- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-16
- Bylos Nr.
- 2A-1063/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė (pran.), Vytas Milius, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Infasta“
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos primininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alramsta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1542-259/2011 pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Infasta“ ir restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Artapolas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi (įsiteisėjusia 2009 m. spalio 15 d.) buvo iškelta ieškovo UAB „Alramsta“ bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Forum regis“ (1 b. t., 11-18 l.), o, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, to paties apygardos teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartimi ieškovas pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto.
Šalies argumentai
Ieškovas 2010 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Infasta“ ir RUAB „Artapolas“, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiais 2008 m. gegužės 28 d. Trišalę reikalavimų padengimo atsiskaitymo sutartį bei 2009 m. rugsėjo 11 d. Tarpusavio užskaitos aktą, sudarytus tarp ieškovo ir atsakovų, nuo jų sudarymo momento; 2) priteisti iš atsakovo UAB „Infasta“ 147 108,48 Lt; 3) grąžinti ieškovui reikalavimo teisę į 269 007,38 Lt atsakovo RUAB „Artapolas“ skolą; 4) priteisti iš atsakovo UAB „Infasta“ 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (3 b. t., 55-61, 157-158, 162-167 l.).
Nurodė, kad ieškovas ir atsakovai 2008 m. gegužės 28 d. sudarė Trišalę reikalavimų padengimo – atsiskaitymo sutartį, kuria ieškovas perleido atsakovui UAB „Infasta“ reikalavimo teisę į atsakovo RUAB „Artapolas“ 440 000 Lt skolą (toliau – ginčo sutartis). Ginčo sutartyje nurodyta, kad atsakovas RUAB „Artapolas“ yra neatsikaitęs su ieškovu už atliktus darbus pagal 2007 m. kovo 15 d. statybos rangos sutartį, o ieškovas yra neatsiskaitęs su atsakovu UAB „Infasta“ pagal 2007 m. balandžio 30 d. subrangos sutartį, todėl atsakovas RUAB „Artapolas“ įsipareigojo sumokėti tiesiogiai atsakovui UAB „Infasta“ 440 000 Lt, tokiu būdu ieškovui atsiskaitant su atsakovu UAB „Infasta“, o atsakovui RUAB „Artapolas“ – su ieškovu. Be to, ieškovas ir atsakovai 2009 m. rugsėjo 11 d. pasirašė Tarpusavio skolų užskaitos aktą, pagal kurį šalys susitarė dėl tarpusavio skolinių įsipareigojimų įskaitymo: atsakovas UAB „Infasta“ užskaitė 23 884,14 Lt sumą, kaip gautą atsiskaitymą iš atsakovo RUAB „Artapolas“, atsakovas RUAB „Artapolas“ užskaitė 23 884,14 Lt sumą, kaip gautą apmokėjimą iš ieškovo, o ieškovas užskaitė 23 884,14 Lt sumą, kaip gautą apmokėjimą iš atsakovo UAB „Infasta“, tokiu būdu atsakovas UAB „Infasta“ atsiskaitė tiesiogiai su atsakovu RUAB „Artapolas“ (toliau – ginčo aktas; ginčo aktas ir ginčo sutartis toliau bendrai vadinami ginčo sandoriais).
