Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S. N., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas paskutinį kartą pagal pateiktus duomenis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. N. žiauriai elgėsi su gyvūnais dėl ko jie žuvo, o būtent jis 2019 m. gegužės 24 d., apie 17.30 val., prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) užkasė trys gyvus šunis (naujagimius), po ko netrukus pašalinis asmuo, suvokęs, jog jis (V.S. N.) užkasė gyvus šunis, juos atkasė ir ištraukė iš duobės, tačiau dėl traumos sukeltų daugybinių skeleto ir organų pažeidimų minėti šunys nugaišo.

Šiais savo veiksmais V.S. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas teisme kaltinamasis V. S. N. savo kaltės nepripažino. Jis davė tokius parodymus. 2019 m. gegužės 24 d., apie 9.00 val., jis buvo (duomenys neskelbtini). Jis nunešė šunims ėsti, šuniukus pamatė prie voljero, vienas buvo be galvos, vienas negyvas, vienas dar krutėjo, o vienas dar cypsėjo. Pažiūrėjo, galvojo, kas čia įvyko, nes aš prieš tai rado didžiules tokias žiurkes voljere, o šuniukai buvo ištraukti ant tako, pagalvojo, kad žiurkių darbas. Lenta buvo pragraužta, gal naktį išsitraukė juos. Gal ir daugiau jų buvo, sugraužė, nes vienas be galvos jau buvo. Tą šuniuką, kuris buvo be galvos, išmetė į šiukšlių dėžę, o kitus susėmė ir nunešė. Numetė negyvus į šiukšlių dėžę, o likusius susėmė, nunešė į daržą, ten lapų pernykščių yra krūva, patiesė lapų ir pridengė, galvojo, kad atsigaus. Šuniukai, kuriuos nunešė, buvo trys. Tada išėjo į miestą, grįžo po pietų, ir sutiko du vyrus, kurie atsiprašinėjo. Nuėjo pasižiūrėti tų šuniukų, pamatė, kad ten viskas suversta. Ar šuniukus iš voljero išmetė kalė, ar žiurkės, nesuprato.

Tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. S. N. savo kaltės nepripažino ir davė tokius parodymus Jis gyvena vienas name (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso jam. Šiuo metu niekur oficialiai nedirba, yra pensininkas. Taip pat visuomeniniais pagrindais dirba (duomenys neskelbtini). Savo namo sklype yra įrengęs šunų voljerą, kuriame laiko du mišrūnų veislės šunis, t. y. patiną ir kalę. Paskutiniu metu nematė, kad kalė lauktųsi šuniukų, tačiau 2019 m. gegužės 24 d., apie 9.00 val., nunešė į voljerą šunims ėdalo. Tuo metu pastebėjo, kad prie voljero guli keturi kalės jaunikliai. Vienas iš jų buvo be galvos, kiti du nejudėjo, o dar vienas šuniukas cypsėjo. Tada šuniuko be galvos gaišeną išmetė į šiukšlių dėžę, o kitos nunešė į savo daržo galą, kur juos padėjau ant lapų krūvos ir pridengė žolėmis, nes manė, kad jeigu jie atsigaus perneš juos į voljerą pas kalę. Po to išvažiavo į miestą tvarkyti savo reikalų ir namo grįžau tik apie 14.00 val.. Tuo metu prie savo kiemo vartelių sutiko du vyrus, kurie dirba statybos darbus gretimame sklype (apie vieną mėnesį). Vienas rankoje laikė kastuvą ir alaus plastikinį butelį, o kitas tik plastikinį alaus butelį. Abu buvo girti. Jų vardų nežino, vieną iš jų atpažintų (kuris nešėsi kastuvą). Jie pradėjo atsiprašinėti, tačiau nesuprato, dėl ko. Apie 18.25 val. į jo namų valdą atvyko policijos pareigūnai ir dvi moterys, kurios neprisistatė. Jos pradėjo klausinėti, kur yra šuniukai. Pradėjo aiškintis įvykio aplinkybes. Minėtos moterys pasikvietė minėtą vyrą (darbininką, kuris ėjo su kastuvu iš jo sklypo). Kiek suprato šuniukai buvo jau nunešti į jų automobilį. Nori pastebėti, kad pareigūnai ir minėtos moterys jo neklausė apie šuniukų užkasimą. Po to moterų prašymu jis joms perdavė savo kalę šuniukų maitinimui ir jos išvažiavo. Mano, kad šuniukus (jauniklius) naktį buvo užpuolusios žiurkės (nes jų namų valdoje yra nemažai ir jos yra pakankamai stambios) (b. l. 44-45).

