Kauno apylinkės teismo nutartis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Damulienė, sekretoriaujant Loretai Bražinskienei, dalyvaujant pareiškėjui skolininkui J. N., jo atstovei advokatei Daivai Gadliauskienei, antstoliui Aleksandrui Ščiukinui, nedalyvaujant suinteresuotų asmenų išieškotojų Uždarosios akcinės bendrovės „LIMEDIKA“ ir Uždarosios akcinės bendrovės „ENTAFARMA“ atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo skolininko J. N. skundą suinteresuotiems asmenims išieškotojoms Uždarajai akcinei bendrovei „LIMEDIKA“ ir Uždarajai akcinei bendrovei „ENTAFARMA“, antstoliui Aleksandrui Ščiukinui dėl antstolio veiksmų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme 2012 m. rugpjūčio 13 d. priimtas pareiškėjo skolininko J. N. skundas suinteresuotiems asmenims išieškotojoms Uždarajai akcinei bendrovei „LIMEDIKA“ ir Uždarajai akcinei bendrovei „ENTAFARMA“, antstoliui Aleksandrui Ščiukinui dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 1 d. pateikė skundą antstoliui Aleksandrui Ščiukinui, prašydamas panaikinti antstolio Aleksandro Ščiukino 2012 m. birželio 28 d. patvarkymą dėl informacijos Nr. 1AK-6251. Antstolis Aleksandras Ščiukinas 2012 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymu dėl J. N. skundo atsisakė patenkinti skolininko skundą ir vykdomąsias bylas kartu su skundu persiuntė Jonavos rajono apylinkės teismui.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skolininkas J. N. savo skundą palaikė, prašė jį tenkinti, iš esmės nesutikimą su skundžiamu antstolio patvarkymu grindė tuo, kad antstolis nesilaikė išieškojimo iš skolininko turto bendrųjų taisyklių, pagal kurias išieškojimas iš skolininko gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena, galimas tik penktąja eile. Antstolio patvarkyme dėl varžytynių nurodytame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), esantis ūkinis pastatas yra rekonstruotas į gyvenamąjį būstą, kuriame yra skolininko gyvenamoji patalpa, jame deklaruota skolininko gyvenamoji vieta, todėl iš minėto turto negali būti išieškoma, kadangi skolininkas ne tik kad gauna pajamas, iš kurių gali būti daromi periodiniai išskaitymai, bet ir turi kito nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto. Taigi antstoliui paskelbus apie minėto turto pardavimą iš varžytynių, buvo pažeistas išieškojimo eiliškumas. Antstolis taip pat nemotyvavo savo patvarkymo, t.y. nenurodė, kodėl skolininkui turint kito nekilnojamojo turto, išieškojimas yra nukreipiamas į jo gyvenamąjį būstą. Be to, skolininkas nesutinka su ketinamo parduoti varžytynėse nekilnojamojo turto įvertinimu, kadangi areštuojant žemės sklypą jis buvo įvertintas 35000,00 Lt, o antstoliui sužinojus apie žemės sklype esantį ūkinį pastatą, kuriame gyvena skolininkas, jis taip pat turėjo būti įvertintas nustatyta tvarka pagal rinkos kainas. Žinant, kad areštuotame žemės sklype yra pastatas, atitinkantis gyvenamąjį namą, nurodyta kaina neatitinka nekilnojamojo turto vertės. Be to, skolininkas paaiškino, kad Panevėžyje adresu (duomenys neskelbtini) jis nakvoja pas bendradarbį, kadangi dirba Panevėžyje, tad važinėti iš Kėdainių į darbą kiekvieną dieną yra per brangu. Tomis dienomis, kai skolininkas nedirba iš eilės tris paras, jis gyvena ir būna (duomenys neskelbtini), kur ir yra jo gyvenamoji vieta. Pats faktas, kad pastatas nėra registruotas kaip gyvenamasis namas, dar nesudaro pagrindo jo nelaikyti jo skolininko gyvenamuoju būstu.

