Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-05-18 · Civilinė byla Nr. 2A-2098-656/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-18
Bylos Nr.
2A-2098-656/2012
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-01700-2010-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Ignotas
Ieškovas
UAB “Vilniaus energija”
Atsakovas
V. S.
Trečiasis asmuo
SĮ “Vilniaus miesto būstas”, Vilniaus miesto savivaldybei, S. Z., A. R., N. K.
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-2098-656/2012Proceso Nr. 2-03-3-01700-2010-0Procesinio sprendimo kategorija 121.14 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gegužės 18 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas,

apeliacinio proceso rašytine tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) UAB”Vilniaus energija” apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB “Vilniaus energija” patikslintą ieškinį, pareikštą atsakovei V. S., dėl skolos, palūkanų priteisimo, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims SĮ “Vilniaus miesto būstas”, Vilniaus miesto savivaldybei, S. Z. (C.), A. R., N. K.,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė prašydama priteisti iš atsakovės V. S. 1846,27 Lt skolą už laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2010-02-28 patiektą šilumos energiją, 245,92 Lt palūkanas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB “Vilniaus energija” tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui adresu (duomenys neskelbtini). Visą pastate suvartotą šilumos energijos kiekį apskaičiuoja jo įvade įrengtas šilumos skaitiklis. Aukščiau paminėtame pastate esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise. Butą patikėjimo teise valdo SĮ “Vilniaus miesto bustas”. Pagal sudarytą tarp atsakovės V. S. ir SP AB Vilniaus šilumos tinklų 1995 m. Atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartį Nr. 067807-9, atsakovė įsipareigojo kas mėnesį mokėti šilumos tiekėjui mokesčius už buto šildymą ir karštą vandenį. Pagal sudarytą tarp atsakovės V. S. ir SP AB Vilniaus šilumos tinklų 1995 m. Atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartį Nr. 067807-9, atsakovė įsipareigojo kas mėnesį mokėti šilumos tiekėjui mokesčius už buto šildymą ir karštą vandenį LR įstatymų, Vyriausybės ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų bei sutarties nustatyta tvarka. Aukščiau paminėta sutartis galiojo iki 2010-02-28. 2010-02-28 sutartis buvo vienašališkai nutraukta ieškovo iniciatyva CK 6.217 str. 1 dalies pagrindais. Sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Apie buto gyventojų skaičių, nuomininko ir kitus pakeitimus, numatytus sutarties 10 punkte, atsakovė šilumos tiekėjui nepranešė, neprašė nutraukti sutartį. Ieškovė tinkamai vykdydavo savo sutartinius ir teisės aktų nustatytas pareigas. Atsakovė savo prievolių nevykdydavo, todėl iki sutarties nutraukimo už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2010-02-28 liko 1846,27 Lt skola už šilumos energiją.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Su atsakove nuomos sutartis yra nutraukta, nurodytame bute ji negyvena nuo 2001 metų. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) faktiniai nuomininkai yra S. C. ir jos sūnus A. R., todėl jiems ir turi būti reikštinas ieškinys. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-03-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-171-863/2011 konstatavo šiai bylai reikšmingas aplinkybes ir pasisakė dėl V. S. teisinės padėties ir dėl faktinių buto nuomininkų. Šiuo sprendimu buvo atmestas Vilniaus miesto savivaldybės ieškinys dėl S. C., A. R. ir V. S. iškeldinimo.

Tretysis asmuo SĮ “Vilniaus miesto būstas” nurodė, kad ieškinys tenkintinas.

