Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis ir nesimokantis, neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. B. 2008 m. sausio 12-osios naktį, laikotarpiu nuo 0 val. 30 min. iki 1 val. 30 min., Klaipėdos rajono Žiaukų kaime esančios sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) sodo namelyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu tyčia peiliu dūrė D. G. į krūtinės ląstos kairę pusę, padarydamas pastarajam durtinį - pjautinį krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimą. Dėl vidinio nukraujavimo D. G. įvykio vietoje mirė, t. y. taip D. B. tyčia jį nužudė.

Kaltinamasis D. B. kaltu padaręs inkriminuojamą nusikaltimą prisipažino visiškai ir parodė, kad 2008 m. sausio 11 d. vakare su V. B., I. B., D. G. ir kitais draugais nuvažiavo į ,,Minijos“ sodininkų bendrijoje esantį I. B. močiutės sodo namelį, kuriame gėrė alų, klausė muzikos, maudėsi ten esančioje pirtyje. Šiame sodo namelyje buvo ir jo brolis E., su kuriuo dažnai konfliktuodavo. Kai jis su draugais išėjo į pirtį, jo brolis ir D. G. sodo namelio krosnyje degino visokius daiktus. Grįžus iš pirties namelyje buvo nemalonus dūmų kvapas. Dėl to tarp jo ir brolio E. bei D. G. kilo žodinis konfliktas, kurio metu buvo pasakyta daug necenzūrinių žodžių. D. G. ir E. B. užsidarė kambaryje, o jis reikalavo, kad pastarieji atidarytų duris. E. B. atidarė kambario duris, tačiau jo į kambarį neleido ir vėl uždarė duris. Tada jis nuo virtuvės stalo paėmė peilį ir kelis kartus spyrė į uždarytas kambario duris. Kai duris atidarė jo brolis E. B., jis peiliu dūrė pastarajam į ranką. Po to susigrūmė ir nugriuvo ant žemės. Kai E. B. kėlėsi nuo grindų, jis dar kartą dūrė broliui (E. B.) peiliu. E. B. įbėgo į kambarį ir vėl uždarė duris. Netrukus duris atidarė D. G. ir pasakė jam kelis necenzūrinius žodžius. Tada jis dūrė peiliu D. G. į krūtinę. Po smūgio D. G. žengė kelis žingsnius ir nugriuvo tarp lovų. Kambaryje jis matė ant lovos sėdintį E. B., kuris buvo kruvinas. Tuo metu į konflikto vietą atbėjo kiti vaikinai, kurie iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Nužudyti D. G. jis nenorėjo.

