Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2018-04-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-114-997/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-20
Bylos Nr.
II-114-997/2018
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00329-2018-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Skaistė Bystriakovienė
Nukentėjusysis
R. R.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-114–997/2018Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00329-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 16.9.7.; 16.9.10.; 21.10.1; 21.10.4. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. balandžio 20 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Skaistė Bystriakovienė,sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei,dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui S. M.,nukentėjusiajam R. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal S. M., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedusio, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbančio, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. kovo 7 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. kovo 7 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėja I. S. surašė administracinio nusižengimo protokolą S. M. už tai, jog jis 2017 m. lapkričio 23 d. 7 val. 50 min., Klaipėdos g. 38, Kretingalės mstl., Klaipėdos r., vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, neįsitikino, kad važiuoti saugu, kliudė pėsčiųjų perėja ėjusį pėsčiąjį. Įvykus eismo įvykiui, apie įvykį nepranešė policijai bei iš įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu nuketėjo pėsčiasis, kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. S. M. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalį, 423 straipsnio 2 dalį, 426 straipsnio 1 dalį (b. l. 6–7).

2018 m. kovo 7 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimu S. M. už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 4 dalyje, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta galutinė administracinė nuobauda – 700 Eur bauda (b. l. 4–5).

2018 m. kovo 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. M. 2018 m. kovo 20 d. skundas dėl minėto nutarimo panaikinimo. Skunde nurodoma, kad nutarimą administracinio nusižengimo byloje jis pasirašė suklydimo įtakoje, nes apie galutinę pasekmę informuotas nebuvo ir su nutarimo turiniu nesutinka. Jokio pėsčiojo, kurį galėjo kliudyti, jis nematė ir negirdėjo. Taip pat jo nematė ir negirdėjo šalia buvęs bendrakeleivis. Pagal nutarimą įvykis turėjo įvykti tamsiu paros metu, tačiau niekur nėra pažymėta, ar nukentėjusysis turėjo atšvaitą, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės. Iš eismo įvykio jis nepasišalino, nes jo ir bendrakeleivio nuomone jokio įvykio nebuvo. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje paminėta, kad iš medicininiuose dokumentuose nurodytų sužalojimų nėra galimybės nustatyti konkretaus įvykio mechanizmo. Tą pačią dieną jo automobilis ir priekaba buvo apžiūrėti ir nufotografuoti policijos pareigūno, jokių žymių nebuvo nustatyta. Pagal byloje pateiktą eismo įvykio schemą ir informaciją, nukentėjusįjį jis turėjo kliudyti automobilio priekiu, tačiau žmogaus jis nematė. Važiuojamosios dalies plotis yra 7 m, o ne 8 m. kaip parodyta schemoje. Jis turi 39 metų vairavimo stažą ir neturėjo nusižengimų, prašo bylą nagrinėti iš naujo bei pateikti konkrečius faktus, įrodančius pabėgimą iš įvykio vietos bei asmens sužalojimą (b. l. 3).

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą, nes įrodymai – pareigūnų tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio vietos schema, asmenų paaiškinimai, specialisto išvada Nr. G 2174/2017(03) patvirtina, kad padaryta skundžiamame nutarime nurodyta veika, kas įrodo pažeidėjo administracinio nusižengimo įvykdymą. Pažymėjo, kad administracinio nusižengimo protokolo skiltyje „Asmens paaiškinimai ir pastabos, data parašas/žyma“ nurodyta „Dėl įvykusio eismo įvykio gailiuosi. Nepastebėjau, kad kliudžiau pėsčiąjį ir nepasišalinau iš eismo įvykio vietos“, t.y. pažeidėjas pripažino įvykdęs administracinį nusižengimą (b. l. 36–37).