Ieškovo teigimu, egzistuoja visos sąlygos, būtinos ginčo sandoriams pripažinti negaliojančiais pagal CK 6.66 straipsnį. Pirma, nurodyti sandoriai buvo sudaryti, kai ieškovas turėjo kitų kreditorių, tarp jų – darbuotojai, Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – VSDFV), kuriems buvo suėję ieškovo įsipareigojimų įvykdymo terminai. Antra, ginčo sandoriai pažeidžia kitų ieškovo kreditorių interesus, nes šių sandorių sudarymo metu ieškovas jau buvo nemokus, be to, paminėtais sandoriais ieškovas suteikė pirmenybę atsakovui UAB „Infasta“ prieš kitus įmonės kreditorius. Trečia, šalys neprivalėjo sudaryti ginčo sandorių, t. y. nebuvo sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs atsakovus sudaryti ginčijamus sandorius. Ketvirta, šalys, sudarydamas šiuos sandorius, buvo nesąžiningos: ieškovas žinojo, kad yra skolingas kitiems kreditoriams, kad teisme nagrinėjamos bylos dėl įsipareigojimų jiems įvykdymo (skolų sumokėjimo), kad pritaikytas įmonės turto areštas ir iškelta ieškovo bankroto byla, o atsakovai turėjo žinoti apie ieškovo nemokumą, apie tai, kad ginčo sandoriais pažeidžiami kitų kreditorių interesai (galėjo patikrinti turto arešto aktų registrą, pasidomėti, ar sudaromais sandoriais nepažeidžiami kitų ieškovo kreditorių interesai, pareikalauti ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentų). Penkta, ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Pažymėjo, kad yra pagrindo taikyti CK 1.80 straipsnio nuostatas, kadangi ginčo sandoriai prieštarauja imperatyvioms Turto arešto aktų registro įstatymo (toliau – TAARĮ) nuostatoms. Pasak ieškovo, 2008 m. gegužės 28 d. sandorio sudarymo metu buvo įregistruotas laikinas ieškovo turto areštas, o 2009 m. rugsėjo 11 d. dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovo bankroto byloje galiojo viso įmonės turto areštas. Pripažinus negaliojančiais ginčo sandorius, prašė taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo UAB „Infasta“ ieškovo naudai 147 108,48 Lt bei grąžinti ieškovui reikalavimo teisę į 269 007,38 Lt atsakovo RUAB „Artapolas“ skolą.
Atsiliepimas
Atsakovai UAB „Infasta“ ir RUAB „Artapolas“ atsiliepimuose į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti (2 b. t., 38-41, 82-88, 134-135, 137-140 l.; 3 b. t., 108-114, 122-129 l.).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimu atmetė ieškinį kaip nepagrįstą (3 b. t., 168-180 l.).
Nurodė, kad bankroto administratorius apie ginčo sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą perdavimo dienos, t. y. 2009 m. gruodžio 2 d., o ieškinį dėl paminėtų sandorių pripažinimo negaliojančiais pareiškė 2010 m. gruodžio 3 d., todėl ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino (CK 6.66 str. 3 d., ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p.).
Teismo teigimu, faktas, jog sandorį ginčija bankroto administratorius, nesudaro pagrindo iki bankroto bylos iškėlimo sudarytam sandoriui taikyti taisykles, kurios yra būdingos ir taikytinos įmonei, vykdant bankroto procedūras. Pasak teismo, nagrinėjamu atveju actio Pauliana institutas negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas bankroto administratoriui ginčyti sandorį, kuris jo sudarymo metu nebuvo draudžiamas ir atitiko įprastą ūkio subjekto verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu ieškovas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Teismo nuomone, toks įstatymo aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu asmeniu ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaitymo su visais kreditoriais, taip išvengiant bankroto ar laikino nemokumo, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus bendrovės sandorius, piktnaudžiaujant savo teisėmis.
Pažymėjo, jog ginčo sandorių suma (23 884,14 Lt ir 440 000 Lt) neturėjo svarbios įtakos ieškovo mokumui; ieškovas iki ginčo sutarties pasirašymo ir po jos nuolat atlikdavo mokėjimus atsakovui UAB „Infasta“ už atliktus darbus pagal rangos sutartį, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovas paminėtos sutarties sudarymo metu turėjo esminių finansinių sunkumų ir galėjo būti nemokus. Dėl nurodyto teismas atmetė ieškovo argumentus, susijusius su ieškovo nemokumu ginčo sandorių sudarymo metu (CPK 178 str.). Be to, teismo teigimu, ieškovas neįrodė ir aplinkybės, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovas turėjo galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą UAB „Infasta“; ieškovas nepateikė įrodymų, kokiu pagrindu susidarė skola atsakovui UAB „Infasta“, todėl šiuo atveju neegzistuoja viena iš būtinu actio Pauliana sąlygų, o tai taip pat sudaro pagrindą atmesti ieškinį.
Teismo nuomone, ieškovas dėl ginčo sandorių sudarymo netapo nemokus, po jų sudarymo toliau vykdė normalią ūkinę komercinę veiklą, o įmonės turto ir įsipareigojimų balansas buvo teigiamas; ūkio subjektams pasirašant sandorius, neprivalu tikrinti viena kitos sandorio šalies finansinius atskaitomybės duomenis, o nepasidomėjimas ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentais prieš sudarant susitarimus nereiškia, kad atsakovai buvo nesąžiningi. Teismas, pažymėjęs, jog ginčo atsiskaitymas pagal ginčijamus trišalius susitarimus visiškai atitiko tiek versle, tiek ir teisėje taikomus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus, sprendė, kad šalys, sudarydamos ginčo sandorius, buvo sąžiningos.