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas T. Š. parodė, jog (duomenys neskelbtini) stato namą ir gyvena vagonėlyje. 2019 m. gegužės 24 d. per langą išgirdo, kaip cypia šuniukas, ir nuėjo jo paimti. Perlipo per tvorą, pamatė lapų krūvą, po lapais žemių krūvą, šuniukai buvo po žemėm. Išgelbėjo tris šuniukus ir atsinešė tada į vagoną. Po žemėm šuniukai buvo tik gimę. Nedaug buvo pakasti, ne visiškai užkasti – 7 gal cm. žemių ir lapai. Ant galinių kojyčių žemės buvo užverstos, o galva buvo po lapais pakasta. Prie vartelių jis sutiko kaimyną, kuris nešėsi dubenį vandens, ir kastuvą. Šuniukus atsinešė pas save į vagoną, tada kvietė šunų tarnybą. Kaimyno nematė daugiau. Buvo žemių krūva ir kampas užpiltas. Šuniukams ant galinių kojyčių žemės buvo užpilta. Neklausė kaimyno, kas čia atsitiko. Minėtas kaimynas yra kaltinamasis V. S. N.. Atvažiavus pareigūnams, šis nenorėjo bendrauti, metė bėdą ant jų, kad jie pakasė šuniukus.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja N. M. parodė, kad 2019 m. gegužės 24 d. gavo skambutį iš BPC ir iš kaltinamojo kaimyno, kurie kreipėsi pagalbos. Buvo pranešta, kad buvo užkasti šuniukai, skambinantis žmogus sakė, kad nežino, ką su jais daryti, nes jie buvo užkasti po žeme, dabar vagonėlyje yra, jis nežino, ką su jais daryti. Ir tuo pačiu paskambino iš BPC. Ji ir veterinarijos gydytoja nuvyko į g. Pasitiko skambinęs asmuo, tai yra T. Š.. Liudytojas nuvedė į statybininkų vagonėlį, kur ant žemės maiše sudėti gulėjo trys šuniukai. Tada laukė pareigūnų, nes negalėjo užeiti į kaltinamojo kiemą. Šuniukai buvo šildomi, jų būklė buvo jau prasta. Vienas šuniukas buvo kritinės būklės iš tam tikrų simptomų. Burnytės buvo užterštos žeme. Tuo metu visi trys buvo gyvi. Kvietęs asmuo paaiškino, kad jis juos iškasė iš po žemių. Kai paklausė, ar jis galėtų žinoti, kieno tai galėtų būti šuniukai, jis pasakė, kad taip, nurodė priešais esantį sklypą, namą. Atvažiavo pareigūnai, kaltinamasis neigė, kad tai jo šuniukai, sakė, kad jis gyvenime jų nematė. Sakė, kad gal kas užėjo pas jį į sklypą ir pakasė toje komposto krūvoje. Paprašė jo perduoti kalytę, kadangi tikėjosi, kad šuniukai išgyvens pridėjus juos prie mamos. Kalė buvo akivaizdžiai šuniukus pagimdžiusi. Iš pradžių kaltinamasis nelabai norėjo atiduoti. Šuniukai neišgyveno. Matė liudytojas, kad šis asmuo nešė talpą su vandeniu, jo nuomone, nešė užpilti šuniukus, kad jie greičiau nusibaigtų. Asmuo prašė pagalbos, nes jis nežinojo, ką daryti su šuniukais, kokią pagalbą galėtų suteikti. Rankas rodė, rankos buvo juodos nuo žemės, nuo purvo. Šuniukai nuo dar kažko nebuvo nukentėję, abejoja, kad šuniukai būtų nukentėję nuo žiurkių. Kalė saugo šuniukus, kalė buvo sveika. Kiti kaimynai atėjo gal 4-5 žmonės, sakė, kad tai ne pirmas kartas, kad kaltinamasis periodiškai atsikrato šuniukų, atvestų jo kalytės, ir užkasa šuniukus.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas E. J. parodė, kad 2019 m. gegužės 24 d. vakare gavo iškvietimą, jog buvo užkasti šuniukai. Kol atvyko, buvo savanoriai atvykę, tai su jais ir bendravo pradžioje. Jie paaiškino irgi, kad buvo iškasti šuniukai. Tada ėjo į kiemą ieškoti kaltinamojo, aiškintis aplinkybių. Savanorių darbuotojos nurodė, kokiame name gyvena asmuo ir nuėjo pas kaltinamąjį aiškintis. Kaltinamasis klausė, kokie šuniukai, nenutuokė, po to nurodė tuos šuniukus. Po to kieme kaltinamasis sakė, kad padėtų atgal šunis, jeigu jie jo šunų. Kiek atsimena, vienas liudytojų sakė, kad kaltinamasis ėjo su kastuvu.

