- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-06
- Bylos Nr.
- 1A-11-366-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas, Arnoldas Šukaitis
- Nuteistasis
- M. P., N. P.
- Kategorijos
- 1.2.14.2.2Automobilio vagystė (BK 178 str. 2 d.)
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus (pranešėjas), teisėjų Arnoldo Šukaičio ir Evaldo Vanago,
sekretoriaujant Onutei Astrauskienei, Rimai Pačešiūnienei, dalyvaujant
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pagal BK 24 str. 6 d. 178 str. 2 d., išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti M. P. ir N. P., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
V. V. buvo kaltinamas tuo, kad kartu su N. P. padėjęs vykdytojui M. P. pagrobti T. L. priklausantį turtą – automobilį (duomenys neskelbtini). T.y. jis kartu su padėjėju N. P. teikė priemones vykdytojui M. P. – kitu automobiliu vežė vykdytoją M. P., sekė T. L., kai šis važinėjo automobiliu (duomenys neskelbtini) Panevėžio m. gatvėmis, kol T. L. paliko automobilį prie (duomenys neskelbtini) namo, Panevėžyje ir vykdytojui M. P. užvaldžius T. L. automobilį (duomenys neskelbtini), kartu su padėjėju N. P. saugojo ir pridengė vykdytoją M. P., t.y. kartu su N. P. kitu automobiliu važiavo priekyje vagiamo automobilio ir taip rodė kelią bei lydėjo vykdytoją M. P. Panevėžio m. gatvėmis iki automobilio paslėpimo vietos – (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kur kartu su padėjėju N. P. ir vykdytoju M. P. paslėpė pagrobtą automobilį.
Šalies argumentai
Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas skundu prašo apylinkės teismo nuosprendį pakeisti, V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 24 str. 6 d. 178 str. 2 d. ir skirti jam 30 MGL (3750 Lt) dydžio baudą. Nurodo, kad teismo išvados, jog V. V. jokių veiksmų padarant automobilio vagystę neatliko, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. V. V. kartu su N. P. padėjo vykdytojui M. P. pagrobti automobilį, buvo svarbus ir būtinas šios nusikalstamos veikos dalyvis. Jo veiksmuose yra visi subjektyvieji ir objektyvieji bendrininkavimo požymiai. V. V. jau kelios savaitės prieš nusikaltimą žinojo ir suprato, jog kartu su vykdytoju M. P., padėjėju N. P. dalyvaus bendroje nusikalstamoje veikoje – pagrobs T. L. automobilį, žinojo, kokiu būdu ir kada M. P. įvykdys vagystę ir tam neprieštaravo. Nusikaltimo dieną jis su N. P. atvežė vykdytoją į nusikaltimo vietą, po to M. P. lydėjo važiuodami priekyje iki garažo, kur visi automobilį paslėpė. Iš nusikalstamos veikos gautų pinigų lygią dalį gavo ir V. V.. Bylos nagrinėjimo metu niekas iš kaltinamųjų negalėjo nurodyti jokios kitos priežasties (kaip padėjimas įvykdyti nusikaltimą), dėl kurios M. P. galėjo duoti minėtus pinigus V. V.. V. V. kartu su N. P. teikė priemones šios nusikalstamos veikos padaryme, saugojo ir pridengė kitus bendrininkus, t.y. savo veiksmais realizavo visus nusikaltimo, numatyto LR BK 24 str. 6 d. 178 str. 2 d., sudėties požymius. Jo dalyvavimas veikos padaryme dar labiau sustiprino šių bendrininkų pasiryžimą veikti, įsitikinimą, kad nusikalstamas rezultatas bus pasiektas, palengvino nusikalstamos veikos padarymą, slėpimą. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, V. V. buvo ne pasyvus įvykio stebėtojas, tačiau atliko ir aktyvų vaidmenį nusikalstamoje veikoje – padėjo paslėpti pagrobtą automobilį (ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad būtent V. V. atrakino garažą, kai ten buvo įvarytas pagrobtas automobilis, jo pirštų pėdsakai buvo rasti ant šio automobilio). Teismas rėmėsi kaltinamųjų aiškinimais, kad padėjėjai saugoti įvykio vietos iš kur buvo pagrobtas automobilis negalėjo, nes iš ten nukentėjusio automobilio nesimatė. Tačiau neįvertino aplinkybės, kad vykdytojui padėjėjų pagalba buvo reikalinga ne vien įsibrovimo į automobilį metu, o viso nusikaltimo vykdymo metu, t.y. ir vykimo pagrobtu automobiliu iki jo paslėpimo vietos. Tokią pagalbą suteikė abu padėjėjai. Nusikalstamos veikos pasekmės yra sąlygotos ne vien vykdytojo M. P., padėjėjo N. P., bet ir padėjėjo V. V., veiksmų. M. P. teiginiai, kad jam vykdant nusikaltimą važiuojant svetimu automobiliu saugotis nieko nereikėjo, V. V. dėl to jam buvo nereikalingas, teismo turėjo būti vertinami, kaip siekimas padėti V. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir turėjo būti atmesti.