Teismas konstatavo, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog, sudarant ginčo sandorius, teismo nutartimi ieškovo turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas, kadangi, turto areštų registro duomenis, 2008 m. gegužės 28 d. sutarties sudarymo metu ieškovo turtui buvo taikomos ribotos laikinosios apsaugos priemonės – apribotas disponavimas bendrovės turtu (21 848, 20 Lt sumos), tačiau nurodytų sandorių sudarymo metu bendrovei nebuvo uždrausta vykdyti ūkinę finansinę ir ekonominę veiklą, įmonė dirbo, sudarinėjo sandorius, tarp jų ir ginčo sandorius, o tai patvirtina byloje nustatyta aplinkybė, jog ieškovas iki 2008 m. gruodžio 23 d. atsiskaitinėjo su atsakovu UAB „Infasta“ už atliktus darbus pagal rangos sutartį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Alramsta“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį (3 b. t., 181-188 l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Nepagrįsti teismo teiginiai, kad ginčo sandoriais nebuvo pažeistos kitų ieškovo kreditorių teisės. Šiuo atveju kreditorių interesų pažeidimas pasireiškė tuo, kad ieškovas, būdamas nemokus, suteikė pirmenybę atsakovui UAB „Infasta“, nors ginčo sandorių sudarymo metu ieškovas buvo skolingas įmonės darbuotojams, VMI, VSDFV, kurie pagal Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo (toliau – LMETĮ, Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį turėjo pirmumo teisę gauti savo reikalavimų patenkinimą, be to, kiti įmonės kreditoriai jau 2008 m. pradžioje buvo kreipęsi į teismus dėl skolų išieškojimo, pirmos eilės kreditorių naudai buvo priimti sprendimai dėl skolų priteisimo ir pradėti vykdymo veiksmai, o, sudarant ginčo aktą, teismas jau buvo priėmęs nutartį dėl ieškovo bankroto bylos iškėlimo. Pagal 2007 m. ir 2008 m. ieškovo balanso duomenis, ginčo sandorių sudarymo metu ieškovas buvo faktiškai nemokus, todėl neteisinga teismo išvada, kad šioje byloje neegzistuoja actio Pauliana sąlyga dėl ieškovo nemokumo. Teismas neteisingai nustatė, kad ginčo sandorių sudarymo metu šalys buvo sąžiningos. Sąžiningas yra tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai, o paminėti duomenys gali būti gaunami iš pokalbio su turtą parduodančiu asmeniu ar jo atstovu, taip pat iš registrų bei kitų oficialių ar privačių šaltinių. Teismas, vertindamas šalių sąžiningumą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, konstatuodamas, kad atsakovai neprivalėjo domėtis ieškovo finansine padėtimi.Nenustatyta ypatingų sąlygų, dėl kurių šalys būtų privalėjusios sudaryti ginčo sandorius, o skola kreditoriui negali būti traktuojama kaip pareiga sudaryti sandorį.Sandoriai, sudaryti tuo metu, kai teismo nutartimi buvo pritaikytas ieškovo turto areštas, todėl ginčo turto perleidimas buvo negalimas, dėl ko pirmosios instancijos teismas turėjo ex officio pripažinti paminėtus sandorius negaliojančiais pagal CK 1.78 ir 1.80 straipsnius.Teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti aplinkybes, kurios įrodinėjamos proceso metu, taip pat CPK 265 straipsnio 1 dalyje numatytą teismo pareigą įvertinti įrodymus. Be to, neįvertinęs imperatyvių teisės normų pažeidimo, nepagrįstai sprendė, jog perleidžiamas reikalavimas nepateko į areštuoto turto masę, ir, nepripažindamas sandorio niekiniu ex officio, nukrypo nuo Kasacinio teismo praktikos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas RUAB „Artapolas“ prašo jį atmesti (4 b. t., 5-8 l.). Nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime nustatė, jog nėra pirmosios actio Pauliana sąlygos – kreditoriaus (ieškovo) neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą UAB „Infasta“, dėl ko pagrįstai atmetė ieškinį ieškovo, kuris apeliaciniame skunde nepasisakė dėl paminėto teismo motyvo. Be to, atsakovo teigimu, 2008 m. gegužės 28 d. ieškovas nebuvo nemokus ir jam nebuvo inicijuota bankroto, todėl nepagrįstas apelianto teiginys, jog ginčo sandoris sudarytas, įmonei esant nemokiai. Pažymi, kad ieškovas nebuvo nurodęs aplinkybės dėl LMETĮ pažeidimo, todėl negali šiuo argumentu grįsti apeliacinio skundo (CPK 306 str. 2 d.). Taip pat nurodo, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kurios ieškovas šioje byloje nepaneigė.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Infasta“ prašo jį atmesti (4 b. t., 10-16 l.). Nurodo, kad ginčo sandorių sudarymo metu ieškovas buvo mokus, paminėti sandoriai atitiko normalią verslo praktiką, todėl šiuo atveju negalima teigti, kad šiais sandoriais buvo suteikta pirmenybė vienam kreditoriui. Atsakovo teigimu, ginčo sandorių sudarymo metu nebuvo draudimo ieškovui dalyvauti sandoriuose, todėl ieškovas nepažeidė CPK 145 straipsnio nuostatų.
Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartimi atnaujinus šios bylos nagrinėjimą ir pasiūlius dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (4 b. t., 22 l.), Apeliaciniame teisme buvo gauti ieškovo BUAB „Alramsta“ pateikti įrodymai (žiniaraščių kopijos; 4 b. t., 25-55 l.), kurie pridedami prie bylos (CPK 179 str., 314 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).
Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą, tinkamai neištyrė ir neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių ir bylos įrodymų, dėl ko padarė išvadas, neatitinkančias faktinių aplinkybių, o, netinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, iš esmės neteisingai išsprendė bylą (CPK 176 str., 183 str., 185 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Dėl imperatyvių įstatymo normų pažeidimo, sudarant 2008 m. gegužės 28 d. Trišalę reikalavimų padengimo atsiskaitymo sutartį
CK 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatomis, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, gali ginčyti sandorius, sudarytus prieš bankroto bylos iškėlimą, visais CK nustatytais sandorių nuginčijimo pagrindais, tarp jų – CK 1.80, 1.81 bei CK 6.66 straipsnių pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010, 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009).
Pagal TAARĮ 11 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2012 m. liepos 1 d.), tais atvejais, kai turto arešto akto priėmimo dieną nėra žinoma areštuojamo turto sudėtis, jo buvimo vieta, ir dėl to turto arešto akte nenurodyti visą areštuojamą turtą ar jo dalį identifikuojantys duomenys, šis aktas įregistruojamas turto arešto aktų registre laikinai, nenurodant išsamių duomenų apie visą ar dalį areštuojamo turto. Be to, CPK 145 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad asmuo, kurio turtas areštuotas, atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo teismo nutarties areštuoti turtą paskelbimo jam momento, o kai nėra galimybės paskelbti, taip pat tais atvejais, kai nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės priimama šiam asmeniui nedalyvaujant, - nuo teismo nutarties įregistravimo Turto arešto aktų registre.
Apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes dėl ieškovo turto laikino arešto, buvusio 2008 m. gegužės 28 d. Trišalės reikalavimų padengimo atsiskaitymo sutarties sudarymo metu, ir teisingai nurodė, jog nėra pagrindo konstatuoti TAARĮ 11 straipsnio 1 dalies ir CPK 145 straipsnio 8 dalies nuostatų pažeidimo.
Bylos duomenimis, ieškovas (rangovas) ir atsakovas UAB „Artapolas“ (užsakovas) 2008 m. kovo 15 d. sudarė statybos darbų rangos sutartį, o tarp ieškovo (rangovo) ir atsakovo UAB „Infasta“ (subrangovo) 2007 m. balandžio 30 d. buvo sudaryta statybos subrangos sutartis (3 b. t., 72-80 l.). Šalys 2008 m. gegužės 28 d. ginčo sutartyje susitarė, kad atsakovas RUAB „Artapolas“ (užsakovas) sumokės tiesiogiai už darbus atsakovui UAB „Infasta“ (subrangovui) 440 000 Lt, kuriuos atsakovas RUAB „Artapolas“ buvo skolingas ieškovui, o ieškovas – 440 000 Lt atsakovui UAB „Infasta“ (2 b. t., 89 l.). Taigi ginčo sutartimi ieškovas perleido atsakovui UAB „Infasta“ reikalavimo teisę į atsakovo UAB „Artapolas“ 440 000 Lt skolą.
Pagal byloje esančius ieškovo turto arešto duomenis, ginčo sutarties sudarymo metu (2008 m. gegužės 28 d.) Turto arešto aktų registre buvo įregistruotas ieškovo turto laikinas areštas pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. L2-2170-572/2008 (1 b. t., 174-175 l.; 3 b. t., 63-64, 68-70 l.), kuria buvo areštuoti ieškovui priklausantys 21 848,20 Lt vertės nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, uždraudžiant nurodytą turtą parduoti ar kitaip realizuoti bei perduoti kitiems asmenims, o, ieškovui neturint pakankamai nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, nutarta areštuoti pinigines lėšas, neviršijančias reikalavimo sumos, esančias pas ieškovą ar trečiuosius asmenis, leidžiant ieškovui disponuoti kitomis lėšomis, esančiomis jo sąskaitoje.
Taigi ieškovo nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų bei piniginių lėšų laikinu areštu buvo apribotas disponavimas nurodytu ieškovo turtu, tačiau paminėta teismo nutartimi (1 b. t., 174-175 l.; 3 b. t., 63-64 l.) nebuvo pritaikytas ieškovo turtinių teisių areštas (CPK 145 str. 1 d. 3 p.). Todėl neturi pagrindo apelianto argumentas, jog ginčo sutartis pripažintina negaliojančia dėl to, kad ja buvo pažeistos TAARĮ 11 straipsnio 1 dalies imperatyvios nuostatos.
Tačiau apygardos teismas suklydo, nurodydamas, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančia ginčo sutartį pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, kaip pažeidžiančią LMETĮ nuostatas.
2008 m. gegužės 20 d. galiojęs Įstatymas (neteko galios nuo 2009 m. liepos 1 d.) nustatė mokėjimų eilės tvarką, kai juridinis asmuo visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu neturi pakankamai pinigų, pagal kurią pirmiausia turi būti mokamos su darbo santykiais susijusios išmokos, antra eile – valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos, trečia eile – mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą bei savivaldybių biudžetus ir valstybės pinigų fondus, kiti mokėjimai pinigų gavėjams priskirti ketvirtai mokėjimų eilei (Įstatymo 3 str. 1 d.). Be to, LMETĮ 3 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad mokėtojas, vykdydamas piniginius įsipareigojimus, privalo laikytis 3 straipsnio 1 dalyje nustatytos eilės tvarkos, nepaisydamas, kada atsirado piniginiai įsipareigojimai.
Iš byloje esančių įrodymų (tarp jų ieškovo pateiktų mokėtinų mokesčių ir skolų paskirstymo žiniaraščių, 2007 m. ieškovo balanso, teismų procesinių dokumentų) matyti, kad ginčo sutarties sudarymo metu (2008 m. gegužės 28 d.) ieškovas turėjo pradelstų įsiskolinimų darbuotojams, VMI ir VSDFV (pirmos, antros bei trečios eilės kreditoriams), taip pat kitiems kreditoriams (1 b. t., 173-181 l.; 2 b. t., 115-116 l.; 4 b. t., 28-50 l.). Be to, 2007 m. ieškovo balanso duomenimis, 2007 m. gruodžio 31 d. įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 9 459 364 Lt, o turtas – 10 563 625 Lt; ginčo sutarties sudarymo metu (2008 m. gegužės 28 d.) ieškovas turėjo 6 675 016,02 Lt pradelstų įsipareigojimų Lietuvos tiekėjams, dalis įmonės turto buvo areštuota (2 b. t., 115-116 l.; 4 b. t., 38-55 l.).
Paminėti duomenys sudaro pagrindo teigti, kad ginčo sutarties sudarymo metu ieškovas turėjo nemokumo požymių (ĮBĮ 2 str. 8 p.) bei pirmos, antros ir trečios eilės kreditorių (LMETĮ 3 str. 1 d.).