Tyrimo metu liudytoja N. M. parodė, kad savanoriauja VšĮ (duomenys neskelbtini) organizacijoje. VšĮ (duomenys neskelbtini)yra gyvūnų globos organizacija. Jų organizacija padeda beglobiams gyvūnams. 2019 m. gegužės 24 d., apie 17.00 val., būnant VšĮ (duomenys neskelbtini)įstaigoje, į savo viešai prieinamą mobiliojo ryšio telefono numerį gavo skambutį, kad adresu (duomenys neskelbtini) vyras iškasė ką tik gimusius tris gyvus šuniukus, kurie buvo užkasti. Iš karto pakalbėjus su asmeniu, kartu su veterinare S. S. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus prie jų priėjo skambinęs vyras, kuris perdavė joms visus tris ką tik gimusius šuniukus. Vieno iš trijų šuniukų būklė sunki, kritinė, todėl nėra aišku ar vienas iš trijų ką tik gimusių šuniukų išgyvens. Vyras paaiškino, kad maždaug prieš valandą išgirdo šuniukų cypimą. Pažiūrėjęs į pusę iš kurios sklinda garsas pamatė ateinantį kitą vyrą, kuris, kaip paaiškino skambinęs asmuo, atėjo su kibiru vandens ir vandenį supylė į duobę. Jis taip pat nurodė, kad nuėjęs prie sklindančio garso, perlipo gretimais esančio sklypo tvorą ir supratęs, kad gyvūnai yra užkasti, pradėjo kasti žemes. Kasant žemes pastebėjo šuniukų galvas. Atvykus policijos pareigūnams, kartu su policijos pareigūnais užėjo į kiemą, kuriame pamatė voljerą. Voljere buvo du šunys, mišrūnai, iš kurių vienas buvo patinas, o kita kalė. Buvo matyti, kad kalė yra akivaizdžiai ką tik pagimdžiusi. Asmuo, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad voljere esantys šunys priklauso jam, tačiau neigė, kad šiandien užkasė tris ką tik gimusius šuniukus. Siekiant išgelbėti tris ką tik gimusius šuniukus, asmens paprašė perduoti šuniukus pagimdžiusią kalę gyvūnų globos organizacijai. Asmuo nenorom sutiko ir perdavė joms jam priklausančiam voljere buvusią kalę. Visus tris ką tik gimusius šuniukus, su jų motina nuvežė į gyvūnų prieglaudą. VšĮ (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), kur bus tinkamai pasirūpinta gyvūnais. Parodžius tris ką tik gimusius šuniukus kalytei, kalytė juos atpažino taip parodydama, kad ką tik gimę šuniukai yra jos (b. l. 23).