Tretysis asmuo A. R. su ieškiniu sutiko iš dalies nurodydamas, kad už patiektą šilumos energiją turėtų mokėti šiame bute gyvenantys asmenys.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo S. C. (Z.) atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad ji bute (duomenys neskelbtini), gyveno ilgą laiką, butas jos tėvams buvo suteiktas 1961 m.. Šiame bute oficialiai deklaravę savo gyvenamąją vietą buvo penki asmenys, t.y. ji, jos sesuo atsakovė V. S. ir jų šeimos nariai. Atsakovė V. S. šiame bute negyvena nuo 2001 m., šiame bute gyvena šiuo metu ji, C. C. (Z.), jos sūnus, todėl už šilumą ji moka, ką patvirtina pateikti dokumentai, yra susidariusi permoka. Už patiektą šilumą turėtų mokėti visi šiame bute gyvenantys asmenys, todėl atsakovės atžvilgiu ieškinys atmestinas, susidariusią skolą tretysis asmuo S. C. (Z.) sutiktų dengti tik dalimis dėl blogos finansinės padėties.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Teismas 2012 m. sausio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad ginčo patalpose laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2010-02-28 gyvenamąją vietą buvo deklaravę septyni asmenys, t.y. R. C., N. K., V. C., A. K., D. K., S. C. (Z.), A. R.. V. S. nuo 2006-05-30 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), o Salininkų sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) 2011-09-23 d. pažyma Nr. 5 patvirtina, kad atsakovė nuo 2001 m. rugpjūčio mėn. yra bendrijos (duomenys neskelbtini) narė, nuolat gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2001-06-14 buvo sudariusi buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Šiuo butu galėjo naudotis ir jos šeimos nariai, ką patvirtina nuomos sutarties 5 p., kuriame nurodyta, kad nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo, naudojasi tomis pačiomis teisėmis kaip ir nuomininkas ir vykdo visas pareigas, kylančias iš nuomos sutarties. Atsakovė buvo pasirašiusi ir atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartį Nr. 067807-9. Teismas negali patvirtinti, kad sutartis buvo pasirašyta 1995 m., nes sutarties pasirašymo data nenurodyta. Ieškovės atstovė teismui nurodė, kad sutartis buvo pasirašyta 1995 m., tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Nustatyta, kad atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutarties šalys keitėsi, t.y. tiekėjas Vilniaus šilumos tinklų įmonė buvo pakeista UAB “Vilniaus energija”, o atsakovei išvykus iš ginčo patalpų 2001 m., šilumos energijos vartotojais tapo atsakovės šeimos nariai ir buvę šeimos nariai, tačiau ieškovas, kaip juridinis asmuo, kuriam įstatymai kelia didesnius atidumo ir rūpestingumo standartus, neinformavo atsakovės apie būtinumą keisti sutarties sąlygas, nebuvo aptartos individualios sutarties sąlygos, šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 243 p. (2007 m. redakcija) numatyto šilumos metodo pasirinkimas ir kt. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad iki 2010 metų būtų reiškęs atsakovei pretenzijas dėl skolos už patalpų šildymą, nors CK 6.583 str., 6.584 str. pagrindu tai turėjo atlikti kas mėnesį, todėl atsakovė pagrįstai tikėjo, kad už patalpų šildymą moka ten gyvenantys asmenys CK 6.589 str. pagrindu. Sutartis atsakovės atžvilgiu CK 6.217 str. pagrindu yra nutraukta.

Atsakovė ir tretieji asmenys neginčijo, kad už patalpų šildymą yra susidariusi skola, tačiau tretieji asmenys S. C. (Z.) ir A. R. pateikė įrodymus, kad jie dengia susidariusią skolą dalimis ir kad jiems tenkančią skolos dalį jie sumokės. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-171-863/2011 įsiteisėjusiame teismo sprendime nurodė, kad atsakovė ginčo patalpose negyvena nuo 2001 metų. CK 6.609 str. 3 d. numato, kad kai nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai išvyksta gyventi kitur, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos. CK 6.590 str. pagrindu gyvenamojoje patalpoje apsigyvenę nuomininko šeimos nariai ir buvę šeimos nariai įgyja lygias teises su kitais nuomininko šeimos nariais ir buvusiais šeimos nariais į nuomojamą gyvenamąją patalpą ir pareigas, jei apsigyvendami nebuvo susitarę kitaip. Už laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2010-02-28 tiektą šilumos energiją turėtų mokėti visi ginčo patalpose gyvenę asmenys.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nesutiko keisti atsakovės kitais asmenimis, todėl CPK 45 str. 3 d. pagrindu byla išnagrinėta iš esmės nepakeitus šalių procesinės padėties.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti teismo 2012 m. sausio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.Šilumos pirkimo-pardavimo santykius reglamnetuoja CK normos, LR Šilumos ūkio įstatymo bei jį detalizuojančios Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos LR ūkio ministro 2003-07-10 įsakymu Nr.4-289 Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygos. Pagal CK 1.71 str. 1 d. sandoriai sudaromi raštu arba konkliudentiniais veiksmais. Pagal Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygas šalys, kai nėra sudaryta šilumos pirkimo-pardavimo sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas. Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis sudaroma tarp šilumos tiekėjo ir duagiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkų-buitinių šilumos vartotojų (Taisyklių 203 punktas). Sutartis ne su buto ar kitų patalpų savininku, o su butų ar patalpų nuomininku – buitiniu šilumos vartotoju, gali būti sudsryta esant buto ar kitų patalpų savininko raštiškam sutikimui, prieš sudarant tokią sutartį šilumos tiekėjui turi būti pateikti teisėtą pagrindą naudotis savininko butu (patalpomis) patvirtinantys dokumentai (Taisyklių 203.2 punktas). Teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, kad teisės aktų normos pareigą apmokėti šilumos tiekėjui už jo tiekiamą šilumos energiją sieja ne su faktiniu šilumos vartojimu, bet su nuosavybes teise arba šilumos pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta pagal individualiai aptartas sąlygas.

