Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Gruzijos Respublikos pilietis, gruzinas, 10 klasių išsilavinimo, susituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, anksčiau teismo neteistas, administracine tvarka baustas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. K. tiesiogiai davė didesnės nei 1 MGL vertės kyšį už pageidaujamą neveikimą valstybės tarnautojui vykdant įgaliojimus, būtent: 2015 m. vasario 1 d. apie 15.00 val. prie Mituvos g. 5- ojo namo, Kaune, policijos pareigūnų sustabdytas vairuojantis automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) siekdamas išvengti administracinės atsakomybės dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, numatyto LR ATPK 126 str. 1 d., t. y. dėl transporto priemonės vairavimo esant vairuotojui neblaiviam, kai nustatomas lengvas girtumo laipsnis, davė 50 eurų kyšį, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 5-ojo būrio patruliui A. P., siekdamas neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo neveikimo vykdant įgaliojimus, kad šis nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo už jo padarytą Kelių eismo taisyklių 14 punkto pažeidimą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. K. kaltu pilnai prisipažino ir parodė, kad 2015-02-01 vairavo automobilį Renault Megane, buvo neblaivus. Jį sustabdė policijos pareigūnai. Kai priėjęs pareigūnas paprašė pateikti dokumentus, jis pateikė ir iš karto prisipažino, kad yra neblaivus. Pareigūnai dar įspėjo, kad draudžiama vairuoti neblaiviam, kad ketina dėl to pildyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tuomet jis į pasą įdėjo 50 eurų, norėdamas, kad jį paleistų, neatimtų vairuotojo teisių, ar bent jau tikėdamasis, kad galimai bus švelnesnė atsakomybė, pasakė: „jeigu gali, paimk ir nerašyk“. Jis tuos 50 eurų vertina ne kaip kyšį, o kaip dovaną pareigūnams, kad jie nebūtų tokie griežti. Jam taip yra įprasta, pas juos šalyje visada tokias dovanas galima duoti, ir Lenkijoje, ir muitinėje, o čia vadina kyšiu. Jei pareigūnas būtų griežčiau paaiškinęs, kad negalima tokių dovanų teikti, tai būtų nedavęs pinigų. Labai gailisi dėl to.

Liudytojas Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės 5-ojo būrui patrulis A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015-02-01 patruliavo kartu su kolega A. S.. Apie 15.00 val. prie Mituvos g. 5- ojo namo, Kaune, buvo sustabdytas automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotojas pateikė visus dokumentus – techninės apžiūros taloną, vairuotojo pažymėjimą ir pasą, tačiau nuo jo sklido alkoholio kvapas. Vairuotojui buvo paaiškinta, kad bus tikrinamas jo blaivumas. Su vairuotoju buvo bendraujama rusiškai. Tuomet vairuotojas paprašė duoti atgal jo pasą, pasakė, kad turi 50 eurų, prisipažino, kad yra išgėręs, paprašė, kad gal gali nesitikrinti blaivumo. Jis paaiškino, kad už kyšio siūlymą numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau vairuotojas į grąžintą pasą įdėjo 50 eurų, pasakė, kad šiandien tik tiek turi ir vėl jam padavė savo pasą, dar pasiūlė pažiūrėti į pasą, kad jis pamatytų pinigus. Vėliau buvo patikrintas vairuotojo blaivumas, nustatyta, kad vairuotojas neblaivus, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Pareigūno A. P. 2015-02-01 tarnybiniame pranešime užfiksuotos analogiškos įvykio aplinkybės, kurias jis nurodė apklausiamas liudytoju (b. l. 7);

Apžiūros protokolu užfiksuota, kad įvykio vieta yra Mituvos g. 5- ojo namo, Kaune, apžiūrėtas tarnybinis automobilis su skiriamaisiais ženklais „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei Gruzijos piliečio pasas bei į pasą įdėta 50 eurų nominalo kupiūra Nr. X44783145956 (b. l. 9-14);

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad 2015-02-01 M. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (surašė pareigūnas A. P.) pagal ATPK 126 str. 1 d. už tai, kad jis 2015-02-01 15.00 val. Mituvos g. 5, Kaune vairavo automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (b. l. 15);