Antstolis Aleksandras Ščiukinas 2012 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymu Nr. 1AK-8125 „Dėl J. N. skundo“ atsisakė tenkinti J. N. skundą, motyvuodamas tuo, kad 2012 m. birželio 28 d. patvarkymas Nr. 1AK-6251 „Dėl informacijos“ buvo priimtas siekiant informuoti vykdymo proceso šalis, jog areštuotame žemės sklype yra ūkinis pastatas be teisinės registracijos ir šiam turtui bus skelbiamos varžytynės už 35000,00 Lt pradinę kainą. Būtent tai ir buvo tas motyvas, dėl kurio buvo priimtas skundžiamas patvarkymas. Antstolis taip pat nurodė, jog skolininkas žinojo apie turto įkainojimą, kadangi žemės sklypas buvo areštuotas dar 2010 m. vasario 17 d. antstolio Jurijaus Kolyško ir įvertintas 35000,00 Lt. Tuo metu skolininkas jokių prieštaravimų dėl turto vertės, kaip tai numatė įstatymas, nepareiškė, nepateikė prašymo skirti ekspertizę. Be to, antstolis nurodė, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas 2012 metų sprendime, kuriuo buvo patvirtinta J. N. ir jo buvusios sutuoktinės A. K. (N.) sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, žemės sklypas su ūkiniu pastatu, esantys adresu (duomenys neskelbtini), buvo įvertintas 16000,00 Lt. Skolininkas nuo vykdomųjų bylų pateikimo vykdymui pradžios nerodė iniciatyvos atsiskaityti su kreditoriais, neatliko savo, kaip skolininko pareigų. Siunčiami registruoti laiškai visais žinomais adresais nuolat grįždavo neįteikti. Ir nors skolininkas teigia, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), tačiau laiškai, kurie buvo siųsti ir šiuo adresu, taip pat grįždavo neįteikti. Be to, ant voko, kuriame buvo siųstas skolininko skundas dėl patvarkymo, buvo nurodytas adresas (duomenys neskelbtini). Taip pat antstolis nurodė, jog skolininkas nepateikė duomenų ir prašymo vykdymo eigoje, kad išieškomą sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant LR CPK 736 str. nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ir kitų pajamų. Išskaitymai yra atliekami iš skolininko gaunamos invalidumo pensijos, o iš gaunamo darbo užmokesčio išskaitymai padaryti ir pinigai pervesti tik prieš pat bylos nagrinėjimą, tokiu būdu, antstolio manymu, siekiant pasiruošti bylos nagrinėjimui. Išieškotina suma iš skolininko J. N. yra didelė ir išieškojimą tikslinga nukreipti į skolininkui nuosavybės teise priklausantį turtą.

Teismo posėdžio metu antstolis patvirtino nesutinkantis su skolininko pateiktu skundu, papildomai paaiškino, kad kadangi teisinė ūkinio pastato registracija nėra atlikta, tai formaliai yra skelbiamos tik žemės sklypo, kuriame yra minėtas ūkinis pastatas, varžytynės. Ginčo sklypas realizuoti buvo pasirinktas dėl to, kad jo vertė atitinka išieškomos skolos dydį. Konkretaus skolos dydžio šiai dienai antstolis nurodyti negalėjo, nors ir pripažino, kad dalis skolos sumos jau yra išieškota. Antstolis gali pasirinkti, į kurį turtą gali būti nukreipiamas išieškojimas, o štai skolininko pareiga ir teisė yra nurodyti turtą, į kurį galima nukreipti išieškojimą. Apie surašytą turto arešto aktą skolininkui buvo žinoma, tačiau jis jokių konkrečių pageidavimų dėl to, į kokį žemės sklypą turėtų būti nukreiptas išieškojimas, antstoliui nepateikė. Antstolis pripažino, kad tik bylos nagrinėjimo teisme metu jam tapo žinoma, kad ketinamame parduoti iš varžytynių žemės sklype esančiame ūkiniame pastate yra įrengtos dalinai gyvenamosios patalpos, esančios skolininko gyvenamuoju būstu. Kadangi minėto pastato kaip gyvenamosios paskirties pastato teisinė registracija neatlikta, minėtas pastatas neįregistruotas kaip gyvenamasis namas, antstoliui negalėjo būti žinoma, kad tai yra skolininko gyvenamoji patalpa. Kadangi teisiškai minėtas pastatas yra ūkinis pastatas, tai nukreipti išieškojimą į jį nebuvo jokių kliūčių ir, antstolio manymu, jis jokių teisės aktų nuostatų dėl to nepažeidė. Jei tai nėra gyvenamosios paskirties namas teisiškai, tai įstatymas nėra pažeistas, jei išieškojimas buvo nukreiptas į paskutinįjį gyvenamąjį būstą. Ūkinis pastatas nėra gyvenamasis būstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

LR CPK 2 str. įtvirtinti civilinio proceso tikslai, t.y. ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti ir plėtoti teisę. LR CPK 7 str. 1 d. nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas, ir šalis, kurios nenaudai jis priimtas, visada patiria tam tikrų nuostolių, ir tai yra neišvengiama pasekmė.

