Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. L. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje – H. S., M. Š. ir T. S. (T. S.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė S. L. (pareiškėjos) ir Č. S. dukra L. L. (Duomenys neskelbtini) Vilniaus civilinės metrikacijos skyriaus išduotame gimimo įraše duomenys apie L. L. tėvą nebuvo nurodyti. (Duomenys neskelbtini) Č. S. mirė. 2023 m. balandžio 24 d. pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Č. S. yra L. L. biologinis tėvas. 2023 m. liepos 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą, kuriuo nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad Č. S. yra L. L. tėvas, o L. L. yra Č. S. dukra. 2023 m. rugsėjo 5 d. ir 2023 m. rugsėjo 25 d. pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto 2-ąjį notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, tačiau 2023 m. rugsėjo 28 d. notarė Daiva Lukaševičiūtė pateikė atsakymą į pareiškimą, kuriuo atsisakė atlikti notarinį veiksmą – priimti pareiškimą ir išduoti paveldėjimo liudijimą į turtą po pareiškėjos dukros tėvo mirties.

3. Pareiškime pareiškėja pažymi, kad per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą po Č. S. mirties neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Č. S. iki mirties nebuvo pripažinęs, kad L. L. yra jo biologinis vaikas. Juridinis faktas, kad Č. S. yra pareiškėjos dukros biologinis tėvas buvo konstatuotas tik 2023 m. liepos 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu. Pareiškėjos vertinimu, nurodytos objektyvios priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės, turėjo įtakos tam, kad ji negalėjo laiku (per tris mėnesius po Č. S. mirties) realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis nustato, jog palikimą priimti įpėdiniai privalo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.57 straipsnį įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti gali būti teismo atnaujintas, jeigu nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ar termino praleidimo priežastis svarbi, sprendžia teismas, vadovaudamasis konkrečiomis bylos aplinkybėmis.

6. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė Č. S. Terminas palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini) (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). L. L. yra įstatyminė Č. S. įpėdinė.

7. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis nustatyta, kad po palikėjo Č. S. mirties jo nepilnametė dukra L. L., kurios interesus pagal įstatymą atstovauja mama S. L., palikimo po tėvo mirties per įstatyme nustatytą terminą nėra priėmusi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis).

8. Pareiškėja pareiškime paaiškino, kad Č. S. iki mirties nebuvo pripažinęs tėvystės, jog L. L. yra jo biologinis vaikas. Juridinę reikšmę turintis faktas, kad Č. S. yra L. L. tėvas, o L. L. yra Č. S. dukra, buvo nustatytas tik 2023 m. liepos 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, kuris įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 29 d. Nurodytos aplinkybės lėmė tai, kad pareiškėja negalėjo laiku realizuoti savo teisių bei neturėjo teisinio pagrindo po Č. S. mirties kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, kadangi juridinę reikšmę turintis faktas, jog Č. S. yra L. L. tėvas, buvo nustatytas praėjus trijų mėnesių terminui palikimui priimti.

9. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą ir vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, pripažįsta, kad terminas palikimui priimti nepilnamečio vaiko vardu yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 185 straipsnis).

10. Nepilnametis vaikas L. L. negalėjo savo teisių įgyvendinti dėl svarbių priežasčių, nes neturėjo visiško civilinio veiksnumo ir negalėjo savarankiškai dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose. Kaip nurodė pareiškėja, po nepilnametės dukros tėvo mirties ji praleido trijų mėnesių terminą palikimui (dukros vardu) priimti, kadangi Č. S. iki mirties nebuvo pripažinęs tėvystės, o juridinę reikšmę turintis faktas, jog Č. S. yra L. L. tėvas, o L. L. yra Č. S. dukra, buvo nustatytas pasibaigus terminui palikimui priimti. Minėtosios priežastys, kurios nulėmė tai, jog nepilnamečio vaiko įstatyminis atstovas laiku negalėjo atlikti įstatyme nurodytų veiksmų vaiko paveldėjimo teisėms užtikrinti, neturi lemti neigiamų padarinių atsiradimo nepilnamečiui vaikui (CPK 185 straipsnis).

11. Pareiškėja siekia, kad nepilnametė dukra priimtų palikimą, atsiradusį po tėvo mirties. Suinteresuoti asmenys byloje prieštaravimų dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo nėra pareiškę.

12. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), konstatuotina, kad priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas nepilnamečio vaiko vardu palikimui priimti, yra svarbios, todėl yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti (CK 5.50, 5.57, 5.60 straipsniai, CPK 578 straipsnis).

13. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia atnaujinti S. L. praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po Č. S. mirties, priimti nepilnametės dukros L. L. vardu (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 576-578 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po Č. S. (Č. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)), priimti nepilnametės dukros L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.