Nustatyta, jog, sudarius ginčo sutartį, atsakovas UAB „Infasta“ gavo dalies ieškovo skolos apmokėjimą (atsakovas RUAB „Artapolas“ sumokėjo atsakovui UAB „Infasta“ 147 108,48 Lt), nors liko nepatenkinti finansiniai reikalavimai kitų aukščiau paminėtų ieškovo kreditorių, kurių reikalavimai turėjo būti patenkinti pirmiau nurodyto atsakovo reikalavimų (2 b. t., 145 l.). Tokiu būdu, pagal ginčo sutartį atsakovui RUAB „Artapolas“ atsiskaičius tiesiogiai su atsakovu UAB „Infasta“, buvo pažeista LMETĮ 3 straipsnyje nustatyta mokėjimų eilės tvarka.
Dėl aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių viseto yra pagrindo pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento ginčo sutartį pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, o pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, jog, sudarant ginčo sutartį, nebuvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos (CPK 178 str., 185 str.; 1. 78 str. 1 d., 1.80 str. 1 d.). Todėl pakeistinas teismo sprendimas (CPK 263 str., 329 str. 1 d., 330 str.).
Dėl imperatyvių įstatymo normų pažeidimo, sudarant 2009 m. rugsėjo 11 d. Tarpusavio skolų užskaitos aktą
Aukščiau minėta, kad pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.
Nustatyta, kad ginčo aktu atsakovas UAB „Infasta“ įskaitė 23 884,14 Lt sumą, kaip gautą atsiskaitymą iš RUAB „Artapolas“, o RUAB „Artapolas“ įskaitė 23 884,14 Lt sumą, kaip gautą apmokėjimą iš ieškovo, be to, ieškovas įskaitė 23 884,14 Lt sumą, kaip gautą apmokėjimą iš UAB „Infasta“ (1 b. t., 19 l.). Taigi pagal ginčo aktą atsakovas UAB „Infasta“ tiesiogiai atsiskaitė su atsakovu RUAB „Artapolas“, nors iki šio akto sudarymo dienos ieškovas turėjo 23 884,14 Lt reikalavimo teisę į atsakovą UAB „Infasta“, o atsakovas RUAB „Artapolas“ – į atsakovą UAB „Infasta“.
Pagal byloje esančius ieškovo turto arešto duomenis, ginčo akto sudarymo metu (2009 m. rugsėjo 11 d.) Turto arešto aktų registre buvo įregistruotas ieškovo turto laikinas areštas pagal Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartį ieškovo bankroto byloje Nr. B2-2520-264/2009 (1 b. t., 186-187 l.), kuria buvo areštuotas ieškovo nekilnojamasis, kilnojamasis ir kitas ilgalaikis turtas, taip pat piniginės lėšos bei turtinės teisės, esančios pas atsakovą ir (arba) trečiuosius asmenis, iki nutarties iškelti atsakovui bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti įsiteisėjimo pareiškėjų. Taigi apygardos teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartimi buvo areštuotas visas ieškovo turtas, tarp jo ir turtinės teisės, uždraudžiant turtu disponuoti iki 2009 m. spalio 15 d., kuomet įsiteisėjo teismo nutartis iškelti ieškovo bankroto bylą (CPK 145 str. 1 d. 1, 3 p., 8 d.).
Dėl aukščiau nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių ginčo akto sudarymo metu ieškovui buvo uždrausta disponuoti turimomis turtinėmis teisėmis, todėl ieškovas negalėjo sudaryti šio akto, kuriuo buvo perleistos ieškovo turtinės teisės, dėl ko apeliantas pagrįstai teigia, jog ginčo aktu buvo pažeistos imperatyvios įstatymo normos (TAARĮ 11 str. 1 d. (redakcija, galiojusi iki 2012 m. liepos 1 d.), CPK 148 str. 1 d., 8 d.).
Dėl aukščiau nurodyto pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino ginčo akto prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms ir niekiniu (CK 1.80 str. 1 d.; CPK 185 str.), kadangi yra pagrindo pripažinti jį niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį.
Nagrinėjamu atveju, pripažinus ginčo sandorius niekiniais CK pirmosios knygos ketvirtame skyriuje įtvirtintu pagrindu dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms, teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su nurodytų sandorių pripažinimu negaliojančiais pagal CK 6.66 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2011).
