- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-17
- Bylos Nr.
- e2-5868-465/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-42568-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Ieškovas
- AB „Panevėžio energija“
- Atsakovas
- A. K.
- Advokatai
- Romualdas Mikliušas
- Kategorijos
- 3.2.6Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovei A. K. dėl skolos už šilumos energija priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovė A. K. yra buto, esančio (NESKELBIAMA), savininkė. AB „Panevėžio energija“ pastatui, kuriame yra šios ginčo patalpos, tiekia šilumos energiją. Dar 1994-10-03 V. K. (buvęs ginčo patalpų savininkas) kreipėsi į ieškovą su prašymu išduoti technines sąlygas ginčo patalpų rekonstrukcijai, kurios metu ginčo patalpose bus atjungta šiluma. 1994-10-19 buvo išduotos techninės sąlygos Nr. 2-1545, tačiau jos nebuvo įvykdytos. 1998-12-10 buvo gautas V. K. pranešimas apie virš ginčo buto praeinamų šildymo sistemos vamzdžių nupjovimą. Siekdamas išvengti galimos avarinės situacijos ieškovas vamzdžių nupjovimui neprieštaravo, tačiau 1998-12-17 rašte Nr. 102-1876 nurodė, kad būtina įvykdyti visas technines sąlygas dėl šildymo sistemos rekonstrukcijos. Kadangi bute šildymo sistemos šilumos vartojimo įrenginiai faktiškai, nors ir savavališkai, buvo atjungti, atsakovui iki 2011-01-01 už šilumos energiją priskaitymai daromi nebuvo. Priskaitymus ieškovas pradėjo daryti tik po to, kai 2010-12-01 raštu Nr. 19-04.13-2255 į jį kreipėsi pastatų bendrasavininkas – Panevėžio miesto savivaldybė. Apie tai, kad bus daromi priskaitymai už šilumą, atsakovas buvo informuotas 2010-12-31 raštu Nr. 217-2693, kuriame ieškovas nurodė, jog atsakovas pažeidė šilumos įrenginių atjungimo tvarką, todėl ir toliau išlieka tiekiamos šilumos vartotoju ir gali prijungti šildymo elementus arba įforminti šildymo sistemos atjungimą. Pažymėjo, jog nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, jog ginčo bute yra įrengtas vietinis centrinis šildymas. Tačiau toks įrašas atsirado Deklaracijos apie statybos užbaigimą 2012-11-26 Nr. 1 pagrindu, kurią pateikė pats atsakovas. Deklaracijoje nurodyti statybos dokumentai“ 1994-10-03 pareiškimas, techninės sąlygos 1994-10-19 Nr. 2-1545, 1998-12-10 pranešimas. Nei Valstybinės energetikos inspekcijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktas – pažyma, nei pastato šildymo ir karšto vandens sistemos, rekonstruotų dėl atjungimo, įrenginių bei buto ar kitų patalpų šilumos vartojimo įrenginių jungčių su pastato šildymo ar karšto vandens sistemos išardymo, kito pasirinkto šilumnešio ar energijos rūšies tiekimo ir (ar) kitų įrenginių ir statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktas neminimi. Ieškovo nuomone, atsakovas tinkamai neužbaigė buto atsijungimo nuo centrinio šildymo įrenginių procedūros, todėl toks atsijungimas negali būti pripažįstamas teisėtu. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 547,82 EUR įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-06-20 iki 2014-11-01, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovė A. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškinyje pareikštais reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti. Nurodė, jog Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ginčo patalpose yra įrengtas vietinis centrinis šildymas, o ne tiekiamas šildymas iš centralizuotų sistemų. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti faktai laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka, be to, pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį šie išrašai laikytini aukštesnės galios įrodymais. Pažymėjo, jog pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, siekdamas pakeisti nekilnojamojo turto registre esančius duomenis, asmuo pateikia prašymą ir jį patvirtinančius įrodymus. Jais pagal 11 straipsnio 1 dalį yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimai; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3)rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. Atsakovės teigimu, tai reiškia, kad nekilnojamojo turto registre pakeisti ginčo patalpų duomenys, su vietinio centrinio šildymo nuoroda, yra ne formalus veiksamas, o pateiktų dokumentų pagrindų padarytas sprendimas. Nurodo, jog pats ieškovas, jo darbuotojai ir AB „Panevėžio butų ūkis“ darbuotojai dar 1998-12-10 nupjovė centralizuoto šildymo trasos sistemos įvadinius vanzdžius, ėjusius pastogėje virš butų, esančių (NESKELBIAMA), tuo patvirtindamas faktą, kad šilumos energija nėra tiekiama į ginčo patalpas, taip pat ir teisėtą patalpų atjungimą nuo centrinio šildymo sistemų, įvykusį dar 1994 m. pabaigoje. Šias aplinkybe spatvirtina ieškovo į bylą pateikti įrodymai. Atsakovė nėra faktinė ieškovo tiekiamos šilumos energijos naudotoja, todėl konkliudentiniais veiksmais sutartis negalėjo būti sudaryta. Atsakovės manymu, išdėstytos aplinkybės ir paties ieškovo į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčo patalpos teisėtai, laikantis tuo metu galiojančių reikalavimų, buvo atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos. Be to, iki 2011 m. sausio mėn. atsakovei nebuvo teikiamos sąskaitos/pranešimai dėl apmokėjimo už šilumos energija, kas tik papildomai patvirtina, kad ieškovas laikė, jog ginčo patalpos teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinyje išdėstytus reikalavimus palaikė pilnai ir prašė juos tenkinti.
Atsakovė A. K. ir jos atstovas advokatas Romualdas Mikliušas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas AB ‚Panevėžio energija“ teikia šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, adresu (NESKELBIAMA). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuo 2012-06-20 butas, esantis (NESKELBIAMA), priklauso atsakovei A. K. (e. b. l. 11, 35-37). Viešajame nekilnojamojo turto registre iki 2012-12-05 buvo įregistruoti duomenys apie ginčo buto šildymą – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų (e. b. l. 33-34), tačiau 2012-12-05 įregistruotas kadastro duomenų tikslinimas ir Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų 2012-01-11 bylos bei 2012-11-26 deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 pagrindu patikslinti kadastro duomenys, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas šildymas – vietinis centrinis šildymas (e. b. l. 11-12, 35-37). Atsakovė nebuvo sudariusi su ieškovu rašytinės šilumos energijos ir karšto vandens pirkimo – pardavimo sutarties, tačiau minėto buto įgijimo atsakovo nuosavybėn metu buto šilumos ir karšto vandens tiekimo – vartojimo įrenginiai buvo prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo tinklų, kuriais ieškovas nuolatos tiekė atsakovo buitinėms reikmėms, o atsakovas naudojo šilumos energiją ir karštą vandenį, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.71 str., 6.384 str. 1 d., Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 19 str. 5 d. laikytina, kad tarp ieškovo ir atsakovo konkliudentiniais veiksmais buvo sudarytos neterminuotos šilumos energijos ir karšto vandens pirkimo - pardavimo sutartys pagal standartines sąlygas. Ieškovas pripažįsta, jog laikotarpiu iki 2011 m. sausio 1 d. neskaičiavo atsakovui mokesčių už šilumos energiją, nes atsakovo buto šilumos vartojimo įrenginiai, nors ir neteisėtai, bet buvo atjungti nuo centrinės šildymo sistemos įrenginių.
Byloje kilo ginčas dėl patalpų atjungimo nuo centrinės šildymo sistemos teisėtumo.
Nurodytu laikotarpiu (1994-1998 m.) patalpų šildymo įrenginių atjungimą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugsėjo 17 d. nutarimas Nr. 723 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. 704 dalinio pakeitimo”, Respublikinės statybos normos RSN 84-89 „Techninių sąlygų projektavimui sudėties įforminimo ir suderinimo nurodymai“, taip pat galiojo Respublikinės statybos normos RSN 122-95 „Statybos projektų rengimo taisyklės“, o nuo 1997 m. lapkričio 8 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. lapkričio 4 d. įsakymas Nr. 245 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.03:1997 patvirtinimo“. Iki 1996 m. rugsėjo 1 d. statybos proceso tvarką reglamentavo Statybos pagrindų laikinieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gruodžio 10 d. nutarimu Nr. 937. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą atsijungimas nuo centralizuotos šildymo sistemos buvo laikomas bendrojo naudojimo inžinierinių tinklų bei įrangos rekonstravimu (pertvarkymu). Šių darbų atlikimui buvo būtinas leidimas, kuriam gauti statytojas turėjo pateikti nustatyta tvarka suderinta techninį projektą bei kitus dokumentus, po darbų atlikimo pakeitimai turėjo būti nustatyta tvarka priimti naudoti.
Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ginčo patalpų buvęs savininkas V. K. 1994-10-03 kreipėsi į Panevėžio miesto šilumos tinklus su pareiškimu išduoti technines sąlygas butų (NESKELBIAMA), rekonstrukcijai, atjungiant centralizuotą šilumos tiekimą (e. b. l. 45). Panevėžio šilumos tinklai 1994 m. spalio 19 d. išdavė V. K. technines sąlygas Nr. 2-1545, kuriose nurodė, kad pareiškėjas privalo suprojektuoti šiluminio punkto rekonstrukciją ir šildymo sistemos rekonstrukciją, parengtą projektą suderinti su Panevėžio šilumos tinklais, apšiltinti statybines atitvaras, skiriančias butus Nr. 7, 8 nuo gyvenamųjų patalpų, atlikti šildymo sistemos stovų, praeinančių per negyvenamąsias patalpas, šiluminę izoliaciją (e. b. l. 43-44). Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog minėtos technines sąlygas buvo įvykdytos. Tai, jog techninės sąlygos įvykdytos nebuvo patvirtina šalių į bylą pateikti ir toliau aptariami rašytiniai įrodymai. SP AB „Panevėžio šilumos tinklai“ 1998 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. 12-1876, V. K. pranešė, jog sutinka, kad būtų atliktas nenaudojamų šildymo vamzdžių atjungimas tikslu išvengti avarinės situacijos susidarymo, tačiau įspėjo, jog negalimas savavališkas patalpų šildymo sistemos atjungimas nuo bendros pastato šildymo sistemos, kol nebus įvykdytos techninės sąlygos pastato eksploatacijai su rekonstruota šildymo sistema, o būtent: 1) atliktas atsakovo patalpų šildymo sistemos rekonstrukcijos projektas, paskaičiuotas likusios pastato šildymo sistemos instaliuotas šilumos galingumas; 2) projektas ir skaičiavimo rezultatai suderinti su ieškove ir su pastato šildymo sistemą eksploatuojančia organizacija; 3) demontuoti šildymo prietaisai ir izoliuoti šildymo sistemos stovai, kurie liks po šildymo prietaisų atjungimo; 4) izoliuotos patalpų statybinės atitvaros, skiriančios nuo kaimyninių šildomų patalpų; 5) jei patalpos bus šildomos elektra ar dujomis, gauti technines sąlygas iš elektros ar dujų tiekimo įmonių; 6) patalpose numatyti įranga palaikyti temperatūrą, kuri užtikrintų pastato inžinerinės įrangos darbą; 7) atlikus montavimo darbus ir techninę išpildomąją dokumentaciją, darbai privalėjo būti priduoti ieškovės atstovams (e. b. l. 47). Be to, 2005-02-09 ir 2005-02-10 V. K. pasikreipus į AB „Panevėžio energija“ dėl pažymos apie atskirų patalpų šilumos ir karšto vandens naudojimo sistemų atjungimą nuo bendrų pastato tinklų (e. b. l. 48, 50), ieškovas 2005-02-10 raštu Nr. 217-325-307 (e. b. l. 49) ir 2005-02-28 raštu Nr. 217-431-429 (e. b. l. 51) pažymą išduoti atsisakė, nurodydamas, kad nėra įvykdyti visi teisės normų reikalavimai.
Taigi, iš pateiktų įrodymų matyti, kad buvęs buto savininkas V. K. neįvykdė techninių sąlygų dėl šiluminio punkto ir šildymo sistemos rekonstrukcijos, nebuvo iki galo atlikti visi priklausantys atlikti darbai ir nebuvo surašyti bei šilumos energijos tiekėjui ir kitoms institucijoms pateikti visi reikšmingi dokumentai, patvirtinantys techninių sąlygų išpildymą. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad ginčo patalpos šilumos įrenginiai nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos atjungti nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos (neišpildytos visos norminiuose teisės aktuose nustatytos sąlygos), todėl toks atsijungimas negali būti pripažįstamas teisėtu. Pagal kasacinio teismo praktiką vartotojai, kurie buto šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių atjungė neteisėtai, išlieka šilumos energijos vartotojais iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012? 2012 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2012? 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2012? Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovas teisėtai ir pagrįstai paskaičiavo mokesčius už suteiktas paslaugas, todėl ieškovo reikalavimas dėl 547,82 EUR mokesčio už šilumos energiją laikotarpiu nuo 2012-06-20 iki 2014-11-01 atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (neskelbiana) priteisimo teisėtas ir tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-12-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 866,18 EUR už teisines paslaugas rengiant procesinius dokumentus bei atstovaujant ieškovą teismo posėdžiuose (e. b. l. 3-5, 39-41, 73-75, 134-136, 155-157, 164-166) ir 20,00 EUR žyminio mokesčio (e. b. l. 2, 23) (CPK 93 str. 1 d. 4 d., 94 str.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo nurodytos bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugas neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, prašymas dėl 886,18 EUR priteisimo tenkintinas pilnai. Taip pat ieškovo naudai priteistinas 20,00 EUR žyminis mokestis.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija CPK 96 straipsnio 6 dalies bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 11 07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl šių išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 547,82 EUR (penkis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 82 ct) skolą už tiektą šilumos energiją už laikotarpį nuo 2012-06-20 iki 2014-11-01 (įskaitant palūkanas), 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2014-12-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 886,18 EUR (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 18 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB „Panevėžio energija“, į. k. 147248313, naudai.
Sprendimas apeliaciniu skundu nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.