Tyrimo metu liudytojas T. Š. parodė, kad jis kartu su draugu P. V. dirba ir gyvena vagonėlyje prie (duomenys neskelbtini). 2019 m. gegužės 24 d., apie 17.30 val., kartu su P. išgirdo šuniukų riksmus, todėl išbėgo į lauką pažiūrėti kas vyksta. Paėję toliau nuo vagonėlio pastebėjo, kaip šalia gyvenantis kaimynas (gyvena (duomenys neskelbtini)) su kastuvu kasą duobę, o greta duobės gulėjo trys, ką tik gimę šuniukai. Tuomet pastebėjo kaip tas kaimynas nuėjo link namų, jis nuėjo paskui, nes norėjo paklausti ką ruošiasi daryti. Suprato, kad tas asmuo galėjo užkasti šuniukus. Jis į namus neįleido, bet greta gyvenanti kaimynė pasakė, kad jis šuniukus užkasinėja ne pirmą kartą. Tada jis nuėjo į tą vietą kur girdėjo šuniukų riksmus. Atėjęs į tą vietą su rankomis pradėjo kasti žemę ir pastebėjo, jog matosi vieno iš šuniukų galva, o dar giliau pakasęs rado dar du šuniukus. Visi šuniukai buvo sveiki, dar buvo gyvi. Jis grįžo į vagonėlį, iškvietė policijos pareigūnus, o draugas iškvietė gyvūnų globos tarnybą (b. l. 25).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2019 m. gegužės 24 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. gegužės 24 d., apie 17.40 val., gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjas matė, kaip vyras užkasė ką tik gimusius šuniukus, kuriuos pranešėjui pavyko išgelbėti. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko VšĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojos, kurios paaiškino, kad asmuo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), užkasė trys ką tik gimusius šuniukus, kuriuos pranešėjui T. Š. pavyko išgelbėti. Pabendravus su V. S. N., jis paaiškino, kad nieko nežino, šuniukų neužkasinėjo, nurodė, jog turi du šunis - patiną ir kalytę. Jis atsisakė rašyti paaiškinimą. VšĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojams paprašius V. S. N. atiduoti savo kalytę, t. y. šuniukų motiną, tam kad ji išmaitintų ką tik gimusius šuniukus, V. S. N. atidavė savo kalytę (b. l. 8).

2019 m. birželio 3 d. gaišenos patologinio anatominio tyrimo akte Nr. 2-19/7107 P1-3 nurodyta, jog šunys nugaišo dėl traumos sukeltų daugybinių skeleto ir organų pažeidimų (b. l. 19-20).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

BK 310 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu ar kankino gyvūną, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas. Taigi ši nusikalstama veika gali pasireikšti dviem objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais, t. y.: 1) žiauriu elgesiu su gyvūnu ir 2) gyvūno kankinimu, kurie yra alternatyvūs ir pakanka nustatyti bent vieną iš jų.

Nagrinėjamoje byloje V. S. N. inkriminuojamas žiauraus elgesio su gyvūnais, kai dėl to gyvūnai žuvo, požymis. Šios nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tarp kaltininko veiksmų, pasireiškusių žiauriu elgesiu su gyvūnu, ir gyvūno žūties ar suluošinimo turi būti nustatytas priežastinis ryšys. Iš visumos byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų analizės įrodyta, jog V. S. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 310 straipsnio 1 dalyje, nes kaltinamasis žiauriai elgėsi su gyvūnais – tyčia užkasė trys gyvus šunis (naujagimius), po ko netrukus pašalinis asmuo – T. Š., suvokęs, jog V. S. N. užkasė gyvus šunis, juos atkasė ir ištraukė iš duobės, tačiau dėl traumos sukeltų daugybinių skeleto ir organų pažeidimų minėti šunys nugaišo. Tai yra kaltinamasis tyčia atėmė gyvybę gyvūnams.

Pats V. S. N. viso proceso metu neigė, jog jis užkasė minėtus šunis, teigdamas, jog leisgyvius šuniukus rado prie voljero, ir tikėdamasis, jog jie atsigaus, padėjo juos ant lapų. Vis tik tokius kaltinamojo parodymus paneigia byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.