Nutarimu dėl daiktų perdavimo saugojimui, perdavimo-priėmimo aktu bei kvitu 50-ties eurų nominalo kupiūra Nr. X44783145956 paimta ir perduota saugoti į Kauno AVPK finansų skyrių (b. l. 33, 34, 35).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 227 straipsnį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus (1 dalis), arba siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus (2 dalis). Papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, taigi įstatymas šios veikos baigtumą sieja su momentu, kai atlikta bent viena iš minėtų alternatyvių veikų: kyšio davimas, jo pasiūlymas, susitarimas ar pažadėjimas jį duoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2007, 2K-53/2008, 2K-105/2014 ir kt.). Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo duodamo kyšio nepriima dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo papirkėjo valios, papirkėjo veika taip pat kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas. Be to, pasiūlymo ir pažadėjimo duoti kyšį baigtumas nepriklauso nuo paperkamo asmens reakcijos į tai, jo sutikimo ar nesutikimo priimti kyšį, papirkėjo tikslų suvokimo lygio, ar papirktas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo jau yra atlikęs pageidaujamus veiksmus, ar dar ne. Baudžiamąją atsakomybę už papirkimą lemia tai, kad kyšis duodamas už pageidautiną kyšio davėjui valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklą vykdant įgaliojimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. papirkėjas suvokia, jog jis valstybės tarnautojui neteisėtai duoda pinigus (kitas turtines vertybes) už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad už kyšį būtų patenkinti jo interesai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–83/2014).

Teisiamajame posėdyje ištyrus šioje byloje esančius įrodymus nustatyta, kad siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už vairavimą neblaiviam (nustatytas 1,33 % promilių girtumas), M. K. Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 5-iojo būrio patruliui A. P. davė 50 eurų kyšį už tai, kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Kaltinamasis savo kaltę iš esmės pripažino, tačiau nurodė, kad jo perduoti pinigai tėra „dovana“, bet ne kyšis, tačiau šie parodymai vertintini kaip kaltinamojo gynybos taktika ir jais nesivadovautina. Pažymėtina, kad BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nevartojamas „dovanos“ terminas. BK 227 straipsniuose vartojamas tik vienas terminas - „kyšis“. Kyšis nuo dovanos iš esmės skiriasi tuo, kad kyšis yra susitarimo tarp dviejų pusių dėl tam tikrų veiksmų atlikimo rezultatas, o dovana duodama nesant susitarimo dėl valstybės tarnautojo tam tikrų veiksmų atlikimo ar neatlikimo. Tačiau ir kyšį, ir dovaną jungia tai, kad ir kyšis, ir dovana duodami ar imami ne šiaip sau, o už kyšio ar dovanos davėjo pageidaujamą valstybės tarnautojo elgesį, kuris gali pasireikšti teisėtu ar neteisėtu veikimu ar neveikimu vykdant įgaliojimus. Taigi, pagal įstatymą baudžiamoji atsakomybė už papirkimą ir kyšininkavimą sąlygojama ne susitarimo tarp kaltininkų buvimu ar nebuvimu, o veikos padarymo motyvu, t. y. už ką duodamos ar imamos materialinės vertybės ar pinigai (kyšis). Susitarimas pagal galiojančius įstatymus nėra būtinas šių nusikaltimo sudėčių požymis. Baudžiamąją atsakomybę apsprendžia ne susitarimo buvimas, papirkimo ir kyšininkavimo motyvas - pageidautinas kyšio davėjui valstybės tarnautojo veikimas ar neveikimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 195/2006). Nors kaltinamasis nurodė, kad pareigūnui davė ne kyšį, bet „dovaną“, tačiau paaiškino, kad šią „dovaną“ - 50 eurų policijos pareigūnui davė už tai, kad šis nesurašytų jam administracinio teisės pažeidimo protokolo, nes automobilį vairavo būdamas neblaivus. Taigi kaltinamasis suvokė, jog policijos pareigūnui neteisėtai duoda pinigus už tai, kad šis neveiktų jo naudai – nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo, ir norėdamas, kad už duodamus pinigus būtų patenkinti jo interesai, taigi laikytina, kad tokius veiksmus kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis nurodė, kad supranta rusų kalbą, nurodė, kad suprato, kad bendrauja ir apie ką bendrauja su pareigūnais, liudytojas patvirtino, kad rusų kalbą moka, su kaltinamuoju buvo bendraujama rusų kalba, jokių esminių prieštaravimų tarp kaltinamojo ir liudytojo parodymu nėra, aplinkybių, rodančių, kad liudytoju apklaustas policijos pareigūnas būtų suinteresuotas bylos baigtimi, nenustatyta, todėl nėra įstatymų numatyto pagrindo nesivadovauti minėto liudytojo parodymais.

