Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą dėl antstolio D. J. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis D. J., uždaroji akcinė bendrovė „Heavy Finance“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

2.4. Ekspertas, atlikdamas turto ekspertizę, įvertina visas aplinkybes, turinčias įtakos turto kainai, todėl antstolis, vadovaudamasis ekspertize ir visomis aplinkybėmis, tinkamai nustatė parduodamo turto kainą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13. Iš nagrinėjamos bylos duomenų nustatyta, kad antstolis 2023 m. balandžio 25 d. patvarkymu priėmė vykdyti Vilniaus m. 15-ojo notaro biuro 2023 m. balandžio 13 d. notaro vykdomąjį įrašą dėl 105 000 Eur skolos, 18 673,96 Eur palūkanų, 1 774,24 Eur delspinigių, 105 Eur administracinio mokesčio, 268,76 Eur notaro atlyginimo, 2,22 Eur kompensacijos už patikras registre, 18,40 Eur prašymo dėl vykdomojo įrašo išdavimo patvirtinimo ir kitų išlaidų, 6 proc. palūkanų išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojai UAB „Heavy Finance“. 2023 m. balandžio 25 d. antstolis areštavo pareiškėjo žemės sklypą, įkeistą sutartinės hipotekos pagrindu, tos pačios dienos raginimu paragino pareiškėją per 30 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą 125 842,58 Eur sumą. Pareiškėjui nesumokėjus raginime nurodytos sumos, 2023 m. birželio 30 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo, pavesdamas ją atlikti UAB „Finance Property“. Atlikus žemės sklypo vertės nustatymo ekspertizę, buvo surašytas rinkos vertės nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo vertė yra 120 000 Eur. 2023 m. liepos 20 d. patvarkyme dėl turto vertės nustatymo antstolis nustatė, kad pareiškėjui priklausančiam žemės sklypui nustatoma 120 000 Eur kaina, varžytynės bus paskelbtos po 20 dienų nuo patvarkymo įteikimo skolininkui dienos, t. y. ne anksčiau kaip 2023 m. rugpjūčio 11 d. Antstolis 2023 m. rugpjūčio 21 d. priėmė patvarkymą dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių, kuriame nustatė, kad nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. 12.30 val. iki 2023 m. rugsėjo 20 d. 12.30 val. iš varžytynių interneto tinklapyje www.evarzytynes.lt bus parduodamas pareiškėjui priklausantis žemės sklypas už pradinę 96 000 Eur pardavimo kainą.

14. 2023 m. rugsėjo 13 d. pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame prašė panaikinti antstolio patvarkymą, kuriuo paskelbtos pirmosios pareiškėjo turto varžytynės, priimti patvarkymą atšaukti pirmąsias žemės sklypo varžytynes, paskirti žemės sklypo rinkos vertės nustatymo ekspertizę, atlikus profesionalų turto vertinimą, pardavinėti turtą iš varžytynių. Pareiškėjo skundas buvo atmestas antstolio 2023 m. rugsėjo 20 d. patvarkymu. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, jo taip pat netenkino, konstatavęs, jog pareiškėjo reikalavimai dėl 2023 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymo dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių panaikinimo ir antstolio įpareigojimo priimti patvarkymą atšaukti pirmąsias žemės sklypo varžytynes iš esmės buvo įgyvendinti antstoliui 2023 m. rugsėjo 20 d. priėmus patvarkymą dėl varžytynių atšaukimo, antstolis, įkainodamas ginčo turtą, tinkamai vykdė CPK 681 straipsnyje įtvirtintas pareigas. Pareiškėjas dėl šio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo pateikė atskirąjį skundą, jį grįsdamas tuo, kad pareiškėjo turtas antstolio įkainotas ženkliai mažesne kaina nei jo vertė rinkoje, ypatingosios teisenos bylose teismas privalo būti itin aktyvus ir ištirti visas bylai reikalingas aplinkybes.

15. Taigi, nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Pažymėtina, kad atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartį, tačiau atskirajame skunde nenurodo jokių argumentų dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmesti pareiškėjo reikalavimai panaikinti 2023 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymą dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių ir įpareigoti antstolį priimti patvarkymą atšaukti pirmąsias žemės sklypo varžytynes. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nutarties dalis, kuria buvo pasisakyta dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti 2023 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymą dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių ir įpareigoti antstolį priimti patvarkymą atšaukti pirmąsias žemės sklypo varžytynes, nepatenka į apeliacijos ribas, todėl šios nutarties dalies apeliacinės instancijos teismas nevertins. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisakys dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nuspręsta neatmesti pareiškėjo skundo dėl praleisto termino skundui dėl patvarkymo nustatyti turto kainą apskųsti, nesant dėl to pateikto skundo (CPK 320, 338 straipsniai).

17. CPK 681 straipsnyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė.

18. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad antstolis 2023 m. birželio 30 d. patvarkymu paskyrė pareiškėjo žemės sklypo vertės nustatymo ekspertizę, kurią, vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 28 punktu, pavedė atlikti turto vertintojai UAB „Finance Property“. Pareiškėjas atskirajame skunde neginčija, kad žemės sklypo vertinimą atlikusi UAB „Finance Property“ atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus reikalavimus. Pareiškėjas ir kiti vykdymo proceso dalyviai nereiškė prieštaravimų dėl ekspertizės skyrimo ar eksperto parinkimo, todėl, UAB „Finance Property“ atlikus turto vertinimą, antstolis 2023 m. liepos 20 d. priėmė patvarkymą dėl turto vertės nustatymo, kuriame, vadovaudamasis UAB „Finance Property“ parengtu rinkos vertės nustatymo aktu, nustatė pareiškėjui priklausančio žemės sklypo vertę – 120 000 Eur.