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. M. skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais, nesutiko su priimtu nutarimu ir prašė jį panaikinti. Parodė, kad nieko nematė ir negirdėjo. Policija apžiūrėjo jo automobilį, jokių apgadinimų nematė. Įvykio dieną jis važiavo iš Kretingos į Klaipėdos pusę. Automobilį Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo jis. Tą dieną kartu automobilyje buvo jo pažįstamas M. G.. Įvykis įvyko Kretingalėje, bet jis nei matė nei girdėjo pėsčiojo. Buvo tamsus paros metas, ankstus rytas. Parodė, jog Kretingalėje yra daug kalnelių prieš perėjas, sankryžas, todėl jis tikrai buvo sulėtinęs greitį. Nesutinka, kad buvo pasišalinęs iš įvykio vietos. Jei būtų matęs ir kliudęs pėsčiąjį, tikrai būtų likęs vietoje ir nepasišalinęs iš jos. Jei iš tikrųjų kliudė pėsčiąjį – gailisi dėl to. Jam yra 63 metai, vairuoja 39 metus. Jokių įvykių nėra turėjęs. Eismo įvykio metu buvo blaivus.

Nukentėjusysis R. R., apklaustas kaip liudytojas teismo posėdžio metu, parodė, kad jis yra moksleivis, besimokinantis 12 klasėje. Tą dieną jis iš namų išėjo į mokyklą apie 7.30 val., buvo dar tamsu, ankstus rytas, dėvėjo šviesius džinsus, tamsiai žalią striukę, atšvaitų neturėjo. Prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos sustojo, matė automobilį, artėjantį nuo Kretingos į Klaipėdos pusę, manė, kad automobilis sustos. Priešpriešinėje eismo juostoje matė, kad automobilis sustojo. Įžengė į perėją, perėjo beveik pusę jos, tačiau jį užkabino už kojų, kaip jis mano, su priekaba. Jis krito ant alkūnių. Buvo sąmoningas, pats išsikvietė pagalbą. Įsidėmėjo automobilio priekabos numerius. Mano, jog automobilio greitis buvo apie 40 km/h, kliudė jį priekabos dalimi iš vairuotojo pusės. Buvo tikrai įsitikinęs, jog vairuotojas jį mato ir sustos praleisti.

Liudytojas M. G., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad yra S. M. pažįstamas, kartu tą dieną vyko S. M. vairuojamu automobiliu iš Kretingos į Klaipėdą. Automobilis buvo su priekaba. Jis įvykio jokio nematė. Buvo ruduo, ankstus rytas, tamsu. Prie pėsčiųjų perėjos buvo kalneliai, todėl automobilį pristabdė. Pėsčiųjų perėja buvo nereguliuojama. Greitis buvo nedidelis. Jokio pėsčiojo jis nematė. Muzika automobilyje negrojo. Nepastebėjo, kad S. M. būtų išsiblaškęs. Kai atvažiavo į Klaipėdą, S. M. paskambino policija ir pranešė apie įvykį. Jis pats, kaip Klaipėdos teritorinės muitinės vyriausiasis inspektorius, t.y. pareigūnas, nebūtų leidęs pasišalinti iš eismo įvykio vietos.

Liudytojas M. S., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad yra Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos eismo įvykių tyrėjas. Įvykio dieną buvo budintis pareigūnas. Buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį Kretingalėje, kad yra partrenktas pėsčiasis. Pirminius veiksmus atliko ne jis pats, o pareigūnai V. K. ir S. B.. Atvykus jam į įvykio vietą, nei nukentėjusiojo, nei kaltininko nebuvo. Matė, jog pėsčiųjų perėja buvo nereguliuojama, ar buvo apšviesta, ar ne, nepamena. Su proceso dalyviais jis pats nebendravo. Kiek žino, kaltininkas buvo nustatytas iš priekabos numerių, kuriuos pranešė pats nukentėjusysis. Jis užpildė eismo įvykio vietos apžiūros protokolą. Parodė, jog bendraujant su kolegomis, jam sakė, kad apžiūrint automobilį „Toyota Avensis“, buvo nuvalytos dulkės nuo tam tikros automobilio vietos.