Pagal BK 230 str. 1 d. valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 2 str. 3 d., policijos pareigūnas yra Lietuvos Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, todėl Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės 5-ojo būrio patrulis A. P., kuriam buvo duotas kyšis, teisingai įvardintinas kaip valstybės tarnautojas. Dėl aukščiau išvardintų aplinkybių visumos, kaltinamojo M. K. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d. sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Suformuluotame kaltinime pagal BK 227 str. 2 d., buvo nurodyta, jog kaltinamasis kyšį davė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 5-ojo būrio patruliams A. P. ir A. S., tačiau liudytojas - pareigūnas A. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad būtent jis bendravo su vairuotoju - M. K., kaltinamasis kyšį davė jam, jo kolega – pareigūnas A. S. tuo metu buvo tarnybiniame automobilyje, kyšio davimo aplinkybių nematė ir negirdėjo, tai patvirtina ir pareigūno A. S. 2015-02-01 tarnybinis pranešimas (b. l. 8), todėl atitinkamai patikslintinos papirkimo aplinkybės, t. y. kad kyšį M. K. davė pareigūnui A. P.. Tokia kaltinimo korekcija kaltinamojo teisių nesuvaržo, kadangi ji neišplečia kaltinimo apimties ir nekeičia veikos juridinės kvalifikacijos.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad M. K. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d., 227 str. 2 d.), veikdamas tiesiogine tyčia, veika baigta. M. K. teisiamas pirmą kartą (b. l. 22), administracine tvarka baustas, nuobaudos galioja (b. l. 24-25), priklausomybės ligų centre, psichiatrinėje įskaitoje neregistruotas (b. l. 25-27), yra dirbantis (b. l. 23). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis nuoširdžiai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir gailisi dėl savo elgesio (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atsižvelgiant į aukščiau aptartų aplinkybių visumą, kaltinamajam skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam (BK 47 str.).

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis BPK 140 str. pagrindu buvo sulaikytas 2015-02-01, 15.05 val., iš sulaikymo paleistas 2015-02-02, 13.15 val. Vadovaujantis BK 66 str., laikino sulaikymo laikas (1 para) įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL (75,32 Eur) baudos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, t. y. viena 50-ties eurų nominalo kupiūra Nr. X44783145956, paimta įvykio vietos apžiūros metu ir saugojama Kauno AVPK finansų skyriuje, konfiskuotina kaip nusikalstamos veikos priemonė ir perduotina į valstybės pajamas (BK 72 str. 2 d. 2 p., BPK 94 str. 1 d. 1 p.).

Byloje jau po to, kai teismas išėjo į pasitarimų kambarį priimti nuosprendį buvo gauta Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-02-020pažyma Nr. TP-7-(2.10)-482 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo. Šioje pažymoje nurodyta, jog teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą M. K., kurį gina Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas Georgijus Zavtrakovas, yra patirta 23,16 Eur išlaidų. Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš M. K., tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte (pažymoje) nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Be to ir teisiamojo posėdžio metu nei prašymas dėl tokių išlaidų priteisimo ar išieškojimo nei pačias išlaidas pagrindžiantys dokumentai, dėl ko savo nuomonę galėtų pareikšti ir pats kaltinamasis, Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir laiku pateikti nebuvo. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, atsižvelgiant ir į tai, kad kaltinamasis nors ir vykdantis individualią veiklą, tačiau nurodė, kad nuolatinių pajamų neturi, jo turtinė padėtis sunki, t. y. galimai atitinka reikalavimus dėl turtinės padėties, kuriems esant teisinė pagalba galėtų būti teikiama nemokamai, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str., 276 str., 291 str., 297-299 str., 301-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 str. 2 d. ir paskirti jam bausmę - 12 MGL dydžio, t.y. 451,92 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties vieno euro, 92 centų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - 8 MGL dydžio, tai yra 301,28 Eur (trijų šimtų vieno euro, 28 centų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti M. K. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-02-01 iki 2015-02-02 (vieną parą), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL baudos (75,32 Eur) ir laikyti, kad M. K. paskirta 6 MGL dydžio, t. y. 225,96 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų, 96 centų) bauda.

Įpareigoti M. K. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti paskirtą baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. I. M. K., kad sumokėjus baudą, jis privalo banko kvitą pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.). Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Pinigus: vieną 50-ties eurų nominalo kupiūrą Nr. X44783145956 konfiskuoti ir perduoti į valstybės pajamas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš M. K. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.