Pateikus vykdomąjį dokumentą vykdyti antstoliui, šis, remiantis 2002 m. gegužės 9 d. Nr. IX-876 Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (Žin., 2002, Nr. 53-2042) 3 str. 1 d. nuostatomis, atlikdamas savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, neatskleisti profesinės veiklos metu jam paaiškėjusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę, antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes.

Remiantis vykdomųjų bylų Nr. 0110/12/09905/1 ir Nr. 0110/12/11300/1 duomenimis nustatyta, kad antstolio Jurijaus Kolyško kontoroje 2010 m. vasario 2 d. buvo priimtas vykdyti vykdomasis dokumentas – 2009 m. spalio 23 d. Vilniaus miesto 9-ojo notaro biuro vykdomasis įrašas - dėl 50252,00 Lt skolos ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko J. N. išieškotojos Uždarosios akcinės bendrovės „ENTAFARMA“ naudai. Taip pat nustatyta, kad minėto antstolio kontoroje 2011 m. sausio 17 d. buvo priimtas vykdyti vykdomasis dokumentas – 2010 m. lapkričio 9 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-3164-736/2010 dėl 11690,70 Lt skolos, 1430,83 Lt delspinigių, 382,53 Lt palūkanų ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-11-09 iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 55,50 Lt žyminio mokesčio išieškojimo solidariai iš skolininkų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. N. kreditorės Uždarosios akcinės bendrovės „LIMEDIKA“ naudai. Pagal minėtus vykdomuosius dokumentus buvo užvestos atitinkamai nurodytos vykdomosios bylos, kurios 2012 m. vasario 6 d. pasibaigus antstolio Jurijaus Kolyško įgaliojimams buvo perduotos Jonavos ir Kėdainių rajonų apylinkių teismų veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui Aleksandrui Ščiukinui.

Nustatyta, kad antstolis Jurijus Kolyško, vykdydamas pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą, 2010 m. vasario 12 d. turto arešto aktu be kita ko areštavo ir skolininkui J. N. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 0.1500 ha žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir kurį įvertino 35000,00 Lt suma (vykdomosios bylos Nr. 0110/12/09905/1, b.l. 22-24).

Skundžiamu 2012 m. birželio 28 d. patvarkymu „Dėl informacijos“ Nr. 1AK-6251, adresuotu skolininkui ir išieškotojoms, antstolis Aleksandras Ščiukinas patvarkė paskelbti skolininkui J. N. nuosavybės teise priklausančio 0,1500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniu pastatu be teisinės registracijos, esančių adresu (duomenys neskelbtini), varžytynes už 35000,00 Lt pradinę kainą. Antstolis skundžiamame patvarkyme taip pat nurodė, kad minėtas žemės sklypas buvo areštuotas 2010 m. vasario 12 d. ir įvertintas 35000,00 Lt, o vykdymo proceso metu nustatyta, kad areštuotame žemės sklype yra ūkinis pastatas, kuris įstatymo nustatyta tvarka nėra įregistruotas viešame registre, dėl ko siekiant išieškoti skolas pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus, minėtam žemės sklypui skelbtinos varžytynės (vykdomosios bylos Nr. 0110/12/09905/1, b.l. 162-163).

Skolininkas minėtą patvarkymą skundžia ir prašo panaikinti nurodydamas, kad skundžiamas patvarkymas yra nemotyvuotas, neatitinka LR CPK 613 str. 2 d. reikalavimų, kadangi iš patvarkymo nėra aišku, kodėl antstolis priėmė skundžiamą patvarkymą dėl skolininkui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), su ūkio pastatu, varžytynių paskelbimo, t.y. ar dėl to, kad areštuotame žemės sklype yra ūkinis pastatas, kuris įstatymo nustatyta tvarka nėra įregistruotas, ar dėl to, kad yra vykdomi išieškotojų pateikti vykdomieji dokumentai dėl skolų išieškojimo. Be to, nėra argumentuota, kodėl reikia paskelbti būtent skolininkui nuosavybės teise priklausančio šio nekilnojamojo turto varžytynes, kadangi minėto turto pardavimas iš varžytynių prieštarauja teisės aktų nuostatoms.