2.Butas nuosavybės teise priklauso Viniaus miesto savivaldybei ir 2001-06-14 rašytine nuomos sutartimi išnuomotas atsakovei. 1995 metais tarp atsakovės ir SP AB “Vilniaus šilumos tinklai” buvo sudaryta Atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartis Nr.067807-9 (toliau – Sutartis). Nuo 2002-04-01 UAB “Vilniaus energija” perėmė šilumos energijos tiekėjo teises ir pareigas, kylančias iš Sutarties. Sutartis sudaryta LR Vyriausybės 1994-08-11 nutarimo pagrindu, pagal kurį butų ir kitų patalpų nuomininkai turėjo atsiskaityti už šilkumos energiją pagal apmokėjimo sutartis, sudarytas su šilumos tiekėjais. Sutartis su atsakove buvo sudaryta 1995 metais ir galiojo iki 2010-02-28, kai vienašališkai nutraukta ieškovo CK 6.217 str. 1 d. pagrindu. Pagal CK 6.189 str. 1 d. normą teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią bei turi būti vykdoma sąžiningai, tinkamai, nustatytais terminais pagal įstatymų ir sutarties nurodymus. Atsakovė pagal sutarties 1 ir 2 punktus, Nuomos sutarties 2.2 punktą buvo įsipsareigojusi kas mėnesį mokėti šilumos tiekėjui mokesčius už suvartotą šilumos energiją. Tretieji asmenys, kurie gyveno bute, nėra atsakovės šeimos nariai. Atsakovė, sudarant Sutartį ir Nuomos sutartį, apie sudarytas sutartis neinformavo, todėl ginčo laikotarpiu bute gyvenantys asmenys neturi atsakyti už prievoles atsiskaityti už butui tiektą šilumos energiją nevykdymą. Nėra pagrindo už gnčo lasikotarpį priteisti skolą iš buto savininkės – Vilniaus miesto savivaldybės. Nuo 2010-02-28 po Sutarties nutraukimo mokesčiai už šilumos energiją sakičiuojami Vilniaus miesto savivaldybei. Aplinkybė, kad atsakovė ginčo laikotarpiu negyveno bute, neatleidžia jos nuo Sutartyje numatytų įsipareigojiumų vykdymo.

3.Apeliantas nesutiko su teismo sprendimo argumentu, kad ieškovė neinformavo atsakovę apie būtinumą keisti Sutarties sąlygas, atsakovei išvykus iš buto. Pagal Sutarties 10 punktą apie buto savininko, nuomininkų, gyventojų skaičiaus pasikeitimus atsakovė per 10 dienų turėjo informuoti ieškovę. Vartotojo pareigą informuoti šiluimos tiekėją apie pakeitimus, kurie įtakoja teisingą mokesčių skaičiavimą, numato ir teisės aktai. Atsakovė 2010-03-04 kreipėsi į SĮ “Vilniaus miesto būstas” su prašymu nutraukti nuomos sutartį. Atsakovė paaiškino, kad negyveno bute dėl konfliktų su S. Z. (C.). Iš atsakovės paaiškinimų ir elgesio matyti, kad negyvenant bute, ji iki 2010-03-04 neketino nutraukti buto nuomos santykių. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas civ.byloje Nr.2-171-863/2011 dėl nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovės bei S. Z. (C.), A. R. iškeldinimo konstatavo, kad nuomos sutartis su atsakove nutraukta 2010-12-08.

4.Teismo sprendime nepagrįstai nurodyta, akd tretieji asmenys, gyvenantys bute, dalimis dengia ginčo laikotarpiu susidariusią skolą už šilumos energiją. Šie asmenys pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad jie moka mokesčus už šilumos energiją, paskaičiuotus nuo 2010-02-28 Vilniaus miesto savivaldybei. S. Z. (C.) nesutinka, kad jos už šį laikotarpį permokėta 189,47 Lt suma būtų padengta ginčo laikotarpio skola. Nagrinėjant bylą nenustatyta, kad 1846,27 Lt skola po ieškinio pateikimo teismui būtų padengta.