19. CPK 681 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Vertinant antstolės teisę (pareigą) skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 straipsnio 2 dalyje – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados. Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis). Antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir kilus abejonių dėl ekspertizės akto privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008, 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

20. Atskirajame skunde pareiškėjas teigia, kad antstoliui turėjo kilti abejonių dėl UAB „Finance Property“ atliktos ekspertizės ir jos metu nustatytos pareiškėjui priklausančio žemės sklypo vertės. Visgi nei pareiškėjas, nei išieškotoja CPK 682 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nepareiškė motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės akto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, įvertinus UAB „Finance Property“ 2023 m. liepos 10 d. parengto rinkos vertės nustatymo akto Nr. 23.07-EKS02 turinį, nėra pagrindo abejoti nei turto vertintojos kompetencija ir tinkamumu atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę, nei paties ekspertizės akto išvadoje nurodytos turto rinkos vertės teisingumu. Atlikdama turto vertės nustatymo ekspertizę ir surašydama aktą, turto vertintoja vadovavosi Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų pakeitimo įstatymu, Turto ir verslo vertinimo metodika, Tarptautiniais vertinimo standartais, turto apžiūros metu surinktais duomenimis, VĮ Registrų centro medžiaga, UAB „Finance Property“ informacijos duomenų baze. Turto vertintoja, nustatydama ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertę lyginamuoju metodu, surinko informaciją apie septynių įvykusių panašaus turto sandorių kainas. Įvertinęs šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, gavus tokią turto vertinimo išvadą, antstoliui nebuvo pagrindo abejoti nustatyta žemės sklypo verte.

21. Pareiškėjas skundą dėl antstolio veiksmų motyvavo iš esmės tuo, kad turto vertę antstolis nustatė pats, nepavedęs to padaryti nepriklausomiems turto vertintojams, dėl ko turtas buvo įkainotas netinkamai (nustatyta per maža turto vertė). Atsižvelgiant į tokį skundo faktinį pagrindą ir skunde dėstomus argumentus, nėra pagrindo spręsti, kad, teikdamas šį skundą, pareiškėjas siekė įgyvendinti jam įstatymo suteiktą teisę teikti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados ir prašyti antstolio paskirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų nurodė, jog areštuoto turto vertė yra 554 883,68 Eur – 808 408,12 Eur, tačiau šio savo teiginio pareiškėjas neįrodė. Nagrinėjamu atveju aplinkybę, kad turtas buvo įkainotas netinkamai ir yra parduodamas už per mažą kainą, pareiškėjas įrodinėja nekilnojamojo turto pardavimo skelbimais. Vertindamas pateiktų skelbimų įrodomąją reikšmę, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien skelbimų iš pardavimų portalo duomenys nėra pakankami spręsti, jog pareiškėjo turtas buvo įkainotas netinkamai, nes turto pardavėjas gali nurodyti bet kokią savo pageidaujamą turto pardavimo kainą, kuri nebūtinai atitiks realias rinkos kainas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad turto pardavimo skelbimai yra tinkami šaltiniai turto vertei nustatyti ir juos leidžia naudoti turto vertintojų veiklą reglamentuojanti Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159. Pagal šios metodikos 61 punktą informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas naudojama tada, jeigu nėra informacijos apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius. Kadangi šiuo atveju informacija apie tokius sandorius buvo, nėra pagrindo remtis informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas. Be to, kaip pagrįstai nurodė antstolis, pareiškėjo pateiktuose skelbimuose žemės sklypai yra miškų ūkio paskirties, jų kainai didelę įtaką daro miško vertė, kitas pareiškėjo nurodomas sklypas yra namų valdos, miškų ūkio valdos, kas taip pat turi įtakos žemės sklypų kainai, todėl šio turto negalima vertinti kaip analogiško ar panašaus. Pareiškėjas nenurodė kitų argumentų ir nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjo turtas įvertintas per maža kaina, neatitinkančia šio turto rinkos vertės, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė, jog antstolis, įkainodamas pareiškėjo turtą, pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas.

22. Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad, vadovaujantis CPK 443 straipsnio 8 dalimi, ypatingosios teisenos bylose teismas privalo būti itin aktyvus ir ištirti visas bylai reikalingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atskirojo skundo argumentu sutinka tik iš dalies.

23. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylų pagal skundus dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo procesiniai ypatumai nustatyti CPK 443 straipsnyje. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, jog ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis), nes pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-313/2021). Kita vertus, kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad pareiškėjo įvardyta teisės norma (CPK 443 straipsnio 8 dalis) byloje dalyvaujančių asmenų neatleidžia nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2013). Vadovaudamasis šiais išaiškinimais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas neįrodė antstolio veiksmų neteisėtumo, savaime nelemia pareigos teismui imtis papildomų priemonių bylos aplinkybėms nustatyti, todėl pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus dokumentus, tinkamai įvykdė CPK 443 straipsnio 8 dalies nuostatas.

24. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir taikė procesinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.