- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-08-12
- Bylos Nr.
- e1-2476-917/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07378-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Kaltinamasis
- Š. K.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
- 2.12.1.5Kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme (BPK 422 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės E. S. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
Š. K., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenamoji vieta deklaruota ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2007 m. spalio 31 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 92 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
2. 2010 m. gruodžio 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri 2012 m. birželio 27 d. nutartimi pakeista 45 parų arešto bausme;
3. 2012 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 45 parų areštas ir 3 MGL (390 litų) dydžio bauda;
4. 2013 m. sausio 16 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 90 parų arešto bausme;
5. 2013 m. birželio 7 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;
6. 2014 m. birželio 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su 2013 m. birželio 7 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
7. 2018 m. birželio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Š. K. 2021 m. kovo 1 d., apie 11.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodžiu grasino sunkiai sutrikdyti savo mažametės dukters P. K., gim. (duomenys neskelbtini), motinos A. B. sveikatą ir tyčia stipriai sugriebė jai už kairės ausies, ją į save patraukė, sugniaužęs kumščius vaikščiojo po butą, prieidavo prie pat A. B., kartodamas „žiurke tu, aš tave sudaužysiu, tu neišeisi į gatvę, aš tave suspardysiu, tave daužys visi iš eilės, aš tave „sup...“, „kai P. šiek tiek nurims, išvesk ją į kitą kambarį, tegul J. su ja pabūna, o aš tave sudaužysiu, negalvok, kad tau nieko nebus, šiandien vis tiek tu gausi“, prie A. B. stovėjo sugniaužęs abu kumščius, juos pakeldavo A. B. prie pat veido, imituodamas, kad tuoj smogs, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Šiais veiksmais Š. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis Š. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. kovo 1 d. apie 11.30 val. atėjo pas savo dukrą P. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir jos motiną A. B., gyvenančias (duomenys neskelbtini). Duris atsirakino savo raktu. Pas A. B. buvo atėjusi jos draugė Justina, kurios pavardės nežino. Tarp jo ir A. žodis po žodžio kilo konfliktas dėl to, kad A. jį gąsdino Vaikų teisėmis, kad jam skambino Vaikų teisių specialistė. Dėl to susibarė. Visos konflikto sekos gerai neatsimena, tik žino, kad stipriai supyko, keikė A., ji keikė jį. Abu vaikščiojo po butą ir vienas kitam priekaištavo. Kad būtų sugriebęs A. už ausies, neatsimena. Nematė, kad tą dieną A. iš ausies būtų bėgęs kraujas. Ji tik kitą dieną parodė, kad ausis sužalota. Žino, kad buvo įpykęs, prieidavo prie A., sakė jai įvairius grasinimus, buvo sugniaužęs kumščius. Pripažįsta, kad galėjo pasakyti įtarime išvardintus grasinimus, tik gal kitokiais žodžiais. Kokiais konkrečiai, šiuo metu neatsimena. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai. A. vėliau atsiprašė dėl jos atžvilgiu pasakytų grasinimų. Dabar jie susitaikę ir toliau bando kartu gyventi. Visiškai pripažįsta, kad padarė šią nusikalstamą veiką, nuoširdžiai dėl to gailisi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 100).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti įrodymai – liudytojų parodymai, apžiūros protokolai ir kita rašytinė bylos medžiaga.
Iš 2021 m. kovo 2 d. protokolo – pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja A. B. nurodė, jog 2021 m. kovo 1 d. 11.30 val. į jai priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko jos mažametės dukros P. K. tėvas Š. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris atėjo ir pats duris atsirakino, ėmė žodžiu konfliktuoti ir grasinti ją sudaužyti, sumušti, kad negyvensi ir kitaip fiziškai susidoros su ja, tačiau fizinio smurto prieš ją nenaudojo. Namuose buvusi jos draugė J. T. telefonu parašė žinutę jos sesei V. K., kuri žinojo šio buto adresą ir iškvietė policiją. Nenori, kad į butą ateitų jos vaiko tėvas, kuris gyvena kitu adresu, todėl iš jo paėmė buto raktus. Galvoja, kad jis gali imtis realių veiksmų ir anksčiau buvau rašiusi pareiškimą policijai dėl grasinimo (b. l. 1, 5).
