Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. K., Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, SB „Romuva“ dėl juridinę reikšmė turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoto asmens SB „Romuva“ atstovė pirmininkė S. R. prašė pareiškimą tenkinti. Ji bendrijai vadovauja nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. Pareiškėjos mamos G. G. nepažinojo. Bendrijoje buvo raštas 1988 m. apie sklypo skyrimą G. G.. G. G. buvo įtraukta į sąrašą asmenų, nepageidaujančių privatizuoti sklypus. Jos manymu G. G. bendrijos narė buvo nuo 1988 m., tai patvirtina 1988 m. sąrašas. Bendrijos valdybos sprendimo dėl sklypo skyrimo bendrijoje nėra. Į G. G. sklypą niekas nepretenduoja.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo K. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.

Liudytojas A. Z. parodė, kad pažįsta pareiškėją. Jos sodas sklypas Nr. 117, o jo sodo sklypas Nr. 118 SB „Romuva“. Pareiškėjos motiną jis matė sode, bet seniai, t.y. po 1990 m., gal 1992 – 1993 metais.. Pareiškėjos motinos pavardės ir vardo nežino. Jis savo 6 arų sklypą Nr. 118 įsigijo 1988 m. iš turizmo tarybos, kurioje jis dirbo. Su Vilniaus r. savivaldybe jis sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, buvo išduotas jam mokėjimo pranešimas, sudarytas sodo sklypo planas. Už sodo sklypo įsigijimą jis sumokėjo 60 rublių. Minėtą sodo sklypą pardavė gal prieš 5 metus. Pareiškėjai jis pasiūlė kadastrinių matavimų paslaugas, matuojant jos sklypą.

Liudytoja A. K. parodė, kad pažįsta pareiškėją. Ji dirbo kartu su pareiškėja. Pažinojo pareiškėjos motiną G. G., tačiau nežino, kad ji yra mirusi. Ji turėjo SB „Romuva“ 6 arų sklypą Nr. 114, kurį turizmo taryba skyrė 1988 m. Reikėjo sudaryti su Vilniaus r. savivaldybe sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, bet jai apie tai nepranešė. Ji surado dokumentus apie jai skirtą sklypą, todėl viską susitvarkė ir kreiptis į teismą nereikėjo. Sklypo iš pirkimui ji panaudojo investicinius čekius. Sklypo planas nebuvo išduotas. Prisimena, kad buvo traukiami numeriai, kam ir koks sklypo plotas atiteks.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Lietuvos A. T. savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad „bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą ((duomenys neskelbtini) straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to <...> yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė“ (Lietuvos A. T. 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009 ir kt.).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja A. A. yra G. O. G., mirusios 1999 m. sausio 20 d., dukra. 1999 m. liepos 27 d. po G. G. mirties buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, minėtame paveldėjimo teisės liudijime buvo įrašyta tik dalis po motinos mirties paveldimo turto, nenurodant dar vieno G. O. G. vardu valdomo esančio nekilnojamojo turto – sodo sklypo Nr. 117, esančio sodo bendrijoje „Romuva“. Pareiškėja A. A. nurodė, jog kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių, vėliau į Vilniaus rajono savivaldybės architektūros ir teritorijos planavimo skyrių su prašymais išduoti pažymą, patvirtinančią, kad G. G., būdama sodininkų bendrijos narė, pagal įstatymus turėjo teisę įsigyti sodininkų bendrijoje „Romuva“ esantį žemės sklypą Nr. 117, tačiau gavo atsakymus, kad nėra išlikusių duomenų apie minimą žemės sklypą Nr. 117, todėl buvo nurodyta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pateiktas į bylą NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus 2016-03-10 raštas Nr. 48SD-2640-(14.48104) Dėl prašymo nagrinėjimo patvirtina, kas Skyrius neturi dokumentų, patvirtinančių, jog G. G. yra skirtas žemės sklypas Nr. 117, esantis Vilniaus r., Bezdonių sen., Blūdikalnio viensėdyje, sodininkų bendrija „Romuva“.

