Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Palangos miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krušienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, dirbančio R. A. įmonėje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. 2016-07-17, 3 val. 30 min. Palangoje Klaipėdos pl. vairavo transporto priemonę Land Rover Range Rover Sport, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią T. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, ir nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui pasitikrinti ar nėra neblaivus, ir tokiu būdu vengė neblaivumo patikrinimo, taip pat nepateikė nustatytos formos galiojančio dokumento, patvirtinančio teisę vairuoti bei transporto priemonės registracijos liudijimo. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 16, 17 p., bei padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d., 124¹ str. 8 d.

R. A. ir jo atstovas advokato padėjėjas Marius Kairys į teismo posėdį neatvyko. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neatvyko ir į teismo posėdžius 2016-08-14 ir 2016-10-13. Šiuose posėdžiuose jį atstovavo advokato padėjėjas Marius Kairys, kuris buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą 2016-10-20, 14.30 val., tačiau į šį posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teismas negavo. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, bei tai, kad ATPK 126 str. 4 d., 124¹ str. 8 d., numatyti pažeidimai nepatenka į ATPK 272 str. 2 d. numatytą sąrašą veikų, kurios privalo būti nagrinėjamos dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismas nagrinėja bylą R. A. nedalyvaujant.

R. A., surašant jam administracinio teisės pažeidimo protokolą paaiškinimo dėl inkriminuojamų pažeidimų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nors pažeidėjas paaiškinimo nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko, jo kalte padarius inkriminuojamus pažeidimus nėra pagrindo abejoti. Jo kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje esantys ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame išdėstytos pažeidimo aplinkybės (b. l. 3-4); vyriausiojo patrulio T. G. tarnybinis pranešimas, kuris patvirtina protokole nurodytas pažeidimo aplinkybes. Tarnybiniame pranešime pareigūnas nurodė, kad 2016-07-17, dirbant su vyr. patruliu G. Ž., apie 03.30 val., Klaipėdos pl. Palangoje, matė kaip iš sustojusio automobilio Land Rover Range Rover Sport, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietos išlipo R. A. ir perbėgo pro priekinę automobilio dalį prie priekinės keleivio pusės. Vairuotoją perbėgant puikiai matė, nes buvo įjungtos automobilio artimos šviesos. Vairuotojas buvo apsirengęs pilkos spalvos rūbais, kaip ir R. A.. Pareigūnai, iškart privažiavę prie stovinčio automobilio, pamatė atidarytas keleivio duris ir keleivio vietoje sėdinčią merginą – H. G., kuri buvo apsirengusi tamsiai mėlynos spalvos rūbais. R. A. stovėjo šalia automobilio, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, veiksmai nekoordinuoti. R. A. kategoriškai atsisakė pateikti bet kokius savo duomenis, dokumentus, tikrintis blaivumą, nors neigė vairavęs, tačiau negalėjo rišliai paaiškinti kas vairavo, tik vėliau nurodė, kad vairavo H. G.. Pastaroji kelis kartus patvirtino, kad vairavo R. A., o ji pati vairuotojo pažymėjimo neturi ir vairuoti nemoka. Nuvykus pas H. G. paimti paaiškinimo 2016-07-17, apie 20 val. 30 min., ji jau aiškino, kad automobilį vairavo ji, o ne R. A., be to, paminėjo, kad prieš atvykstant policijos pareigūnams, bendravo su R. A. (b. l. 5-6); H. G. paaiškinimas, kuriame ji nurodė vairavusi automobilį, tačiau pamačiusi priekyje stovinčius policijos pareigūnus, supanikavo ir sustojo. Išlipusi iš automobilio atsisėdo į keleivio sėdynę ir neigė vairavusi (b. l. 12); vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad H. G. patvirtino, jog automobilį vairavo ji. Teigė R. A. anksčiau nepažinojusi, su juo susipažino tik iš vakaro, klube. Taip pat nurodė, kad po įvykio jai paskambino R. A., jie kalbėjo apie įvykį, jis klausė jos, kodėl ji paneigė vairavusi automobilį ir jį apkalbėjo. Neigė, kad R. A. ją įkalbėjo prisipažinti vairavus. Nurodė, kad pamačiusi policijos pareigūnus išsigando, todėl sustojo ir išlipusi iš automobilio, jį apėjo iš galo, keleivio pusėn. Kadangi keleivio pusės durelės buvo užrakintos, ji į jas pabeldė. R. A. atrakino duris ir paklausė, ką ji daranti, po to išlipo iš automobilio ir liko prie jo stovėti, o ji atsisėdo į keleivio vietą. Taip pat patvirtino, kad teisės vairuoti nėra įgijusi (b.l. 34).

ATPK 126 str. 4 d. numato atsakomybę už neblaivumo patikrinimo vengimą.

KET 17 p. nurodo, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

Pagal teismų praktiką, vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1-1185/2007, Nr. N63-1992/2010). Policijos pareigūnas, įtaręs, jog vairuotojas yra neblaivus, turi teisę patikrinti vairuotojo blaivumą, o vairuotojas privalo šiam reikalavimui paklusti. Priešingu atveju, vairuotojui numatyta atsakomybė pagal ATPK 126 str. 4 d.

Vyriausiojo patrulio T. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad R. A. išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, nes tvirtino nevairavęs automobilio, tačiau kaip matyti iš minėto tarnybinio pranešimo, pareigūnai aiškiai matė, jog jis išlipo iš vairuotojo vietos ir pro priekinę automobilio dalį, kuri buvo apšviesta, bei perbėgo į keleivio pusę. Pareigūnas nurodė, kad matė, jog vairuotojas buvo apsirengęs pilkais rūbais, o tokiais rūbais buvo apsirengęs ir R. A.. Pareigūnai iškarto privažiavę prie stovinčio automobilio pamatė atidarytas keleivio duris ir keleivio vietoje sėdinčią merginą – H. G., tuo metu R. A. stovėjo šalia automobilio. Nors R. A. neigė vairavęs, tačiau iš karto negalėjo paaiškinti kas vairavo automobilį. Kaip nurodoma tarnybiniame pranešime, įvykio vietoje H. G. taip pat patvirtino, kad automobilį vairavo R. A., o ji ne tik kad nėra įgijusi teisės vairuoti, bet ir nemoka vairuoti. Beje, H. G. buvo apsirengusi tamsiai mėlynais rūbais, o vairuotojas buvo apsirengęs pilkais rūbais, taigi tai dar kartą patvirtina, kad ne ji vairavo automobilį. Kadangi automobilyje buvęs trečias asmuo – T. M. miegojo ant galinės sėdynės, ir be šių asmenų daugiau žmonių automobilyje nebuvo, pareigūnams nekilo abejonių, kad būtent R. A. yra vairuotojas. Nors savo paaiškinime, rašytame vėliau po įvykio, t. y. apie 20 val. 30 min., H. G. jau tvirtino priešingai, nei nurodė iš karto po įvykio – jog automobilį vairavo ji, o ne R. A., tačiau pažymėtina, kad vaizdo įraše užfiksuota, jog H. G. patvirtino, kad įvykio dieną, prieš pareigūnams atvykstam pas ją paimti paaiškinimo, telefonu bendravo su R. A. būtent dėl šio įvykio. Taigi, R. A. turėjo visas galimybes įkalbėti H. G. duoti jam palankų paaiškinimą bei prisiimti kaltę. Be to, H. G. patvirtino, kad nėra įgijusi teisės vairuoti transporto priemonių.

Byloje nėra jokių duomenų, kurie keltų abejonių T. G. nešališkumu, ar leistų manyti, kad pareigūnas yra suinteresuotas nubausti R. A., todėl teismas neturi pagrindo netikėti ar abejoti policijos pareigūno, atlikusio savo tarnybines pareigas, tarnybiniame pranešime išdėstytomis aplinkybėmis, bei tuo, kad automobilį vairavo būtent R. A.. Tuo tarpu H. G. paaiškinime nurodytos aplinkybės kelia abejonių jų teisingumu ir vertintinos kaip siekis R. A. padėti išvengti griežtos atsakomybės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, suprantant, kad jai tokia atsakomybė, prisiėmus kaltę, negresia.

Įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad R. A. kalte padarius inkriminuojamą pažeidimą nėra pagrindo abejoti, todėl jo veikoje yra visi ATPK 126 str. 4 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymiai – jis vairavo automobilį ir vengė neblaivumo patikrinimo.

Nėra pagrindo abejoti ir R. A. kalte padarius ATPK 124¹ str. 8 d. numatytą pažeidimą. KET 16 p. nurodoma, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Taisyklių nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis.

Kaip jau nustatyta bylos duomenimis, R. A. vairavo automobilį Land Rover Range Rover Sport, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi, vykdydamas KET 16 p. reikalavimus, jis privalėjo pateikti policijos pareigūnui reikalaujamus dokumentus. Tačiau, kaip nurodoma vyriausiojo patrulio T. G. tarnybiniame pranešime, R. A. dokumentus pateikti atsisakė. Byloje esantys duomenis patvirtina, kad R. A. turi teisę vairuoti transporto priemones ir jam yra išduotas vairuotojo pažymėjimas (b. l. 23), taigi, tokie jo veiksmai, kai jis policijos pareigūnui pareikalavus, nepateikė dokumentų, atitinka ATPK 124¹ str. 8 d. pažeidimo sudėtį.

Skiriant nuobaudą R. A., atsižvelgiama į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkina tai, jog pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), be to, jis ne kartą baustas už įvairaus sunkumo Kelių eismo taisyklių pažeidimus, šis pažeidimas padarytas turint galiojančių nuobaudų, taigi R. A. elgesys nebuvo atsitiktinis, jis yra linkęs nesilaikyti įstatymų, ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, daryti teisės pažeidimus, pastarasis pažeidėjo poelgis yra itin pavojingas ir neatsakingas. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, jog ATPK 20 str. numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti pažeidėjui už pažeidimų padarymą paskyrus didesnes nei minimalūs dydžiai baudas, su ATPK 126 str. 4 d. numatytu teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui, nuobaudas subendrinant taikant ATPK 33 str. taisykles.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 33 str. 124¹ str. 8 d., 126 str. 4 d., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str. 1 d., 2 d., teismas

nutaria:

R. A. pripažinti kaltu padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 8 d., 126 str. 4 d., ir jam paskirti nuobaudas:

pagal ATPK 124¹ str. 8 d. – 7 EUR (septynių eurų) baudą;

pagal 126 str. 4 d. – 585 EUR (penkių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinti ir R. A. paskirti galutinę nuobaudą – 590 EUR (penkių šimtų devyniasdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą priėmimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Palangos miesto apylinkės teismą.