Nukentėjusioji A. B. parodė, kad nuo 2021 m. sausio mėnesio, tikslios datos nepamenu, dėl nuolatinio sugyventinio Š. K. agresyvaus elgesio nebeveda bendro ūkio. Su juo turi bendrą dukrą P. K., gim. (duomenys neskelbtini), todėl kartais Š. jas aplankydavo. Jai dirbant, jis kartais prižiūrėdavo mažametę dukrą, todėl jis turi raktus nuo jos nuosavybės teisę priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. kovo 1 d. 11.30 val. į butą, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko mažametės dukros P. K. tėvas Š. K.. Atėjęs jis pats atsirakino buto duris ir įėjo į butą. Tuo metu namuose buvo ne viena, su ja buvo draugė J. T. ir dukra P.. Š., įėjęs į butą, ėmė žodžiu konfliktuoti ir grasinti ją sudaužyti, sumušti. Sakė, kad negyvens ir kitaip fiziškai susidoros su ja. Š. buvo labai agresyvus, visą laiką ant jos šaukė, įvairiais veiksmais bandė ją įbauginti – ėjo link jos, stengėsi ją užspausti į kambario kampą, kad neturėtų galimybės ištrūkti, pakėlęs ranką, suspaudęs kumštį visą laiką laikė jį ties veido sritimi, grasindamas jai suduoti. Tuo metu dėl jo tokio neprognozuojamo elgesio jautė didelę baimę. Fizinio smurto prieš ją nenaudojo, tačiau mano, kad dėl tokio jo elgesio, jo išsakyti žodžiai gali būtį įvykdyti. Mano, kad jis jai netrenkė tik todėl, kad visą laiką rankose laikė dukrą P.. Šis terorizavimas vyko apie 2 val. Visą šį laiką jis liepė jai raminti verkiančią dukrą. Jo teigimu, dukrai nurimus, jos draugė Justina turėjo išeiti su ja į kitą kambarį, kad jis turėtų galimybę ją sumušti. Š. buvo iš jos atėmęs telefoną, todėl neturėjo galimybės išsikviesti pagalbos. Po poros valandų, Š. šiek tiek nurimus, jis išėjo į balkoną parūkyti. Kol jis rūkė su drauge susitarė, kad reikia kviesti pagalbą, todėl namuose draugė J. T. telefonu parašė žinutę sesei V. K., kuri žinojo šio buto adresą ir iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams Š. elgėsi ramiai. Nenorėdama, kad panašūs išpuoliai pasikartotų ateityje, iš Š. paėmė savo buto raktus. Šio įvykio metu ji, mažametė dukra ir draugė jokių sužalojimų nepatyrė, tačiau labai išsigando (b. l. 41–42, 51, 58).
Liudytoja J. T. parodė, kad 2021 m. kovo 1 d. apie 11.30 val. atvyko į svečius pas draugę A. B.. A. namuose buvo su savo mažamete dukra P.. Įėjus į A. butą, ji užrakino jos buto duris. A. padarė kavos ir pakvietė į svetainė. Bendraujant, sėdint svetainėje išgirdo, kad atsidarė buto durys ir į kambarį įbėgo A. buvęs sugyventinis Š. K.. Įbėgęs į kambarį jis iš karto jos nepastebėjo, kadangi ji sėdėjo ant kampo ir jo matymo lauką užstojo svetainės įėjimo durys. Š. šaukdamas puolė prie A.. Iš jo rėkimo konteksto suprato, kad jis supyko ant A., kadangi jam paskambino vaikų teisių specialistai ir pranešė, kad nori su juo susitikti. A. jai buvo pasakojusi, kad vaikų teisių specialistai nori su juo susitikti dėl buvusio įvykio, kai A. kvietė policiją dėl Š. agresyvaus elgesio (tikslios įvykio datos ir jo aplinkybių nežino). Priėjęs prie A., Š. pasisuko į A. pusę ir pamatęs, kad A. kambaryje yra ne viena, šiek tiek sutriko ir nuo A. atsitraukė. Nuo jo šaukimo pradėjo verkti A. ir Š. dukra P., todėl A. mergaitę pasiėmė ant rankų. Š. pasisukęs į A. pasakė, kad mergaitei nurimus, ji turės ją paimti ir išeiti į kitą kambarį, kadangi jis nori pasikalbėti su A.. Matydama, kad jis yra labai agresyvus, jam nieko neatsakė, tačiau nusprendė likti kambaryje baimindamasi, kad Š. galį A. sumušti. Š. agresija truko apie 2 valandas. A. visą šį laiką jo prašė išeiti iš jos buto, tačiau Ša. į A. prašymus nereagavo. Visą šį laiką jis A. terorizavo, stengėsi užspausti į kampą, įbauginti. Pakėlęs ranką, suspaudęs kumštį laikė A. palei veidą sakydamas, kad smogs. Jos atžvilgiu Š. agresijos nedemonstravo, todėl matydama, kad Š. tampa vis agresyvesnis, ji atsistodavo tarp jų. Jai priėjus, Š. nuo A. trumpam atsitraukdavo, o vėliau vėl eidavo link A. sakydamas, kad A. sudaužys, kad A. yra nulis, kad nieko verta, kad niekada neleis A. turėti kito vyro ir panašius žodžius. Jos akivaizdoje Š. niekada fizinio smurto draugės atžvilgiu nenaudojo, tačiau mano, kad Š. neprognozuojamas elgesys yra pagrindas manyti, kad jo grasinimai išsakyti žodžiu gali būti įvykdyti. Jos žiniomis, 2020 metų pavasarį Š. buvo smurtavęs prieš A., tačiau tą kartą A. į policiją nesikreipė. Vykusio konflikto metu A. neturėjo galimybės išsikviesti pagalbos, kadangi Š. buvo paėmęs A. mobilų telefoną, kuris jam atėjus, buvo paliktas ant kampo kur ji sėdėjo. Su savimi ji turėjo telefoną, tačiau bijojo skambinti policijai, todėl pritaikiusi momentą, išėjo į tualetą ir parašė pranešimą, pasinaudojus socialinio tinklo „mesenger“ programėle, A. sesei V., kad iškviestų policiją į A. butą. Apie 14 val. atvyko policijos pareigūnai (b. l. 62–63).