Pareiškėja A. A. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (duomenys neskelbtini) str. 2 d. 9 punkto pagrindu, reglamentuojančio kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. Pareiškėjos A. A. nurodyti civiliniai teisiniai santykiai dėl žemės naudojimo susiklostė nuo 1988 m. Pagal galiojusio Lietuvos T. S. Respublikos žemės kodekso 75 str., reglamentavusiame žemės sklypų suteikimo kolektyvinei sodininkystei ir daržininkystei tvarką, numatyta, kad kolektyvinei sodininkystei žemės sklypai suteikiami įmonėms, organizacijoms bei įstaigoms neterminuotai naudotis šio Kodekso 13–17 ir 19–21 straipsniuose nustatyta tvarka. Iš 1988-04-18 Vilniaus miesto LDT Vykdomojo komiteto rašto Vyriausiajai architektūros ir planavimo valdybai Dėl sklypo skyrimo matyti, kad G. G. įtraukta į Lietuvos Respublikinės turizmo ir ekskursijų tarybos aparato ir Vilniaus kelionių ir ekskursijų biuro darbuotojų, norinčių įsigyti sklypus kolektyviniame sode, sąrašą.

1991-05-21 Vyriausybės nutarimo Nr. 205 „D. S. bendrijos laikinųjų pavyzdinių įstatų patvirtinimo“ (galiojo nuo 1991-05-21 iki 2000-04-14) 2.6 p. buvo nustatyta, kad žemės sklypai suteikiami sodininkų bendrijoms neterminuotam naudojimui, laikantis žemės paėmimo valstybės ar visuomenės reikalams tvarkos. Bendrijos sodo teritorija pradedama naudoti po to, kai žemėtvarkos tarnyba vietoje pažymi bendrijos sodo ribas, kai įvykdomos miesto (rajono) valdybos sprendime nurodyto žemės perdavimo sąlygos ir, dalyvaujant suinteresuotoms šalims, surašomas žemės perdavimo aktas bei išduodamas valstybinis žemės naudojimo aktas. Į bylą yra pateiktas Vilniaus miesto valdybos urbanistikos ir architektūros skyriaus žemės naudojimo teisės aktas Nr. 023, išduotas 1992-04-09 sodininkų bendrijai „Romuva“. Minėtame akte nurodyta, kad sutinkamai su nubrėžtuoju planu ir raudonųjų linijų nužymėjimo natūroje aktu, paskirta Vilniaus rajone, Bezdonių apyl. nuolatiniam naudojimui 167648,0 m² žemės.