Teismo posėdyje prokurorė prašo skundą tenkinti. V. V. gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmos instancijos teismas nuosprendyje išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylą. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį aptarė surinktus įrodymus, motyvuotai nurodė, kuriais įrodymais vadovavosi ir kuriuos atmetė.
Pagal BK 24 str. 1 d. bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Pagal to paties straipsnio 6 d., padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Kaip matyti bendrininkų veiksmai vykdant nusikaltimą, visada tyčiniai. BK 178 straipsnio prasme, dėl padėjimo įvykdyti vagystę, reikia įrodyti, kad asmuo suvokė, jog savo veiksmais padeda kitiems, ar kitam asmeniui užvaldyti svetimą turtą. Pagal prokuroro skundą, V. V. kartu su N. P. teikė priemones nusikalstamos veikos padaryme, saugojo ir pridengė kitus bendrininkus, t.y. savo veiksmais realizavo visus nusikaltimo, numatyto LR BK 24 str. 6 d. 178 str. 2 d., sudėties požymius. V. V. veiksmai padėjime įvykdyti nusikaltimą, pasireiškė priemonių M. P. teikimu, o būtent tuo, kad jis su N. P. kitu automobiliu, jį nuvežė iki nusikaltimo vietos, po to važiuodami priekyje jį lydėjo iki garažo, kur visi automobilį paslėpė. Tačiau byloje buvo nustatyta, kad automobilį, kuriuo M. P. buvo vežamas į nusikaltimo vietą, vairavo automobilio savininkas N. P.. Nenustatyta, kad V. V. saugojo M. P., kai šis darė nusikaltimą, nes jis jokių saugojimo veiksmų neatliko, paleidus M. P. netoli nusikaltimo vietos, kartu su N. P. nuvažiavo tolyn. Tokiu būdu, V. V. jokiais savo veiksmais M. P. nepadėjo padaryti nusikaltimo, jokių nusikalstamos veikos priemonių jam neteikė. M. P. pagrobus automobilį ir pasivijus N. P. automobilį, kelią prie garažų, vairuodamas priekyje, rodė N. P.. Taip pat nėra nustatyta, kad V. V. iš anksto būtų žadėjęs padėti paslėpti pagrobtą automobilį, nes dėl jo paslėpimo M. P. tarėsi su tik su N. P., kuris sutiko pagrobtą automobilį paslėpti savo išsinuomotame garaže. Tokiu būdu V. V. jokių veiksmų padarant vagystę nei kaip padėjėjas, nei kaip vykdytojas neatliko. Netgi pripažįstant, kad N. P. garažo duris atrakino V. V., nėra pagrindo tai laikyti padėjimu baudžiamąja prasme. Kaip jau yra minėta, padėjėjas yra asmuo, kuris padėjo daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, šalindamas kliūtis ir t.t. Jei V. V. ir atrakino garažo duris tai negalima laikyti kliūties šalinimu. Automobilis jau buvo užvaldytas, atvarytas iki N. P. nuomojamo garažo. N. P. turėjo garažo raktus ir be V. V. pagalbos pilnai galėjo pats M. P. tą garažą atsirakinti, taigi tai nebuvo jokia kliūtis nusikaltimo padarymui.
Sutinkamai su BK 2 straipsnio 3 dalimi viena iš būtinų sąlygų nuteisti asmenį pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 str. 2 dalį yra asmens kaltė. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamuosius įstatymus atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK specialiosios dalies straipsnyje numatytai nusikalstamos veikos sudėčiai. Dėl kaltės priimant nuosprendį neturi kilti abejonių. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Pats V. V. neigia padėjęs M. P. įvykdyti vagystę. Pats M. P. parodė, kad jis nesitarė su V. V. įvykdyti vagystę, neprašė jo jokios pagalbos, ar atlikti kokius nors veiksmus. Tuo tarpu vienas iš bendrininkavimo požymių yra susitarimas su kitais bendrininkais kartu daryti nusikaltimą. Apie tokį susitarimą nėra jokių įrodymų. Tai, kad V. V. prieš kurį laiką žinojo apie būsimą nusikaltimą, neduoda pagrindo teigti, kad jis sutiko dalyvauti vykdant nusikaltimą ir tarėsi dėl konkrečių veiksmų, kuriuos jis turės atlikti. Be to prokuroras skunde nepagrįstai nurodo, kad M. P. iš nusikalstamos veikos gautų pinigų lygią dalį V. V. davė už padėjimą įvykdyti nusikaltimą. Priešingai, M. P. nurodė neprisimena už ką davė pinigus V. V., N. P. bei V. V. nurodė, kad nežino, kodėl M. P. davė dalį pinigų V. V.. Tai, kad ant nukentėjusiojo automobilio buvo rastas V. V. delno pėdsako atspaudas, neduoda pagrindo manyti, kad jis padėjo paslėpti automobilį, ar atlikti kokius nors kitus veiksmus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. V. su T. L. pažįstami kelis metus, jie bendraudavo. V. V. žinojo, kokį automobilį turi T. L. ir kaip jis atrodo, todėl ant automobilio galėjo likti jo rankų atspaudai. Remiantis visomis nustatytomis aplinkybėmis, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad V. V. veiksmuose nėra nusikaltimo numatyto, Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, sudėties.
Kadangi apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti priimtą nuosprendį nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą atmesti.