Liudytoja V. K., apklausta teismo posėdžio metu, parodė, kad yra Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos eismo įvykių tyrėja. Ryte gavo pranešimą, kad partrenktas pėsčiasis Kretingalėje, į įvykio vietą buvo išsiųstas Kretingos rajono policijos ekipažas. Pati įvykio vietoje ji nebuvo. Pagal priekabos numerius, kuriuos padiktavo nukentėjusysis, susirado automobilio „Toyota Avensis“ savininką, t.y. S. M., nuvažiavo pas jį, apžiūrėjo automobilį, priekabą, nufotografavo, paėmė paaiškinimus iš S. M. ir jo draugo, buvusio kartu. Matė, jog buvo nuvalytos dulkės nuo automobilio, įbrėžimų ant automobilio nesimatė. Kiek pamena, S. M. teigė nematęs pėsčiojo ir nieko nepartrenkė. Liudytoja V. K. teismo posėdžio metu atpažino S. M. kaip tą patį asmenį, kurį apklausė įvykio dieną.

Motyvuojamoji dalis

Teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui, kadangi bylos duomenimis, institucijai buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, dalyvauti teismo posėdyje jos atstovas nepageidavo. Taip pat teismas, vadovaudamasis įrodymų pakankamumo principu, išnagrinėjo bylą ir neatvykus vienam iš liudytojų, t.y. teismo iniciatyva kviesto pareigūno S. B.. Bylos duomenimis nustatyta, jog S. B. nuo 2018 m. vasario 6 d. nebedirba policijoje, įteikti šaukimo nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu nepavyko. Teismo posėdžio metu kiti buvę jo kolegos nurodė, kad jis yra išvykęs į užsienį dirbti ir Lietuvoje nebegyvena.

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis, 627 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Atsižvelgiant į paminėtas teisės nuostatas, tam, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio, taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Skundžiamu nutarimu S. M. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį, 423 straipsnio 2 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2017 m. lapkričio 23 d. 7 val. 50 min., Klaipėdos g. 38, Kretingalės mstl., Klaipėdos r., vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino važiavimo greičio, neįsitikino, kad važiuoti saugu, kliudė pėsčiųjų perėja ėjusį pėsčiąjį. Įvykus eismo įvykiui apie įvykį nepranešė policijai bei iš įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu nuketėjo pėsčiasis, kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

ANK 423 str. 2 d. nustatyta atsakomybė už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki dvejų metų.

Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šio pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. Įrodinėjant šį administracinį nusižengimą būtina nustatyti: ar buvo eismo įvykis, ar asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, ar jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles, ar jo padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Eismo įvykio vietos schema yra nustatyta, jog eismo įvykio data – 2017 m. lapkričio 23 d. 7.50 val., vieta – Klaipėdos g. 38, Kretingalės mstl., Klaipėdos r. Nustatyta, jog schemoje nurodyti tikslūs duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti transporto priemonių išsidėstymą po eismo įvykio (b. l. 11).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė – Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 13).

2017 m. lapkričio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota apžiūrėta įvyko vieta – Klaipėdos g. 38, Kretingalės mstl., Klaipėdos r., nereguliuojama pėsčiųjų perėja, tiesus ruožas, leistinas greitis 50 km/h. Pėsčiasis buvo kliudytas ties kelio viduriu nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje praėjęs 3,70 m. Bendras kelio plotis 8,00 m. Nustatyta, kad automobilis Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš eismo įvykio vietos pasišalino (b.l. 14).

Rašytiniame S. M. paaiškinime, pateiktame Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybai 2017 m. lapkričio 23 d. nurodyta, jog 2017 m. lapkričio 23 d. jis važiavo iš Kretingos į Klaipėdą, prie Kretingalės pėsčiojo nematė ir jokio garso negirdėjo, kai pravažiavo Slengius paskambino policijos pareigūnai ir pranešė, kad partrenkė pėsčiąjį (b. l. 15).

2017 m. gruodžio 6 d. specialisto išvadoje Nr. G 2174/2017(03) nustatyta R. R. eismo įvykio metu padaryti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: dešinės alkūnės sąnario sumušimas, dešinės kojos ir dubens sumušimas. Visis sužalojimai gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, galimai automobilio dalimis ir kelio danga, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms aplinkybėms. Visi išvardinti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo mąsto atitikties. Sužalojimai padaryti anksčiau kaip 2017 m. lapkričio 23 d. 08.06 val., kas neprieštarauja užduotyje nurodytam laikui eismo įvykio laikui (b. l. 25–27).