Nuo 1994-07-01 valstybinės žemės pardavimą sodininkų bendrijose be Žemės reformos įstatymo reglamentuoja ir Žemės įstatymas. Žemės įstatymo 8 str. 7 d., nustatyta, kad sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai. Į bylą kad pateiktuose sąrašuose G. G. nėra įtraukta į „Romuvos“ sodų bendrijos narių, pateikusių prašymus žemės sklypų privatizavimui, sąrašą, o įtraukta „Romuvos“ sodų bendrijos narių, nepateikusių prašymų sklypų privatizavimui, sąrašą. Pareiškėja A. A. teigė, kad mama G. G. naudojo sodo sklypą, esantį SB „Romuva“, buvo narė, mokėjo mokesčius, įtraukta į nepageidaujančių privatizuoti sąrašą, nes jai nebuvo pranešta. 1988-04-18 Vilniaus miesto LDT Vykdomojo komiteto raštas Vyriausiajai architektūros ir planavimo valdybai Dėl sklypo skyrimo patvirtina, kad G. G. buvo įtraukta į Lietuvos Respublikinės turizmo ir ekskursijų tarybos aparato ir Vilniaus kelionių ir ekskursijų biuro darbuotojų, norinčių įsigyti sklypus kolektyviniame sode, sąrašą. SB „Romuva“ 2010-12-18, 2014-07-01 ir 2016-05-09 pažymose Dėl Vilniaus r., Bezdonių sen., Blūdikalnio vs., sodininkų bendrijoje „Romuva“, sodo sklypas Nr. 117 nurodyta, kad G.O. G. yra sodininkų bendrijos „Romuva“ narė nuo 1991-07-31, nario mokestį mokėjo nuo 1993 m. iki 2009 m., skolų neturi. Bendrija neprieštarauja dėl žemės sklypo Nr. 117 privatizavimo. Nuo 2009 m. nario mokestį bei kitus mokesčius moka dukra A. A.. Iš pateiktų minėtų SB „Romuva“ pažymų matyti, jog visos pažymos, kad mirusioji G. G. buvo bendrijos narė yra išduotos po jos mirties. Į bylą pateiktas 2011-11-12 prašymas bankroto administratoriui patvirtina, kad pareiškėja A. A. 2008 m. balandžio mėn. kreipėsi į UAB „Teisingumas“ (UAB „Lietuvos Respublikos žmogaus teisių gynimo ordinas“), prašydama sutvarkyti dokumentus dėl žemės atkūrimo po paveldėjimo – sodo sklypo „Romuva“, esančio Vilniaus r., Bezdonių sen., bei pateikė dokumentus: prašymą, mokėjimo pranešimus už sodo sklypą, sodo sklypo „Romuva“ pažymėjimą, sodo nario mokesčių kvitus ir kitus. Buvusio įmonės bankroto administratoriaus V. M. 2016-07-08 atsakyme į prašymą nurodyta, kad UAB „Lietuvos Respublikos žmogaus teisių gynimo ordinas“ yra likviduota dėl bankroto ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, o dokumentai, kuriuos prašo grąžinti A. A., bankroto administratoriui nebuvo perduoti ir jis nežino, kur minėti dokumentai yra. Darytina išvada, kad minėti dokumentai buvo prarasti ne dėl pareiškėjos A. A. kaltės. Pateiktose SB „Romuva“ pažymose duomenys nėra tikslūs, t.y. nurodyta, jog G. G. mokėjo nario mokestį nuo 1993 m. iki 2009 m., tačiau G. G. mirties liudijimo kopija patvirtina, kad G. G. mirė 1999 m. Pažymose esatys netikslumai nesudaro pagrindo abejoti, jog G. G. mokėjo nario mokestį, kurį po jos mirties bei kitus mokesčius moka dukra A. A.. Be to, 2010-03-23 SB „Romuva“ suvestiniame mokėjimų žiniaraštyje yra nurodyta, kad G. G. nuo 1993 m. mokėjo nario mokestį. Liudytojai A. Z. ir A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta pareiškėją A. A., kuri turi sodo sklypą Nr. 117, esantį šalia jų sodo sklypų. SB „Romuva“ atstovė pirmininkė S. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad į G. G. sklypą niekas nepretenduoja. Byloje nėra įrodymų, kad kiti asmenys pretenduotų į G. G. sklypą.

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad sodininkų bendrijoje „Romuva“ , Romuvos 4-ojoje g. 7, Bezdonių sen., Vilniaus r., esantis 581 kv.m. ploto žemės sklypas Nr. 117 įstatymų nustatyta tvarka buvo suteiktas naudotis G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir ji įstatymų nustatyta tvarka turėjo teisę jį įsigyti.

Kitokiais būdais įgyvendinti savo teisių pareiškėja A. A. negali, yra išnaudojusi kitas galimybes – byloje pateikta duomenų, kad ji kreipėsi į institucijas, galinčias turėti duomenų apie sodo sklypo pareiškėjos A. A. mamai G. G. skyrimą, tačiau nei vienoje duomenys nebuvo išsaugoti, ar tai institucijai perduoti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, jo nustatymas sudarys pareiškėjai pagrindą šios teisės įgyvendinimui, todėl pareiškimas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 9 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad sodininkų bendrijoje „Romuva“ , (duomenys neskelbtini), Bezdonių sen., Vilniaus r., esantis 581 kv.m. ploto žemės sklypas Nr. 117 įstatymų nustatyta tvarka buvo suteiktas naudotis G. O. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir ji įstatymų nustatyta tvarka turėjo teisę jį įsigyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.