Dėl restitucijos taikymo
Pripažinus sandorį negaliojančiu pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, taikytina restitucija (CK 1.80 str. 2-3 d., 6.145 str. 1, 2 d.). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai skolininkas yra nemokus ir trečiasis asmuo atsiskaito ne su skolininku, o tiesiogiai su jo kreditoriais, pažeisdamas mokėjimų eiliškumo tvarką, pripažinus tokį atsiskaitymą negaliojančiu, restitucijos ypatumas yra tas, kad pinigai grąžintini skolininkui, kurio atsiskaitymų su kreditoriais tvarka buvo pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011, 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2011).
Byloje nustatyta, kad atsakovas RUAB „Artapolas“ iš dalies įvykdė ginčo sutartį, atsakovui UAB „Infasta“ sumokėdamas 147 107,48 Lt (269 007,38 Lt liko nesumokėti), o ginčo aktu buvo sumažintas atsakovui UAB „Infasta“ perleistos reikalavimo teisės į atsakovą RUAB „Artapolas“ suma (23 884,14 Lt) (2 b. t., 145 l.).
Nagrinėjamu atveju ieškinį pareiškė bankrutavusio ieškovo administratorius, gindamas ieškovo kreditorių teises, todėl, ginčo sutartį pripažinus negaliojančia pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, restitucija taikoma, atsižvelgiant į ĮBĮ 35 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Dėl to ieškovo be pagrindo perleistas turtas (147 107,48 Lt) grąžintinas bankrutavusiam ieškovui į bendrą jo turtą, kuris panaudojamas atsiskaityti su nurodytos įmonės kreditoriais, ĮBĮ nustatyta tvarka (CK 1.80 str. 2 d., 6.145 str.).
Kolegijos nuomone, ieškovas be pagrindo reikalauja grąžinti jam 269 007,38 Lt sumos reikalavimo teisę į atsakovą RUAB „Artapolas“, kadangi, pripažinus negaliojančia ginčo sutartį, šalys grąžinamos į pradinę padėtį, t. y. tokią padėtį, kokia buvo iki ginčo sandorių sudarymo (CK 6.145 str. 1 d.).
Dėl aukščiau išdėstyto pakeistinas skundžiamas apygardos teismo sprendimas: iš dalies patenkinant ieškovo ieškinį, pripažintini negaliojančiais ginčo sandoriai nuo jų sudarymo momento (CK 1.95 str. 1 d.), iš atsakovo UAB „Infasta“ ieškovui priteistina 147 107,48 Lt, atsakovo RUAB „Artapolas“ sumokėtų atsakovui UAB „Infasta“ pagal ginčo sutartį (CK 1.80 str., 6.145 str., CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Iš dalies patenkinus ieškinį ir priteisus iš atsakovo UAB „Infasta“ ieškovui jo reikalaujamą sumą, iš nurodyto atsakovo priteistinos ir 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. gruodžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1, 2 d.).
Be to, iš atsakovo UAB „Infasta“ ieškovui priteistina 386,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme viešo paskelbimo metu (2 b. t., 62-70 l.; CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Iš dalies patenkinus ieškinį ieškovo, kuris yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, iš atsakovo UAB „Infasta“ valstybei priteistinas byloje mokėtinas 3 942,20 Lt (3 000 Lt + (147 107,48 Lt – 100 000 Lt)*2% = 3 942,20 Lt) žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d., 5 d., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. sprendimą.
Iš dalies patenkinti ieškovo BUAB „Alramsta“, į. k. 149971252, ieškinį ir pripažinti negaliojančiais 2008 m. gegužės 28 d. „Trišalę reikalavimų padengimo atsiskaitymo sutartį“ bei 2009 m. rugsėjo 11 d. „Tarpusavio užskaitos aktą“, sudarytus tarp ieškovo BUAB „Alramsta“ ir atsakovų UAB „Infasta“ bei RUAB „Artapolas“, nuo jų sudarymo momento.
Priteisti iš atsakovo UAB „Infasta“, į. k. 134885114, ieškovui 147 107,48 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt septynis tūkstančius vieną šimtą septynis litus 48 centus), 6 procentų metines palūkanas nuo 147 107,48 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. gruodžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 386,20 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt šešis litus 20 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Palikti nepakeistą kitą teismo sprendimo dalį.
Priteisti iš atsakovo UAB „Infasta“, į. k. 134885114, valstybei 3 942,20 Lt (tris tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt du litus 15 centų) žyminio mokesčio.