Šioje byloje esminis ginčas yra kilęs dėl pasišalinimo iš eismo įvykio, t.y. skundą pateikęs asmuo nesutinka, kad jis pasišalino iš įvykio vietos, teigė nieko nematęs ir negirdėjęs, jokio pėsčiojo nepartrenkė.

Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768 (toliau – KET), 9 punkte nustatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 30 punkte numatyta, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.

Be to, KET numato pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį šiai atvejais: jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus (219.4. punktas), kai su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių (220 punktas), jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra (221 punktas).

Nors pareiškėjas S. M. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog nesutinka, kad jis pasišalino iš įvykio vietos, jokio pėsčiojo nematė ir nepartrenkė, tačiau tokius argumentus teismas vertina kritiškai, kaip jo gynybinę poziciją, siekimą išvengti administracinės atsakomybės. Teismas negali sutikti, kad skundą padavęs asmuo negalėjo nepajusti kontakto su pėsčiuoju. Visiškai nelogiška, kad S. M., būdamas atidus ir rūpestingas vairuotojas, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį (automobilį), galėjo nematyti, negirdėti ar kitaip nepajusti pėsčiojo partrenkimo, juolab, kad priešpriešinėje eismo juostoje automobilis buvo sustojęs ir ketino praleisti pėsčiąjį. Tai, kad oro sąlygos buvo nepalankios (tamsus paros metas) tai tik dar labiau įpareigoja vairuotoją būti ypatingai atidžiu. Pažymėtina, kad visiems vairuotojams yra keliama budrumo, atidumo kelyje sąlyga, o ypatingai didelio atidumo ir atsargumo reikalaujama iš vairuotojo prieš nereguliuojamas pėsčiųjų perėjas.

Todėl, išanalizavus byloje esančią rašytinę medžiagą, išklausius proceso dalyvių teismo posėdžio metu, teismui nekyla abejonių dėl teisės pažeidimų padarymo fakto ir tinkamo jų kvalifikavimo. Tai patvirtina byloje esantys tokie rašytiniai įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 6–7), policijos pareigūnų tarnybinis pranešimas (b. l. 10), eismo įvykio schema (b. l. 11–12), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 13), įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 14), 2017 m. lapkričio 23 d. S. M. paaiškinimas (b.l. 15), specialisto išvada (b.l. 25–27), nukentėjusiojo R. R. parodymai, liudytojų – policijos pareigūnų parodymai bei kita bylos medžiaga. Kaip jau minėta, nukentėjusysis R. R., duodamas parodymus teisme, patvirtino, kad jį nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje pertrenkė automobilis, jis įsidėmėjo priekabos numerius, pranešė policijai. Jo paaiškinimus patvirtina byloje esanti specialisto išvada, eismo įvykio schema, kitų liudytojų parodymai. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota apžiūrėta įvyko vieta, nustatytos aplinkybės kaip buvo kliudytas pėsčiasis, be to, nustatyta, kad automobilis Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pasišalino iš eismo įvykio vietos. Todėl S. M. teiginiai, jog jis nematė ir negirdėjo pėsčiojo, kad nepasišalino iš įvykio vietos, vertinami kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti, juos paneigia kiti byloje esantys duomenys. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad S. M., duodamas pirminius paaiškinimus policijoje protokolo surašymo metu, nurodė, jog dėl įvykusio eismo įvykio gailisi. Tuo tarpu liudytojo M. G. parodymus teismas nelaiko objektyviais, vertina kritiškai, kadangi jis yra skundą padavusio asmens pažįstamas, t.y. suinteresuotas veikti S. M. naudai.

Atsižvelgiant į išdėstytą, ištyrus rašytinę bylos medžiagą, įvertinus specialisto pateiktą išvadą Nr. G 2174/2017(03), išklausius S. M., liudytojų parodymus, nukentėjusiojo R. R. paaiškinimus, darytina išvada, jog S. M. kaltė padarius nusižengimus, numatytus 417 straipsnio 4 dalyje, 423 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, įrodyta visa apimtimi.

S. M. skirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, laikantis ANK 34 straipsnio reikalavimų, atitinkanti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog S. M. padaryti administraciniai nusižengimai kvalifikuoti teisingai, o jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. kovo 7 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo S. M. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. M. skundo netenkinti.

2018 m. kovo 7 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Skaistė Bystriakovienė