Nukentėjusioji I. K. parodė, kad D. G. buvo jos sūnus. Tarp jos ir D. G. tėvo A. G. santuoka nutraukta ir sūnus gyveno su ja, tačiau santykius palaikė ir su tėvu bei seneliais (A. G. tėvais). Įvykio aplinkybės jai žinomos tik iš baudžiamosios bylos medžiagos. Dėl sūnaus žūties ji patyrė didžiulį stresą ir dvasinius išgyvenimus, įvyko persileidimas. Ji prašo priteisti 100000 litų neturtinės žalos bei 10300 litų turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis A. G. parodė, kad žuvusysis buvo jo sūnus. Apie įvykio aplinkybes jam žinoma tik iš baudžiamosios bylos medžiagos, nes įvykio metu jis buvo išplukęs į jūrą. Dėl sūnaus žūties jis patyrė didelį stresą. Sūnaus laidotuves už jo (A. G.) pinigus organizavo tėvas J. G.. Laidotuvėms buvo išleisti 7507 litai, kuriuos jis prašo priteisti iš D. B. bei jo tėvų. Taip pat prašo priteisti 150 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Liudytojas I. B. parodė, kad 2008 m. sausio 11 d. jis su draugais D. B., V. B., D. G. bei kitais nuvažiavo į močiutei M. B. priklausantį sodo namelį, esantį Klaipėdos rajono, Žiaukų kaime. Apie 18 val. į sodą atvažiavo E. B.. Ten visi maudėsi pirtyje, gėrė alų. Apie 1 val. namelyje tarp E. B., D. G. ir D. B. kilo žodinis konfliktas. D. G. ir E. B. nuėjo į kitą kambarį ir užsidarė duris. D. B. pradėjo daužyti duris sakydamas, kad E. B. ir D. G. jas atidarytų. Duris atidaręs E. B. pastūmė D. B., liepė nusiraminti ir vėl uždarė duris. Tada D. B. paėmė virtuvėje ant stalo buvusį peilį ir priėjęs prie durų spyrė koja į duris. Duris vėl atidarė E. B., kuris susigrūmė su D. B.. Abu buvo nugriuvę ant grindų. Nuo grindų pašokęs E. B. nubėgo į kambarį ir vėl uždarė duris. Netrukus kambario duris atidarė D. G., kuris pasakė:,,ateik D. ir pažiūrėk ką padarei E.. Jis kraujuoja.“ Tada prie D. G. priėjęs D. B. pasakė:,,ką tu čia ant manęs varai“ ir dūrė peiliu D. G. į krūtinę. Jis su draugais nuėjo pažiūrėti į kambarį ir pamatė ant grindų tarp lovų gulintį D. G.. Ant lovos sėdėjo E. B., kurio rūbai buvo kruvini. V. B. paskambino greitajai medicinos pagalbai. Kambaryje buvęs D. B. nieko nekalbėjo, išskyrus tai, kad pasakė, jog jie padėtų D. G..

Liudytojas E. B., pasinaudojęs BPK 82 str. nuostatomis, teismo posėdyje duoti parodymus atsisakė, tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 1, b. l. 77–78) parodė, kad 2008 m. sausio 12-osios naktį sodo namelyje kilus konfliktui tiek jam, tiek ir D. G. peiliu dūrė D. B..

Analogiškus parodymus apklausiami ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 1, b. l. 89–90, 97–98, 111–112) davė nepilnamečiai liudytojai G. M., R. K., V. B..

Liudytoja V. B. parodė, kad jos sūnus D. B. dažnai konfliktavo su vyresniuoju broliu E. B.. Jie dažnai susimušdavo. D. B. mokykloje taip pat konfliktavo su kitais moksleiviais bei mokytojais, todėl 2007 m. mokyklos nebelankė.

Iš protokolų (t. 1, b. l. 11–23, 24–32) matyti, kad įvykio vieta yra Klaipėdos rajono Žiaukų kaime esančios sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) sodo namelyje.

Iš 2008 m. sausio 12 d. specialisto išvados Nr. M 56/08(03) (t. 1, b. l. 166–172) matyti, kad D. G. mirė 2008 m. sausio 12-osios paros pradžioje dėl vidinio nukraujavimo, kurį sąlygojo durtinis-pjautinis krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimas. Vienu traumuojančiu smūginiu poveikui kietu, aštriu, duriančiomis-pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu plokščiu vienašmeniu įrankiu buvo padaryta krūtinės ląstos priekinio paviršiaus viršutinio aukšto kairės pusės žaizda, kiaurinis kairio plaučio viršutinės skilties pažeidimas, kiaurinis širdiplėvės pamato pažeidimas, kiaurinis širdies kairiojo prieširdžio sužalojimas. Nuo sužalojimo padarymo iki biologinės mirties praėjo neilgas laiko tarpas (skaičiuojamas minutėmis).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 2, b. l. 120–124) matyti, kad D. B. parodymų patikrinimo vietoje metu buvo rastas peilis. D. B. parodė, kad šiuo peiliu jis sužalojo E. B. ir D. G..

Iš specialisto išvados (t. 2, b. l. 51–65) matyti, kad ant D. B. parodymų patikrinimo vietoje metu rasto peilio yra D. G. ir E. B. kraujo.

Išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visetu patikimai įrodyta, kad D. B. padarė nusikalstamą veiką. Kaltinamasis pripažįsta, kad peiliu sužalojo D. G.. Šias aplinkybes patvirtina ir įvykį matę liudytojai I. B., E. B., G. M., R. K., V. B.. Kaltinamojo ir šių liudytojų parodymai apie D. G. sužalojimo aplinkybes visiškai sutampa. Tai patvirtina ir objektyvūs įrodymai, t. y. D. B. parodymų patikrinimo vietoje metu įvykio vietoje rastas nusikaltimo įrankis – peilis, ant kurio yra D. G. ir E. B. kraujo.

Kaltinamasis D. B. tarpusavio konflikto metu peiliu tyčia sužalojęs savo brolį, o po to peiliu tyčia durdamas D. G. į krūtinę suprato, kad gali sukelti mirtinas pasekmes ir tokių pasekmių siekė, t. y veikė tiesiogine tyčia. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į įvykio situaciją bei kaltinamojo veiksmus. Iš liudytojo I. B. parodymų matyti, kad sužalojęs E. B. kaltinamasis peilį numetė ant stalo. Iš kambario išėjus D. G., kuris jokios agresijos nerodė, o tik pasakė, kad D. B. pasižiūrėtų, ką padarė broliui, kaltinamasis vėl griebė nuo stalo peilį ir dūrė juo D. G. į krūtinę.

Esant tokioms aplinkybėms D. B. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Kaltinamojo gynėjas prašė D. B. veiką kvalifikuoti pagal BK 130 str., tačiau tam nėra jokio teisinio pagrindo. Veika pagal minėtą BK straipsnį kvalifikuojama tik tada, kai nustatoma, kad kaltininkas žmogų nužudo staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar artimą asmenį nukentėjusiojo asmens poelgio. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad konfliktas tarp E. B., D. G. ir D. B. kilo dėl to, kad E. B. ir D. G. krosnyje kūreno nemalonų kvapą skleidusius daiktus. Po žodinio konflikto D. G. ir E. B. užsidarė kitame kambaryje ir kaltinamasis veržėsi į jų kambarį. Byloje nėra jokių duomenų, kad D. G. ir E. B. būtų kaip nors labai įžeidę kaltinamąjį. D. G. kaltinamasi nužudė po to, kai jis, nereikšdamas jokios agresijos, liepė jam pažiūrėti, kaip pastarasis peiliu sužalojo brolį. Taigi šioje situacijoje D. G. veiksmuose nebuvo BK 130 str. numatyto neteisėto ar įžeidžiančio poelgio. Akivaizdu, kad šioje situacijoje didelę reikšmę turėjo išgerto alkoholio kiekis (kaltinamasis nurodo, kad buvo išgėręs apie 4 litrus alaus) bei D. B. būdas, nes jo charakteristikoje nurodoma, kad yra atžagarus, šiurkštus, linkęs į peštynes.

Dėl D. G. mirties padarytai neturtinei žalai atlyginti žuvusiojo motina I. K. prašo priteisti iš kaltinamojo 100000 litų, o tėvas A. G.–150000 litų. Teigia, kad dėl sūnaus mirties patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus, neigiamas emocijas. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju tragiškos pasekmės kilo dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, todėl jis privalo atlyginti neturtinę žalą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, besiformuojančią teismų praktiką tokios kategorijos bylose. I. K. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atitinka nurodytus kriterijus ir jos prašoma priteisti suma yra reali. Teismui pripažinus šią aplinkybę A. G. reiškiamas ieškinys yra per didelis. Bylos duomenimis nustatyta, kad žuvusysis gyveno su motina ir akivaizdu, kad jų tarpusavio ryšiai buvo tampresni, o kartu ir neturtinė žala jai padaryta didesnė nei A. G., kuris epizodiškai matėsi su sūnumi, nes yra jūreivis ir dažnai būdavo reisuose. Esant nurodytoms aplinkybėms A. G. priteistina 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji I. K. prašo priteisti 10300 litų turtinės žalos atlyginimui. Teigia, kad už paminklo sūnui pastatymą sumokėjo 9800 litų. Dar 500 litų sumokėjo už juodžemį kapui bei gėles.

