Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Blinstrubienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, registruota Darbo biržoje, teista:

1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-12 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 236 straipsnio 1 dalį - 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu;

2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-03 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-11-12 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 10 mėnesių, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ir skirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (bausmę atliko, 2017-01-18 išregistruota iš probuojamų asmens duomenų registro);

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. G. smurtaudama nežymiai sužalojo šeimos narį, o būtent: ji 2017-09-19, apie 21.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto su V. M. (V. M.), su kuriuo gyvena neįregistravus santuokos, metu vieną kartą delnu sudavė jam į dešinį skruostą, tuo padarydama nosies sumušimą, lydimą kraujavimu iš nosies, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

Kaltinamoji J. G. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad apie 7 metus gyvena su V. M.. Kartu veda bendrą ūkį. 2017-09-16 buvo jos gimtadienis ir jie vakare kartu išgėrė butelį degtinės. V. M. dėl to ir kitą dieną nusipirko alkoholio ir vienas gėrė. Sekančią dieną taip pat vartojo alkoholį. Pradėjęs kas dieną gerti jis pradėjo ją visaip keikti, vartoti necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu. 2017-09-19 vakare, apie 20.00 val., ji buvo namuose, (duomenys neskelbtini). V. M. taip pat buvo namuose, jis gėrė degtinę, o ji gėrė sidrą. Būnant kambaryje ji tiesiog neiškentė jo koliojimų, pasiėmė jų šunį, piniginę ir išėjo pasivaikščioti. Nuėjo į parduotuvę „Čia“, esančią arčiausiai namų. V. M. liko namuose, ji jam nieko nesakė kur išeina. Prie parduotuvės šunį pririšo prie dviračiams statyti skirto stovo ir nuėjo į parduotuvę. Parduotuvėje užtruko apie 15 minučių. Išėjusi iš parduotuvės pamatė, kad nebėra šuns, pagalvojo, kad jis pabėgo arba jį pavogė. Ji šuns pradėjo ieškoti, kviesti, aplink bėgiojo jo ieškodama. Priėjusi netoli namų išgirdo šuns alsavimą ir tokį kaip „kriusenimą“. Suprato, kad tai jos šuo ir už namo pamatė V. M. su šunimi, jie stovėjo po medžiais. Priėjusi prie V. M. pradėjo jam priekaištauti, kodėl jis paėmė šunį, sakė, kad ją labai išgąsdino, ji pergyveno. V. M. pradėjo šaukti ant jos, kodėl ji jį pririšo. Ji norėdama išvengti didesnio konflikto pasiėmė iš V. M. šunį ir išėjo pasivaikščioti, norėjo pati nusiraminti, kadangi buvo labai išsigandusi, taip pat pagalvojo kad ir V. M. nusiramins. Kiek tiksliai buvo valandų, nurodyti negali, ji su šunimi grįžo namo. V. M. sėdėjo kambaryje ant kompiuterinio krėslo. Ji V. M. paklausė, kaip jam ne gėda, taip elgtis su šunimi. V. M. pradėjo ją užgaulioti vartodamas necenzūrinius žodžius, pradėjo užgaulioti jos šeimą. Ji jam pasakė, kad jis nusiramintų, tačiau jis nerimo ir ji neapsikentusi jam kairės rankos delnu trenkė per dešinį skruostą ir pasakė, kad nusiramintų. Tada V. M. jai spyrė į kairę koją. Pamatė, kad V. M. iš nosies pradėjo bėgti kraujas, tačiau jis bėgo nestipriai, o tik keli lašiukai iškrito. Tuomet V. M. pradėjo sakyti, kad iškvies policiją ir pradėjo stipriai trinti nosį, kad jam stipriau pradėtų bėgti kraujas. Tačiau kraujas stipriai bėgti nepradėjo. Jis vis gąsdino, kad iškvies policiją, tačiau to nedarė, tuomet ji pati paėmė savo telefoną ir iškvietė policiją. Atvykus pareigūnams V. M. reikalavo, kad būtų iškviesta medicininė pagalba. Atvykus medikams V. M. išsivežė, o policijos pareigūnai išsivežė ją. V. M. kraujas iš nosies bėga dažnai. Jis buvo sakęs, kad pas jį yra silpnos kraujagyslės. Ji V. M. trenkė ne tyčia norėdama sukelti skausmą, o tiesiog, kad jis nusiramintų ir liautųsi ją įžeidinėjęs. Ligonių kasai padarytą 13,39 Eur žalą įsipareigoja atlyginti iki 2017-12-16. Su V. M. šiuo metu sutaria gerai, nesipyksta, jis gydosi priklausomybių ligų centre. Ji alkoholiu nepiktnaudžiauja (b. l. 75-76, 82-83).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. M. parodė, kad 2017-09-19, apie 20.30 val., jam būnant namuose, išgėrė butelį sidro, kur tuo metu buvo jo sugyventinė J. G. nežino. Apie 21.00 val. į butą grįžo J. G., pasiėmė jo šunį, kurį jis pirko ir išėjo į artimiausią parduotuvę „Čia“. Ji jam nieko nesakė. Jis jai taip pat nieko nesakė, neklausė kur eina su šunimi. Jis taip pat išėjo iš buto į lauką parūkyti. Būnant lauke pamatė, kad jo šunį J. G. pririšo prie medžio prie parduotuvės. Jis ne kartą J. G. prašė, kad šuns nerištų prie medžio nes jis bijojo, kad jį gali kas nors pavogti. Jis, norėdamas J. G. išgąsdinti, nuėjo, šunį atrišo nuo medžio ir pasiėmė kol J. G. buvo parduotuvėje. Pasiėmęs šunį jis nuėjo už artimiausio namo ir laukė kol J. G. išeis iš parduotuvės, norėjo pažiūrėti kas bus. J. G. išėjo iš parduotuvės ir pamatė, kad šuns nebėra. Tada ji pradėjo rėkauti klausdama, kur jos šuo ar kas matė. Jis porą minučių palaukė, išėjo iš už namo ir nuėjo prie J. G.. J. G. jį pamačiusi su šunimi pradėjo šūkauti, kad jis specialiai taip padarė. Jis neneigė, jai pasakė, kad specialiai taip padarė, kad ji suprastų, kad negalima šuns rišti prie medžio ir negalima su juo eiti į parduotuvę, nes jis brangiai kainuoja ir jai šunį atidavė. Dėl tokio jo poelgio J. G. labai supyko. J. G. buvo išgėrusi, tačiau kur ji vartojo alkoholį nežino, namuose jos nebuvo. Paaiškinęs J. G. dėl šuns jis nuėjo namo. Praėjus ne daugiau 5 ar 10 minučių, į butą grįžo ir J. G.. Ji iškart priėjo prie jo, nieko nesakiusi trenkė jam į veidą. Jis pajuto vieną smūgį į dešinės pusės skruostą. Mano, kad J. G. trenkė jam iš delno, nors tikras nėra, tačiau mano, jei būtų trenkusi kumščiu, būtų likusi mėlynė. Sudavusi J. G. jam pasakė, kad tai už šunį. Nuo smūgio jis pajuto fizinį skausmą, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Jis nieko nedarė. Po to J. G. išėjo iš buto ir iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jį greitoji medicinos pagalba nuvežė į Respublikinę Klaipėdos ligoninę. Po apžiūros išleido namo, jam buvo nustatytas nosies sumušimas. Su J. G. gyvena apie 8 metus. Jis vienas dirbo ir išlaikė ją ir save (b. l. 26-27).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiosios patrulės I. D. 2017-09-19 tarnybiniu pranešimu dėl galimai smurto artimoje aplinkoje fakto nustatyta, jog 2017-09-19, apie 21.47 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu K. S., iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), smurtas artimoje aplinkoje. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad 2017-09-19, apie 21.00 val., tarp neblaivių sugyventinių V. M. ir J. G. įvyko konfliktas, ko pasėkoje sugyventinė trenkė ranka V. M. į nosį, taip sukeldama fizinį skausmą. Ant V. M. nosies matėsi sukrešėjęs kraujas. J. G. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,13 prom. neblaivumo laipsnis (b. l. 11-14).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad V. M. nustatytas nosies sumušimas, lydimas kraujavimo iš nosies. Nustatytas nosies sužalojimas padarytas kietu buku daiktu vieno traumuojančio poveikio į nosį pasėkoje. Sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 42).