Faktą, jog V. S. N. prie gyvenamojo namo užkasė tris gyvus šunis, dėl ko pastarieji nugaišo, patvirtina liudytojų T. Š., E. J. ir N. M. parodymai, duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniuose pranešimuose, ir gaišenos patologinio anatominio tyrimo akte užfiksuoti duomenys. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas T. Š. parodė, jog 2019 m. gegužės 24 d. per langą išgirdo, kaip cypia šuniukas, ir nuėjo jo paimti. Perlipęs per tvorą, pamatė lapų krūvą, po lapais žemių krūvą ir šuniukai buvo po žemėm. Ant galinių kojyčių žemės buvo užverstos, o galva buvo po lapais pakasta. Prie vartelių jis sutiko kaimyną, t.y. kaltinamąjį, kuris nešėsi dubenį vandens, ir kastuvą. Liudytoja VšĮ (duomenys neskelbtini), savanorė N. M. parodė, kad veterinarams nuvykus į įvykio vietą, pareigūnus kvietęs T. Š. nuvedė juos į statybininkų vagonėlį, kur ant žemės maiše sudėti gulėjo trys šuniukai ir paaiškino, kad iškasė juos iš po žemių. Atvykus policijos pareigūnams kaltinamasis neigė, jog tai jo šuniukai, nelabai norėjo atiduoti jų motinai. Liudytojos teigimu, abejotina, jog minėti šuniukai būtų nukentėję nuo žiurkių, kadangi kalė, kuri buvo sveika, saugo šuniukus. Liudytojas policijos pareigūnas E. J. parodė, kad pareigūnams nuėjus į kaltinamojo kiemą aiškintis aplinkybių, kaltinamasis iš pradžių nepripažino, jog tai jam priklausantys šuniukai, po to nurodė tuos šuniukus.

Paminėti liudytojų teiginiai, vertinant juos kartu su anksčiau aptartais duomenimis, be kita ko, ir 2019 m. birželio 3 d. gaišenos patologinio anatominio tyrimo akte Nr. 2-19/7107 P1-3 nurodytomis aplinkybėmis, patvirtina, jog V. S. N. žiauriai elgėsi su gyvūnais, dėl ko jie žuvo, o analizuojant paties kaltinamojo parodymus matyti, jog jis, duodamas parodymus apie įvykį, nebuvo visiškai nuoseklus (tiek liudytoja N. M., tiek liudytojas E. J. nurodė, jog kaltinamasis iš pradžių neigė, jog tai jam priklausantys šuniukai), jo dėstomos įvykio aplinkybės prieštarauja liudytojų parodymams, taip pat ir kitai byloje surinktai medžiagai. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti liudytojų parodymais, kadangi jų su kaltinamuoju jokie santykiai iki įvykio nesiejo, jie neturi pagrindo jį apkalbėti.

Taigi teismas konstatuoja, jog V. S. N. 2019 m. gegužės 24 d., apie 17.30 val., prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), užkasė trys gyvus šunis (naujagimius), po ko netrukus pašalinis asmuo – T. Š., suvokęs, jog jis (V. S. N.) užkasė gyvus šunis, juos atkasė ir ištraukė iš duobės, tačiau dėl traumos sukeltų daugybinių skeleto ir organų pažeidimų minėti šunys nugaišo. Šiuo atveju dėl V. S. N. žiauraus elgesio su gyvūnais jie žuvo, todėl jo nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 310 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas bausmę, teismas įvertina nusikaltimo pavojingumo laipsnį (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę - teistas už viešosios tvarkos pažeidimą, administracine tvarka nebaustas, kaltinamasis yra vyresnio amžiaus, senatvės pensininkas. Kaltinamojo V. S. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus šias aplinkybes, teismo manymu, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam viešųjų darbų bausmę, jos terminą nustatant šešis mėnesius, įpareigojant V. S. N. neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Paskirta bausmė BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, bausmes visiškai sudedant, subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, prieš tai šiuo nuosprendžiu viešųjų darbų paskirtą bausmę BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto tvarka pakeičiant į 40 laisvės apribojimo dienų (viena laisvės apribojimo diena prilyginama 3 trims viešųjų darbų valandoms) ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 10 (dešimties) mėnesių 10 (dienų) laisvės apribojimo bausmę.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus - naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

V.. S. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui 20 valandų per mėnesį.

Paskirtą bausmę BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka, bausmes visiškai sudedant, subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, prieš tai šiuo nuosprendžiu paskirtą viešųjų darbų bausmę BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto tvarka pakeičiant į 40 laisvės apribojimo dienų (viena laisvės apribojimo diena prilyginama 3 trims viešųjų darbų valandoms), ir paskirti V. S. N. galutinę subendrintą bausmę – 10 (dešimties) mėnesių 10 (dienų) laisvės apribojimo bausmę. Į šios bausmės laiką V. S. N. įskaityti atliktą bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendį.

V. S. N. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. S. N. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus - panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.