Pažymėtina, kad LR CPK 613 str. 2 d. nėra nurodyta, kiek detaliai ir išsamiai patvarkyme turi būti nurodyta sprendžiamo klausimo esmė, o taip pat nurodyti motyvai, kodėl priimamas vienoks ar kitoks sprendimas. Teismas negali sutikti su skolininko nurodytais argumentais, jog skundžiamas antstolio 2012 m. birželio 28 d. patvarkymas „Dėl informacijos“ Nr. 1AK-6251 yra nemotyvuotas, jame visiškai neatskleista sprendžiamo klausimo esmė ar nenurodyti sprendimo dėl varžytynių priėmimo motyvai, tačiau, atsižvelgiant į patvarkyme pateiktos informacijos kiekį bei pobūdį, gali būti, jog toks patvarkymas galėjo būti nevisiškai aiškus ar nesuprantamas vykdymo proceso dalyviams. Tačiau pats faktas, kad skolininkui patvarkyme nurodyta informacija, jo manymu, yra nepakankama ar nevisiškai suprantama, nesudaro pagrindo minėto patvarkymo pripažinti neteisėtu, kadangi, kaip jau buvo nurodyta, skundžiamas patvarkymas atitinka LR CPK 613 str. 2 d. reikalavimus. Skolininkas, būdamas aktyvus ir sąžiningas vykdymo proceso dalyvis, nesuprasdamas patvarkymo esmės, turėjo galimybę pasinaudoti jam suteikta teise ir kreiptis į antstolį dėl tam tikros papildomos informacijos jam pateikimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitiems vykdymo proceso dalyviams skundžiamas patvarkymas nepasirodė neaiškus ar nesuprantamas.

Skolininkas skundžiamą patvarkymą prašo panaikinti ir remdamasis tuo, kad antstolis nesilaikė LR CPK 664 str. nustatyto išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilės, kadangi iš varžytynių ketinamame parduoti žemės sklype esantis pastatas yra jo gyvenamoji patalpa. Kaip galima spręsti iš skolininko tiek antstoliui, tiek ir teismui pateiktų dokumentų, taip pat skolininko paaiškinimų teisme, jis neneigia ir pripažįsta, kad 0.1500 ha žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), esantis pastatas, yra jo nuosavybė, nors ir neįregistruota viešame registre. Iš esmės ginčas byloje yra kilęs dėl to, ar minėtas pastatas gali būti laikomas skolininko gyvenamuoju būstu, iš kurio pagal LR CPK 664 str. gali būti išieškoma penktąja eile. Pažymėtina, jog ir išieškotojos pripažįsta, kad minėtas pastatas yra skolininko nuosavybė, todėl ginčo dėl to, kad jis priklauso skolininkui, nėra.

Kaip jau buvo nurodyta, pagal LR CPK 664 str. iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena, gali būti išieškoma tik penktąja eile. Nors į 0.1500 ha žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), esantį pastatą daiktinės teisės neįregistruotos viešame registre, o visur vykdomosios bylose esančiuose dokumentuose minėtas pastatas nurodomos kaip ūkinis pastatas, pagrindo nelaikyti jo skolininko gyvenamuoju būstu, nėra. Pažymėtina, kad vykdymo proceso dalyviai sutinka, kad iš minėto pastato būtų išieškoma bendra tvarka, net jei jis ir nėra įregistruotas viešame registre. Taigi, šiuo atveju sprendžiant dėl to, ar antstolis pagrįstai nusprendė paskelbti žemės sklypo ir jame esančio pastato varžytynes, turėtų būti sprendžiama remiantis bendrosiomis vykdymo procesą reglamentuojančiomis normomis, o taip pat šiuo atveju turi būti taikomas ir LR CPK 664 str.

