Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Daivos Jankauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. E. (E. E.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimą taikyti nuteistajam E. E. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. E. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 12 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 21 straipsnio 1 dalį 199 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 260 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta 10 metų laisvės atėmimo.

1.1. Bausmės pradžia – 2012 m. rugpjūčio 16 d., bausmės pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 16 d.

2. Komisija 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 93-607 nutarė nuteistajam E. E. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ji sumažėjo, nuteistasis dirba, elgesys gerėjantis, galiojančių nuobaudų neturi, skatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, skirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nenusikals.

3. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 31 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuojant tuo, kad nuteistasis daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, nes nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis E. E. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Nuteistasis E. E. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 31 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti E. E. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nurodoma, kad tiek nuteistojo siekiai, tiek Komisijos nutarimas nėra prašymas atleisti nuo bausmės, tai siekis, tęsti bausmės atlikimą kitomis sąlygomis, būti mažesne našta valstybei-visuomenei, greičiau integruotis į visuomenę, tampant pilnateisiu jos nariu gyvenančiu gerbiant įstatymus ir jų nepažeidinėjant. Teismas teigia, kad vertinama, ar egzistuoja sąlygos nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, yra socialinio tyrimo išvada. Taip pat, kad lygtinio paleidimo sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose. Tačiau sprendimą motyvuoja tuo, kad jis neturi leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, kad kriminogeninis veiksnys yra pastoviosios gyvenamosios vietos neturėjimas. Šiais teiginiais teismas prieštarauja pats sau ir minėtiems teisės principams.

4.2. Skunde nurodoma, kad nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal „OASys“ metodiką rodo kad ji yra žema ir ženkliai sumažėjusi. Šešių balų sumažėjimas. Nuteistasis yra keturiolika kartų skatintas. Tai yra ženkli atsvara dviem vidaus tvarkos taisyklių pažeidimams. Pažeidimas ir nuobauda atsirado ginant savo garbę nuo rasistinių apraiškų. Dėl to dabar yra neigiamai charakterizuojamas.

4.3. Skunde pastebima, kad teismas nesilaiko Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. (2003) 22, „Dėl Lygtinio paleidimo“, kur rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka paleidimo sąlygas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 21 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. 602-126/2012 dėl Europos alėjimų taisyklių ir Europos tarybos ministrų Komiteto rekomendacijų laikymosi privalomumo. Pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos išimtinai siejamos tik su nuteistojo bausmės dalies atlikimu pataisos įstaigoje, vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Nuteistasis atlikęs reikiamą bausmės dalį. Kokia gali būti neatlikta bausmės dalis - BVK nenurodoma, neanalizuodama ir nedaklaruojama, todėl neanalizuotina ir juo labiau negali būti vienas iš nepaleidimo lygtinai motyvų. Teismas nepatvirtino nutarimo, o ėmėsi nagrinėti paleidimo sąlygas iš naujo, nors tai padarė kompetentinga Komisija. Teismas nepatvirtindamas Komisijos nutarimo paverčia jos darbą niekiniu, o nuteistieji, matydami tokią teismo nuostatą, neturi motyvacijos elgtis tinkamai, pradeda abejoti, kad įstatymas veikia, kad teismas laikosi tarptautinių sutarčių ir rekomendacijų, o ne formaliai atlieka savo funkciją. Esant visoms lygtinio paleidimo sąlygoms, atsisakyti taikyti įstatymo numatytą lygtinį paleidimą, galima prilyginti baudimui antrą kartą.

4.4. Skundo autoriaus teigimu, nutartyje teismas nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad ateityje nuteistasis nesilaikys įstatymų ir nusikals. Be argumentų pateiktas teiginys yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimu ir laikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154, 155 straipsniuose numatyta veikla.

4.5. Skunde nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir pavyzdingu darbu laisvėje įrodyti, jog yra patikimas, nenusikals, nevykdys jokios veiklos, kas kirstųsi su įstatymais. Turi aiškius ir konkrečius tikslus, kurių sieks laisvėje: dirbs, puoselės socialinius ryšius. Tai pat laikysis visų paskirtų lygtinio paleidimo reikalavimų, gerbs pareigūnų darbą.

5. Nuteistojo E. E. skundas atmestinas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Atkreipiamas skundo autoriaus dėmesys, kad klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis). Taigi Komisijos priimtas sprendimas neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, daryti galutines teisines išvadas ir priimti sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, įstatymo leidėjas suteikė teismui.

8. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, įvertinęs nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo išvada, jog lygtinis paleidimas nuteistajam E. E. netaikytinas, yra teisinga. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau pagal aukščiau minėtą teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

9. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad E. E. priskirtinas prie žemos rizikos grupės, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 32 balais. Nustatyta statinių kriminogeninių taškų suma 5 balai, taigi likusieji 27 balai yra dinaminiai, kintantys priklausomai nuo nuteistojo elgesio ir pastangų pataisos įstaigoje. Nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, net ir esant nustatytai žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei, turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas).

10. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatytas kriminogeninis veiksnys – pastovios gyvenamosios vietos neturėjimas. Todėl pirmosios instancijos teismas vertindamas kriminogeninį veiksnį ir aplinkybes, kad nuteistasis neturi leidimo gyventi Lietuvoje, dėl didelio atstumo nuo artimųjų nepalaiko socialinių ryšių, vertinimo klaidos nepadarė ir įstatymo nuostatų nepažeidė. Be to, socialinio tyrimo išvadoje taip pat nustatytas artimas kriminogeninis veiksnys – nuteistasis lengvai įtakojamas aplinkinių. Nurodoma, jog nuteistasis gali būti lengvatikis ir lengvai pasiduodantis kitų manipuliacijoms dalyvauti kriminalinėje veikloje.

11. Nors įvertinus E. E. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos namuose dirba, buvo keturiolika kartų skatintas, bausmę atlieka lengvojoje grupėje. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei savo skundu tai iš esmės suvokia nuteistasis, jo elgesys pataisos įstaigoje vertinamas kartu su ankstesniu elgesiu, nes būtent elgesys iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir jau elgesys pataisos namuose suteikia galimybę spręsti ar nuteistasis pakankamai pasitaisė, ar pakeitė savo nuostatas ir mąstymą tiek, jog yra pagrindas išvadai, kad jis nenusikals.

12. Pagrįstai apylinkės teismas atsižvelgė į nusikaltimų pobūdį, sunkumą, ir neatliktos bausmės dalį. Padaryta nusikalstama veika, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Šių duomenų visumoje atmetant nuteistojo skundą vis tik pažymėtina, kad nors pagal turimus duomenis šis teistumas E. E. yra pirmasis, tačiau analizuojamu atveju jis bausmę atlieka už apysunkio ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXVII ir XXXI skyriuose t. y. už nusikaltimą susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai. Šią aplinkybę teismas vertino tik tiek, kiek ji leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, todėl tokios aplinkybės vertinimas jokiu būdu negali būti laikomas baudimu už tą pačią veiką du kartus. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia E. E. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį, mąstymą, nuostatas teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Todėl įvertinama ir tai, kad teisminio nagrinėjimo metu E. E. kaltės nepripažino. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad vertinimo metu savo nusikaltimo rimtumą ir savo vaidmenį jame minimalizuoja. Šie duomenys atskleidžia E. E. nuostatas, požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti šiuo metu lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Juo labiau, jog pavyzdingu elgesiu nuteistasis nepasižymėjo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu – per visą pataisos įstaigoje praleistą laiką drausmine tvarka E. E. buvo baustas 1 kartą (fizinio smurto naudojimas prieš kitus asmenis). Iš nuteistojo skundo matyti, jog jis linkęs pateisinti ir šį savo elgesį, teigdamas, jog pažeidimą padarė ginant savo garbę ir orumą. Nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus nuteistasis pažeidė ir 2017 m. spalio 6 d. (įstaigos administracijos reikalavimų nesilaikymas), nuobauda neskirta, tačiau šios aplinkybės atskleidžia, jog nuteistojo elgesio pokyčiai nepakankami, kad nuteistojo teigiamas elgesys pataisos įstaigoje nėra nuoseklus, jis nesugeba ilgą laiką laikytis pataisos įstaigos taisyklių reikalavimų, o tai, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, kai jo metu asmens atžvilgiu ir toliau taikomi tam tikri elgesio ribojimai, itin aktualu.

13. Įvertintina ir tai, kad E. E. neturi jokios specialybės, nors jau yra sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų, tačiau yra baigęs vos 3 klases, darbinė patirtis yra nepastovi, duomenų, kad laisvėje turės darbą nėra, gautas tik (duomenys neskelbtini) raštas, jog stengsis padėti jam įsidarbinti. Teismo vertinimu dėl išsilavinimo stokos, specialybės neturėjimo ir nepakankamos darbo patirties galimi įsidarbinimo sunkumai išėjus į laisvę, kurie gali paskatinti jį nusikalsti pakartotinai. Juo labiau įvertinus jo padarytus nusikaltimus, jų pobūdis atskleidžia, kad tokiais nusikaltimais yra siekiama finansinės naudos. O tai suponuoja pagrįstą manymą, jog asmuo yra linkęs savo finansines problemas laisvėje spręsti nusikalstamu būdu, kas gali jį paskatinti nusikalsti.

14. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas nepažeidžiant nei nacionalinių nei tarptautinių teisės aktų, įvertinus aktualią E. E. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nenustačius aplinkybių, dėl kurių skundžiama nutartis turėtų būti naikinama, ji paliekama galioti, o skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. E. (E. E.) skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.