2017-10-24 apžiūros protokole aprašyti CD laikmenoje esantys vaizdo įrašai, daryti policijos pareigūnui įvykio vietoje fiksuojant įvykio dalyvių paaiškinimus. J. G. teigė, kad davė delnu vieną kartą vyriškiui, kaip nustatyta V. M., per veidą. V. M. teigimu, jam sudavė porą kartų kumščiu taip, kad net kraujas iš nosies pasileido. Vaizdo įraše matyti V. M. kruvinas veidas. Policijos pareigūnui atvykusios medikės paklausus, ar nuo smūgio delnu galėjo taip sukraujuoti, medikė atsakė, kad nuo stipraus smūgio delnu per veidą galėjo kraujuoti (b. l. 49-50).

2017-11-13 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog J. G. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 117).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios J. G. kaltė dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo yra visiškai įrodyta aukščiau aptartų įrodymų visuma. Jos įvykdyta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes ji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto metu vieną kartą delnu sudavė sugyventiniui V. M. į dešinį skruostą, tuo padarydama nosies sumušimą, lydimą kraujavimu iš nosies, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

Kaltinamosios J. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kad įvykdyta viena tyčinė nusikalstama veika, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei į kaltinamosios asmenybę, kad kaltinamoji anksčiau teista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, profesinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, registruota Darbo biržoje.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą ir atitinkamus įpareigojimus, kurie skatins kaltinamąją daugiau nenusikalsti. Atsižvelgiant į tai, kad yra sąlygos, numatytos BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalyse, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Į paskirtą bausmę įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 13,39 Eur civilinį ieškinį (b. l. 53-55), kuriuo prašo priteisti iš kaltinamosios J. G. 13,39 Eur žalos, susijusios su nukentėjusiojo V. M. gydymo išlaidomis, atlyginimą. Kaltinamoji civilinį ieškinį pripažįsta ir įsipareigoja jį atlyginti. Civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas visa apimtimi.

Proceso išlaidų nėra.

Kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu, saugoma baudžiamojoje byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jai skirti 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, ir neatlygintinai išdirbti 84 valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatomis, J. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jai paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, ir neatlygintinai išdirbti 84 valandas sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, J. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį privaloma atlikti per devynis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į J. G. bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką: nuo 2017-09-19, 21.00 val., iki 2017-09-20, 15.12 val. (1 parą), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti.

Priteisti iš kaltinamosios J. G. ieškovei Klaipėdos teritorinės ligonių kasai 13,39 Eur (trylikos eurų 39 centų) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajai, kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento kopijos (nuorašo) gavimo nuteistoji turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajai šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.