5.Ginčo laikotarpiu mokesčius mokėdavo S. Z. (C.) sutuoktinis R. C.. Pagal CK 6.50 str. 1 d. normą prievolę gali įvykdyti trečiasis asmuo. Sąskaitos už bute suvartotą šilumos energiją buvo pateikiamos buto adresu ir ieškovei nebuvo žinoma, kas faktiškai apmokėdavo sąskaitas. Pagal teisės aktų reikalavimus konkliudentiniais veiksmais šilumos pirkimo-pardavimo sutartis gali būti sudaryta su buto savininku. Bute gyvenantys tretieji asmenys dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas sudarymo į ieškovę nesikreipė. Nėra pagrindo reikalauti ginčo laikotarpio skolos už šilumos energiją priteisimo iš trečiųjų asmenų, nes jie nebuvo ir nėra butui tiekiamos šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalys.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

1. Apeliacinio skundo argumentas, kad teisės aktų normos pareigą apmokėti šilumos tiekėjui už jo tiekiamą šilumą sieja ne su faktiniu šilumos vartojimu, bet su buto nuosavybės teise arba šilumos pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta pagal individualiai aptartas sąlygas, nepagrįstas. 1995 metais tarp atsakovės ir SP AB “Vilniaus šilumos tinklai” sudarytą Atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartį Nr.067807-9 atsakovė pasirašė ne kaip buto nuomininkė, o kaip vartotoja, atstovaudama visus 7 bute gyvenančius asmenis Nuomos sutartį atsakovė pasirašė tik 2001-06-14, todėl nepagrįstai teigiama, kad atsakovė gytveno nuomos teisėmis. Visi buto gyventojai už nuomą mokėdavo bendrai. Šilumos pirkimo-pardavimo sutarties pagal LR ūkio ministro 2003-07-10 įsakymu Nr.4-289 Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas atsakovė nebuvo pasirašiusi, tokia sutartis nebuvo pateikta pasirašyti ir kitiems tame bute gyvenantiems asmenims. Todėl, vadovaujantis CK 1.71 str. 1 d. nuostata bei LR Šilumos ūkio įstatymo 19 str. 5 d., laikytina, kad šilumos pirkimo-pardavimo sutartis su buto savininku sudaryta konkliudentiniais veiksmais.

2. Butas buvo suteiktas atsakovės tėvams. Tėvams išsikėlus, šiame bute liko gyventi atsakovė su seserimi, vėliau sukūrė šeimas ir kartu gyveno, turėjo lygias teises šiuo butu naudotis. CK 6.590 str. 1 d. nustatyta, kad pagal nuomos sutartį gyvenamojoje patalpoje turi teisę apsigyventi tie nuomininko šeimos nariai ir buvę šeimos nariai, kurie įvardinti nuomos sutartyje. 2001-06-14 nuomos sutarties 5 punkte nurodyta, kad nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo naudojasi tomis pačiomis teisėmis, kaip ir nuomininkas ir vykdo visas pareigas, kylančias iš nuomos sutarties. Nors nuomos sutartyje bute gyvenantys asmenys neįvardinti, tačiau nuomos sutarties sudarymo momentu bute buvo deklaruoti 7 asmenys, - tai patvirtino ir tretysis asmuo S. C.. Tiek atsakovė, tiek S. C. turėjo vienodas teises ir pareigas.

3. Atsakovė bute negyvena nuo 2006-05-30, nes dekalravo gyvenamaąją vietą ir faktiškai gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o Salininkų sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Pagal CK 6.609 str. 3 d., kai nuomininkas, jo šeimos nariai ir buvę šeimos nariai išvyksta gyventi kitur, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutrauka nuo išvykimo dienos. Atsakovei išvykus, bute liko gyventi tretieji asmenys.

4. Tretieji asmenys pripažįsta, kad mokėti už suvartotą šilumos energiją privalo mokėti bute gyvenantys nuomininkai ir fsktišksi jie ir moka. Susidaręs įsiskolinimas yra ne dėl to, kad likę gyventi nuomininkai nepripažįsta pareigos atsiskaityti, bet dėl sunkios materialinės padėties.

Šalies argumentai

Tretysis asmuo SĮ “Vilniaus miesto būstas” su apeliaciniu skundu sutiko. Nurodė, kad su atsakove sudaryta galiojanti nuomos sutartis, kurią atsakovė privalo vykdyti. Tai, kad ginčo bute gyveno tretieji asmenys nepaneigia atsakovės prievolės. Atsakovė netinkamai vykdė sutarties sąlygas neinformuodamas apelianto apie gyventojų skaičiaus pasikeitimus, nebuvo nustatytas atsakovo siekis nutraukti sutartį, todėl atsakovas liko susaistytas sutartimi, ką patvirtina ir tai, kad atsakovas tik 2010-03-04 pareiškė norą nutraukti buto nuomos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinis skundas atmetamas.