Sprendžiant dėl to, ar pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra skolininko gyvenamasis būstas, būtina atsižvelgti į tai, kad nors šis pastatas įvardijamas kaip ūkinis pastatas, tačiau teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad 1998 metais buvo padarytas techninis projektas minėto ūkio pastato rekonstrukcijai pritaikant gyvenamam plotui ir kad šis ūkinis pastatas yra iš dalies pritaikytas gyvenamajai paskirčiai, pirmo aukšto viduriniame ūkinio pastato trečdalyje įrengiant tambūrą, laiptinę ir virtuvę, o mansardoje įrengiant 2 kambarius ir holą (b.l. 94-95). Be to, faktą, kad ūkinis pastatas yra visiškai įrengtas bei tinkamas gyventi pripažįsta ir suinteresuotas asmuo byloje Uždaroji akcinė bendrovė „ENTAFARMA“ (b.l. 74-75), kuris apie tai sprendžia iš 2011 m. kovo 10 d. antstolio Jurijaus Kolyško faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (b.l. 35-41), 2011 m. kovo 21 d. E. S. įmonės konsultacinės išvados dėl nekilnojamojo turto vertės, kurioje nurodyta, kad sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), stovi neįregistruotas ūkinis pastatas, dalyje kurio įrengtos gyvenamosios patalpos (b.l. 42-43), ką patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos (b.l. 84-86). Taigi, teismui nustačius, kad ketinamame varžytynėse parduoti žemės sklype esantis neįregistruotas ūkinis pastatas yra pritaikytas gyvenamajai paskirčiai, jis laikytinas gyvenamuoju būstu. Pažymėtina, jog antstolis Aleksandras Ščiukinas teigia, kad tol, kol ūkinis pastatas nėra įregistruotas viešame registre kaip gyvenamais būstas, jis laikytinas ūkiniu pastatu ir nukreipti išieškojimą į jį bendra tvarka nėra kliūčių. Tačiau teismas su tokiu antstolio aplinkybių vertinimu nesutinka, kadangi Nekilnojamojo turto registre minėtas pastatas nėra įregistruotas ir kaip ūkinis pastatas, todėl, vadovaujantis antstolio nurodytu vertinimu, nesant įregistruoto minėto pastato, iš jo negalėtų būti išieškoma, kadangi jis viešame registre neįregistruotas nei kaip gyvenamasis pastatas, nei kaip ūkinis pastatas. Tačiau, kaip jau buvo nurodyta, iš minėto pastato turi būti išieškoma bendra tvarka ir antstolis, gavęs duomenų apie tai, kad minėtas pastatas yra gyvenamasis būstas, turėjo tai įvertinti bei priimti sprendimą, kuris nepažeistų teisės aktų reikalavimų, o kartu ir vykdymo proceso dalybių teisių ir teisėtų interesų.

Nustačius, kad ginčo pastatas yra gyvenamasis būstas, siekiant nustatyti, ar šiuo atveju gali būti taikoma LR CPK 664 str. 5 d., būtina išsiaiškinti, ar šiame gyvenamajame būste skolininkas gyvena. Teismas pažymi, jog tiek vykdomosiose bylose Nr. 0110/12/09905/1 ir Nr. 0110/12/11300/1 esančiuose dokumentuose, tiek ir skolininko teismui pateiktuose dokumentuose skolininko J. N. nurodomo gyvenamoji vieta skiriasi, nors remiantis 201 m. rugpjūčio 11 d. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Kėdainių miesto seniūnijos pažyma Nr. (2011-42084-PD)-2688 Apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l. 11) nustatyta, kad skolininkas J. N. gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini). Antstolio teigimu, minėtu adresu siunčiant procesinius dokumentus skolininkui, jie grįždavo neįteikti, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar skolininkas nurodytu adresu gyvena. Be to, ant voko, kuriame buvo atsiųstas skundas dėl antstolio veiksmų, nurodytas adresas (duomenys neskelbtini) (b.l. 20). Pažymėtina, kad kai kuriuose skolininko teismui pateiktuose dokumentuose taip pat nurodyta skolininko gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-10, 12-19, 87-88), tačiau taip pat byloje yra dokumentų, kuriuose skolininko gyvenamoji vieta nurodyta adresu (duomenys neskelbtini). Fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta (LR CK 2.16 str. 1 d., 2 d.). LR CK 2.17 str. 1 d. nurodyta, kad nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą yra atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, o taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Šiuo atveju byloje nustatyta ir skolininkas to neneigia, kad jis iš esmės gyvena 2 vietose, t.y. savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), ir pas bendradarbį adresu (duomenys neskelbtini). Skolininkas J. N. teismo posėdžio metu paaiškino, jog dėl to, kad jo darbo vieta yra Panevėžyje, o kelionės išlaidos yra didelės ir jis negali važinėti į darbą kiekvieną dieną iš Kėdainių, jis turi gyventi pas savo bendradarbį Panevėžyje, pirmiau nurodytu adresu, tačiau skolininko teigimu, jo gyvenamoji vieta, nepaisant darbo vietos ir to, kad jis kelias dienas per savaitę gyvena Panevėžyje, yra adresu (duomenys neskelbtini). Skolininkas nurodytu adresu yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, net ir atsižvelgiant į tai, kad tam tikrų interesų turi kitame mieste, t.y. Panevėžyje, skolininkas savo pareiškimu viešai deklaruoja gyvenamąją vietą nurodytu adresu. Atsižvelgiant į byloje paaiškėjusias aplinkybes, teismo manymu, antstolio nurodytos aplinkybės, jog skolininkui siųsti procesiniai dokumentai adresu (duomenys neskelbtini), grįždavo neįteikti, nėra pakankamos konstatuoti, kad skolininko gyvenamoji vieta yra kitu nei viešame registre nurodytu adresu. Teismo manymu, civilinėje byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad skolininko gyvenamoji vieta yra jo gyvenamajame būste adresu (duomenys neskelbtini), todėl sprendžiant klausimą dėl išieškojimo iš skolininko gyvenamojo būsto, būtina vadovautis LRCPK 664 str. nuostatomis.