2021 m. kovo 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad nustatyta ir apžiūrėta įvykio vieta – butas, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu nieko nerasta ir nepaimta, tačiau buvo fotografuota. Pridedamos fotolentelės (b. l. 28–29, 31–37).
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama (2010 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–639/2010).
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad Š. K. 2021 m. kovo 1 d., apie 11.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodžiu grasino sunkiai sutrikdyti savo mažametės dukters P. K., gim. (duomenys neskelbtini), motinos A. B. sveikatą ir tyčia stipriai sugriebė jai už kairės ausies, ją į save patraukė, sugniaužęs kumščius vaikščiojo po butą, prieidavo prie pat A. B., kartodamas „žiurke tu, aš tave sudaužysiu, tu neišeisi į gatvę, aš tave suspardysiu, tave daužys visi iš eilės, aš tave „sup...“, „kai P. šiek tiek nurims, išvesk ją į kitą kambarį, tegul Justina su ja pabūna, o aš tave sudaužysiu, negalvok, kad tau nieko nebus, šiandien vis tiek tu gausi“, prie A. B. stovėjo sugniaužęs abu kumščius, juos pakeldavo A. B. prie pat veido, imituodamas, kad tuoj smogs, tokiais savo veiksmais sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.
Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri būtų pagrindas kaltinamąjį Š. K. pripažinti kaltu, padarius BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir paskirti bausmę.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
BK 145 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Skiriant bausmę kaltinamajam Š. K. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamojo Š. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis praeityje teistas (b. l. 83–88), baustas administracine tvarka (b. l. 69–74), nedirbantis, nuo 2001 m. sausio 1 d. VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare arba ambulatoriškai nesilankė, nesigydė (b. l. 93), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatoriniame skyriuje dėl priklausomybės ligų per 5 metų laikotarpį neregistruotas (b. l. 91).
Kaltinamasis su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir su prokurorės siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jos dydžiu bei skirtinais įpareigojimais sutinka (b. l. 106–107, 108).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma ir BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas su įpareigojimais. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu kaltinamajam skirtinas įpareigojimas per 1 metus neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Kaltinamajam intensyvi priežiūra neskirtina, nes nusikalstama veika padaryta nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, Š. K. nėra teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, todėl nėra tikslo nustatyti tam tikrą buvimo laiką namuose, tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis.
Teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagrįstai prašoma skirti BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Prokurorės pasiūlytos bausmės rūšis ir jos dydis atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
Kaltinamajam Š. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėta kardomoji priemonė bei su ja skirtas įpareigojimas, panaikintina.
Nukentėjusiajai pranešta apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu. Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 puntu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
Š. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant Š. K. vietoj intensyvios priežiūros per 8 (aštuonis) mėnesius išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę Š. K. skirti - laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant Š. K. vietoj intensyvios priežiūros per 8 (aštuonis) mėnesius išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Š. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalini iš gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę ir skirtą įpareigojimą, panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagalvid kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.