Byloje spręstinas teisės klausimas, ar pareiga apmokėti šilumos tiekėjui už jo tiekiamą šilumos energiją siejama su faktiniu šilumos vartojimu, ar su nuosavybes teise arba šilumos pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta pagal individualiai aptartas sąlygas. Ieškovas savo argumentaciją grindžia aplinkybe, kad 1995 metais šalys pagal individualiai aptartas salygas sudarė Atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartį Nr. 067807-9 (t.1 b.l.8). Ieškovas, grįsdamas ieškinį ir appeliacinį skundą, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose suformuluotais išaiškinimais, kurie buvo parengti aiškinant LR Šilumos ūkio įstatymą, kuris įsigaliojo nuo 2003-07-01. Ieškovas šalių santykiams taiko Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintas LR ūkio ministro 2003-07-10 įsakymu Nr.4-289 bei Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygas.

Byloje nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini), priklauso Vilniaus miesto savivaldybės butų fondui. Byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovė tarp atsakovės ir buto savininkės Vilniaus miesto savivaldybės susiklostė faktiniai buto nuomos santykiai, nes butas iki 1990 metų buvo suteiktas atsakovės ir trečiojo asmens S. Z. (C.) tėvams. Atsakovė ir tretysis asmuo S. Z. (C.) bute gyveno kaip šeimos nariai. Tėvams išsikrausčius, atsakovė ir tretysis asmuo S. Z. (C.) liko gyventi bute, todėl susiklostė faktiniai šių asmenų nuomos santykiai su Vilniaus miesto savivaldybe. Iki 2003 m. liepos 1 d. atsiskaitymo už patiektą šilumos energiją tvarką reglamentavo LR Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 704 patvirtinta Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio tarifų nustatymo tvarka (Žin., 1992, Nr. 29(2)-908, pakeista LR Vyriausybės 1993 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 722 ir LR Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 727), kurios 12 punktas nustatė, kad gyvenamųjų patalpų nuomininkai už šiluminę energiją (karštą vandenį ir šildymą) moka prilausomai nuo gyvenamųjų patalpų bendrojo (naudoingojo) ploto. LR Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 727 1.1 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų nuomininkai su šiluminę energiją pagal apmokėjimo sutartis kas mėnesį privalo sumokėti už suvartotą šilumos energiją pagal atskirą atsiskaitymo knygelę. 1995 m. Atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartyje Nr. 067807-9 nuorydyta, akd bute gyvena 7 gyventojai. 1995 metais galiojusio Butų kodekso 54 straipsnis nustatė: „ nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo, lygiai naudojasi su nuomininku visomis teisėmis ir vykdo visas pareigas, kylančias iš nuomos sutarties. Pilnamečiai šeimos nariai solidariai su nuomininku atsako turtu pagal prievoles, kylančias iš nurodytos sutarties. Prie nuomininko šeimos narių priskiriami nuomininko sutuoktinis, jų vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir tėvai (įtėviai). Kiti giminaičiai ir nedarbingi išlaikytiniai gali būti pripažįstami nuomininko šeimos nariais, jeigu jie kartu su nuomininku gyvena ir veda bendrą su juo ūkį.Jeigu šiame straipsnyje nurodyti piliečiai nustoja buvę nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvena nuomojamoje patalpoje, jie turi tokias pat teises ir pareigas, kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai.“

Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo srgumentus, kad šalis siejo šilumos pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta individualiai aptartomis sąlygomis. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo 1995 m. šalių sudarytą Atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartį Nr. 067807-9 kvalifikuoti kaip sudarytą tarp ieškovo ir individualiai tarp atsakovės taikant LR Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnyje nurodyta sąlygas, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintas LR ūkio ministro 2003-07-10 įsakymu Nr.4-289, bei Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinės sąlygas, patvirtintas LR ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. Nr. 4-260.

Atsakovė nurodė, kad šilumos pirkimo-pardavimo sutarties pagal LR ūkio ministro 2003-07-10 įsakymu Nr.4-289 Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas atsakovė nebuvo pasirašiusi, tokia sutartis nebuvo pateikta pasirašyti ir kitiems tame bute gyvenantiems asmenims. Atsakovės argumentas , kad, vadovaujantis CK 1.71 str. 1 d. nuostata bei LR Šilumos ūkio įstatymo 19 str. 5 d., laikytina, kad šilumos pirkimo-pardavimo sutartis su buto savininku sudaryta konkliudentiniais veiksmais, yra pagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su kitais pirmos instancijos teismo sprendimo argumentais ir jų nekartoja.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Andrius Ignotas