būti skiriama už piktnaudžiavimo veiksmus, atliktus konkrečiame procese. CPK 14 straipsnyje įtvirtintas betarpiškumo principas įpareigoja teismą savo sprendimą grįsti tik tais įrodymais, kurie buvo tirti byloje, todėl teismo motyvas, kad ir kitose civilinėse bylose, kuriose Bankas yra dalyvaujantis byloje asmuo, jis nuolat teikia netinkamus žyminio mokesčio mokėjimą patvirtinančius dokumentus, yra nepagrįstas, nes kitose bylose esantys įrodymai negali turėti įtakos šios nutarties priėmimui, nes pažeidžia betarpiškumo principą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Iš bylos dokumentų matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja 2009 m. vasario 9 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus AB bankas „Snoras“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo išieškoti skolą iš J.B. F., kaip neatitinkantį įstatymų keliamų reikalavimų ir už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – duomenų apie kitoje civilinėje byloje sumokėto žyminio mokesčio pateikimą - kreditoriaus atstovei specialiųjų aktyvų valdymo departamento juristei Zitai Matukaitei, pasirašiusiai kreditoriaus pareiškimą, paskyrė 3 000 Lt baudą (b.l.7-8). Apeliantė nurodo, kad teismas skirdamas baudą jai, kaip fiziniam asmeniui, pažeidė procesines teisės normas, nes ji nėra byloje dalyvaujantis asmuo. Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 55 straipsnis numato, kad juridinių asmenų bylas teisme veda jų valdymo organai, veikiantys neperžengdami suteiktų jiems pagal įstatymą ar steigimo dokumentus įgaliojimų ribų. Šiais atvejais pripažįstama, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad juridinių asmenų atstovais teisme, be kitų nurodytų asmenų, gali būti ir atitinkamų juridinių asmenų darbuotojai (apeliacinės instancijos teismuose - turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Z.Matukaitė teismui paduotą pareiškimą už kreditorių AB bankas „Snoras“ pasirašė veikdama pagal jai 2008-12-15 išduotą juridinio asmens įgaliojimą, todėl Z.Matukaitė, turinti kompetetingo juridinio asmens organo įgaliojimus, šioje byloje yra tik juridinio asmens atstovas. Kadangi pagal kreditoriaus išduotą įgaliojimą atstovė turėjo teisę banko vardu pasirašyti pareiškimus, teikti įrodymus ir visus kitus reikiamus procesinius dokumentus, tame tarpe ir paduoti teismui pareiškimą dėl skolos priteisimo banko vardu, o „kas veikia per atstovą, tas veikia pats“, todėl kreditorius yra atsakingas už šioje byloje jo vardu atliktus procesinius veiksmus (b.l.38). Zita Matukaitė, padavusi pareiškimą kreditoriaus vardu supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjamoje byloje nėra dalyvaujantis asmuo, todėl jos atžvilgiu teismo nuobauda negali būti skiriama.
Nors kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl baudos paskyrimo apeliantei, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia kreditoriaus ir apeliantės dėmesį, kad ankstesnėse civilinėse bylose banko sumokėti žyminiai mokesčiai už pareiškimus, negali būti pakartotinai teikiami teismui, nes atsisakius priimti banko pareiškimą ar jį palikus nenagrinėtu teismas priima nutartis grąžinti žyminį mokestį, kurį kreditorius turi teisę susigrąžinti per du metus nuo teismo nutarties įsiteisėjimo (CPK 87 str. 2 d.). Ta aplinkybė, kad kreditorius įstatymo suteikta teise nesinaudoja, nesuteikia jam teisės už ankstesnį pareiškimą sumokėtą žyminį mokestį panaudoti paduodant naują pareiškimą dėl skolos priteisimo ir iš to paties skolininko. Ši išvada darytina įvertinus aplinkybę, jog galiojanti teismo nutartis, kuria grąžinamas žyminis mokestis, gali būti pateikiama vykdymui ir padavus teismui naują pareiškimą, tuo padarant žalą valstybės interesams (CPK 18 str.).
CPK 95 straipsnis nustato, kad šaliai, kuri piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis - nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą gali būti paskirta bauda. Aplinkybė, jog kreditorius, būdamas įsitikinęs, kad ankstesnėse byloje tam pačiam skolininkui sumokėtas žyminis mokestis gali būti pateiktas teismui tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko paduodant naują pareiškimą, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog byloje buvo piktnaudžiaujama procesine teise. Tačiau įvertintina aplinkybė, kad pareiškimas dėl skolos priteisimo iš skolininkės J.B. F. yra paduodamas teismui trečią kartą, nors, kaip nurodyta 2008-08-18 nutartyje, skolininkė yra mirusi (b.l.3). Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad kreditorius piktnaudžiaja savo teisėmis reikšdamas reikalavimą mirusiam asmeniui, o ne jo turto paveldėtojams ir tuo trikdo bei apsunkina teismo darbą.
Dėl aukščiau paminėtų motyvų nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos 2009 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir 2009 m. vasario 9 d. nutartimi Zitai Matukaitei paskirtą 3 000 Lt baudą panaikinti.