Civilinėje byloje remiantis vykdomojoje byloje Nr. 0110/12/09905/1 esančiais VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais nustatyta, kad skolininkas J. N. 2011 m. gruodžio 7 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. S-8215 nuosavybėn įgijo 0.4600 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir 0.7000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurie buvo areštuoti 2012 m. birželio 27 d. turto arešto aktu, įvertinus atitinkamai 3500,00 Lt ir 2300,00 Lt (vykdomosios bylos Nr. 0110/12/09905/1, b.l. 149-152, 155-157). Taip pat vykdomosios bylos Nr. 0110/12/09905/1 duomenimis skolininkas turi ir transporto priemonę BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri buvo areštuota 2010 m. vasario 12 d. turto arešto aktu (vykdomosios bylos Nr. 0110/12/09905/1, b.l. 22-24). Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad skolininkas be nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto gauna ir pajamas iš darbinės veiklos, taip pat invalidumo/netekto darbingumo pensiją (b.l. 7-10), iš kurių gali būti išieškoma remiantis LR CPK nuostatomis. Taigi, byloje nustačius, kad skolininkas J. N. turi ir kito turto, iš kurio pagal LR CPK 664 str. turėtų būti išieškoma pirmesne eile, nei kad iš skolininko gyvenamojo būsto, taip pat nustačius, kad pastatas, esantis 0,1500 ha žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), yra skolininko gyvenamasis būstas, kuriame jis gyvena, spręstina, kad antstolio Aleksandro Ščiukino 2012 m. birželio 28 d. patvarkymas „Dėl informacijos“ Nr. 1AK-6251, kuriuo antstolis Aleksandras Ščiukinas patvarkė paskelbti skolininkui J. N. nuosavybės teise priklausančio 0,1500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniu pastatu be teisinės registracijos, esančių adresu Kėdainiai, Saulėlydžio g. 21, varžytynes už 35000,00 Lt pradinę kainą, yra neteisėtas, kadangi išieškant iš skolininko nesilaikyta LR CPK 664 str. nustatytos išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilės, patvarkymas tokiu būdu pažeidžia skolininko J. N. teises ir teisėtus interesus, todėl naikintinas.

Pasisakant dėl skolininko skunde nurodytų argumentų dėl areštuoto turto įvertinimo, paminėtina, kad areštuoto turto įkainojimas yra reglamentuotas LR CPK 681 str., pagal kurį areštuotą turtą įkainoja antstolis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Duomenų apie tai, kad areštuojant žemės sklypą būtų dalyvavęs skolininkas vykdomojoje byloje nėra, todėl jis prieštaravimus dėl turto įkainojimo galėjo pareikšti ne vėliau kaip per 5 dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Byloje duomenų apie tai, kad skolininkas būtų reiškęs prieštaravimus dėl turto įkainojimo ar skundęs turto arešto aktą dėl netinkamai įvertinto areštuoto turto vertės, nėra. Pažymėtina, jog ekspertizė turto vertei nustatyti gali būti skiriama tik tuo atveju, jei skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės. Nei skolininkas, nei išieškotoja prieštaravimų dėl turto įvertinimo nepareiškė, o antstoliui nekilus abejonių dėl areštuoto turto vertės nustatymo, pagrindo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti nebuvo.

Kaip galima spręsti iš vykdomojoje byloje esančių duomenų, areštuojant nurodytą nekilnojamąjį turtą antstoliui buvo žinoma apie minėtame žemės sklype esantį pastatą, kuris nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (vykdomosios bylos Nr. 0110/12/09905/1, b.l. 7-8, 11-12), tačiau duomenų apie tai, ar nustatant areštuoto žemės sklypo vertę buvo atsižvelgta į jame esančio pastato vertę, nėra. Pažymėtina, kad 2010 m. vasario 12 d. turto arešto akte duomenų apie tai, kad areštuojant žemės sklypą ir nustatant jo vertę būtų atsižvelgta ir į minėtame žemės sklype esančio pastato vertę, taip pat nėra. Be to, minėtame turto arešto akte nėra ir duomenų apie žemė sklype esantį pastatą. Todėl teismas, atsižvelgdamas į visas byloje paaiškėjusias aplinkybes, susijusias su žemės sklypo areštu ir jo vertinimu, į tai, kad nėra tiksliai žinoma, ar areštavus žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir nustatant jo vertę buvo atsižvelgta į jame esantį pastatą ir jo vertę, o taip pat į tai, kad turtą areštavo kitas antstolis, nei kad šiuo metu vykdomąsias bylas vykdantis antstolis, mano esant tikslinga pasiūlyti antstoliui iš naujo įkainoti areštuotą turtą, atsižvelgiant ne tik į areštuoto žemės sklypo, bet ir jam esančio pastato vertę.

Atsižvelgiant į visas pirmiau nurodytas aplinkybes, teismo manymu, siekiant užtikrinti skolininko J. N. teises ir teisėtus interesus, nustačius, kad antstolis paskelbdamas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkiniu pastatu be teisinės registracijos, esančių adresu (duomenys neskelbtini), varžytynes, nesilaikė LR CPK 664 str. numatytos išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilės, tikslinga tenkinti skolininko skundą ir 2012 m. birželio 28 d. antstolio Aleksandro Ščiukino patvarkymą „Dėl informacijos“ Nr. 1AK-6251 panaikinti.

Skolininkas prašo priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nustatyta, kad skolininkas byloje turėjo 300,00 Lt išlaidų dėl jo atstovavimo teisme. Patenkinus skolininko skundą ir nusprendus naikinti skundžiamą antstolio Aleksandro Ščiukino patvarkymą, remiantis LR CPK 93 str. 1 d., 443 str. 6 d., skolininko turėtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos jam iš antstolio. Tačiau teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdamas į tai, kad iš esmės skolininkas visus įrodymus, dėl pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laikymo jo gyvenamuoju būstu, kuriame jis gyvena, pateikė ne antstoliui kartu su skundu, o bylos nagrinėjimo teisme metu, dėl ko antstolio paaiškinimu, jis tik bylos nagrinėjimo teisme metu sužinojo, kad ginčo pastate yra gyvenamosios patalpos (b.l. 90, 96), kas leidžia manyti, jog skolininkui būnant rūpestingesniam, visus įrodymus pateikus laiku antstoliui antstolio sprendimas dėl skolininko pateikto skundo galėjo būti ir priešingas, mano esant tikslinga skolininko turėtų bylinėjimosi išlaidų iš antstolio nepriteisti, kadangi bylinėjimosi išlaidos atsirado iš esmės tik dėl skolininko netinkamo veikimo ir nerūpestingumo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Skolininko J. N. skundą suinteresuotiems asmenims išieškotojoms Uždarajai akcinei bendrovei „LIMEDIKA“ ir Uždarajai akcinei bendrovei „ENTAFARMA“, antstoliui Aleksandrui Ščiukinui dėl antstolio veiksmų patenkinti. 2012 m. birželio 28 d. antstolio Aleksandro Ščiukino patvarkymą „Dėl informacijos“ Nr. 1AK-6251 panaikinti.

Skolininko J. N. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.