Nukentėjusysis A. G. prašo priteisti 7507 litų turtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad minėtą sumą pinigų išleido sūnaus laidotuvėms bei religinėms apeigoms.

Civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies. Žala atsirado dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų, todėl ji turi būti atlyginta, tačiau I. K. rašytiniais įrodymais pagrindė civilinį ieškinį dėl 9800 litų, išleistų paminklo ant sūnaus kapo pastatymui. Ieškinio dalis dėl 500 litų nepagrįsta įrodymais. A. G. pateikė rašytinius įrodymus dėl 5067 litų, išleistų laidotuvėms. Jis taip pat nurodė, kad 2440 litų išleido nuotraukų darymui, gėlėms, bažnytinėms apeigoms, tačiau patikimų įrodymų dėl tokių išlaidų teismui nepateikė.

Daiktiniai įrodymai – juodos spalvos sportinis kostiumas, sportiniai bateliai, kojinės, apatinės kelnaitės, pirštinės, kortos, D. G. pirštų atspaudai, 9 vokai su nuorūkomis, kruvina popieriaus juostelė, du lovų užtiesalai, anklodės užvalkalas, pagalvės užvalkalas, paklodė, rankšluostis, geltonos spalvos marškinėliai, kojinės, kepurė – sunaikintini, nes jie menkaverčiai ir nebegali būti naudojami pagal paskirtį.

Kaltinamojo D. B. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Ši aplinkybė įrodyta paties kaltinamojo parodymais bei alkotesterio parodymais (t. 2, b. l. 90).

Kaltinamojo atakomybę lengvina tai, kad prisipažįsta padaręs nusikaltimą.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas labai sunkus, sukėlęs negrįžtamas pasekmes, nusikaltimas. Atsižvelgiama į tai, kad nusikaltimas padarytas esant kaltinamojo atsakomybę lengvinančiai bei sunkinančiai aplinkybei. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę: labai jauno amžiaus, anksčiau neteistas, tačiau nedirbo ir nesimokė, Klaipėdos Martyno Mažvydo pagrindinėje mokykloje charakterizuojamas kaip šiurkštus, atžagarus, nepriimantis elgesio kritikos, kalbantis pakeltu tonu, linkęs į peštyne, gąsdinantis vaikus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-302 str., 308 str., teismas

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir nuteisti aštuoneriems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo.

Bausmę skirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Į bausmės atlikimą įskaityti suėmime nuo 2008 m. sausio 12 d. iki 2008 m. lapkričio 10 d. išbūtą laiką.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę palikti suėmimą.

Priteisti iš D. B. I. K. 9800 litų turtinės ir 100 000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Nesant pas D. B. pakankamo uždarbio ar turto padarytai žalai atlyginti, priteisti I. K. iš A. B. ir V. B. po 4900 litų turtinės ir po 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš D. B. A. G. (A. G.) 5067 litus turtinės ir 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Nesant pas D. B. pakankamo uždarbio ar turto padarytai žalai atlyginti priteisti A. G. iš A. B. ir V. B. po 2533,5 litų turtinės ir po 25 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš D. B. A. G. 500 litų advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovo, paslaugoms apmokėti.

Daiktinius įrodymus – juodos spalvos sportinį kostiumą, sportinius batelius, kojines, apatines kelnaites, pirštines, kortas, D. G. pirštų atspaudus, 9 vokus su nuorūkomis, kruviną popieriaus juostelę, du lovų užtiesalus, anklodės užvalkalą, pagalvės užvalkalą, paklodę, rankšluostį, geltonos spalvos marškinėlius, kojines, kepurę (saugomus Klaipėdos rajono PK) – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą. Nuteistajai šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos.