Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2022-02-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-119-298/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-02-01
Bylos Nr.
1-119-298/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29936-2021-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaclavas Karšulis
Kaltinamasis
M. B.
Nukentėjusysis
V. V.
Advokatai
Saulius Laur
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-119-298/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29936-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 1.1.7.2.3; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 1 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant Vilmai Žebrauskienei, dalyvaujant prokurorei Vidai Bracevičienei, kaltinamajam M. B., jo gynėjui advokatui Saulius Lauraičiui, nukentėjusiajai V. V., vertėjai Erikai Tunčikienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B. (M. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), našlys, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos)- 1 metų laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus ir draudimus;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė- dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 243 straipsnį- 14 MGL (800 eurų) dydžio bauda;

4) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. sausio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 1 metų laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus ir draudimus, ir 16 MGL (800 eurų) dydžio baudą. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė- dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. 2021 m. rugpjūčio 30 d. apie 16.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) asmeninio konflikto metu būdamas neblaivus (2021 m. rugpjūčio 30 d. nustatytas 1,74 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą artimoje aplinkoje t. y. priėjęs prie lovoje gulinčios sugyventinės V. V. tyčia sudavė jai vieną smūgį į nosį ir tuo nukentėjusiajai V. V. sukėlė fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

M. B., apklausiamas teisme, kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai ir parodė, kad jam grįžus iš darbo, žmona gulėjo lovoje neblaivi. Klausė žmonos, kur grybai, nes jis renka, o ji atiduota kitiems. Priėjo prie jos ir plaštaka trenkė. Žmona jam atleido, gailisi dėl savo veiksmų (b. l. 114-115).

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:

Nukentėjusios V. V. parodymais teisme, kur ji parodė, kad kaltinamasis jai priekaištavo, kad jis renka grybus, o ji juos atiduota. Buvo neblaivi. Atsigulė į lovą, kad nekiltų ginčų, tačiau kaltinamasis jai sudavė į nosį. M. B. atliko visus kaltinime nurodytus veiksmus, dėl jo veiksmų jautė fizinį skausmą. Atleido kaltinamajam, gyvena kartu (b. l.115).

M. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 30 d. apie 15:30 val. jis išgėrė 1 litrą 6 laipsnių stiprumo alaus. Apie 16.00 val. grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini), kur kambaryje rado savo sugyventinę gulinčią lovoje. Ji buvo išgėrusi. Tarp jo su sugyventine V. V. įvyko konfliktas dėl grybų. Konflikto metu jis nesusilaikė ir priėjęs prie lovoje gulinčios sugyventinės vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė į nosį. Po to sugyventinė iškvietė policiją, kuri jį sulaikė. Gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašys sugyventinės (b. l. 52).

Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, iš kurio matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje 2021 m. rugpjūčio 30 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-29936-21 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2021 m. rugpjūčio 30 d. apie 16.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) V. V., gim. (duomenys neskelbtini), primušė sugyventinis M. B., kuris vieną kartą smogė ranka į nosį, ko pasekoje pranešėja pajuto didelį fizinį skausmą. V. V. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 30 d. apie 15.30 val. ji buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), kai pas ją užėjo kaimynė N. B., kuri norėjo su ja pasišnekėti. Pokalbio metu nusprendė su kaimyne pasidalinti grybais, kuriuos vakar rinko miške. Davė jai pusę stiklainio grybų. Apie 16 val. kaimynė išėjo namo, o tuo metu namo grįžo jos sugyventinis M. B., kuris greičiausiai pamatė kaip kaimynė iš jos išsinešė grybų, nes iškart paklausė, kam ji atidavė grybus. Tuo pačiu metu jis priėjo prie lovos, ant kurios ji ilsėjosi, bei dešine ranka vieną kartą smogė jai į veidą. Smūgio metu ji pajuto didelį fizinį skausmą. Po smūgio jai iš nosies ėmė bėgti kraujas, ji norėjo išsikviesti policiją, tačiau jis atėmė iš jos mobilaus ryšio telefoną. Tuomet ji pagriebė savo sugyventinio telefoną ir paskambino pagalbos numeriu 112. Po jos skambučio sugyventinis išbėgo į lauką, o ji išėjo pas kaimynę, atvykus policijai sugrįžo namo. Prašė jos sugyventinio atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą. Taip pat iš pareiškimo ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Butas iš kiemo puses, pro rudos spalvos medines duris užeinama į vidų. Įėjus praeiname prieškambarį bei patenkame į kambarį, kairėje pusėje yra kabykla, įėjimas į kitą kambarį. Už praėjimo kairėje pusėje yra sofa-lova ant kurios ilsėjosi nukentėjusioji, ant sofos guli pagalvės bei užtiesalas. Apžiūrėjus visą kambarį neaptikta jokių turinčių reikšmės tyrimui pėdsakų (b. l. 9-22).

Kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti Body kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įraše 2021-08-30 16:38:11 užfiksuota kaip M. B., sėdėdamas policijos automobilyje, pūtė į alkotesterį. Vaizdo įraše 2021-08-30 17:13.50 val. užfiksuota kaip policininkas užeina į namą, jį pasitinka V. V., kuri paaiškina policininkui kad vyras vieną kartą kumščiu sudavė jai į nosį, už tai kad ji davė kaimynei grybų ( b. l. 26).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo duomenimis, iš kurių matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 30 d. 16:36 val. V. V. nustatytas 3,24 promilių girtumas (b. l. 28).

Nukentėjusios V. V. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 30 d. savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), gėrė degtinę. Negali pasakyti, kiek išgėrė. Ji gėrė viena, buvo neblaivi. Apie 15.30 val. pas ją buvo kaimynė, kuriai ji davė grybų. Kaimynė apie 16:00 val. išėjo, tuo metu grįžo jos sugyventinis M. B., kuris greičiausiai pamatė kaip kaimynė iš jos išsinešė grybų, nes iškart paklausė, kam ji atidavė grybus, ir turbūt dėl to supyko, tuo pačiu metu jis priėjo prie jos, gulinčios lovoje, bei gulinčiai lovoje vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į nosį. Jai labai skaudėjo bei bėgo kraujas. Po to ji išsikvietė policiją, kuri atvažiavusi sugyventinį sulaikė. Dėl minėto įvykio ji niekur nesigydė, viskas užgijo savaime, žymių neliko. Civilinio ieškinio sugyventiniui nereikš. Sugyventinis telefonu jos atsiprašė, ji atleido ir jie susitaikė (b. l. 33-35).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas pripažįsta, kad M. B. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – smurtavo savo sugyventinės V. V. atžvilgiu, t. y. tyčia sudavė jai vieną smūgį į nosį ir tuo nukentėjusiajai V. V. sukėlė fizinį skausmą. M. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padaręs jam inkriminuoją nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusios parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, proceso veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys, kita bylos medžiaga. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama M. B. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes M. B. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose, ir atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę: ne kartą teistas už smurtą tos pačios nukentėjusios atžvilgiu (b. l. 61-64), nebaustas administracine tvarka (b. l. 72), nedirbantis. Išdėstytos aplinkybės, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla išnagrinėjama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas, kai M. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. rugpjūčio 30 d. 16:30 val. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. 14:58 val. (b. l. 43, 45), kai viena laikino sulaikymo diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomoji priemenė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 54).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašais, saugomas prie bylos, paliktinas saugoti byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašė valstybės naudai iš kaltinamojo M. B. priteisti 161,29 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (b. l. 109). BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu - kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, ar teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia situaciją vertindamas individualiai, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju būtinumą kaltinamajam skirti gynėją numatė BPK 51 straipsnio 1 dalimi 3 punktas, kuriame įtvirtinta jog nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas, gynėjo dalyvavimas būtinas. Taigi įstatymui numatant privalomą gynėjo dalyvavimą nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas, gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas teismo iniciatyva, kas reiškia, kad nuteistasis neturėjo teisės rinktis, ar jam gintis pačiam, ar su gynėjo pagalba. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš M. B., nesuderinamas su šio teise į gynybą. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014; 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Remiantis tuo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi teismas,

nusprendžia:

M. B. (M. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 24 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, uždrausti naudoti, įsigyti, nevartoti alkoholinių gėrimų, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, uždrausti naudoti, įsigyti, nevartoti alkoholinių gėrimų, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai M. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. rugpjūčio 30 d. 16:30 val. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. 14:58 val., kai viena laikino sulaikymo diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- kompaktinį diską su garso ir vaizdo įrašais, saugomą byloje, palikti saugoti byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. sausio 7 d. Nr. (12.32 Mr.) PT-212 prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Vaclavas Karšulis